BFL

Pirmadienį į pirmąją stovyklą Palangoje susirinkus 17 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų, klausimų turime daugiau nei atsakymų. Kas pateks į rinktinės, kurią trečius metus iš eilės treniruoja Jonas Kazlauskas, dvyliktuką? Kas ir kaip pakeis Donatą Motiejūną, Liną Kleizą ir Martyną Pocių? Ar M.Kalnietis jau atsigavo po traumos taip, kad vėl galėtų vesti Lietuvą į pergales? Ar Jonas Valančiūnas jau bus tikras komandos lyderis? Ar Artūras Milaknis įrodys, kad sugeba taikliai svaidyti tritaškius ne tik „Žalgiryje“?

Inga JARMALAITĖ-NECELIENĖ

Palyginti su pernykščiu pasaulio čempionatu, šįmet jau į pirmąją stovyklą neatvyko  pusė komandos. „Labiausiai gaila, kad dėl traumos nebus šį sezoną NBA akivaizdžiai patobulėjusio Donato Motiejūno“, – atsidūsta praeityje garsus krepšininkas, o dabar Seimo konservatorius Sergejus Jovaiša.

Tačiau Vilniaus krepšinio mokyklos sporto konsultantas Rūtenis Paulauskas nesureikšmina fakto, kad šįmet nebus D.Motiejūno ir Lino Kleizos: „Visada būna taip, kad komandai kažko trūksta, bet čia kabliukų ieškojimas. Kitos rinktinės turi labai stiprų starto penketą, o mes norime ir tokio pat lygio keičiančių žaidėjų, tik kažin ar ateis tokie metai, kai visų pozicijų žaidėjų konkurencija bus tokia didelė, kad nežinosime, kur juos dėti.“

Įžaidėjas grįžta išalkęs?

Kalbėdamas apie įžaidėjus R.Paulauskas primena, kad pernai Lietuvos rinktinės treneris įrodė sugebantis išspręsti pagrindinio atakų organizatoriaus uždavinį net  ekstremaliomis sąlygomis, galbūt todėl šiemet akys nukrypo į žaidimo schemose ketvirtuoju numeriu pažymėtą poziciją.

Bet grįžkime prie pirmojo numerio. Mantas Kalnietis grįžta po pernai prieš pat pasaulio čempionatą patirtos sunkios traumos. Ar jis bus atsigavęs?

Buvę įžaidėjas ir treneris Tomas Pačėsas prognozuoja, kad šis čempionatas bus M.Kalniečio grįžimas į didįjį krepšinį, ir iš jo tikisi papildomo užtaiso: „Jis nėra tipiškas įžaidėjas – palyginti aukštas, 195 cm. Manau, jis bus atsigavęs ir tai leis jam būti agresyviam ir panašiai organizuoti žaidimą.“

Vilniaus krepšinio mokyklos direktorius Šarūnas Sakalauskas primena, kad prieš gaudamas traumą M.Kalnietis buvo ne tik geras įžaidėjas, bet ir vienas rezultatyviausių rinktinėje, bet mano, kad po metų pertraukos grįžti į aukščiausią lygį net šiam žaidėjui nebus lengva: „Jis patyręs, rinktinės reikalai jam nėra nauji, bet grįžti nebus lengva. Nors jei atsigręžtume atgal, kai išėjus Š.Jasikevičiui visi už galvų stvėrėsi, M.Kalnietis, kuris iki tol buvo šešėlyje, sužaidė taip, kaip geriausiai moka. Kai pernai jis gavo traumą, vėl ne vienas už galvos susiėmęs vaikščiojo, bet Adas Juškevičius puikiai jį pakeitė. Todėl pabrėžčiau, kad patyrę treneriai randa sprendimų.“

Dėl antrojo, o gal ir trečiojo įžaidėjo – klausimų daugiau nei atsakymų. Vėl A.Juškevičius? O gal jaunasis Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Lukas Lekavičius? Tretiems atrodo, kad šansų patekti į rinktinę turi ir psichologiškai sutvirtėjęs „Lietuvos ryto“ įžaidėjas Žygimantas Janavičius.

