“Veido” diskusija: Ar „Uber“ ir „Airbnb“ plėtra nesignalizuoja, kad laikas mažinti paslaugų reguliavimą?
TAIP
Romualdas Bieliauskas, sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas
Dauguma taksistų jau dabar dirba praktiškai taip pat, kaip „Uber“ vairuotojai, keleivius vežiojantys savo automobiliais. Mums reikia tik atsakymo, ar tokia veikla kaip „Uber“ legali, ar ne. Jei taip, tai dirbti naudojant šį modelį visiems bus kur kas lengviau ir paprasčiau nei dabar.
Jei bus legalizuotas toks veiklos modelis, kai žmogus su nežymėtu automobiliu, neturinčiu jokių skiriamųjų ženklų, gali užsiimti taksi veikla, prie jo prisitaikys ir įmonės. Dabar taksi rinkoje – chaosas. Dalis įmonių turi vairuotojus, kurie yra samdomi darbuotojai, kiti tiesiog nuomoja automobilius vairuotojams, treti teikia tik dispečerio paslaugas ir sudaro sutartis su pavieniais taksistais. Pastaroji veikla – tas pats „Uber“, tik ne tokia modernia forma.
Mūsų bėda ne naujos technologijos, o tai, kad per pastaruosius 20 metų nebuvo sukurta tinkamo įstatymų pagrindo, nusakančio, kas leidžiama ir kas draudžiama. Dabar skirtingi teisininkai teisės aktus interpretuoja skirtingai.
Pagal bendrą galiojančią tvarką taksistas, norėdamas dirbti legaliai, turi įsigyti specialius numerius, sumontuoti metrologijos tarnyboje patikrintus taksometrą, plafoną, baigti kursus. „Uber“ vairuotojui nereikia nieko, tik registruoti individualią veiklą.
Jei bus leista dirbti taip, kaip „Uber“, dispečerinės savininkas tiesiog skirstys užsakymus kaip ir dabar, tačiau galės sudaryti sutartis ne tik su licencijas įgijusiais taksistais, o su bet kuriais automobilius turinčiais piliečiais.
Kokios šiandien taksistų pajamos, sunku pasakyti, nes dauguma dirba pagal individualią veiklą ir dispečerinėms sumoka tik už iškvietimus.
Jei nebus suvienodintos sąlygos, tradicinės taksi paslaugos nunyks, ir po kelerių metų, jei paaiškės niekieno nekontroliuojamos „Uber“ sistemos trūkumai, jas teks kurti iš naujo.
Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė
Rengiame Turizmo įstatymo pataisas, kurios reglamentuos trumpalaikės nuomos verslą. Tai visos ES galvos skausmas, nes vadinamieji apartamentai, kuriuos nuomoja privatūs žmonės, konkuruoja su viešbučiais.
Kartu su Ūkio ministerija mėginame keisti veiklos kodus, kad būtų atskirta ilgalaikė nuoma nuolatiniam gyvenimui ir trumpalaikė nuoma, kai būstas turistams išnuomojamas iki mėnesio. Be to, pastaruosius butus prieš nuomojant turėtų patikrinti Visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Stengsimės pakeisti Turizmo įstatymą, kad apartamentų savininkai privalėtų registruotis Turizmo departamente kaip teikiantys apgyvendinimo paslaugas.
Šios registracijos apartamentų savininkams nieko nekainuos, tačiau visa sritis bus aiškiai reglamentuota, gausime tikslią statistiką. Pavyzdžiui, šiandien matome, kad turistų, atvykstančių į Lietuvą, srautas didėja, tačiau viešbučių užimtumas pas mus statistiškai vienas mažiausių ES. Žmonės tiesiog nukeliauja į fizinių asmenų nuomojamą būstą.
Jie nemoka dalies fiksuotų mokesčių, privalomų viešbučiams. Kai skiriasi mokesčių bazė, konkuruoti sudėtinga. Kol ši veikla buvo paplitusi tik kurortuose, tol bėdos nebuvo. Dabar apartamentai vis labiau įsigali didmiesčiuose.
ES taip pat mėginama reglamentuoti trumpalaikę nuomą. Kai kuriose valstybėse trumpalaike nuoma leidžiama užsiimti tik keletą mėnesių per metus, kai kur ji draudžiama. Mes nenorime nieko uždrausti, tačiau tvarka turi būti. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, iki šiol dauguma Palangoje dirbančių butų nuomotojų įsigyja ilgalaikę nuomą leidžiančius verslo liudijimus, nes taip pigiau. Pakeitus teisės aktus bus bent jau tvarka ir žinosime, kas vyksta rinkoje.
Loading ...