Pasitaiko, kad menininkus, ypač šoumenus, nuo politinės arenos nuvaro raginimai prie meno. Tačiau, pavyzdžiui, aktorystė netrukdė 40-ajam JAV prezidentui Ronaldui Reaganui, o ką jau kalbėti apie Kalifornijos gubernatorių Arnoldą Schwarzeneggerį.

Gabija Sabaliauskaitė

Nuo politinės scenos oponentai nenuvijo ir trimito meistro, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko. Šiandien jie apie merą kalba kaip apie įtakingą politiką ir retas prisimena jo džiazo muzikanto amplua.

„Parlamentaro veikla primena darbą ant kruizinio laivo kapitono tiltelio, bet prisiimant grupinę jungos atsakomybę. Mero pareigos – tai kasdienis juodas darbas mašinų skyriuje, jūrą matant tik pro mažą iliuminatoriaus langelį, tačiau prisiimant kapitono atsakomybę, o štai atlyginimas – jungos“, – taip su laivo įgulos narių pareigomis, kaip ir dera uostamiesčio vadui, savo kasdienį darbą, lapkritį duodamas interviu „Veidui“, palygino Klaipėdos miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas. Šiemet jis tapo geriausiu meru, o pernai šiuose apdovanojimuose pelnė sidabrinę antrąją vietą.

V.Grubliausko pavardė buvo dažnai minima geriausio mero apklausos respondentų atsakymuose, tačiau ne dažniausiai. Vis dėlto, iškilti iš antrosios į aukščiausią vietą šiemet Klaipėdos vadovui padėjo gerai įvertinta savivaldybė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse 2014 m. Klaipėda buvo įvertinta geriausiai iš visų miestų savivaldybių. Beje, tokį titulą uostamiestis pelno jau ketvirtą kartą, nuo pat 2011 m., kai LLRI pirmą kartą palygino šalies savivaldybes.

Pastarajame „Veido“ savivaldybių reitinge ketvirtoje vietoje esanti Klaipėda taip pat rikiavosi prie pirmūnių. Žinoma, ne visi ekonominiai ar socialiniai rodikliai, kuriuos matavo skirtingi reitingai, yra vieno mero nuopelnas. Tačiau „Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad ši politinė figūra prisideda prie miesto veido, pažangos ir ateities planų. Taip prie uostamiesčio virsmo prisidėjo ir kadenciją baigiantis septintasis po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos meras V.Grubliauskas, uostamiesčio vairą į rankas paėmęs 2011m.

Seimo nario mandato atsisakė ne paskutinę minutę

Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad septyni merai per 25 metus – kuklus rezultatas. Juk panašiai tiek kai kuriose savivaldybėse pasikeičia per vieną kadenciją: tai jie nuverčiami oponentų, tai nušalinami, o kur dar darnos darbui nepridedantys koridorių sąmokslai. O štai Klaipėdoje, kaip pastebi pašnekovai, ir prieš septintąjį merą niekas nesukilo. Vadinasi, jis prisidėjo prie demokratinių tradicijų stiprinimo ir anksčiau pradėtų valdžios darbų tąsos geriausioje 2014 m. Lietuvos savivaldybėje.

„Dirbdamas geriausioje savivaldybėje esi pasmerktas būti geriausiu meru“, – sako V.Grubliausko oponentas 2011 m. savivaldos rinkimuose, „Klaipėdos monolito“  valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Būtent iš R.Taraškevičiaus, 2010 m. „Veido“ išrinkto geriausiu meru, prieš ketverius metus V.Grubliauskas perėmė mero kėdę.

Atrodytų, sunku oponentą traukti už liežuvio ir prašyti išvardyti dabartinio Klaipėdos mero nuopelnus, tačiau R.Taraškevičius svarsto, kad itin svarbus V.Grubliausko indėlis – pastangos tęsti pradėtus darbus, pavyzdžiui, kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabrikas“ projektą, toliau skaidrinti veiklą, paprastinti procedūras, neapsikrauti biurokratija. Pagaliau sutelkti profesionalus darbams nudirbti ir neišklysti iš kelio.

