BFL

Kultūros ministerija teigia skirianti romų integravimo klausimams pakankamai dėmesio, o atsigaunant ekonomikai – gal ir didesnius išteklius.

Romų integravimo strategija yra prioritetinė ir išskirta atskiru klausimu šalia visų tautinių mažumų, tačiau Kultūros ministerija neturi pajėgų įveikti romų socialinei atskirčiai, pripažino kultūros ministras Arūnas Gelūnas ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.

“Kas dėl koordinavimo – mes tikrai romų klausimui skiriame prioritetinį dėmesį, yra darbo grupė, kuri dirba su šiais klausimais. Bet tai galima įveikti tik bendromis jėgomis – mes neturime instrumentų ir neturime kvalifikuoto personalo, kuris spręstų socialinius klausimus. Mes galime labai atsakingai kalbėti apie jų kultūros projektų rėmimą, apie tam tikrą kultūrinę edukaciją. Ir tikrai mūsų specialistai vyksta ir į užsienį konsultuotis, gerąją patirtį įgyti kitų šalių. Aišku, mūsų romų bendruomenė nėra tokia gausi kaip, tarkim, Slovakijoje ar Vengrijoje, ar kitose šalyse, bet manau, kad tikrai labai ilgą laiką buvo skiriamas nepakankamas dėmesys”, – pripažino ministras.

Išformavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, Kultūros ministerijai nuo 2010 m. sausio 1 d. yra perduotos funkcijos, susijusios su tautinių mažumų politikos formavimu ir įgyvendinimu.

Vykdydama tautinių santykių darnumo politiką, Kultūros ministerija įgyvendina priemones, numatytas Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijoje ir romų integracijos į Lietuvos visuomenę priemones.

2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyvena per 2570 romų tautybės žmonių. 1998-2003 m. atlikto tyrimo “Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga” rezultatai rodo, kad didžiausia romų problema – menkas išsilavinimas (apie 18 procentų vyrų ir 35 procentai moterų – neraštingi) ir nedarbas (apie 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų nurodė niekur nedirbantys).

Prieš 10 metų Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, sociologinis tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai romų Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) gyvena nuo gimimo, ir tai dar labiau didina romų socialinę atskirtį. Nuo 2001 metų Kirtimų teritorijoje veikia Romų visuomenės centras, vykdantis šviečiamąją ir meno veiklą.

"Veido" archyvas

Apie 70 proc. Rumunijos romų šiuo metu gyvena žemiau skurdo ribos atskiruose izoliuotuose kvartaluose

Šimtmečius Rumunijoje uiti ir skriausti romai taip ir nepritapo šioje šalyje, dabar keldami rumunams visavertės integracijos Europos Sąjungoje problemų.

Europa kaltina Rumuniją švaistant romų integracijai į visuomenę skirtas lėšas ir dėl to grasina nepriimti jos į laisvą judėjimą garantuojančią Šengeno erdvę. Europinių lėšų Bukareštas gauna tikrai daug, tačiau jos nedaro jokio poveikio milžiniškiems šimtmečiais pagal savas taisykles gyvenantiems romų kvartalams. Romų baronai ir toliau maudosi auksinėje prabangoje ir perka papuošalus Paryžiaus Eliziejaus laukuose, o jų skurdūs tautiečiai iš priemiesčių Prancūzijos vadovų vejami atgal į skurdo ir nešvaros getus Rumunijoje.

Europos Sąjunga pasiryžusi plačiai atverti piniginę įsisenėjusioms romų problemoms spręsti, tačiau nėra žinančiųjų, ką su tais pinigais daryti. Net ir gausiausią romų gentį savo žemėse glaudžianti Rumunija nesugeba panaudoti jai siūlomų pinigų, nes nesugalvoja efektyvių šios ryškios tautinės mažumos integravimo porgramų.

