BFL

Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Vilniaus savivaldybės vadovų viešųjų ir privačių interesų galimo supainiojimo. Tyrimas pradėtas dėl mero Artūro Zuoko, pavaduotojo Romo Adomavičiaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė, jog tyrimą pradėjo, gavusi tarybos nario Vido Urbanavičiaus pranešimą, jog gegužės 18 dienos sprendimu dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2012 metams savivaldybės valdžia galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.

V.Urbanavičius komisijai nurodė, kad taryba 0,5 procentinio punkto sumažino kultūros paskirties, poilsio paskirties nekilnojamojo turto mokestį, o kitos paskirties statiniams – 0,2 punkto, nors su miesto vadovais siejamos įmonės, kurioms buvo naudingas sprendimas, pasak V.Urbanavičiaus, “gali valdyti” nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste.

Anot komisijos, teigiama, kad su A.Zuoku siejamos bendrovės “BNA Grupė”, “BNA Ergo”, su R.Adomavičiumi – “Transtrado”, “Merwal”, Prekybos namai “Mercatus”, “Almiga”, su V.Milėnu – “Audėjas”, “Vilvaista”, “Vilvaista2″, “Simgrė” ir 2V.

V.Urbonavičius teigia, kad dėl tarybos sprendimo minėtos bendrovės ir asmenys gali turėti tiesioginės materialinės naudos.

“Veidas”: Kaip ir kiekvieną rugsėjį, vėl įstrigome Vilnių suparalyžiavusiose automobilių spūstyse. Ar ilgai dar jose stovėsime? Kaip planuojama spręsti eismo organizavimo problemas?

R.A.: Turėtumėte pripažinti, kad kai kuriose miesto dalyse kamščių problema šiemet jau kur kas menkesnė – pavyzdžiui, puikiai funkcionuoja naujojo Lazdynų tilto sistema. Pasistengėme iki rugsėjo baigti visus gatvių remonto, ženklinimo darbus, kad jie netrikdytų eismo.

Iš tiesų kamščių Vilniuje problema gali būti išspręsta praktiškai be papildomų investicijų. Visų pirma valdžios įstaigos galėtų tarpusavyje susiderinti ir darbą pradėti bei baigti skirtingu laiku. Jei įvestume dviejų valandų diapazoną, didžioji dalis kamščių išnyktų. Iki galo juos išsklaidytų kita nieko nekainuojanti naujovė – kur kas tankesnis vienpusio eismo gatvių tinklas Vilniaus centre. Dabar grūdamės dviem eilėmis net ir siauriausiomis gatvelėmis – visiškai priešingai nei Vakaruose.

“Veidas”: Padėtį pagerintų ir viešasis transportas – jei jis būtų patogesnis, švaresnis, naujesnis.

R.A.: Iš tiesų Vilniaus viešojo transporto parko būklė dabar yra žemiau kritikos ribos. Tik 20 proc. autobusų ir troleibusų naujesni nei 10 metų – visi kiti jau turi būti atnaujinti. Galvojame, kaip tai padaryti, kur gauti lėšų. Visų pirma siekėme optimizuoti autobusų ir troleibusų parkų išlaidas – per dvejus metus pavyko sutaupyti 57 mln. Lt.

Viešojo transporto paslaugą pagerintų ir toks paprastas sprendimas, kaip atskirų eismo juostų jam numatymas – kol kas tokių visame tūkstantyje kilometrų Vilniaus gatvių galima rasti tik 20 km atkarpoje. Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai su spartesniu vienpusio eismo tinklo diegimu.
Beje, užsakyta ir vėliausiai iki kitų metų vasario turi būti baigta viešojo transporto plėtros studija. Specialistai turi atsakyti, kuria kryptimi Vilniui judėti: ar tobulinti jau esamą sistemą, ar planuoti tramvajų, metro.

“Veidas”: Įvedus automobilių stovėjimo mokesčio automatus, už surinktus pinigus buvo žadama pastatyti daug naujų požeminių ir antžeminių automobilių aikštelių. Kur jos?

R.A.: Jau po kelių savaičių bus paskelbti konkursai keturioms naujoms požeminėms automobilių aikštelėms statyti. Jos bus įrengtos dabar daugiausiai automobilių statymo problemų keliančiose J.Lelevelio, A.Smetonos, Pylimo ir Lukiškių gatvėse. Be jų, numatyta dar šešių naujų požeminių aikštelių statyba.