Inga NECELIENĖ

Nuo birželio 20 d. lengviesiems automobiliams įvažiavimo į Neringą mokestis padidės nuo 8 iki 20 eurų. Arba septyniskart, jeigu lyginsime su 2012-ųjų kainomis, kai patekti į šį Lietuvos kampelį tekainavo 10 litų.

Vos paskelbus šią žinią internautai suūžė lyg bičių avilys. Tai ką, klausė vienas, ar ten jau privati valda? Ežerai, upės, didesni lieptai ir mažesni lentgaliai į vandenis privatizuoti, dabar atėjo Neringos eilė. Teisingai, tokiam sprendimui neprieštaravo kitas, kam reikalingi tie bėdžiai – Neringos meras nė neslepia, kad ši vieta priklauso turtuoliams, kuriems dabar padaugės erdvės, o visokiems bedaliams skirti lentiniai namukai vis dar stovi Šventojoje.

Ar tai nepanašu į reketo mokesčius, ribojančius laisvą judėjimą po nuosavą šalį? Na jau. „Mere, laikas skelbti Neringos grafystę!“ – siūlo trečias. „Žinoma! – atsiranda pritariančiųjų. – Juk Druskininkų kunigaikštystė gyvuoja, Lietuvai būtinai reikia grafystės!“

Tai atviras žmonių skirstymas į luomus, bet būkite mieli, pajūrio verslininkai, po to neverkite, kad vajė, tokios blogos vasaros dar nematėme.

„Gyvena tik iš turistų, bet jų nori atsikratyti, nes tie, kurie mažiau turi ir mažiau išleidžia, ėmė trukdyti; baikit bliauti, viskas daug paprasčiau – iš ko susirinksi milijonus ir kaip už nugriautus bei ketinamus griauti statinius su žmonėmis atsiskaitysi; tai atviras žmonių skirstymas į luomus, bet būkite mieli, pajūrio verslininkai, po to neverkite, kad vajė, tokios blogos vasaros dar nematėme, ir taip turime vos porą mėnesių visiems metams užsidirbti, ir dar neatvyksta kažkuo nepatenkinti tautiečiai“, – sveikasis tautos balsas šėlsta toliau.

Bet 20 eurų nuspręsta nuskausminti ratuotus keliautojus, į Neringą vykstančius nuosavu transportu (plius už lengvojo automobilio perkėlimą tenka pakloti 11,05 euro, už kiekvieną keleivį – dar po 80 centų). Važiuokite dviračiais, viešuoju transportu, ir jokių mokesčių nepajusite. Šitaip Neringoje skatinamas ekologinis turizmas, kad unikalioji smėlio juosta neuždustų nuo transporto dūmų ir spūsčių. Juk ne žmonės priešai, o jų automobiliai ir kai kurių noras būtinai privažiuoti prie pat durų. Stovėjimo vietų Neringoje per visas gyvenvietes – gal 300, o suvažiuoja dešimtis kartų daugiau mašinų. Supraskite, nėra kur jų dėti.

Taip aiškina Neringos valdžia. Betgi už stovėjimą – atskira rinkliava, kuri nėra maža. Vasaros karštymečiu atvykėlių mašinoms kiemai uždrausti, o valandai pasistatyti automobilį, pavyzdžiui, Nidoje prie jūros arba Juodkrantėje šalia Raganų kalno, – kaip pastovėti antroje pagal brangumą sostinės raudonojoje zonoje.

Išties, ne tik ekologiškiau, bet ir kur kas ekonomiškiau į Neringą vykti dviračiais, bet sunku nesutikti su internautais, kurie primena, jog ramesnes ir nuošalesnes Neringos gyvenvietes pamėgusioms šeimoms, ypač turinčioms mažų vaikų, velniškai patogu dviračiais tįstis pakus sauskelnių, dėžes mišinių ir dar vaikišką vežimą.

Patiems neringiškiams ekologija nekainuoja. Už kėlimąsi pirmyn atgal keltais moka Susisiekimo ministerija, tiksliau, visi mes. Ar pačių neringiškių mašinos vien vandeniliu varomos?