„Jei komanda laikosi skirtingų nuostatų, merui dirbti sunku. Plukdyti laivą tinkama linkme – visos administracijos komandos, bet ne vieno mero nuopelnas. Gerai, kad jis nepuolė burti naujos komandos, pasitikėdamas senais patyrusiais kadrais, kurie toli gražu ne naujokai politikoje“, – sako R.Taraškevičius.

Kai kurie pašnekovai, prisiminę pirmuosius V.Grubliausko, kaip mero, darbo metus, sako, kad jam iš pradžių buvę sudėtinga. O esą ir jis pats viename renginyje pripažinęs, kad mero darbo subtilybėms – atsakomybei ir pareigoms perprasti jam prireikė bemaž dvejų metų.

Keista, juk 2011 m. pradėjęs eiti mero pareigas Klaipėdos politikas jau gerai žinojo, ką reiškia atstovavimas rinkėjams savivaldybėje ir Seime, nes aktyviai į politiką įsitraukė dar 2000-aisiais. Tiesa, prieš 15 metų nepartinį visuomenininką reikėjo pakviesti. O dalyvauti savivaldos rinkimuose jį įkalbėjo tuometis Klaipėdos meras, Seimo narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas.

Šiandien, prisiminęs prieš 15 metų dar naujo veido atėjimą į politiką, E.Gentvilas sako, kad būtent šios asmenybės istorija padeda jam pagrįsti dažnai kolegoms išsakomą raginimą nebijoti kviesti prie partijos sąrašo prisidėti nepartinius žmones. Juk iš dviejų „nepartinių“, kuriuos vienas iš LRLS lyderių kažkada pakvietė, po 11 metų vienas tapo Klaipėdos miesto meru, kitas, Artūras Šulcas, – vicemeru.

„Tada su juo bendravome kaip su Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriumi, o miestas 2000 m. rodė jau didesnį finansinį dėmesį šiam renginiui. Taigi pakviečiau jį dalyvauti rinkimuose, o jis sutiko būti įrašytas į sąrašą paskutiniu numeriu. Kitą rytą jis atėjo pas mane ir sako: „Pajuokavome, bet baigėsi tuo, kad mane išrinko“, nes per reitingavimą pakilo į dešimtuką. O aš jam atsakiau: ne šventieji puodus lipdo, kuo tu blogesnis už kitus sąrašo dešimtuko narius? Taigi iš pradžių labai įkalbinėti nereikėjo, bet vėliau reikėjo pasakyti: Vytai, nesikuklink. Viską iš pradžių pateikėme kaip pajuokavimą, iš kurio atsirado rimti dalykai. Tie rimti dalykai tęsiasi jau penkioliktus metus“, – Klaipėdos mero startą prisimena liberalas E.Gentvilas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Okeaniniai konteinerių pervežimai turėtų atpigti, taigi P3 įkūrimas krovinių siuntėjams būtų gera naujiena. Tačiau smulkesni konteinerių plukdytojai gali būti išstumti iš rinkos.

Trys stambiausi konteinerių vežėjai pasaulyje – danų „Maersk Line“, šveicarų-italų „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ir prancūzų CMA CGM – birželį pranešė kuriančios bendrą įmonę „P3 Network“, kuri bus valdoma iš koordinacinio centro Londone. Šis aljansas valdys 255 laivus, kurių bendra talpa – 2,6 mln. TEU. Planuojama, kad jais bus pervežama apie 37 proc. visų okeaniniais maršrutais plukdomų konteinerių.
Didžiausią indėlį į planuojamą aljansą turėtų įnešti pasaulio konteinerinių pervežimų lyderis „Maersk Line“. Jo naujos kartos laivai pagal susitarimą turėtų sudaryti 42 proc. „P3 Network“ laivyno talpos, arba maždaug 1,1 mln. TEU.