Dešimtadalis Rumunijos

Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu Rumunijoje gyvena apie 550 tūkst. romų tautybės gyventojų. Tačiau nevyriausybinių organizacijų duomenimis, iš tiesų 22 mln. gyventojų turinčioje Rumunijoje glaudžiasi net 2 mln. romų. Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, nes atliekant oficialius surašymus dalis romų nenori nurodyti savo tautybės dėl galimos diskriminacijos, o patys skurdžiausi šios tautinės mažumos atstovai net neturi jokių asmens dokumentų.

Tai, kokią vietą rumunų visuomenėje užima ši tautinė mažuma, puikiai iliustruoja vienas trejų metų senumo epizodas. Rumunijos prezidentą Traianą Basescu, ramiai su žmona vaikštinėjantį po prekybos centrą, mobiliuoju telefonu įkyriai filmavo privataus televizijos kanalo žurnalistė. Prezidentui trūko kantrybė, jis atėmė telefoną iš žurnalistės. Kitą dieną telefonas buvo grąžintas. Tačiau žurnalistės nufilmuota medžiaga ne tik kad nebuvo ištrinta – prezidentui neišjungus atimto telefono mikrofono, įrašas pasipildė jo išraiškingu komentaru žmonai: “Kokia agresyvi buvo šita smirdanti čigonė!” Įrašas buvo paskelbtas, ir T.Basescu prireikė daug pastangų kilusiam skandalui nuslopinti.

Į dabartinę Rumunijos teritoriją romai atkeliavo XIV amžiuje ir iš karto pateko į baudžiavą. Rumunų santykiai su romais buvo ne kas kita, kaip vergvaldystė – romai buvo laikomi beteisiais nuo pat gimimo, jais masiškai prekiaudavo, jiems būdavo skiriamos žiauriausios bausmės, juos kankindavo vien dėl pasilinksminimo. Daug šimtmečių jie buvo persekiojami ir diskriminuojami, tačiau iš kitų valstybių – Prancūzijos, Anglijos jie būdavo paprasčiausiai vejami lauk.

1940 m., Rumunijoje į valdžią atėjus fašistiniam generolo Iono Antonescu režimui, buvo parengti konkretūs čigonų klausimo sprendimo planai – nuo prievartinės asimiliacijos iki sterilizacijos. Rumunijos karinių nusikaltimų komisijos duomenimis, šiuo laikotarpiu nužudyta per 36 tūkst. romų.

Po Antrojo pasaulinio karo diktatoriaus Nicolae Ceausescu valdomoje Rumunijoje siekta, kad romai gyventų sėsliai, jų vaikai buvo verčiami lankyti valstybines mokyklas, svetimtaučius bandyta asimiliuoti, apgyvendinant juos tuose pačiuose kvartaluose su rumunais. Tačiau tai dažniausiai sukeldavo kultūrinius konfliktus.

Po 1989 m. Rumunijos revoliucijos visi bandymai integruoti romus į visuomenę buvo pamiršti dėl sunkios ekonominės padėties, o tai tik dar labiau sustiprino jų izoliaciją. Reikia pripažinti, kad noro integruotis nerodo ir patys romai. Jų papročiai iki šiol draudžia kurti šeimą su kitataučiais, Europa ir toliau šiurpinama istorijomis apie vos dvylikos metų sulauksias čigonų baronų dukteris, tekinamas už keturiolikmečių.

Skurdo kvartalai

Dabar apie 70 proc. Rumunijos romų gyvena žemiau skurdo ribos – tereikia nuvykti į atokų Bukarešto rajoną, vadinamą Sektoriumi Nr. 5, kad išvystum protu nesuvokiamą neturto ir nešvaros kloaką pačiame ES viduryje.

Sektorius Nr. 5 įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo antrų pagal plotą pasaulyje dar N.Ceausesku režimo laikais pradėtų statyti Parlamento rūmų – tai lyg atvirkštinis tvarkingos gerovės Europos atspindys. Rahovos, Ferentari ir Giurgiului rajonus apimantis sektorius neoficialiai vadinamas romų getu. Pašaliečiams čia eiti be vietinės palydos nepatartina, nes niekada negali būti tikras, kaip į tave sureaguos vietiniai gyventojai.