„Šiemet per LKL finalą A.Juškevičius žaidė nekaip, bet po gero pernykščio pasirodymo rinktinėje jis turi didelį pranašumą. Maloni staigmena – L.Lekavičius. Labai greitas ir kibus, o tai patinka visiems treneriams. Manau, Jonui Kazlauskui ypač patinka, kad jis gali aktyviai gintis visoje aikštėje. Nors jaunas, bet po gero sezono Eurolygoje įgavo patirties. Neatmetu ir Ž.Janavičiaus“, – vieno ryškaus lyderio neišskiria T.Pačėsas. Pasak jo, šįmet kaip tik ir bus didžiausia įžaidėjų konkurencija.

S.Jovaiša šalia M.Kalniečio mato tik A.Juškevičių: „Jeigu tik jis išlaikys tą lygį, kokį buvo pasiekęs pernai. Bet tai nereiškia, kad taip ir bus. Pernai pasirengimo metu Š.Vasiliauskas gerai žaidė, bet čempionatas parodė, kad jam pritrūko aukšto lygio rungtynių patirties ir jis neatlaikė įtampos“, – atkreipia dėmesį S.Jovaiša.

Pasak V. Masalskio, tik nežinantiems atrodo, kad L.Lekavičius išlindo tarsi iš niekur: „Tuo metu, kai kiti žaidėjai spokso į kompiuterį, Lukas dirba salėje. Dėl to ir atsidūrė tarp rinktinės kandidatų. Kiti dirba ketverius metus, kad įšoktų į tą patį traukinį, o jam pakako metų. Be to, praėjusį sezoną turėjo du ypač gerus trenerius – Gintarą Krapiką ir Š.Jasikevičių. Jis gavo visų situacijų knygą ir ją ne tik perskaitė, bet ir gerai išmoko.“

V.Masalskis neabejoja, kad jaunasis žalgirietis rinktinei yra visiškai subrendęs. Jis puikiai žaidžia du prieš du ir, pasak V.Masalskio, daug geriau už A.Juškevičių varosi kamuolį, be to, gerai ginasi.

V.Masalskis atkreipia dėmesį į šios pozicijos žaidėjų vaidmens kaitą moderniame krepšinyje: „Dabar įžaidėjas privalo turėti 70 proc. kuriamosios galios, o antroji pozicija, atakuojantis gynėjas, jos turi pridėti apie 30 proc., bet būti agresyvesnis ir  geriau mesti. Kita vertus, ir vadinamieji pirmieji numeriai dabar meta puikiai, pažiūrėkime, ką išdarinėja graikasVassilis Spanoulis.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Spalio 9-ąją Lietuvos vyrų futbolo rinktinė žais antrąsias iš viso ir pirmąsias savo aikštėje atrankos į 2016 m. Europos futbolo čempionato rungtynes. Mūsų varžovais taps Estijos futbolininkai, pirmajame savo mače 1:0 įveikę Slovėnijos rinktinę. Lietuviai savo ruožtu kvalifikacinį etapą pradėjo išvykoje 2:0 laimėdami prieš San Mariną.

Prieš šias rungtynes Lietuvos futbolo federacija pristatė naują projektą „Atnešk savo širdį“, kuria siekia pakviesti visus sporto gerbėjus atvykti į Vilniaus LFF stadioną ir palaikyti nacionalinę futbolo rinktinę. Pasak LFF atstovų, šiemet yra unikali galimybė Lietuvos rinktinei prasibrauti į stipriausią Europos futbolo turnyrą, tad karšto palaikymo tikimasi ne tik iš futbolo, bet ir iš krepšinio bei kitų sporto šakų aistruolių. Visi rinktinės gerbėjai kviečiami ne tik ateiti į stadioną, bet ir įsigyti specialiai šiam projektui pagamintus geltonus sirgalių marškinėlius, ant kurių puikuojasi širdis ir užrašas „Atidaviau širdį Lietuvos futbolo rinktinei“.

