Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc., tačiau tai toli gražu neprimena to augimo tempo, kurį šalies ekonomika demonstravo iki geopolitinės įtampos tarp Vakarų ir Rusijos paaštrėjimo 2014 m.

Antroje metų pusėje ekonominiam augimui aukštesnės pavaros neleis įjungti ir dėl „Brexit“ referendumo išaugęs neužtikrintumas svarbiausiose Lietuvos eksporto partnerėse.

Vartojimas išlieka pagrindinis augimo variklis

Nepaisant lėto ekonomikos augimo vis labiau juntamas darbo jėgos trūkumas didina konkurenciją dėl darbuotojų, o tai kelia į viršų atlyginimus, mažėja ir nedarbo lygis. Dėl to vartotojai jaučiasi pakankamai užtikrintai ir nemažina išlaidavimo mastų. Mažmeninės prekybos apimtys per antrąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. – panašiai tiek, kiek ir per pirmąjį ketvirtį. Taigi vartojimas ir toliau išliko pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po įspūdingo augimo per pirmąjį ketvirtį šiek tiek sustojo eksporto plėtros tempai. Jei per pirmąjį ketvirtį prekių eksportas augo daugiau kaip 8 proc., tai pirminiai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį augimas jau siekė vos kelis procentus. Traukėsi ne tik naftos produktų, bet ir trąšų, reeksportuojamų vaisių ir daržovių eksportas. Tuo tarpu augimo trajektoriją išlaikė grūdų, baldų, farmacijos produktų eksportas.

Didžiausias augimo stabdis šiais metais išlieka investicijos, kurios traukiasi dėl vis dar neįsibėgėjusio 2014-2020 m. finansinės perspektyvos ES fondų panaudojimo bei mažiau investuojančio transporto sektoriaus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos traukėsi beveik 7 proc., antrąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukimo mastas išliko panašus. Neigiamas investicijų augimo tempas turėtų išsilaikyti visus 2016 m., o ryškesnis atsigavimas prognozuojamas tik 2017 m.

Neaiškumas po „Brexit“ referendumo

Rusijos ekonomikai pradėjus rodyti didesnio stabilumo ženklus, didžiausiu galvos skausmu tampa neaiškumo klimatas Europoje po „Brexit“ referendumo. Verslo lūkesčiai Europoje liepą jau nėrė į apačią, euro zonai antroje metų pusėje greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. O tai turės neigiamų pasekmių Lietuvos eksporto plėtrai.

Nors duomenys nerodo, kad Lietuvos verslo lūkesčiai po „Brexit“ judėtų žemyn, apie ketinimus stabdyti investicinius projektus jau pranešė kai kurios nuo Jungtinės Karalystės rinkos labiau priklausančios Lietuvos įmonės. Todėl išlieka rizika, kad neužtikrintumas Europoje gali persimesti ir į Lietuvą bei stabdyti investicijų plėtrą šalyje. Savo ruožtu kritusi Jungtinės Karalystės svaro vertė paveiks ir emigrantų perlaidas skaičiuojant eurais, o tai gali nežymiai neigiamai paveikti vartojimą.

Po „Brexit“ referendumo „Danske Bank“ sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę – 2016 m. tikimasi 2,5 proc. augimo. 2017 m. augimas turėtų paspartėti iki 2,7 proc. Nepaisant to, šiais ir kitais metais Lietuva išliks sparčiausiai auganti ekonomika Baltijos šalyse. 2016 m. Latvijai prognozuojamas 1,8 proc., Estijai – 1,9 proc. augimas. 2017 m. Baltijos kaimynių ekonomikos turėtų augti atitinkamai 2,6 ir 2,1 proc.

"Dreamstime" nuotr.

Dovaidas PABIRŽIS

Akmenės rajonas – vienas labiausiai nuo emigracijos nukentėjusių regionų Lietuvoje. 1989-aisiais rajone gyveno 37,5 tūkst. žmonių, o šiandien jų belikę vos daugiau nei 23 tūkst. Nemaža dalis regione likusių, daugiausia vyresnio amžiaus, žmonių sulaukia pagalbos iš užsienin išvykusių emigrantų. Tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, jau beveik dvejus metus perlaidų upė senka.

