BFL

Šeštadienį, balandžio 11 d., 19 val. Nacionalinės filharmonijos scenoje pasirodys violončelės virtuozas Ivanas Monighetti – paskutinis legendinio rusų violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus mokinys. Vilniuje I.Monighetti grieš Antoníno Dvořáko Koncertą violončelei ir orkestrui Nr.2, kurį itin mėgo ir čia yra atlikęs ir jo mokytojas.

I.Monighetti buvo ne tik paskutinis M.Rostropovičiaus studentas Maskvos valstybinėje Piotro Čaikovskio konservatorijoje, bet ir vienas mylimiausių jo mokinių. Su maestro I.Monighetti bendravo daug, o 1974-aisiais, prieš pat M.Rostropovičiui visam laikui išvykstant iš Sovietų Sąjungos, mokytojas savo mokiniui įteikė ypatingą atsisveikinimo dovaną – pasirūpino, kad būtent jam atitektų Amati violončelė, kuria griežė pats M.Rostropovičius, kol gavo legendinį Storionio instrumentą. Amati violončelė buvo tarsi dvasinė estafetė, perduota jaunam violončelininkui iš jo mokytojo rankų.

„Daugelis labai nustemba, kai pasakau, kad iš tikrųjų maestro niekada nemokė mūsų groti violončele. Violončelė jam pirmiausia buvo priemonė, skirta perteikti idėjas, hipnotizuojančius pavidalus, gilias būsenas ir taip paveikti klausytoją salėje – žmogų. Tokie buvo jo paties pasirodymai ir būtent to jis mokė savo studentus, – sako I.Monighetti. – Praktiškai niekuomet negrodavome vieno kūrinio daugiau nei vieną kartą, o į greitakalbe mums, mokiniams, beriamas pastabas turėdavome atsižvelgti čia ir dabar. M.Rostropovičius ir pats dirbo nežmoniškai greitai – koncertams pasiruošdavo per kelias dienas ar vos kelias valandas.“

Šiandien jau pats I.Monighetti vertinamas ir laukiamas garsiausiose pasaulio scenose, o jo įrašus leidžia prestižinės pasaulio kompanijos „Erato“, „Harmonia Mundi“, „Berlin Classics“ ir kt. Vienas iškiliausių lenkų kompozitorių Krzysztofas Pendereckis I.Monighetti yra pavadinęs fenomenaliu atlikėju.

Antroje M.Rostropovičiaus fondo inicijuojamo koncerto dalyje skambės Sergejaus Prokofjevo Siuita Nr.2 iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. Ją atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam šį kartą diriguos svečias iš Italijos Walteris Attanasi.

Birželio 3–30 d. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose įvyks festivalis „In memoriam Mstislavui Rostropovičiui“, skirtas pasaulinio garso violončelininko M. Rostropovičiaus 85-osioms gimimo bei 5-osioms mirties metinėms paminėti.

M. Rostropovičiaus asmenybė mums pažįstama ne tik iš plokštelių ar televizijos bei radijo įrašų. Jis koncertuodavo Lietuvoje, kaip solistas dažnai grodavo su Lietuvos orkestrais jų gastrolių užsienyje metu, palaikė artimus ryšius su mūsų menininkais. Tačiau, sielos viduje Maestro buvo ne vien aistringas muzikantas, bet ir didis humanistas, Pasaulio pilietis. M. Rostropovičius sakydavo: „Galbūt po vieną mes nuveiksime ne tiek daug, tačiau apjungtos mūsų pastangos gali pakeisti pasaulį. Darbo užteks visiems ir veikti privalome nedelsiant!“. Patyręs Sovietų Sąjungos valdžios represijas, priverstas emigruoti iš tos šalies, jis karštai pritarė Lietuvos Nepriklausomybės siekiui tuomet, kai 1990-ųjų metų pavasarį Pasaulio valstybės dar tik svarstė ar pripažinti mūsų naująjį statusą. Kita žymiojo menininko dėmesio Lietuvai išraiška – jo asmenine iniciatyva įkurtas M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“.  Šios paramos dėka mūsų talentingiausi jaunieji atlikėjai gaudavo ne tik stipendijas bei galimybes koncertuoti, bet ir Maestro pamokas. Fondo veikla nenutrūko ir po M. Rostropovičiaus mirties. Kaip tik ši organizacija yra vienu iš festivalio „In memoriam M. Rostropovičiui“ partnerių.