Milžiną sveikina uostai

Birželio 14-ją „Daewoo Shipbuilding & Marine Engineering“ (DSME) laivų statykloje Pietų Korėjos Okpo uoste įvyko pirmojo „Triple-E“ klasės konteinervežio krikštynos: naujos kartos 400 m ilgio, 59 m pločio ir 14,5 m maksimalios grizlės laivas, galintis gabenti 18 270 TEU, buvo pavadintas „Maersk Mc-Kinney Moller“ vardu, taip pagerbiant pernai pavasarį mirusį turtingiausią Danijos verslininką, laivybos magnatą, kompanijos „A.P.Moller–Maersk Group“ įkūrėjo Arnoldo Peterio Mollerio sūnų Arnoldą Maersk Mc-Kinney Mollerį (1913-2012). Ceremonijoje Okpo uoste dalyvavo visos trys velionio dukros: Leise, Kirsten ir naujojo laivo krikštamote tapusi 65 metų jaunėlė Ane Maersk Mc-Kinney Uggla. Kompanijos paveldėtojoms buvo pristatyti naujojo laivo įgulos vadovai, kruopščiai atrinkti iš pačių patikimiausių „Maersk Line“ laivuose dirbančių karininkų – kapitonai Jes Meinertz ir Niels Vestergaard Pedersen. Pirmasis vadovaus debiutiniam „Maersk Mc-Kinney Moller“ reisui iš Azijos į Europą, antrasis perims vadovavimą laivui atplaukus į Danijos Aarhuso uostą.
Kapitonas J.Meinertz, kurio vadovaujamas konteinervežis-milžinas susilaukia milžiniško dėmesio visuose lankomuose uostuose, žurnalistams pasakojo, kad dėl dviejų variklių sistemos tokio laivo valdymas kapitono tiltelyje labiau primena tanklaivį, negu konteinervežį. Jo kolega N.Vestergaard Pedersen pažymėjo, kad laivas, išvydus jį gyvai, pasirodė dar didesnis ir įspūdingesnis, nei tikėjosi besimokydamas jį valdyti navigaciniame treniruoklyje.
Projektinis „Triple-E“ klasės laivų greitis nėra didelis – 19 mazgų, arba 35 kilometrai per valandą, todėl jie dar vadinami lėtaeigiais. Tačiau toks greitis ir didžiulė talpa leidžia sumažinti degalų sunaudojimą 37 proc., lyginant su ankstesnės klasės laivais, o anglies dioksido į aplinką bus išskiriama perpus mažiau, perskaičiavus vienam pervežamam TEU tenkančių teršalų kiekį.
Kompanija „Maersk Line“ Pietų Korėjos laivų statyklai DSME užsakė pastatyti dvidešimt tokių laivų. Bendra kontrakto suma siekia 3,8 bilijono JAV dolerių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Galimas pretendentas į naujojo Klaipėdos miesto mero postą Seimą narys Vytautas Grubliauskas sako, kad valdančioji koalicija uostamiestyje formuosis liberalių jėgų pagrindu prisidedant Rusų aljansui, o konservatorių kaip galimų partnerių kol kas nemini, nors ir neatmeta.

Po sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų buvusią didžiausią valdančiąją Liberalų ir centro sąjungos frakciją Klaipėdoje pakeitė Liberalų sąjūdis. Pastaroji partija rinkimuose iškovojo 7 mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po 5 mandatus. Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

“Natūralu, kad tai liudija tam tikrą tęstinumą ir tai, kad naujoji valdančioji koalicija formuosis būtent šitų jėgų pagrindu. Aš manau, kad tai logiška visais aspektais. Kaip jau buvo anksčiau deklaruota, prie šitų dviejų partijų jungiasi Rusų aljansas, kuris iškovojo tris vietas”, – BNS sakė V.Grubliauskas.