Nedideliuose 20 kv. m butuose čia gyvena 5–8 žmonių šeimos, dauguma jų neturi vandentiekio, o šaldytuvus atstoja plastikinės mėlynos statinės, pripildytos vandens ir pririštos prie palangių. Kilimai plaunami balose. Pro langus išlindę kaminai rodo, kaip žiemą šildomas būstas.

Čia – ir Rumunijos, o gal ir visos Europos narkotikų verslo šerdis. Viena išgatvių tiesiog nuklota panaudotais švirkštais.

Dauguma šių rajonų gyventojų iki šiol neturi jokių dokumentų, todėl negali legaliai dirbti, pretenduoti į valstybės socialinę paramą.

Vis dėlto galimybių remti ir integruoti romus savo šalyje Rumunijos valdžia turi nemažai. Pavyzdžiui, vien iš 20007–2013 m. finansinio ES struktūrinės paramos plano šios tautinės mažumos integracijai Rumunija galėjo panaudoti 2 mlrd. eurų, tačiau nesugebėta sukurti veiksmingų programų.

Šią vasarą pradėta nelegaliai gyvenančių romų deportacija iš Prancūzijos į Rumuniją sukėlė įtampą tarp šių dviejų šalių, į diskusiją įsitraukė ir kitos Europos šalys. Vienos jų, pavyzdžiui, Italija, Ispanija, Bulgarija, pritaria Prancūzijos veiksmams, kitos kaltina prancūzus masine romų deportacija, nesuderinama su pagarba žmogaus teisėms. Prancūzija atsikerta, kad net 85 proc. romų į Rumuniją grįžta savanoriškai, mat suaugusiajam už tai mokama 300 eurų, o vaikams – 100 eurų grįžimo kompensacija. Tiesa, prieš tai paimami romų pirštų atspaudai – kad vėl nelegaliai grįžę į Prancūziją, jie negalėtų prašyti išmokos antrą kartą. Nesutikusieji su šia procedūra išmokos negauna.

Purkštauti mėginanti Rumunija netrukus buvo nutildyta – jai priminta, kad neaišku kam iššvaistytos milžiniškos pinigų sumos, ES skiriamos romų integracijai. Rumunai perspėti, kad Prancūzija dėl to gali vetuoti Rumunijos įsijungimą į Šengeno erdvę.

Šis tarptautinis epizodas tik dar labiau paryškino įsisenėjusią Rumunijos problemą. Šalies žiniasklaida analizuoja, kad dalis romų sugebėjo nesunkiai įsilieti į “normalią” visuomenę: skaičiuojama, jog net ketvirtadalis dabartinio Rumunijos parlamento narių yra romų kilmės.

Vis dėlto didžioji šios tautinės mažumos dalis ir toliau save išdidžiai vadina romais ir gyvena pagal europinės sampratos visiškais neatitinkančias taisykles. Jų visuomenės elitas – tai nelegalios savo tautiečių veiklos vaisius pasiglemžiantys “bulibasi”, arba baronai, gyvenantys didžiuliuose ypatingos architektūros rūmuose su auksinėmis detalėmis Bukarešto priemiesčiuose, važinėjantys prabangiais automobiliais ir net turintys rumunų tarnų. Jie – savo bendruomenių lyderiai, turintys nuosavą paralelinę teisingumo sistemą ir taikantys nuosavą civilinį kodeksą. Beje, šie veikėjai, kuriantys klasikinės feodalinės visuomenės salas, yra gerbiami Rumunijos valdžios atstovų, kviečiami dalyvauti valstybiniuose priėmimuose.

"Veido" archyvas

Romų elitas – baronai, gyvenantys didžiuliuose rūmuose su auksinėmis detalėmis Bukarešto priemiesčiuose

Vakariečiai priekaištauja, kad ES gausiai remiama Rumunija galėjo bent pamėginti inicijuoti socialinius pokyčius, imtis ardyti ydingą romų visuomenės kastų sistemą. Tačiau Rumunijos policija iki šiol nesiima iniciatyvos sustabdyti mafijos grupuočių, siunčiančių vaikus elgetauti į kitas šalis, verslo.