„Susivienykime dėl futbolo. Susiburkime dėl savo šalies. Nes tik būdami vieningi galime pasiekti savo tikslą – patekti į finalinį 2016 m. Europos čempionato etapą“, – kviečiama kampanijos lankstinuke.

Lietuvos rinktinė po šio mačo spalio 12 d. taip pat namie susigrums su jau minėtais slovėnais, metus užbaigs lapkričio 15 d. žaisdama išvykoje su Šveicarija, o kitą pavasarį pirmą kartą savo istorijoje vyks į futbolo tėvynę Angliją.

Svarbiausiame Lietuvai 2011 m. sporto renginyje – mūsų šalyje rugsėjį vyksiančiame Europos krepšinio čempionate mūsų šalies rinktinės galimybės nugalėti realios, o ir prielaidų tokiam optimizmui netrūksta.

Po 2010-ųjų pasaulio krepšinio čempionato, kur, daugelio nuostabai, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius, pergalėmis niekada nepasisotinančių mūsų šalies krepšinio mėgėjų mintis užvaldė vienas tikslas – aukso medaliai Europos čempionate. Ar turime šansų laimėti? Atsakymas vienareikšmis – taip. Kokie veiksniai lems Lietuvos rinktinės rezultatus Europos čempionate ir galimybę tapti čempionais?

Komanda gali keistis

Kokios sudėties Lietuvos rinktinė turėtų kovoti Europos čempionate – ta, kuri laimėjo pasaulio čempionato bronzos medalius, ar tokia, į kurią sugrįžtų garsiausi šalies krepšininkai?
Jokių abejonių nekelia rinktinės vėliavnešio – vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros – kandidatūra. Iš ganėtinai jaunų, žvaigždžių statuso dar neturinčių žaidėjų sugebėjęs suburti tikrą komandą, kuri pasaulio čempionate pralaimėjo tik būsimiems čempionams amerikiečiams, K.Kemzūra ir jo trenerių štabas nė akimirką neleido suabejoti savo profesionalumu.
Tačiau didelė tikimybė, kad pasaulio čempionate visus žavėjusi rinktinė Europos pirmenybėse Lietuvoje gali būti šiek tiek kitokia, nes apie norą grįžti į nacionalinę komandą yra pareiškę ir kai kurie garsiausi Lietuvos krepšininkai. Tai – Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, broliai Lavrinovičiai. Be to, prie rinktinės slenksčio stovi ir talentingiausias Lietuvos jaunimas – Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas.
Nors naujos kartos rinktinė su Kęstučiu Kemzūra jau įrodė ką gali padaryti vieninga ir noru laimėti deganti komanda, tačiau kartu sakyti, kad rinktinei nebereikia legendinių mūsų krepšinio žvaigždžių, kurie dar neatsisveikino su nacionaline komanda, būtų nusikaltimas. Taip mano “Prognozių” pašnekovai.
