Praėjusį antradienį, birželio 6-ąją, visos naujienų laidos prasidėjo nuo Roko Žilinsko. Per kelias minutes šmėstelėjo visas trumpas – žiauriai per trumpas – jo gyvenimas, taip ir nebaigęs skaičiuoti 45-ųjų metų. Vaikystė viename Vilniaus senamiesčio kiemų netoli Aušros vartų, aštuoniolika metų trukusi televizijos vedėjo ir užsienio naujienų redaktoriaus karjera, paskutinieji aštuoneri su puse metų Seime. Buvę kolegos televizijose ir parlamente sakė turbūt lig šiol garsiai neišsakytus žodžius apie jį – šiltą žmogų, talentingą žurnalistą, protingą politiką.

Rokui tai turėtų patikti – jam buvo svarbu būti apsuptam būrio žmonių, kuriems smagu su juo būti, kurie juo žavisi, nesigilinant, ar bičiulystė tikra, ar tai tik noras pasišildyti garsenybės šlovės spinduliuose ir pasinaudoti jo dosniu geraširdiškumu. Bet Rokas – žurnalistas, todėl faktų objektyvumas jam turėtų būti svarbiau už gerą toną, reikalaujantį – apie mirusįjį gerai arba nieko.

Mirtis – ne priežastis sakyti, kad jis buvo neeilinis politikas. Jis kruopščiai gilinosi į jam patikėtus klausimus, bet nebuvo kokių ypatingų strategijų iniciatorius, nepretendavo į aukštus politinius ar partinius postus. Apskritai į politiką jis pasuko atsitiktinai, tada, kai jo gyvenime buvo tikrai juoda. Po šešerių metų Lietuvos televizijoje ir dešimties LNK išskirtinis žinių vedėjas, užsienio naujienų redaktorius, kurio reportažai iš žymiausių pasaulio tarptautinių forumų, vizitų JAV ar Kinijoje įsimindavo ilgam, neteko darbo eteryje. Neblaivaus LNK vedėjo incidentas su policija buvo paskutinis lašas.

Tiesioginio eterio stresą, nestandartinį žinių vedėjo darbo režimą Rokas jau kurį laiką „balansavo“ alkoholiu. Jo namai kartais virsdavo tarsi kokios komunos buveine – bičiuliai, draugai, tik pažįstami ar net nepažįstami žmonės čia rasdavo namų šilumą, Roko su meile ir dideliu išmanymu pagaminto gurmaniško maisto. Ir gausybę alkoholio. Stebindavęs apsiskaitymu ir erudicija Rokas vis rečiau rasdavo laiko naujai knygai. Bohemiškas vyno gurkšnojimas virto priklausomybe.

Bet net ir alkoholis, kitaip nei daugeliui, jam kėlė ne agresyvumą, o gramzdindavo į švelnią melancholiją. Rokas net su visomis savo priklausomybėmis nekenkė niekam kitam – tik pats sau. Tad jo teistumas baudžiamojoje byloje dėl policininkų įžeidimo, vos nekainavęs jam Seimo nario mandato, ko gero, buvo gautas tik iš noro apginti draugą. Nes draugai Rokui visada buvo svarbūs. Jis buvo ramstis visiems, kam reikėjo jo pagalbos, ką jau kalbėti apie silpnos sveikatos mamą, močiutę, seserį, kuriai iki gyvenimo pabaigos jis buvo geras vyresnysis brolis.

Toks – pasiekęs dugną – jis iš bendro darbo ar iš bendrų vakarėlių pažįstamiems šoumenams atėjo siūlytis į jų steigiamą Tautos prisikėlimo partiją. Rokas su jam būdingu nuoširdumu pasinėrė į naują veiklą. Atsakydamas į pašaipas, kad čia šou, o ne politika, įtikinėjo, kad jie ateina pakeisti politikos, atnešti Lietuvai daug gero. Ir, buvo akivaizdu, pats tuo tikėjo.