Akmenės rajono Papilės seniūnijoje veikia du žemės ūkio kompleksai, įdarbinantys apie 60 darbuotojų, veikia danų kiaulių kompleksas. Šiek tiek darbo vietų sukuria ir miško pramonė bei stambesni, per 100 hektarų turintys ūkininkai. Daugiau didesnių darbdavių ar pramonės krašte tiesiog nėra. Kaip pasakoja nuo pat 1990-ųjų Papilės seniūnijai vadovaujantis seniūnas Antanas Vaičius, emigracijos banga neaplenkė ir šios seniūnijos – per nepriklausomybės laikotarpį gyventojų dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Šiandien seniūnijoje gyvena šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

„Konkrečiai iš mūsų apylinkių emigravo nemažai, jauniems žmonėms nelabai čia yra ir ką veikti – baigia aukštąjį mokslą ir išvažiuoja į užsienį dirbti. Aišku, ir šeimos sumažėjo, daugiavaikių beveik nebėra arba jos priklauso rizikos grupei, šeimose du, daugiausiai trys vaikai“, – pasakoja seniūnas.

Pasak jo, daug seniūnijos gyventojų šiandien sulaukia paramos iš užsienio: kam naujus langus sudeda, kam tiesiog grynaisiais pinigų parsiunčia, o kitiems – ir naują namą miestelyje vietoj ūkio kaime nuperka.

Lankėmės vienoje sodyboje, šeimininkės dukra dirba užsienyje, tai ir trinkelės išklotos, gražiausi žibintai sustatyti, kaltinės tvoros. Iš pensijos taip nepavyks pasidaryti.

„Tie, kuriems pagelbėja, tikrai pajunta iš karto, matyti, kad šie žmonės ir aplinką susitvarko. Kasmet savivaldybė skelbia gražiausių sodybų konkursus. Kaip tik prieš savaitę lankėmės vienoje sodyboje, šeimininkės dukra dirba užsienyje, tai ir trinkelės išklotos, gražiausi žibintai sustatyti, kaltinės tvoros. Iš pensijos taip nepavyks pasidaryti. Ir daugiau tokių pavyzdžių yra – pinigų artimieji paprastai siunčia iš Didžiosios Britanijos ir Norvegijos“, – pasakoja seniūnas.

Priklausomybė – didžiausia ES

Lietuvos ekonomikos ir gyventojų priklausomybė nuo perlaidų iš užsienio – didžiausia Europos Sąjungoje: kasmet pervedama daugiau nei milijardas eurų. Šis rodiklis maždaug dvigubai viršija artimiausių mūsų kaimynų skaičius ir siekia 3–4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Ir tai – tik remiantis oficialia statistika, kuri neabejotinai nėra labai tiksli. Užsidirbai pinigų Anglijoje, sėdai į automobilį, parsivežei juos grynaisiais neviršydamas leistinos įvežamų grynųjų normos, ir į jokią apskaitą ar oficialią statistiką nepatekai.

Didžiausias perlaidų skaičius buvo pasiektas 2013-ųjų pabaigoje, o maždaug nuo 2014 m. antrosios pusės perlaidų mažėja. Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos banko duomenimis, perlaidos ir toliau mažėja. Per metus – apie 3 proc.

Po tam tikro laiko paskui išvažiavusius emigrantus patraukia ir jų giminės, taip natūraliai mažindami poreikį siųsti pinigus į tėvynę.

Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, giluminių šio reiškinio priežasčių nėra – ir toliau vyksta giminių susijungimo procesas, kai po tam tikro laiko paskui išvažiavusius emigrantus patraukia ir jų giminės, taip natūraliai mažindami poreikį siųsti pinigus į tėvynę. Kita priežastis, pasak ekonomisto, gali būti pernai prasidėjusios kalbos apie kai kurių kompensacijų ir lengvatų naikinimą šeimoms, gaunančioms papildomų įplaukų.

„Taip atsirado motyvacija oficialiai neberodyti tų įplaukų vien dėl to, kad neprarastume kom­pensacijų už šildymą ar kitus dalykus. Be to, trečia priežastis – perlaidos dažniausiai vykdo­­mos Didžiosios Britanijos valiuta svarais ster­­lingų, todėl galima atsižvelgti ir į valiutos kur­so svyravimus. Jei pinigai nuvertėja, perskai­čiavus svarų sumą į eurus ji tampa mažesnė, todėl vargu ar tai rodo pasikeitusį mūsų emi­grantų elgesį ar tai, kad jie turi mažiau galimybių siųsti pinigus“, – komentuoja G.Nau­sė­da.