“Į rinktinę reikia kviesti visus stipriausius šalies krepšininkus. Ir treneris turi nebijoti reikšti kategoriškos nuomonės siekdamas aukščiausių tikslų, – įsitikinęs legendinių “Žalgirio” laikų krepšininkas, pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Sergejus Jovaiša. – Pasaulio čempionate mūsų rinktinę lydėjo ir sėkmė, kurios Europos čempionate vargu ar sulauksime. Be to, kiek teko girdėti, į Lietuvą žada atvažiuoti ir kitų šalių didžiausios žvaigždės, tad konkurencija bus milžiniška. Lietuvos ekipai prireiks daugiau meistriškumo ir patirties. Todėl reikės  stipriausiųjų šalies krepšininkų paramos, ir žaidėjai, kurie kovojo pasaulio čempionate, tačiau 2011 m. rinktinėje turės užleisti vietą vyresniems ir labiau patyrusiems kolegoms, neturėtų įsižeisti. Viskas priklausys nuo trenerio, jam neturi būti jokio spaudimo iš šalies”.
“Šarūną Jasikevičių Lietuvoje turime vienintelį. Žaidžiant Lietuvoje, kai rinktinės krepšininkus slėgs milžiniška atsakomybė ir psichologinė įtampa, toks žaidėjas kaip Šaras būtų aukso vertės. Ir stebint Kšyštofo Lavrinovičiaus žaidimą Eurolygoje neabejoju, kad jis rinktinei būtų reikalingas. Apsispręsti bus sunku, – svarsto olimpinis čempionas ir prizininkas, legendinių “Žalgirio” laikų gynėjas, o dabar – vienas Lietuvos rinktinės trenerių Valdemaras Chomičius. – Tačiau žvaigždėms – jokių privilegijų. Į rinktinę turi patekti tie, kurie yra geriausiai pasirengę ir dega noru kautis už Lietuvą. Geriausius turėsime atrinkti pasirengimo metu. Manau, burdami rinktinę turėsime žiūrėti ir į ateitį. Didelė konkurencija mums turėtų būti į naudą. Tačiau skubėti su prognozėmis neverta, nes sezonas dar tik įsibėgėja, nežinia, ar visi rinktinės kandidatai galės ir norės vasarą skirti darbui, o ne ilsėtis”.
“Rinktinėje turi kovoti patys stipriausi krepšininkai, neatsižvelgiant į jų amžių. Jeigu mūsų žvaigždės neatsisakys žaisti Europos čempionate, jie turėtų būti rinktinėje. Š.Jasikevičiaus, brolių Lavrinovičių, R.Kaukėno pagalba būtų labai vertinga nacionalinei komandai, – dėsto ir Rimantas Grigas, buvęs Kauno “Žalgirio” vyriausiasis treneris. – Mano manymu, kai kuriais momentais šių žaidėjų trūko pasaulio čempionate. Jauna komanda yra jauna komanda. Pasaulio čempionate mums pavyko, jaunos Lietuvos rinktinės galbūt kai kurie varžovai neįvertino. O Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate šeimininkai jau bus laikomi favoritais, todėl visi priešininkai su jais kovos iš visų jėgų ir atitinkamai nusiteikę. Todėl laimėti nebus lengva”.