Kiekvienoje tautoje – skirtingu vardu

Žodis “romai” tik atsitiktinai sutampa su Rumunijos pavadinimu – nėra jokio etimologinio ryšio tarp žodžių “romai” ir Romos, Rumunijos bei rumunų kalbos. Labiausiai paplitusi versija, kad romai į Europą prieš tūkstantį metų atkeliavo iš Indijos pusiasalio. Romais jie save vadina patys, jų kalboje “rom” reiškia “vyras”, “sutuoktinis” ir siejamas su sanskrito kalbos žodžiu “doma”.

Tokiu terminu Indijoje vadinta atskira etninė grupė, esanti žemiausiuose visuomenės sluoksniuose, kuri pragyvenimui užsidirbdavo muzikuodama.

Kitose kalbose jie vadinami įvairiai. Anglakalbiai tradiciškai šios tautybės žmones vadina “gypsies” – dėl klaidingo manymo, kad jie kilę iš Egipto, iš kurio esą buvo išvaryti už tai, jog suteikė prieglobstį kūdikėliui Jėzui. Ispanams šie svetimtaučiai – “gitanos”, kas taip pat reiškia “egiptiečiai”. Prancūzai romus taip pat šaukia “gitan”, bet kartais jie pavadinami ir bohemais – nes daugelis romų į Prancūziją atvyko per Bohemiją (dabartinė Čekijos teritorija). Vėliau šis žodis buvo pritaikytas nerūpestingam menininkų gyvenimui apibūdinti.

Lietuviams įprastas žodis “čigonas” kildinamas iš graikų kalbos žodžio “atsiganoi”, reiškiančio “neliečiamas” ir susijusio su IX amžiaus erezine sekta, užsiiminėjusia magija bei raganavimu.

Europos Parlamento (EP) nariai antradienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sprendimą deportuoti valstybės svetingumu piktnaudžiavusius romus, tačiau Europos Komisija (EK) į šį ginčą nesikišo.

Įvairioms politinėms kryptims atstovaujantys Europos parlamentarai pasisakė prieš N.Sarkozy rugpjūtį priimtą sprendimą likviduoti neteisėtas čigonų stovyklas ir grąžinti iš Rytų Europos kilusius romus į Rumuniją ir Bulgariją.

Nors kai kurie deputatai šią politiką laiko “nepriimtina”, Europos Sąjungos (ES) teisingumo, pagrindinių teisių ir piliečių laisvių komisarė Viviane Reding (Vivjana Reding) pareiškė, kad ją tenkina Prancūzijos pateiktas šio žingsnio pagrindimas.

“Dėl pastarosiomis savaitėmis vykusio labai intensyvaus dialogo tarp Europos Komisijos ir Prancūzijos valdžios įžvelgiu svarbią pažangą, – sakė ji. – Prancūzija neketina nukreipti veiksmų prieš romų bendruomenę”.

Briuselyje vienas EK atstovas sakė, kad Komisija laikysis atokiai nuo bet kokių ginčų su Prancūzija dėl šio klausimo.

++Pirmadienį susitikę Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir N.Sarkozy susitarė, kad “abiem pusės nesuinteresuoti vystyti ginčą šiuo klausimu”, nurodė EK atstovas Olivier Bailly (Olivjė Beli).

Abu lyderiai taip pat pritarė, kad “svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir konstruktyvų dialogą” dėl šio svarbaus klausimo, kuris “turėtų būti sprendžiamas vienodai rimtai”.

Atsižvelgdama į šį susitarimą EK antradienį įkūrė darbinę grupę romų reikalams, kuri įvertins, kaip naudojamos jau anksčiau romų integracijai skirtos ES lėšos.

“Pinigai yra prieinami, (tačiau) pinigai nenaudojami problemai spręsti, – pabrėžė V.Reding. – Kodėl? Galbūt mūsų šalyse narėse nelabai populiaru naudoti Europos pinigus investuojant į romų bendruomenę? Tikiuosi, kad klystu”.

