Jungtinės Valstijos šiemet mėgins inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų, kurių buvimas Karaliaučiaus srityje kelia nerimą Lietuvos pareigūnams, sako JAV diplomatas.

JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas (Džonas Hefernas) pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.

Tačiau JAV pareigūnas teigė, kad JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) laikysis įsipareigojimo, duoto Senatui, kai šis ratifikavo sutartį dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo.

“Jis (B.Obama) yra įsipareigojęs inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų iki 2011 metų pabaigos, konsultuodamasis su sąjungininkais”, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Heffernas.

Lietuvos pareigūnai sako nerimaujantys dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo, kuris dislokuotas netoli Rusijos sienos. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad šis ginklas yra su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje.

BNS paklaustas, kiek realu, kad tokios derybos šiemet prasidės, J.Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas idėjos neremia.

“Iki šiol nebuvo stiprių signalų iš Maskvos, kad jie to nori”, – sakė pareigūnas.

JAV diplomatas taip pat teigė, kad NATO niekam nepatikės atsakomybės nuo raketų ginti Aljanso teritoriją. Rusija yra pasiūliusi tokią idėją, kai paragino susitarti dėl “sektorinės” priešraketinės gynybos.

BNS paklaustas, ar sektorinės priešraketinės gynybos sistemos idėja jau mirusi, JAV pareigūnas sakė: “Priklauso, iš kieno perspektyvos žiūrint mirusi. Bandome performuluoti taip, kad priešraketinė gynyba būtų tokia, kai laimi visi.”

“Sektorinė nėra labai geras žodis, nes jis leidžia manyti, kad NATO negins NATO teritorijos. NATO gins savo teritoriją. Taškas. Neketiname kam nors atiduoti tos atsakomybės. NATO gins NATO teritoriją, Rusija gins Rusijos teritoriją”, – sakė JAV pareigūnas.

Vis dėlto, anot jo, su Rusija galima bendradarbiauti tose srityse, kurios “persidengia”.

“Turėtume pasidalyti išankstinio perspėjimo sistema. Jei pamatome, kad iš blogo vaikino atskrieja raketa, galime kalbėtis su jais ir nuspręsti, kas gali geriausiai numušti, arba galbūt paleisti du šūvius – vieną mes, kitą jie”, – svarstė pareigūnas.

Naujoji Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) įsigalioja šeštadienį, vasario 5 dieną.

“Šeštadienį, vasario 5 dieną, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miunchene apsikeis naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) ratifikavimo raštais. Po apsikeitimo Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis įsigalios”, – sakoma JAV Valstybės departamento atstovo Philipo Crowley (Filipo Kroulio) pareiškime.

“Atsakinga partnerystė tarp dviejų didžiųjų branduolinių valstybių mūsų branduolinių arsenalų mažinimo srityje, siekiant užtikrinti strateginį stabilumą, būtina globaliam stabilumui plėtoti”, – sakoma pareiškime.

“Pasirašiusios naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį JAV ir Rusija atvertė naują dvišalių santykių puslapį ir toliau tęsia pirmyneigį judėjimą, kuriam pradžią davė prezidentai Obama ir Medvedevas, prieš du metus “perkraudami” santykius”, – sakė P.Crowley.

Jis pranešė, kad H.Clinton nuo vasario 4 iki 6 dienos lankysis Miunchene, dalyvaus saugumo konferencijoje, per kurią surengs dvišalius susitikimus, bei sakys kalbą, pabrėžiančią transatlantinių santykių svarbą saugumui.

Anksčiau Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas irgi išsakė viltį, kad Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis greitai įsigalios.

Rusijoje Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties įstatymas įsigaliojo antradienį, kai buvo paskelbtas laikraštyje “Rossijskaja gazeta”. Praėjusią savaitę naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį ratifikavo abu Rusijos parlamento rūmai, paskui jo ratifikavimo įstatymą pasirašė prezidentas.

Sutartis buvo pasirašyta Prahoje 2010 metų balandžio 8 dieną ir atspindi šalių ketinimus per septynerius metus sumažinti savo strateginę puolamąją ginkluotę iki nustatyto šiuo dokumentu lygio – dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų (TBR), povandeninių laivų balistinių raketų (PLBR) ir dislokuotų sunkiųjų bombonešių (SB) – iki 700 vienetų, dislokuotų ir nedislokuotų TBR, PLBR ir SB paleidimo įrenginių – iki 800 vienetų, dislokuotų TBR, PLBR ir SB kovinių užtaisų – iki 1 550 vienetų.

Buvęs “Jukos” vadovas Michailas Chodorkovskis britų žurnalui “The Observer” pareiškė viltį, kad premjeras “Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Britanijos liaudis, atkurdami visaverčius bendradarbiavimo su Rusija santykius, tvirtai užims pozicijas demokratijos pusėje”.

Pastaruoju laiku “susidarė prielaidos, kad Rusija ir Britanija vėl taptų labai svarbiomis partnerėmis Europoje, o Davidas Cameronas perverstų mažo šaltojo karo puslapį santykiuose tarp abiejų šalių”, – rašo M.Chodorkovskis straipsnyje, kurio tekstas rusų kalba paskelbtas sekmadienį jo advokatų tinklalapyje.

“Taigi šiandien Britanija ir Rusija vėl stovi prie galimos strateginės partnerystės slenksčio. Klausimas tik tas, kokios gali ir turi būti tokios partnerystės sąlygos?”, – rašo jis.

Drauge jis pabrėžia, jog “Britanijai nereikia pamiršti, kad Rusija tebėra autoritarinė valstybė, kurioje itin aukštas korupcijos lygis”, ir pažymi, kad “šios korupcijos eksportas į Europą jau matomas ir kelia nemažą pavojų pačiai Didžiajai Britanijai”.

“Baimę ir neapibrėžtumą Britanijos bendrovės, kaip ir kitų šalių bendrovės, veikiančios Rusijoje, jaučia dėl to, kad įstatymo viršenybės negerbia pati Rusijos valstybė”, – rašo M.Chodorkovskis.

Jis paaiškina, jog “skirtingai nuo Bulgarijos, Rusijoje nėra lygybės prieš įstatymą principo ir nepriklausomos teismų sistemos”, ir pareiškia, kad “ryškiausias to pavyzdys yra sufabrikuota “Jukos byla”, privedusi prie sunkių finansinių ir žmogiškųjų padarinių ir Rusijos piliečiams, ir investuotojams iš Britanijos ir kitų šalių”.

“Mano paties likimas tai vaizdingiausiai paliudija”, – rašo M.Chodorkovskis.

Jis mano, kad (Britanijos) koalicinė vyriausybė gali kelti savo principines sąlygas ir siekti, kad būtų įgyvendintos realybėje Rusijos lyderių deklaruojamos demokratinės vertybės, žmogaus teisės, teismų nepriklausomybė ir kova su korupcija”.

Drauge buvęs “Jukos” vadovas pareiškia nuomonę, kad “Rusijos modernizavimo ir santykių su Vakarais “perkrovos” uždavinius bus labai nelengva spręsti be veiklios Britanijos paramos ir dalyvavimo”.

“Kaip Rusijos politinis kalinys, aš norėčiau, kad Britanijai būtų suprantamas likimas 150 milijonų žmonių tautos, galingos ir talentingos, kuri ieško savo kelio iš totalitarizmo tamsos į laisvės šviesą”, – sako jis.