Slėgs atsakomybė

Europos čempionate mūsų komandą jau slėgs didžiulė atsakomybė, kurios ji nejautė pasaulio pirmenybėse. “Sirgalių parama taip pat bus lietuvių koziris, tačiau kartu didės ir atsakomybė, psichologinė įtampa. Esant tokiai situacijai gali pradėti jaunesniems žaidėjams drebėti rankos, noras padaryti kuo geriau neretai duoda atvirkščią rezultatą. Ir štai tuomet itin praverčia labiausiai patyrę žaidėjai. Toks Š.Jasikevičius, žaidęs daugybę finalų, matęs ir karšto, ir šalto, būtų labai naudingas rinktinei”, – mano R.Grigas.
Buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Darius Maskoliūnas, Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkas, dabar – vienas Vilniaus “Lietuvos ryto” komandos trenerių, taip pat laikosi nuomonės, kad rinktinė, kuri pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo bronzos medalius, Europos pirmenybėse kovos truputį pasikeitusi.
“Rinktinės branduolys turėtų išlikti tas pats, treneriai – taip pat. Tai – labai svarbu, nes vieni kitus jau pažįsta, žaidėjai žino, ko treneriai iš jų nori. Rinktinei sudarytos pačios geriausios sąlygos, komandoje yra pasitikėjimas, didžiulis pliusas – sirgaliai. Tad Lietuvos rinktinė turės visas sąlygas gerai žaisti. Tačiau žaidžiant Lietuvoje didžiausias klausimas, ar krepšininkai išlaikys psichologinę įtampą? Juk pasaulio pirmenybėse tapus prizininkais niekas nebešneka apie jokios kitos spalvos medalius Europos čempionate, kaip tik aukso, – pastebi D.Maskoliūnas. – Todėl be jokių abejonių sakau, kad Š.Jasikevičius ir kiti garsiausi ir labiausiai patyrę Lietuvos krepšininkai būtų labai reikalingi rinktinei. Jau dabar matome ir dar turėsime progos pamatyti, ką Šaras sugeba. Jaunimui jis labai daug padėtų – ir psichologiškai, ir visomis kitomis prasmėmis. Be to, žinau, kaip su visais krepšininkais sutaria ir bendrą kalbą randa K.Kemzūra, kaip jis sugeba išnaudoti gerąsias kiekvieno savybes. Bet jau esu girdėjęs spekuliacijų, esą sugrįžusios žvaigždės tik trukdytų rinktinei, todėl noriu pasakyti, kad tai visiška nesąmonė. Galų gale, treneriai žaidėjus pasirinks tuos, kurie pasirengimo metu bus geriausi. O sveika konkurencija dėl vietos rinktinėje turėtų tapti gero žaidimo varikliu”.
Legendinių “Žalgirio” laikų krepšininkas S.Jovaiša įsitikinęs, kad pagrindinis lietuvių varžovas bus psichologinė įtampa.
“Visos tautos noras matyti Lietuvos rinktinę kovojančią finale psichologiškai užguls trenerių ir žaidėjų pečius. Nuo to, kaip jie išlaikys tą naštą, ir priklausys galutinis rezultatas, nes daug lengviau žaisti, kai iš tavęs niekas nelaukia ir nereikalauja aukščiausių rezultatų. Taip žaidėjai jautėsi pasaulio čempionate – laisvomis galvomis ir degančiomis širdimis, – vaizdingai aiškino gudriuoju krepšinio lapinu iki šiol vadinamas S.Jovaiša. – Savitvarda, susitaikymas su savimi, sugebėjimas esant ekstremaliai situacijai atskleisti geriausius savo sugebėjimus ir lems pergalę”.
S.Jovaiša prisipažino laukiantis Lietuvos rinktinės sėkmės: “Tikiu, kad galime laimėti Europos čempionatą, nes turėsime ir šeštąjį žaidėją – sirgalius. Jie taip pat gali atlikti labai svarbų vaidmenį, siekiant aukso medalių. Juk ir Turkijos rinktinė iki pasaulio čempionato finalo nukeliavo tik todėl, kad jų varžovai dėl sirgalių spaudimo žaidė tarsi pragare”.

Lietuviai namie jau yra laimėję

Vienas Lietuvos rinktinės trenerių V.Chomičius tiki, kad mūsų šalies rinktinė galėtų laimėti Europos čempionatą. Tačiau tai padaryti bus pajėgios ir dar kelios Europos šalių komandos.
“Svarbiausia – pasirengimas. Jis ir lems vienos ar kitos komandos galutinę pergalę. Taip pat daug priklausys nuo žaidėjų nuotaikos, noro kovoti. Siekiant Europos čempionų titulo, visi taškai turės sueiti”, – dėstė šiuo metu Rusijoje Maskvos srities “Triumf” komandos vyriausiuoju treneriu dirbantis V.Chomičius.
“Lietuvos rinktinė gali dar kartą laimėti Europos čempionatą, ji savo pajėgumą jau įrodė pasaulio čempionate. Juolab kad galime surinkti dar galingesnę komandą”, – tikino buvęs Kauno “Žalgirio” vyriausiasis treneris R.Grigas.
Istorija rodo, kad Europos čempionatą retai laimi šeimininkų komanda. Per 36 kartus vykusius Europos čempionatus šeimininkai nugalėtojais tapo devynis kartus. Paskutinį kartą 1993 m. tai pavyko padaryti Vokietijai.
Optimizmo niekada nestokojantis V.Chomičius neabejoja, kad Lietuvoje vyksiančios Senojo žemyno pirmenybės galėtų būti vienas tų retų atvejų, kai laimės būtent šeimininkai. Prisiminkime ir istoriją – Lietuvos krepšininkai jau yra laimėję namie vykusį Europos čempionatą 1939 m.