BFL

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pradėjo tyrimą dėl Palangos tarybos patvirtintos vietinės rinkliavos už įvažiavimą į kurorto teritoriją, siekdamas išsiaiškinti, ar konkretus rinkliavos dydis bei lengvatos tam tikroms asmenų grupėms  nepažeidžia kitų asmenų grupių teisėtų interesų. Taip pat bus tiriamas šio tarybos sprendimo racionalumas, atsižvelgiant į jam įgyvendinti būtinų investicijų dydį ir planuojamas rinkliavos administravimo sąnaudas.

„Išsiųsti paklausimai į atitinkamas institucijas: visų pirma į pačią Palangos miesto savivaldybę, prašant visos su minėtu sprendimu susijusios medžiagos. Savivaldybės administracijai suformuluoti konkretūs klausimai. Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą teiraudamasis, ar buvo vertinamas šio nutarimo projektas, ar jam buvo teikiamos pastabos, o jeigu ne, tai kodėl“, – nusako dabartinę tyrimo būklę R.Šukys.

Daugiausia abejonių Seimo kontrolieriui kelia tai, kad tokia vietinė rinkliava prieštarauja LR rinkliavų įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, nes apmokestinimo objektu šiuo atveju tampa ne įvažiuojantis į kurortą asmuo, o jo automobilis.

„Pagal nuo š.m. gruodžio 1 d. įsigaliosiančią minėto įstatymo straipsnio pakeitimo redakciją numatoma galimybė miestų (nebūtinai kurorto statusą turinčių) savivaldybėms įvesti vietines rinkliavas už naudojimąsi turizmo ir poilsio infrastruktūra, išskyrus asmenis iki 18 metų amžiaus. Kitaip sakant, vaikams įstatymu numatyta išimtis. O tokiu atveju kyla klausimas, ar konkrečios savivaldybės gali performuluoti įstatymą nustatydamos papildomas išimtis kitoms asmenų grupėms arba rinkliavos mokėtojais pasirinkdamos atskiras asmenų grupes, pavyzdžiui, transporto priemonių turėtojus“, – dėsto R.Šukys.

Jo nuomone, Palangos miesto tarybos nutarime gali būti pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymus principas, nes vienas poilsiautojas, atvykstantis automobiliu, mokėtų tokią pačią rinkliavą kaip ir daugiau asmenų, atvykstančių vienu automobiliu, nors visi vienodai naudotųsi ta pačia kurorto turizmo infrastruktūra.

Abejonių Seimo kontrolieriui kelia ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime pasirinktos išimtys. Ypač viena jų, numatanti atleisti nuo rinkliavos mokėjimo Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės narius, valstybinių institucijų darbuotojus bei statutinius pareigūnus, vykdančius užduotis Palangos savivaldybės teritorijoje. „Įdomu būtų sužinoti, kam ir kaip jie turės įrodinėti, kad vykdė būtent darbines užduotis“, – šypsosi teisiniu kuriozu tokią išimtį vadinantis R.Šukys.

Vis dėlto akivaizdu, kad pereidama nuo pagalvės mokesčio prie įvažiavimo apmokestinimo Palangos miesto taryba ketino nušauti ir nemažai kitokiais būdais sunkiai suvaldomų zuikių, pavyzdžiui, atsikratyti ratuotų vienos dienos poilsiautojų srauto, kuris miestui beveik neteikia pajamų, skatinti poilsiautojus atvykti autobusais, išvengiant parkuojamo individualaus transporto grūsčių, atsikratyti nelegalių vežėjų vasarinio antplūdžio ir pagaliau priversti mokėti kurortinius mokesčius poilsiautojus, apgyvendinamus nelegaliuose viešbučiuose, kur jie bemat virsta besisvečiuojančiais tolimais giminaičiais. Ne paslaptis, kad tų „giminaičių“ svetingi palangiškiai įjunko priimti vis daugiau.

„Tačiau savivaldybės negebėjimas surinkti pagalvės mokesčio – dar ne priežastis pažeidinėti įstatymus ir konstitucinius prin­ci­pus“, – sako R.Šukys, pabrėždamas, kad Palangos tarybos sprendimo likimas taps precedentu visos šalies mastu, nes įvairiausių užkardų kitąmet, įsigaliojus Rinkliavų įstatymo pataisoms, gali pridygti jau visoje Lietuvoje.

Vis dėlto poilsiautojai neturėtų tikėtis, kad Seimo kontrolieriai imsis tirti ir Neringos savivaldybės ketinamos nuo 10 iki 50 eurų kelti lengvajam automobiliui taikomos įvažiavimo rinkliavos teisėtumą, mat Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas numato galimybę Neringos miestui taikyti ekologines rinkliavas. Jos gali būti renkamos netgi iš Neringos savivaldybės teritoriją valstybinės reikšmės keliu kertančių automobilių, tačiau įstatymai panašios išimties nenumato važiuojantiems per Palangos savivaldybės teritoriją valstybinės reikšmės keliu Klaipėda–Liepoja.