Tiesa, ne viskas klostėsi taip, kaip norėta, ir galbūt ko Rokas politikoje buvo vertas. Seimo nario darbą jis dirbo kruopščiau, nei galbūt buvo matyti išorėje. Kai pirmą kadenciją kaip valdančiosios partijos narys gavo Atominės energetikos komisijos pirmininko postą, daug kas šaipėsi. Bet žurnalistinio darbo įgūdžiai pravertė – jis daug skaitė, juolab puikiai mokėjo anglų kalbą, tad galėjo gilintis į tarptautinius dokumentus šia tema, ir netruko tapti geru Ignalinos AE uždarymo ekspertu. Bet šia tema jį dažniau šnekino užsienio žurnalistai nei savi – Rokas tokiais klausimais taip ir netapo Lietuvoje autoritetu.

Jį dažniau kvietėsi gyvenimo būdo laidos. Čia jis buvo tikrai dėkingas pašnekovas. Rokas pirmas iš Lietuvos politikų atskleidė savo netradicinę seksualinę orientaciją. Atvirai pasakojo, kad Seimo nario mandatas nesustabdė jo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. Sustabdė tik atsidūrimas prie gyvenimo ir mirties ribos 2013-aisiais. Tada Rokas sau pasakė stop.

Tuomet jis jau buvo išrinktas į Seimą antrai kadencijai su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Visai neprognozuotai Rokas vienintelis iš Arūno Valinsko partijos užsikabino politikoje ir pernai buvo išrinktas į Seimą trečiąkart. Turbūt labiausiai už drąsą pripažinti savo priklausomybę ir atsitiesti. Už drąsą būti savimi. Kaip politikas jis atliko nemažą misiją, įkvėpdamas ir kitus atsitiesti, didindamas visuomenės toleranciją.

Vis dėlto palydėdami Roką amžinybėn buvę kolegos žurnalistai svarstė, gal daugiau jis būtų pasiekęs kaip žurnalistas, nes iš tiesų išskirtinai gerai valdė žodį, išsiskyrė retam duotu erudicijos, inteligencijos, gerų manierų, įtaigumo, puikios dikcijos ir savo žmogaus įvaizdžio deriniu. Lig šiol ne vienas televizijos žurnalistas, o dabar ir politikai vadovaujasi iš jo gautu tokiu paprastu viešo kalbėjimo patarimu – ne skaityti tekstą, o pasakoti kaip geram draugui…

O jei Rokui likimas būtų leidęs sulaukti žilos senatvės, turbūt niekas iš draugų nebūtų nustebęs, jei jis būtų nusipirkęs lėktuvo bilietą į vieną pusę ir vėl išskridęs į Indiją. Nors stažavosi ir JAV, ir Europos šalyse, daug kur keliavo, Indiją įsimylėjo nuo pirmosios žurnalistinės stažuotės. O gal, kaip kažkada siūlė, senatvėje jam būtų pavykę suagituoti bičiulius nusipirkti sodybą prie Vilniaus ir ten visiems kartu senti skaitant tik labai geras knygas, mėgaujantis tik gera muzika, valgant tik gurmanišką maistą, bendraujant su įdomiais ir gerais žmonėmis, o tokie Rokui atrodė bemaž visi, pasitaikę jo kelyje.

Ir jis pats, nepaisant priklausomybių ir silpnybių, visų jų gyvenime liks kaip koks puolęs angelas. Tikrai netobulas, bet kupinas gerumo.

Aušra Lėka

BFL

Aiškaus atsakymo, kaip toliau turi klostytis įvykiai, teismui parlamentarą Roką Žilinską pripažinus kaltu dėl policininkų įžeidimo, nėra, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)  galutine nutartimi antradienį atmetė R.Žilinsko skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal Seimo statutą, teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrindas pradėti parlamentaro apkaltos procedūrą, tačiau kitame statuto straipsnyje teigiama, kad apkaltos procesas rengiamas dėl veiksmų, padarytų einant pareigas.

R.Žilinskas nuteistas dėl elgesio 2007 metų gruodį, parlamentaru jis tapo po metų.

“Tai (apkalta – BNS) turėtų vykti, kaip ir buvo prasidėjęs vyksmas – Seimo pirmininkė supažindina su nuosprendžiu, Seimas, gavęs įsiteisėjusį nuosprendį, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika”, – komentuodamas susidariusią situaciją žurnalistams sakė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas S.Šedbaras.

