“Rosatom” stabdo Baltijsko atominės elektrinės (BAE) statybas Kaliningrade, nes Europoje nerado nei bankų, norinčių finansuoti BAE statybas, nei elektros energijos, kurią BAE galėtų pagaminti, pirkėjų.

Ekspertai, sakę, kad Baltijsko atominės elektrinės statybos Kaliningrade, apie kurias Rusija paskelbė 2009-aisiais, tėra didelis blefas, turintis užkirsti kelią Visagino atominei elektrinei, buvo teisūs – vos tik Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, užuot tęsusi projektą, ėmė ieškoti būdų, kaip jį nutraukti partnerių rankomis, iš Kaliningrado atėjo žinia apie BAE projekto įšaldymą.
Kaliningrado srities Dūmos deputatų nervai neišlaikė: viena po kitos ateinančios prieštaringos žinios tai apie atominės elektrinės projekto keitimą, mažinant galią, tai apie statybų užkonservavimą sukėlė rimtą nerimą didžiausio vietos ekonomiką maitinančio projekto ateitimi.
Kaip pranešė portalas rugrad.eu, praėjusį ketvirtadienį Dūma nutarė kreiptis į “Rosatom” generalinį direktorių Sergejų Kirilenką, prašydama aiškiai atsakyti, kokia numatoma Baltijsko AE ateitis. „Atsižvelgdami į platų visuomenės dėmesį, prašome pateikti informaciją apie statomos atominės elektrinės projektines charakteristikas ir numatomus projekto įgyvendinimo terminus“, – apibendrino kreipimosi esmę jo autorius deputatas Aleksandras Kuznecovas. Dieną prieš tai srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas prisipažino neturįs jokios oficialios informacijos apie Baltijsko AE likimą, tik tai, ką skaito žiniasklaidoje.

Prancūzai sunerimę
Spaudos pranešimai apie BAE galios mažinimą ir konservavimą privertė sunerimti ne tik Kaliningrado politikus, bet ir prancūzus, kurių energetikos koncernas „Alstom“ yra laimėjęs užsakymą dvi 1200 megavatų galios turbinas „Arabelle“ pagaminti. Todėl pirmadienį statybose apsilankė ir Prancūzijos ambasadorius Rusijoje Jeanas de Gliniasty, kuris patikino: „Nors yra kilę abejonių dėl projekto apimčių, Prancūzijos įmonės tęs bendradarbiavimą.“
Prancūzus galima suprasti. Užsakymas, kurio vertė – 875 mln. eurų, akivaizdžiai stringa. Pagal 2012 m. vasario mėnesį pasirašytą sutartį  pirmajam BAE blokui skirta turbina turėjo būti pagaminta 2016 m., antroji – 2018 m. Tačiau jau po pusmečio gamybos grafikai buvo nukelti dvejiem metams. Kaip 2012 m. rugsėjį pranešė „Alstom“ viceprezidentas Patrickas Fragmanas, pirmosios turbinos gamyba nukelta į 2018-uosius, antrosios – į 2020 m.
Pabrėžtina, kad visą tą laiką Rusijos atstovai, nors ir žinodami, kad anksčiau nei 2018-aisiais turbinų nebus, aiškindavo, esą atominė elektrinė Kaliningrade pradės veikti 2017 m.