Koncertai Užutrakio dvaro sodybos rūmuose pradėti rengti 2009 m. rudenį. Tuomet rūmų restauracija tebuvo įpusėjusi, o dabar atkurto ir akį džiuginančio garsiojo parkų architekto A. Andre  parko vietoje plytėjo tik statybų aikštelė. Pirmieji klausytojai turėtų prisiminti, kad Baltoji salė, dabar jau garsėjanti išskirtinai jaukia aplinka bei puikia akustika, buvo visiškai ne balta: aptrupėjęs žalios spalvos tinkas (sovietmečio palikimas), sudaužyti veidrodžiai, suskilę langų stiklai… Ir tie ankstyvi žiemos vakarai, ir tamsa, ir pakantumo reikalaujantis žygis nuo mašinų aikštelės link rūmų! Bet publikai tai netrukdė ir koncertai vyko nežiūrint visų kylančių nepatogumų. Koncertų metu prisitaikyti tekdavo ir rūmų restauratoriams: restauruojamoje patalpoje jų įrankiai atsargiai stukseno tik aidint plojimams.

Nuo pat pirmųjų koncertų 2009-aisiais iki dabar koncertinę veiklą, naujo kultūros židinio kūrimą, palaiko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija – pagrindinis koncertų partneris. Greitai bus metai, kai Užutrakyje vykstančius renginius pristato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laida „Klasika“.
Nors Užutrakio rūmuose įvykusių koncertų skaičius artėja prie 60-ties, septynių koncertų ciklas „In memoriam M. Rostropovičiui“ – pirmasis įstaigos „Ambra Vox“ organizuojamas festivalis. Koncertų programos labai įvairios: senosios Europos renesanso laikų muzika, klasikinių operų arijos bei duetai, A. Piazzollos tango, šiuolaikiškos kūrinių aranžuotės, muzikinės-literatūrinės kompozicijos. Renginiai vyks Užutrakio rūmų Baltojoje salėje, o net trys jų – rūmų terasoje.

Birželio 3 d., festivalio atidaryme rūmų terasoje, skambės violončelininkų trio „Melo-M“, atvykstantis iš Latvijos. Unikalaus trio atlikėjams – pašėlusiai jaunatviškiems virtuozams, kaip nedaugeliui laimingųjų, teko garbė mokytis Mstislavo Rostropovičiaus meistriškumo pamokose. Tad Kārlis Auzāns, Mikelis Dobičins ir Jānis Pauls koncertą dedikuoja savo didžiajam Mokytojui: violončelė – Maestro Dvasia ir ji skambės Jo atminimui. Trio programoje apsijungs profesionali grojimo technika ir šiuolaikiškas, nesukaustytas požiūris į klasikos kūrinius. Tai – daugiausia pačių atlikėjų parengtos aranžuotės, kuriose į klasikinį tekstą įpinami jazz‘o, rock‘o bei populiariosios muzikos elementai.

Birželio 9 d. girdėsime Lietuvos operos žvaigždžių – itin skaidraus soprano Sandros Janušaitės bei aistringojo dramatinio tenoro Vaido Vyšniausko koncertą. Šie menininkai scenoje dažnai dainuoja kartu. Jų sceninės partnerystės įtaiga ypač atsiskleidė naujausiuose pastarojo meto operų pastatymuose: Otelas ir Dezdemona
(G. Verdi „Otelas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre) bei Manon Lesko ir De Grije (G. Puccini „Manon Lesko“ Vilniaus Kongresų rūmuose). Šiuose dramatiško siužeto vaidmenyse bei didelio meistriškumo reikalaujančiose vokalo partijose, kaip ir daugumoje operinių opusų, sopranui ir tenorui tenka nuolatinių įsimylėjėlių, pasiklydusių tarp meilės atradimų ir nusivylimų, aistrų našta. Pilną dramatinės įtampos programą solistai žada pateikti ir šiame koncerte. Tai – G. Verdi, G. Bizet, P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, B. Dvariono ir kitų kompozitorių kūriniai.
Birželio 10 d. muzikiniame-literatūriniame vakare „Ant aukuro širdį nešiau“ skambės Maironio eilėraščiai, fragmentai iš jo laiškų ir pamokslų, poeto S. Gedos sonetai iš ciklo „Maironio mirtis“, M.K. Čiurlionio preliudai, J. Naujalio ir A. Kačanausko dainos. Su artistiniu talentu aktorių Virginijos Kochanskytės ir Petro Venslovo, dainininkės Ritos Preikšaitės bei pianistės Rūtos Blaškytės sukurta programa atspindi XX a. pradžios meno salono dvasią, veda Maironio gyvenimo ir kūrybos keliais, parodo Poeto asmenybės patrauklumą, atskleidžia jo poezijos, įtakojusios ir meno raidą, ir lemtingus žmonių sprendimus, gelmę.