Tai, pasak jo, yra pagrindinė ašis, apie kurią dar reikės ieškoti paramos iš kitų gerokai mažiau surinkusių pretendentų. Jis sakė iš anksto neatmetantis nė vienos politinės jėgos.

“Aš asmeniškai kategoriškai nebrėžiu brūkšnio arba neiškeliu raudonos kortelės nė vienai politinei jėgai. Negalima trukdyti nė vienai politinei jėgai dirbti Klaipėdos labui, tačiau yra dvi sąlygos – turi būti geranoriškas požiūris”, – paklaustas, ar siūlys prie koalicijos dėtis konservatoriams, sakė V.Grubliauskas.

Politiko teigimu, sąlyga dėtis prie valdančiosios koalicijos – programinių ir ideologinių liberalų nuostatų priimtinumas.

V.Grubliauskas prieš rinkimus deklaravo, kad turėdamas galimybes tapti Klaipėdos meru atsisakys Seimo nario mandato. Pirmadienį jis sakė, jog šios nuostatos laikosi ir dabar.

“Jeigu koalicija susiformuos tokia, kad galima kalbėti apie pakankamą atstovavimą formuojant tiek politines, tiek administracines struktūras, ir mūsų partija įgis tiek moralinę, tiek matematinę teisę pretenduoti į mero poziciją (tuomet atsisakytų parlamentaro mandato – BNS). Pilna koalicija, jos išsidėstymas bus aiški per savaitę-dvi”, – teigė V.Grubliauskas.

Tuo metu Klaipėdos konservatorių lyderis Naglis Puteikis BNS pirmadienį sakė laukiąs kvietimo jungtis į valdančiąją koaliciją ir sakė neturintis išankstinių nusistatymų, pavyzdžiui, prieš liberalcentristų dalyvavimą valdant Klaipėdą.

“Mes lauksime, ar mus kvies laimėtojai, ar ne. Mes manome, kad tas, kas turi daugiausiai vietų, turi formuoti valdančiąją koaliciją. Ar kvies ar nekvies, žiūrėsime”, – BNS sakė N.Puteikis.

Kartu jis pabrėžė, jog Liberalų sąjūdis žadėjo rinkėjams, kad jie į mero postą siūlys Seimą narį Vytautą Grubliauską. TS-LKD, anot N.Puteikio, ketina panaudoti šį aspektą skirstantis jėgų pusiausvyrai uostamiestyje.

“Vadinasi, Seimo narys V.Grubliauskas turės atiduoti mandatą. (…) Jis kandidatavo Danės apygardoje, mes manome, kad Liberalų sąjūdį tikrai nugalėtume čia pakartotiniuose rinkimuose. Jei nebūtume pakviesti į koaliciją”, – kalbėjo Klaipėdos konservatorių lyderis.

Dabartinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad teisė siūlyti kandidatą į mero postą priklauso Liberalų sąjūdžiui.

“Koalicija bus formuojama liberalių partijų stuburu. (…) Norime, kad koalicija būtų prognozuojama”, – sakė jis.

Paklaustas, ar formuojant koaliciją bus bandoma išsiversti be konservatorių R.Taraškevičius atsakė: “Jūs teisingai suprantate”.

Klaipėdos universiteto dėstytojas politologas Saulius Šiliauskas BNS sakė, jog valdančiosios koalicijos branduolį Klaipėdoje sudarys dvi liberalių pažiūrų partijos, bet, jo nuomone, prie jų gali prisidėti ir konservatoriai.

“Tačiau konservatorių įsijungimas Klaipėdoje yra šiek tiek problematiškesnis, nes TS-LKD laikėsi pakankamai griežtos pozicijos valdžioje buvusios Liberalų ir centro sąjungos atžvilgiu. Galima sakyti, kad TS-LKD buvo agresyvesnėje opozicijoje, palyginti su Liberalų sąjūdžiu”, – dėstė S.Šiliauskas.

Pasak jo, pagrindinis klausimas, kaip derantis dėl koalicijos pavyks sutarti dėl mero posto.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.