Žibalo į ugnį dėl žmonių skirstymo pagal piniginės storį įpylė pati Neringos valdžia, žiniasklaidoje susipliekusi su klaipėdiečiais dėl pas juos atvežamų kruizinių laivų turistų, kurie Neringoje, miesto valdžios tikinimu ir smulkiu apskaičiavimu, tik naudojasi infrastruktūra, bet mažai ką palieka. Rinkliavas už prisišvartavimą gauna Klaipėda, ten atvykėliai ir kokį suvenyrą įsigyja, o užsieniečių nusipirktas bilietas į Thomo Manno muziejų vargu ar atperka nemokamą jų spoksojimą į Neringos gamtos grožį ir naudojimąsi viešaisiais tualetais. Betgi per kelias valandas, kiek autobusais vežami užsieniečiai praleidžia Neringoje, jie nespėja nei paplūdimiais pasinaudoti, nei tiek prišiukšlinti. Juk iš ekologinio mokesčio (autobusams – 45 eurai vienkartinės rinkliavos), kurio pernai buvo surinkta 1 mln. eurų, o miestui, paplūdimiams tvarkyti kasmet esą reikia 1,5 mln. eurų, šie einamieji reikalai ir tvarkomi.

Patiems neringiškiams ekologija nekainuoja. Už kėlimąsi pirmyn atgal keltais moka Susisiekimo ministerija, tiksliau, visi mes. Ar pačių neringiškių mašinos vien vandeniliu varomos?

Palanga taip pat kovoja su ratuotais lankytojais. Ne spręsdama šį klausimą iš esmės ir, tarkime, daugiaaukštes saugomas aikšteles statydama, o apmokestindama ne tik jūros prieigas, centrinę miesto dalį, bet jau ir pašalius. Mokesčiai ne tokie drakoniški, bet kišenę palengvins: pigiausioje miesto zonoje valanda stovėjimo atsieis 60 centų, brangiausioje – 1,7 euro. Kas nutiko apmokestinus visas jūros prieigas? Mašinų apmažėjo – jos dienai išsivažinėja į tolesnius pajūrio pakraščius, užkišdamos Nemirsetos, Kunigiškių ir visus kitus paplūdimius. Užsikištų ir Šventoji, bet ir ten pagal pavyzdį suskubta stovėjimą padaryti mokamą.

Paversti visą Palangą aptvertu rezervatu šiemet nespėta, bet iki 2017-ųjų išmaniajai užtvarų sistemai įrengti ketinama rimtai pasiruošti. Tada bus geležinė tvarka: įvažiuoti į Palangą – tik per užtvarą, susimokėjus 5 eurų įvažiavimo mokestį. Užtat, ramina kurorto valdžia, nebeliks nuo šių metų iki vieno euro padidinto vadinamojo pagalvės mokesčio, kuris pernai buvo 30 euro centų, o šiemet – jau euras. Meras paaiškina: pagalvės mokestis didinamas dėl to, kad jis Palangoje, palyginti su kitais kurortais, mažiausias.

Dabar vasaromis Ventspilis ir jo prieigos kalba beveik vien lietuviškai.

Mokesčių kėlimo logika pirmiausia turi būti logiška: keliame dėl to, kad kiti kelia. Bet ja vadovaujantis nereikėtų nustebti, jeigu po metų kitų įvažiavimo į Palangą mokestis taps ta pati dvidešimtinė. Ar nuskurs poilsiautojas, sumokėjęs 1, 5 ar 20 eurų? Ne, kas norės – tikrai tiek atras. Ar derėtų verkti, kad viskas, dėl šių mokesčių Lietuvos pajūris mums praktiškai uždarytas? Irgi ne, bet dėl prasto sezono nederėtų virkauti ir lietuviško pajūrio verslininkams, nes jų raudų siena – prie artimiausio užkardo.

Dabar vasaromis Ventspilis ir jo prieigos kalba beveik vien lietuviškai. Įvažiavimas nemokamas, mašinų stovėjimo aikštelės irgi, paplūdimys ilgas, miestas sutvarkytas ir net tualetai ne po 2 eurus kaip mūsų pajūryje. Latvija, ar tu išties pasiruošusi?

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per vasarį iš atplaukusių laivų pajamų surinko 2 mln. litų daugiau nei tą patį mėnesį pernai, iš viso -11,8 mln. litų.

Nuo metų pradžios rinkliavų gauta net 3,6 mln. litų daugiau nei planuota, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš viso šiais metais numatyta uždirbti 123 mln. litų iš laivų rinkliavų ir 20,7 mln. litų iš žemės nuomos.

Tačiau jau pirmieji mėnesiai rodo, kad pajamų planą pavyks viršyti, net jei ne visi sezonai bus tokie sėkmingi kaip pasibaigusi žiema, o žemės nuomos mokesčių bus gauta mažiau dėl sutrumpėjusio uosto kompanijų sąrašo.

Nuo kovo 11 dienos su “Klaipėdos hidrotechnika” bus nutraukta žemės nuomos sutartis, nes baigiasi dviejų mėnesių terminas, kai buvo įteiktas paskutinis perspėjimas susimokėti skolas.