Finansavimo nėra
„Veidui“ pavyko išsiaiškinti, kad kol kas „Alstom“ turbinų, skirtų Baltijsko AE, gamybos darbai nėra pasistūmėję toliau nei baigiamoji projektavimo stadija, pritaikant jas konkrečiai elektrinei. Kitas etapas, kai jau reikia pradėti pirkti ir gaminti, laukia finansavimo, kurio šiandien nėra. “Rosatom” gavo leidimą pradėti atominės elektrinės statybas Kaliningrade su sąlyga, jeigu pusę projekto kainos padengs užsienio investuotojai. Todėl Rusijos atstovai taip įkyriai siūlė tiek Lietuvai, tiek Lenkijai įsigyti iki 49 proc. Baltijsko AE akcijų, bet, nepaisant visų jų lobistų pastangų (Lietuvoje “Rosatom” interesus stūmė buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Seimo nariai Mindaugas Bastys ir Remigijus Žemaitaitis), pirkėjų nerado.
Pasirašant sutartį dėl turbinų su „Alstom“ irgi buvo sutarta, kad prancūzai patys susiras, kas kredituos jų gamybą. Pasiūlymai buvo pateikti “BNP Paribas”, “Societe Generale”, “HypoVereinsbank” ir “UniCredit”. Išnagrinėję Baltijsko AE projektą, turbinų gamybą kredituoti atsisakė “BNP Paribas” (2012 m. gruodį), “HypoVereinsbank” (2013 m. balandį). “UniCredit” pareiškė atliksiantis savarankišką ekspertizę, o tai, atsižvelgiant, kad jo antrinė įmonė “HypoVeireinsbank” jau priėmė neigiamą išvadą, iš esmės reiškia pasitraukimą.
Gegužės pabaigoje vieninteliai galimi turbinų Baltijsko AE finansuotojai buvo likę “Societe Generale” ir Prancūzijos eksporto kreditų draudimo fondas “Coface”, pagal kurio normatyvus Rusija yra ekonomiškai nestabili, dažnai prastai įsipareigojimus vykdanti valstybė. Kaip pranešė žaliųjų organizacija “BankTrack”, stebinti, anot jų, gamtai priešišką bankų veiklą, gegužės 22 d. “Societe Generale” vadovus turėjo aplankyti Rusijos ir Prancūzijos ekologijos šalininkai, spaudžiantys atsisakyti finansuoti bet kokią su Baltijsko AE susijusią veiklą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Diena, kai Vyriausybė turi paskelbti, ar Lietuva lieka atominės energetikos valstybė, vis nukeliama, o tuo metu Vyriausybės ir Seimo koridoriais zuja ir su aukštais šalies pareigūnais susitikinėja Rusijos energetikai bei jų interesų Lietuvoje lobistai.

Jau prasidėjo kovas – kaip Naujųjų metų išvakarėse mums žadėjo naujasis premjeras Algirdas Butkevičius, laikas, kai bus aišku, ar Lietuva lieka atominės energetikos valstybė, ar deda tašką septynerius metus plėtotame Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte. Aiškumo nėra.

Terminas pratęstas dvigubai

Regis, du mėnesiai naujajam Vyriausybės vadovui atrodė pakankamai ilgas laikas, per kurį bus galima kažką nuspręsti. Nors išmanantieji, kas yra valstybės energetikos strategija, kurią peržiūrėti ir perrašyti žadėjo socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė, iš karto sakė, kad du mėnesiai – nerealus terminas. Netrukus tas terminas pratęstas dvigubai, nes, kaip sako A.Butkevičius, „skubių sprendimų nepriiminėsime”.
Bet Lietuvos regioniniai partneriai VAE projekte nebenori laukti. Tiek Latvijos, tiek Estijos vadovų lūpomis įgarsintas primygtinis raginimas Lietuvai kuo greičiau duoti atsakymą. Prieš savaitę Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, paklaustas apie dalyvavimą VAE projekte, rėžė: „Prieš septynerius metus susitikę Trakuose susitarėme imtis šio projekto. Kas pasikeitė per tą laiką? Galima sakyti, niekas nepasikeitė. Septynerius metus girdėjome, kaip svarbu priimti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme. Staiga vieną dieną pasakoma: “Mes to jau nebenorime.” Estijai toks sprendimas reiškia viską, ko nepadarėme, nes planavome turėti atominę jėgainę. Galėjome imtis savo energetinių projektų.”
Ar galimas Lietuvos Vyriausybės teigiamas apsisprendimas pakeistų Estijos nuomonę, prezidentas T.H.Ilvesas nesiėmė spręsti – pasak jo, tai klausimas Estijos įmonėms.
Pasakymas neatsitiktinis. Ilgai prie VAE projekto dirbę žmonės teigia, kad didžiausias stabdys visą laiką buvęs koncerno “Eessti Energija” vadovas Sandoras Liive. Pretenzijos Lietuvai, išsakytos Estijos prezidento lūpomis, tik dūmų uždanga, kuria siekiama pridengti šio koncerno norą trauktis iš VAE projekto, kartu visą kaltę už žlugdymą suverčiant Lietuvai.
Gali būti, kad tai tiesa. Tačiau negalima paneigti fakto, kad būtent dabartinė Lietuvos Vyriausybė savo blaškymusi įdavė estams į rankas argumentą. VAE projektas stovi nuo rugpjūčio, kai socialdemokratai ir kitos opozicinės partijos prisijungė prie referendumo prieš Visagino atominės statybą, o vėliau, po Seimo rinkimų, A.Butkevičius be perstojo skelbė prieštaringus pareiškimus: vieną dieną jis už atominę, kitą dieną – prieš atominę, ryte už derybas su „Hitachi”, vakare – už kokį kitokį reaktorių.
Ką tokiomis aplinkybėmis apie Lietuvą, jos politikų solidumą ir strateginių projektų tęstinumą turėjo galvoti latviai, estai ir lenkai, kurie, beje, iki šiol nėra pasakę „ne” dalyvavimui VAE projekte? O ką turi jie galvoti dabar, kai per du mėnesius išgirdo keturis terminus, iki kada Lietuva turi apsispręsti dėl atominės energetikos? Galime kiek norime badyti pirštais į veidmainius estų politikus ir energetikus, bet kalti, jei kas, liksime patys.