Tačiau, anot jo, šiuo atveju Seimo statute nėra aiškiai nurodyta, kas turėtų teikti Seimui nutarimo projektą dėl apkaltos pradžios, tad, jeigu niekas nesiims iniciatyvos, toks projektas gali būti ir nepateiktas.

“Tai būtų rimtas klausimas KT – jei nusikaltimas būtų padarytas prisiekus ir einant Seimo nario pareigas, – viena. Šiuo atveju veika padaryta prieš rinkimus, rinkimų metu buvo žinoma, kad toks procesas vyksta, žiūrint formaliai Seimo statutą, toks nutarimas turi būti teikiamas ir dėl jo turi būti balsuojama, bet kas turi jį parengti – niekur nėra pasakyta, čia šiuo atveju nėra subjekto, kuris turėtų inicijuoti”, – dėstė S.Šedbaras.

“Tokia situacija, kuri neaišku, kaip turi vykti”, – reziumavo Seimo TTK pirmininkas.

Parlamento vadovė Irena Degutienė žurnalistams tvirtino dar nemačiusi LAT nutarties, tad ir komentuoti įvykių eigos negalinti.

“Tikrai nenoriu nieko komentuoti, nes jūsų pasakymais negaliu vadovautis, kai gausiu oficialiai sprendimą, pasakysiu, ką mums reikia daryti, ir ko nereikia daryti”, – sakė I.Degutienė.

Vilniaus apygardos teismas vasarį R.Žilinską pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo ir skyrė 3,9 tūkst. baudą. Prieš tai incidentą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas politiko veiksmuose įžvelgė tik administracinę atsakomybę.

R.Žilinskas su draugu M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, kad R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.

Krikščionių partija pranešė iš savo gretų pašalinusi Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininką Roką Žilinską.

“Rokui Žilinskui vakar dar kartą nusižengus etikai ir sukompromitavus Seimo nario vardą, Krikščionių partija, remdamasi Partijos Etikos komisijos išvada, pašalino jį iš savo narių”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame partijos pranešime.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius siūlo Seimo frakcijai šalinti Roką Žilinską ir iš frakcijos narių.

“Mes vadovaujamės moralios politikos nuostatomis ir raginame kitas partijas griežčiau vertinti savo narių elgesį Seime bei savivaldybių tarybose ir taip siekti piliečių didesnio pasitikėjimo politine valdžia”, – pranešime cituojamas G.Vagnorius.

Naujienų portalas lrytas.lt paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje skelbiama, kad R.Žilinskas būdamas neblaivus trečiadienį vedė Seimo Atominės energetikos komisijos posėdį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, kuriame turi būti nagrinėjama opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario Roko Žilinsko administracinių teisės pažeidimų byla, kreipėsi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti R.Žilinsko laisvę.

Anot teismo, 2008 metų gruodį Seimas panaikino R.Žilinsko teisinę neliečiamybę nagrinėjant baudžiamąją bylą, o dabar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtinas naujas Seimo sutikimas.

2009 metų gruodžio 4 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išteisino R.Žilinską baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų įžeidimo.

Tačiau teismas parlamentarui iškėlė administracinių teisės pažeidimų bylą dėl nedidelio chuliganizmo bei policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

Šių metų kovo 31 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė R.Žilinsko ir prokuratūros apeliacinius skundus, nuosprendis liko nepakeistas ir įsiteisėjo.

“Už šiuos administracinius teisės pažeidimus numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir areštas, todėl būtinas išankstinis Seimo sutikimas suvaržyti Seimo nario R.Žilinsko laisvę nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą”, – teigiama teismo pranešime.

Teismas gegužės mėnesį taip pat pratęsė terminą administracinei nuobaudai skirti administracinio teisės pažeidimo byloje vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010 metų kovo 31-osios.

R.Žilinskas su draugu Marku Gurskiu nemalonumų su policija turi daugiau kaip dvejus metus. Tuomet R.Žilinskas ir M.Gurskis įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju. Šis iškvietė pareigūnus, kurie vyrus nuvežė į Šnipiškių nuovadą.