Birželio 16 d. senosios muzikos ansamblis „Canto Vivo“ (svečiai iš Maskvos) Užutrakyje pristatys įvairių Europos šalių Renesanso laikotarpio muziką. Saugodami senosios muzikos žavesį ansamblio muzikantai groja autentiškais instrumentais, o grojimo manierą priartina prie Viduramžių manuskriptuose randamų kūrinių atlikimo stilistikos paaiškinimų. Jie laikosi ir senosiose partitūrose įrašytos tradicijos, kad muzikuoti galima įvairiais instrumentais bei skirtingais atlikėjų sąstatais. Šio koncerto programoje girdėsite dueto – balso ir vieno akompanuojančio instrumento (barokinė gitara, liutnia) atliekamus kūrinius, tačiau nenustebkite, jei kitą kartą ansamblis „Canto Vivo“ koncertuos aštuoniese.

Birželio 17 d. koncertas taps simboliniu festivalio „In memoriam M. Rostropovičiui“ akcentu: scenoje pasirodys M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendijatai – vieni iš tų jaunųjų talentų, kuriems iki šiol juntama Maestro globa padeda siekti menininko statuso. Programoje skambės klarnetui solo bei įvairiems klarnetų ansambliams sukurti J. Francaix, W.A. Mozarto, J. Brahmso, L. Bernsteino, A. Piazzollos, H. Villa-Loboso, B. Kovacso kūriniai. Kartu su klarnetininkais Ž. Brazausku, V. Giedraičiu, S. Makštučiu, A. Šukiu pasirodys ir styginių kvartetas „Toto“.

Birželio 24-osios vakarą, kai žvilgsniu nulydėdama surastus paparčio žiedus stabtelės trumpiausia vasaros naktis, romantiškoje Užutrakio dvaro sodybos rūmų terasoje skambės muzika dar sykį nunešianti ten, kur  rasotoje žolėje liko įspausti paslaptingi ieškotojų žingsniai. Tai – Astoro Piazzollos, tango revoliucionieriaus, Argentinoje vadinto „El Gran Astor“ (Didysis Astoras), tango muzika. Programą atliks vokalistė Miglė Vilčiauskaitė, smuikininkė Saulė ir pianistė Rūta Rinkevičiūtės bei akordeonininkas Nerijus Bakula. Skambės žymiausi A. Piazzollos kūriniai: 1992 m. nominuotas Grammy apdovanojimui tango „Oblivion“, aistringieji „Soledad“, „Adios Nonino“, „La Muerte del Angel“, „Libertango“ ir kt. Bandonijos virtuozą, garsujį tango meistrą A. Piazzollą mums primins akordeono skambesys.
Birželio 30 d. baigiamajame festivalio koncerte „Post Scriptum“ Užutrakio rūmų terasoje skambės įspūdingos operinės arijos ir netikėto styginių sąstato – trijų violončelių ir kontraboso – atliekama kamerinė muzika. Atlikėjai: Liudas Mikalauskas ir styginių kvartetas „Bass Arco“. L. Mikalauskas yra ne tik aksominio balso savininkas ir plastiškas aktorius. Taip pat jis yra ir itin talentingas skaitovas. L. Mikalausko parengtoms programoms siužetiškumo ir gelmės suteikia tarp muzikinių kūrinių paties dainininko skaitomi literatūriniai tekstai. Šiame koncerte girdėsime W. A. Mozarto, G. Rossinio, Ch. Gounod, A. Boito, A. Rubinsteino,
M. Musorgskio, C. Saint-Seanso vokalinę ir instrumentinę muziką, bus skaitomos ištraukos iš Dantės Alighieri „Dieviškosios komedijos“.