“Klaipėdos hidrotechnikos” skola uostui už žemės nuomą sudaro apie 800 tūkst. litų.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad greitai išnuomoti kelių hektarų kitam nuomininkui nepavyks.

Seimas dar nėra apsisprendęs, ar ateityje Šventosios uostą valdys naujas juridinis asmuo, ar Klaipėdos uosto direkcija, tačiau pastaroji jau skaičiuoja, kokios galėtų būti taikomos rinkliavos jachtoms ir pramoginiams laivams Šventosios uoste ateinančią vasarą.

Vertinama, kad taikyti tokias pačias rinkliavas Klaipėdos ir Šventosios uostuose būtų nerealu, nes pastarajame uostelyje pagal dabar galiojančias rinkliavų taisykles šie mokesčiai būtų nepagrįstai maži, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Rinkliavos Klaipėdos uoste susideda iš tonažo, navigacijos, locmanų paslaugų ir kitų mokesčių. Šventojoje būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą. Tokiu atveju vidaus vandenų laivui, kurio ilgis iki 6 metrų, mėnesio įkainis būtų 16,45 lito.

“Labai džiaugtumėmės, kad kitąmet ten stovėtų 100 laivų, tad per mėnesį uosto rinkliavos iš viso siektų apie 1,6 tūkst. litų. Kaip išlaikyti bent vieną darbuotoją su visais mokesčiais? Būtų laivų pilnas uostelis, o pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo išlaidų”, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Todėl, anot jo, ketinama nustatyti fiksuotą mokestį, atsižvelgus į kainas bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” valdomo Pilies jachtų uoste, Šilutėje, Nidoje.

“Planuojame protingą dydį. Tiksliai dar nesame suskaičiavę, todėl dar negalime jo įvardyti”, – sakė Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Valdemaras Vizbaras teigia sunkiai įsivaizduojantis, kad jau ateinančią vasarą galėtų Šventojoje švartuotis jachtos, nes kol kas ten nėra jokių galimybių ir esą nėra didelio optimizmo, kad būtų suskubta.

Tačiau Klaipėdos uosto direkcija savo užmojų įpūsti gyvybės uosteliui anksčiau, nei prasidės numatomas didysis, Europos Sąjungos finansuojamas projektas, neatsisako. Trečiadienį paskelbtas Šventosios uosto pritaikymo aptarnaujant mažus laivus konkursas – inžineriniams tinklams ir plaukiojančioms prieplaukoms įrengti.

Seime užregistruota Rinkliavų įstatymo pataisa, kuri leistų vietines rinkliavas, surenkamas savivaldybėse, naudoti konkretiems tikslams. Pasak pataisą užregistravusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Petro Auštrevičiaus, šiuo metu galiojanti sistema, kai lėšos, gautos iš vietinių rinkliavų, patenka į bendrą savivaldybių biudžetą ir yra naudojamos įvairiems tikslams – yra ydinga.

„Iš rinkliavų gautos lėšos dabar nėra naudojamos tų rinkliavų objektams tobulinti, prižiūrėti ar tvarkyti, o tai iš esmės pažeidžia jas mokančių gyventojų teisėtą lūkestį gauti kokybiškas paslaugas iš savivaldybės. Pavyzdžiui, nors daugumoje savivaldybių gyventojai, tarkim, moka rinkliavas už aplinkos tvarkymą ar šiukšlinimą, tačiau negali būti tikri, kad tos rinkliavos bus panaudotos būtent naujų šiukšliadėžių įrengimui, stambiagabaričių šiukšlių išvežimui ir pan.“, – siūlymą komentuoja Seimo narys liberalas P. Auštrevičius.

Pasak parlamentaro, žinodami tai gyventojai dažnai apskritai nelinkę mokėti tokių rinkliavų, nes žino, kad jos vis tiek nebus naudojamos konkretiems savivaldybės poreikiams tenkinti. Jei Seimas įteisintų Rinkliavų įstatymo pataisą, prieš pradedant rinkti rinkliavas, joms turėtų būti nustatyta ir tikslinė jų panaudojimo paskirtis.

Pagal šiuo metu galiojančias Rinkliavų įstatymo nuostatas, kiekvienos savivaldybės taryba pati nusprendžia, kokias vietines rinkliavas taikyti, nustato mokėjimo sąlygas, lengvatas, kitas su rinkliava susijusias sąlygas, o pajamos, gautos iš rinkliavų, įskaitomos į bendrą savivaldybės biudžetą ir naudojamos įvairiems tikslams.