“Rosatom” ir “Inter RAO” desantas

Kita vertus, ne viskas su atomine strategija taip blogai, kaip yra, pavyzdžiui, su Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statyba, kuri žlugdoma per Viešųjų pirkimų tarnybą, palaiminus Birutės Vėsaitės vadovaujamai Ūkio ministerijai.
Tačiau galimybė kaip nors daryti įtaką tiek Visagino AE, tiek energetikai apskritai iš B.Vėsaitės buvo atimta. Pirmiausia ji gavo vadovauti ne Energetikos, kaip ruošėsi, bet Ūkio ministerijai. Iš pradžių šiai ministerijai pavaldi buvo Visagino AE, savo ruožtu valdanti pagrindinių Lietuvos energetikos bendrovių akcijas. Bet vos tik kojas ministerijoje apšilusi B.Vėsaitė pabandė nušalinti VAE valdybą ir paskirti jos vadovu buvusį „Lietuvos energijos” direktorių Rymantą Juozaitį, apie kurio glaudžius ryšius su Rusijos energetikais pasakojamos legendos, kilo skandalas. Ministrės pasirašytas potvarkis buvo paskelbtas negaliojančiu, Vyriausybė nedelsiant parengė nutarimą, pagal kurį Ūkio ministerijos valdomos VAE akcijos perduodamos Finansų ministerijai. Nerišlių B.Vėsaitės protestų, esą ji mananti, kad Ūkio ministerija, valdydama VAE akcijas, galėtų geriau pasirūpinti VAE, valdančios kontrolinius AB „Lietuvos energija” ir AB “Lesto” akcijų paketus, veikla, niekas net neketino klausytis: Vasario 15-ąją Visagino atominės elektrinės bendrovė perėjo Finansų ministerijos žinion.
Atvirai už „Rosatom” interesus agitavusios B.Vėsaitės nušalinimas nuo atominio projekto vyko kaip tik tuo metu, kai po Vilnių blaškėsi aukštų Rusijos energetikų, vadovaujamų „Inter RAO JES” valdybos pirmininko Boriso Kovalčiuko ir „Rusatom Overseas” viceprezidento Aleksandro Mertenio, atsakingo už atominių elektrinių statybą Rytų Europoje, delegacija. Rusijos energetikai bandė patekti pas Vyriausybės pareigūnus, galinčius priimti sprendimus energetikos klausimais, bet atsitrenkdavo į uždarytas duris. Nors patys rusai yra teigę, kad į Vilnių atvyko Energetikos ministerijos kvietimu, ministro Jaroslavo Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė „Veidui” kategoriškai šitai paneigė. Pasak jos, jokio kvietimo nebuvo, ir nei ministras, nei kas iš ministerijos vadovų su rusais nesusitiko.
Tarpininkaujant Seimo Socialdemokratų frakcijos nariui Mindaugui Basčiui, vedžiojusiam rusus Seimo koridoriais, A.Merteniui pavyko susitikti su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuris nei energetikos, nei bet kokiais kitais ekonomikos klausimais nieko nesprendžia ir spręsti negali, tad tegalėjo jiems pasiūlyti kreiptis į Vyriausybę. Bet premjeras A.Butkevičus, kaip teigia jo atstovė spaudai, atsisakė rusų pasiūlymo susitikti su „Rosatom” generaliniu direktoriumi Sergejumi Kirilenka, atskiro susitikimo Vyriausybėje su atvykusiais Rusijos energetikas irgi išvengė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.