Nauja laikinąja Kirgizijos vadove tapusi Roza Otunbajeva, kuri išsilavinimą įgijo Maskvoje, yra patyrusi politikė, ėjusi užsienio reikalų ministro pareigas ir buvusi viena iš 2005-ųjų Tulpių revoliucijos šioje Centrinės Azijos valstybėje lyderių.

49 metų buvusi karjeros diplomatė šioje buvusioje sovietinėje respublikoje laikoma nuosaikia figūra, galinčia vesti derybas su dažnai tarpusavyje nesutariančiomis opozicinėmis partijomis.

R.Otunbajeva, kuri puikiai moka anglų kalbą, anksčiau yra dirbusi šalies ambasadore Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai šalies prezidento postą užėmė Askaras Akajevas, ji vadovavo užsienio reikalų ministerijai, tačiau vėliau tapo viena svarbiausių veikėjų opoziciniame judėjime, kuris pakurstė 2005 metų revoliuciją. Per šią revoliuciją buvo nuverstas A.Akajevas.

R.Otunbajeva yra išskirtinė asmenybė dar ir dėl to, kad Centrinėje Azijoje beveik nėra aukštus postus užimančių moterų politikių.

Liekna politikė juodais trumpais plaukais visuomet dailiai apsirengusi ir dažnai ryši šilkines skaras tvirtai surištu mazgu.

Maskvos valstybiniame universitete baigusi filosofijos studijas, R.Otunbajeva įsitraukė į politiką ir ėmė sparčiai kilti karjeros laiptais Kirgizijos komunistų partijoje.

Pirmą kartą užsienio reikalų ministre ji buvo paskirta dar tuomet, kai Kirgizija buvo viena iš Sovietų Sąjungos respublikų. Dešimtajame dešimtmetyje, kai šalis jau tapo nepriklausoma, R.Otunbajeva dar du kartus užėmė diplomatijos vadovės postą.

R.Otunbajeva, priešingai nei prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, palaiko glaudžius santykius su Kremliumi ir per savo pirmąją spaudos konferenciją po to, kai tapo laikinąja šalies vadove, padėkojo Maskvai už paramą.

Liberalių pažiūrų buvusi A.Akajevo sąjungininkė per 2003 metų Rožių revoliuciją Gruzijoje taip pat buvo Jungtinių Tautų specialiosios misijos šioje šalyje vadovo pavaduotoja.

2004-aisiais R.Otunbajevos ir A.Akajevo keliai išsiskyrė ir ji prisijungė prie opozicinio judėjimo, kurį sudarė buvę aukšti šalies politinio isteblišmento pareigūnai.

Po metų, 2005-aisiais, R.Otunbajeva ketino balotiruotis į šalies parlamentą, bet pareigūnai dėl formalių priežasčių atsisakė įregistruoti jos kandidatūrą. Tame pačiame rajone balotiravosi A.Akajevo dukra.

R.Otunbajevos partija “Ata-Žurt” (“Tėvynė”), kurios simboliu tapo geltoni kaspinai, buvo viena pagrindinių opozicinių jėgų, pakursčiusių 2005-ųjų neramumus, per kuriuos į valdžią atėjo K.Bakijevas.

Prie šalies vairo stojus K.Bakijevui, ji kelis mėnesius laikinai vadovavo Užsienio reikalų ministerijai, tačiau turėjo pasitraukti, nes nesugebėjo užsitikrinti parlamento deputatų pritarimo jos paskyrimui į šį postą.

Vėliau R.Otunbajeva tapo aršia K.Bakijevo kritike, tvirtindama, kad jo vyriausybė tęsia ankstesnio valstybės vadovo korupcijos ir nepotizmo tradicijas.

2007 metais pagal opozicinės Socialdemokratų partijos sąrašą ji buvo išrinkta į parlamentą.

“Jie pagrobė mūsų revoliuciją!” – sakė politikė šių metų kovą interviu Rusijos naujienų agentūrai “Interfax”.

Kirgizijoje manoma, kad R.Otunbajeva puoselėja ambicijas tapti šalies prezidente. Neaišku, ar jai pavyks jas įgyvendinti, tačiau šalies politinėje arenoje nėra daug jai savo autoritetu ir įtaka prilygstančių varžovų.