Rusijos krizės faktorius

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausios valstybės, iš kurių mes gauname perlaidas, yra Didžioji Britanija, Norvegija, JAV, bet viena pagrindinių šalių vis dar yra Rusija. Todėl stojanti Rusijos ekonomika ir kritęs rublio kursas turėjo didelę įtaką perlaidų skaičiaus sumažėjimui. Pernai krito ir Norvegijos kronos vertė.

Šios problemos tęsiasi ir šiemet – traukiasi ir NVS rinkos, o lietuvių, dirbančių Bal­ta­rusijoje ir Ukrainoje, taip pat yra. Ir nors Vakarų Europoje situacija stabilesnė ir ryškaus valiutų kurso kritimo nėra, šiandieninis ekonominis neužtikrintumas, abejonės dėl Di­džio­sios Britanijos ateities taip pat neleis sparčiai kilti atlyginimams ir prisidėti prie šio proceso skatinimo.

Jei svaras  euro atžvilgiu krinta 10–15 proc., o perlaidos iš Anglijos sudaro apie ketvirtadalį visų perlaidų, galima manyti, kad 3–5 proc. jos sumažės vien dėl kritusio kurso.

„Jeigu mes pamatysime didesnį kapitalo išėjimą iš Didžiosios Britanijos, tai dar žemiau stums ir svaro kursą. Kadangi tai yra pagrindinė valstybė pagal perlaidų skaičių, tai tikrai turėtų pasijusti. Pavyzdžiui, jei svaras  euro atžvilgiu krinta 10–15 proc., o perlaidos iš Anglijos sudaro apie ketvirtadalį visų perlaidų, galima manyti, kad 3–5 proc. jos sumažės vien dėl kritusio kurso“, – aiškina ekonomistas.

Ar toks sumažėjimas gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai? G.Nausėdos nuomone, 4 proc. šalies BVP formaliai yra tikrai nemaža suma, tačiau trūksta informacijos apie šių pinigų panaudojimą, todėl ir įvertinti šio proceso įtaką sudėtinga.

Nedrįsčiau teigti, kad perlaidų sumažėjimas automatiškai lemia vartojimo lygio mažmeninėje prekyboje arba nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjimą.

„Reikia žinoti, koks šių pinigų vartojimo ir taupymo santykis. Dažnai remiamės prielaida, kad jie visi yra suvartojami, bet tai nėra teisinga, nes dalis tų pinigų gali būti tiesiog konvertuojama, laikoma bankų depozituose, kažkur investuojama. Todėl nedrįsčiau teigti, kad perlaidų sumažėjimas automatiškai lemia vartojimo lygio mažmeninėje prekyboje arba nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjimą. Jei tokios situacijos susidarytų ir perlaidų ekvivalentas eurais sumažėtų, galimas dalykas, kad Lietuvoje likę artimieji vis tiek vartotų panašiai kaip ir anksčiau, tik galbūt mažiau pinigų būtų atidedama į šalį. Turbūt tai yra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – sako ekonomistas.

Pasak jo, sunku įvertinti ir šių pinigų įtaką infliacijai, nors ekonomikos teorija lyg ir sako, kad iš šono gauti pinigai, nesukurti ūkio subjekto viduje, turėtų ją didinti. Tokiu atveju infliaciją turėtų didinti ir Europos struktūrinių fondų parama ir kitos „dovanų“ gautos lėšos.

R.Grajausko manymu, emigrantų perlaidos sudaro reikšmingą dalį šalies ekonomikos, bet tai tikrai nėra dominuojantis rodiklis. „Danske Bank“ vertinimu, vien dėl „Brexit“ ir sumažėjusių perlaidų iš Jungtinės Karalystės vidaus vartojimas šalyje gali susitraukti apie 0,2–0,3 proc., tačiau mažėjantis nedarbas, sparčiai kylantys atlyginimai ir kiti pozityvūs veiksniai turėtų tai nustelbti ir bendras vartojimo didėjimas Lietuvoje turėtų siekti 5 proc. O nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui svarbesnis veiksnys taip pat tebėra vietinis aktyvumas.