Policininkai teisme yra tvirtinę, kad R.Žilinskas ir M.Gurskis tiek sodinami į automobilį, tiek vežami į policiją, tiek pristatyti į policijos komisariatą įžeidinėjo pareigūnus, nepakluso jų nurodymams, priešinosi.

R.Žilinskas – šiemet jau ketvirtasis Seimo narys, kuriam gali būti panaikintas teisinis imunitetas. Generalinis prokuroras su tokiu prašymu jau yra kreipęsis į parlamentą dėl Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko, konservatoriaus Kazimiero Uokos ir “tvarkiečio” Petro Gražulio.

Lietuvos parlamentarai – konservatorius Mantas Adomėnas ir Krikščionių frakcijos narys Rokas Žilinskas – neįtikino Europos Parlamento (EP) narių teiginiais, jog Lietuva nepagrįstai kaltinama žmogaus teisių pažeidimais, tvirtina europarlamentaras Leonidas Donskis.

Šią savaitę diskusijoje žmogaus teisių klausimais Briuselyje dalyvavę Seimo nariai penktadienį žurnalistams aiškino norėję parodyti, kad iš tiesų Lietuvoje žmogaus teisių padėtis geresnė nei teigia Vakarų “lobistinės grupės”, kurių žodžius esą kartoja ir L.Donskis.

M.Adomėnas pareiškė nuliūdęs dėl to, kad L.Donskis žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, pasak jo, prilygino Sovietų Sąjungai ir Iranui. Europarlamentaras savo ruožtu tokius pareiškimus pavadino “sąmoningu noru nesuprasti”.

“Aš tokių dalykų nesakiau. Aš sakiau, jog jei mes pradėsime priekaištauti Iranui, Turkijai, Kinijai, Rusijai, šios šalys atsakys, kad tai jų vidaus reikalas. O jei iš ES valstybių narių tokio pat atsakymo sulaukiama – kokioje padėtyje mes atsiduriame? Kodėl atakuojame Rusiją, Kiniją, jei tą patį atsakymą išgirstame čia?” – stebėjosi politikas.

“Abu žmonės gerai moka anglų kalbą, ypač M.Adomėnas – tai sąmoningas noras nesuprasti”, – sakė jis.

Pasak L.Donskio, Lietuvos parlamentarai savo argumentais nieko, išskyrus juoką, EP sukelti neįstengė.

“Neįtikino M.Adomėno argumentai, kad Lietuvoje puiki padėtis (žmogaus teisių atžvilgiu – BNS), nes nebuvo skundų – Irane ir Turkijoje taip pat nesiskundžia. (…) Skundas nereiškia, kad gera arba bloga padėtis”, – kalbėjo europarlamentaras.

“Juoką sukėlė ir pareiškimai apie tai, kad homoseksualų eitynės – nereikalinga provokacija, nes dar neatėjo laikas. Kyla klausimas, kada ateis laikas? Kada ateis laikas demokratijai, galbūt niekada?”, – retoriškai klausė L.Donskis.

Pats L.Donskis sakė žmogaus teisių padėties Lietuvoje nedramatizuojantis, bet atkreipiantis dėmesį į kai kuriuos Lietuvai “garbės nedarančius” dalykus, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, dėl kurio reikėtų verčiau pripažinti klydus, o ne vykti įtikinti EP, jog jis nėra homofobiškas.

“EP, Jungtinės Tautos, žmogaus teisių organizacijos šį įstatymą vertina kaip homofobišką, ir joks Petras Gražulis ar M.Adomėnas neįrodys priešingai. (…) Man tai primena, kaip elgiasi Rusijos ambasados darbuotojai, kuriems duota užduotis įtikinti ir apginti tėvynės garbę. Mums nedaro garbės homofobiška isterija, kai 53 Seimo nariai prašo uždrausti homoseksualų eitynes, bet nė vienas šuo nesuloja po nacių šūkių”, – piktinosi L.Donskis.

EP grupė LGBT (Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisėms situacija Lietuvoje susidomėjo, kai parlamentaras P.Gražulis ėmėsi žygių uždrausti gegužę planuojamas seksualinių mažumų eitynes Vilniuje.