Tačiau kai kurie Europos Parlamento nariai atrėžė, kad EK tiesiog netinkamai atlieka savo darbą..

Austrijos socialistas Hannesas Swoboda (Hanesas Svoboda) ir Rumunijos liberalė Renate Weber (Renatė Vėber) pareiškė, kad Europos Komisijos pozicija “nepriimtina” bei perspėjo, jog dėl tokio požiūrio kai kurios kitos šalys, tokios kaip Italija ir Vengrija, gali pasekti Paryžiaus pavyzdžiu ir deportuoti čigonus.

“Komisija neigia tikrovę; ji neprisiima atsakomybės”, sakė EP Žaliųjų frakcijos narė prancūzė Helene Flautre (Helen Flotr).

Liberalų, socialistų, žaliųjų ir komunistų frakcijos pateikė rezoliucijų projektus, kuriuose smerkiamas Prancūzijos sprendimas deportuoti romus, dėl kurių Europos Parlamentas balsuos ketvirtadienį.

Prancūzija rugpjūtį išprovokavo tarptautinius debatus, nusprendusi išardyti neteisėtas čigonų stovyklas po vieno incidento.

Prancūzijoje gimę romai buvo perkeliami gyventi kitur, tačiau šimtai atvykėlių iš Rytų Europos, negalinčių įrodyti, jog turi pakankamai lėšų integruotis į visuomenę, buvo parskraidinti į Rumuniją ir Bulgariją.

Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Pierre’as Lellouche’as (Pjeras Leliušas), kuris ketvirtadienį atvyks su vizitu į Rumuniją, teigė, kad jo vyriausybei Europos Parlamente išsakyta kritika yra “perdėta ir neteisinga”.

Tuo tarpu Italijos policija paskelbė išardžiusi vieną romų taborą netoli Milano ir evakavusi jos gyventojus į “teisėtą” stovyklą. Panašių veiksmų taip pat planuojama imtis Romoje.

Lietuvos romai rengia kreipimąsi dėl masinio romų tautybės žmonių deportavimo iš Prancūzijos.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja BNS sakė, kad kreipimąsi į Prancūzijos ir Lietuvos vyriausybes pasirašys ne tik romai, bet ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijos. Kreipimąsi Prancūzijos Vyriausybei ketinama įteikti per ambasadą.

“Jame kalbama, kad kolektyvinė deportacija prieštarauja žmogaus teisėms, o Prancūzijos vyriausybės argumentai yra nepriimtini civilizuotam pasauliui”, – BNS teigė S.Novopolskaja.

Kreipimusi abi Vyriausybės bus raginamos peržiūrėti savo politiką, nustoti kriminalizuoti šios tautybės žmones, kas esą kursto etninę neapykantą visuomenėje.

Moters teigimu, kaip negalima dėl kelių prasikaltusių lietuvių visų tautos atstovų išsiųsti iš Airijos ar Anglijos, taip negalima visų romų išsiųsti iš Prancūzijos. Ji pabrėžė, kad tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje kiekvieną romo įvykdytą nusikaltimo atvejį reikia nagrinėti individualiai ir netaikyti kolektyvinės atsakomybės.

Prancūzija sugriežtino priemones prieš romų tautybės asmenis, atvykusius iš Rytų Europos šalių. Pastarosiomis savaitėmis buvo likviduota daugiau nei šimtas neteisėtų čigonų stovyklų.

Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas kreipėsi į Prancūziją, prašydamas nevykdyti masinės romų deportacijos, tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad romų išsiuntimas atitinka visas žmogaus teisių normas.

Prancūzijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Philippe’as Seigneurinas (Filipas Senjerinas) interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad Prancūzijos vyriausybė ir toliau ryžtingai vykdys nusikaltusių žmonių iškeldinimo programą, kuri, anot diplomato, nėra nukreipta specialiai prieš romus.

“Kodėl nėra problemos, kada iki sienos palydimas koks nors lietuvis, išvaromas iš teritorijos, o yra problema, jei tai romas?” – interviu BNS sakė Prancūzijos diplomatinės misijos Lietuvoje vadovo pavaduotojas P.Seigneurin.