Perlaidos dėl „Brexit“ neturėtų brangti

„Veido“ kalbinti ekonomistai artimiausiu metu išaugusių perlaidų iš Didžiosios Bri­ta­ni­jos įkainių neprognozuoja. Pasak G.Nausėdos, tai yra tikėtina ilgesniuoju laikotarpiu, tačiau net jeigu Jungtinė Karalystė tikrai pasuks nuo Europos, dar vyks derybos, todėl bent jau iki 2020-ųjų situacija neturėtų keistis.

„Jei Didžiosios Britanijos statusas taptų pa­našus, koks dabar yra JAV ar Norvegijos, ban­kiniai pervedimai gali tapti brangesni, bet dėl to gali tik sumažėti oficialios perlaidos. Tiek dėl brangimo, tiek dėl vidinių nuostatų ir reguliavimo motyvacija pervedinėti pinigus gali mažėti, ir jie bus vežami grynaisiais“, – tikina ekonomistas.

Pasak R.Grajausko, ir šiandien iš ne euro zo­nos šalių ateina didelė dalis perlaidų ir tai ne­sudaro didelių problemų, be to, atsiranda vis daugiau alternatyvių mokėjimo sistemų, kurių naudojimas neprideda didelių išlaidų.

Rokas Grajauskas

Trečiadienį pristatytose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos darbo išvadose ir rekomendacijose gausu patarimų ir užuominų, kaip valdžios institucijos galėtų pagerinti šalies našumo lygį bei verslo konkurencingumą. Kadangi Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, net du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojanti į užsienį, visos šalies ekonomika remiasi į Lietuvoje pagaminamų prekių patrauklumą užsienio rinkose.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

1. TVF ekspertai atkreipė dėmesį, kad augančios darbo sąnaudos ilgainiui iš tiesų gali tapti problema Lietuvos konkurencingumui

Didėjantys atlyginimai savaime yra teigiamas dalykas. Tačiau, jiems pradėjus augti greičiau už darbo našumą, kyla problemų – šalis tampa vis mažiau konkurencinga. Tai reiškia, kad reikia dėti pastangų tiek didinti našumą, tiek gerinti švietimo sistemos atitikimą realiems darbo rinkos poreikiams, skatinant studentus rinktis atitinkamų krypčių studijas. Džiaugtis, kad darbo užmokestis kyla dėl administracinių priemonių ar dėl to, kad verslui trūksta darbo jėgos, būtų trumparegiška.

2. Kalbant apie atlyginimus, kritikos ne veltui sulaukė sparčiais tempais Lietuvoje didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA)

Šuo metu MMA prilygsta beveik 50 proc. vidutinio atlyginimo. Jei liepos mėnesį MMA būtų dar kartą padidintas, šis santykis jau būtų viršytas. Visoje Europoje yra tik dvi valstybės, kuriose šis santykis yra didesnis nei Lietuvoje – tai Slovėnija ir Airija. Tačiau jų patirtis rodo, kad toks MMA dydis yra meškos paslauga dirbantiesiems, kadangi šiose šalyse nedarbo lygis yra dar didesnis nei Lietuvoje, nepaisant to, kad Airijos ekonomika jau keletą metų iš eilės yra greičiausiai auganti ekonomika visoje Europos Sąjungoje. Pernelyg sparčiai augantis MMA sukelia problemų smulkioms ir vidutinėms regionų įmonėms – todėl verslas yra stumiamas į šėšėlį, kuris Lietuvoje yra per didelis.

3. Gerų žodžių išsakyta Lietuvoje suformuotai verslo aplinkai

Nors pagal verslo aplinkos vertinimą Lietuva pastaraisiais metais padarė akivaizdų progresą, pažangos trūksta mokesčių politikos srityje – problemų konkurencingumui kelia pernelyg smarkiai apmokestinta darbo jėga, ypač mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų. Todėl būtina mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir taip tiesiogiai prisidėti tiek prie atlyginimų augimo, tiek prie verslo konkurencingumo didinimo. Pagrindinis negautų mokesčių šaltinis – šešėlis, su kuriuo turėtų būti gerokai aktyviau kovojama, ypač darbo rinkoje. Šiuo metu šios pastangos tėra imituojamos.