“Visiškai klaidinga sakyti, kad šie veiksmai turi kolektyvinį ar etninį pagrindą. Žmonės iš teritorijų išvaromi tada, kai yra teismo sprendimai, priimti todėl, kad buvo vykdyti neteisėti veiksmai Prancūzijoje (…) Išvaromi ne tik romai, bet ir kitų tautybių, kitos kilmės žmonės, kurie palydimi iki sienos, nes įvykdė neteisėtus veiksmus”, – dėstė jis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 metų pradžioje gyveno apie 2,4 tūkst. romų.

Ketvirtadienį Prancūzijos valdžia pradeda deportuoti iš šalies romus, gyvenančius stovyklose, neteisėtai pastatytose po visą šalį.

Scanpix

Kaip praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, ketvirtadienį 79 romai, kurie sutiko savo noru palikti Prancūziją, gaus po 300 eurų (1 036 litus) ir bus išsiųsti į tėvynę Rumuniją.

Manoma, kad iki rugpjūčio pabaigos iš šalies bus išsiųsti maždaug 700 nelegalių romų stovyklų gyventojų.

Policijai padedant jau nugriauta maždaug 50 stovyklų, kurių gyventojai perkelti į laikinas prieglaudas. Per kelis ateinančius mėnesius valdžia ketina uždaryti iš viso 300 neteisėtų gyvenviečių.

Vyriausybė tvirtina, kad stovyklose “vykta prekyba žmonėmis, yra pasibaisėtinos gyvenimo sąlygos, išnaudojami vaikai, verčiant juos elgetauti, klesti prostitucija ir nusikalstamumas”.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) patvirtino romų stovyklų gyventojų deportavimo planą po liepą Grenoblio mieste šalies pietuose vykusių romų bendruomenės narių ir policininkų susirėmimų.

Sprendimą dėl deportacijos griežtai kritikuoja žmogaus teisių gynimo organizacijos, kurios tvirtina, kad valdžia mėgina atkreipti dėmesį į romų gyvenviečių problemą, siekdama užsitikrinti dešiniųjų rinkėjų paramą.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Baconschi (Teodoras Bakonskis) taip pat pareiškė susirūpinimą dėl deportavimo.

“Man kelia susirūpinimą populizmo ir ksenofobijos apraiškų vykstant ekonomikos krizei pavojus”, – sakė Rumunijos URM vadovas interviu Prancūzijos radijui.

Ministras taip pat prisijungė prie anksčiau Europos Sąjungos (ES) atstovų pareikštų vilčių, kad deportacija bus atlikta teisėtai.

Tuo tarpu Prancūzijos valdžia primygtinai teigia, kad romų sugrąžinimas į tėvynę visiškai atitinka Europos taisykles ir nepažeidžia ES šalių piliečių teisės į judėjimo laisvę, įtvirtintų atitinkamuose susitarimuose”.

Prancūzijos URM oficialusis atstovas Bernard’as Valero (Bernaras Valero) pareiškė žurnalistams, kad ES direktyvos “tiesiai leidžia įvesti judėjimo teisės apribojimus atvejais, susijusiais su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata”.

N.Sarkozy priešininkai teigia, kad šia kampanija prieš romus jis mėgina atitraukti rinkėjų dėmesį nuo liepos pradžioje įsiplieskusio nelegalaus jo rinkimų kampanijos finansavimo skandalo, kuris susilpnino prezidento politines pozicijas ir nusmukdė jo populiarumą iki rekordiškai žemo lygio.

Prancūzijoje gyvena šimtai tūkstančių romų – dauguma jų įsikūrė šioje šalyje prieš daug metų ir tapo visuomenės dalimi. Tačiau pastaruoju laiku į Prancūziją taip pat atvyko nemažai emigrantų romų iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Kadangi šios šalys priklauso Europos Sąjungai, tokiems migrantams nereikia įvažiavimo vizų. Tačiau kad galėtų likti Prancūzijoje ilgą laiką, jiems būtina gauti leidimą dirbti arba gyventi.