"Mattel"

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Per 57 metus Barbė, kurią dar 1985-aisiais aprengė ir Oscaras de la Renta, įkūnijo apatinių šonkaulių atsisakiusią dainininkę Cher, buvo juodaodė, kandidatavo prezidento rinkimuose, nusipigino iki 10 dolerių, bet stora niekada nebuvo. Iki šiol.

Žaislų kompanija „Mattel“ drąsiai ir dramatiškai pareiškė nuo šiol gaminsianti 4 figūros tipų, 7 skirtingų odos ir 22 akių atspalvių bei 24 šukuosenų Barbes. Svarbiausia – be įprastos Barbės, bus galima įsigyti ir aukštą, ir labai liekną, ir žemą, ir apvalių formų.

„Mattel“ rizikuoja, nes Barbė nėra tik žaislas. Blogiausiu atveju apvalaina Barbė liks „ta kita Barbe“, o visų laikų lėle dar kartą įrodys esanti originalioji Barbė, kuri neturi nei plačių klubų, nei storų šlaunų. „Ar jau galime nustoti kalbėti apie mano kūną?“ – iškart po „Mattel“ pranešimo nuo žurnalo „Time“ viršelio klausia apvalutė Barbė.

Kitas, svarbesnis klausimas, kurį kelia „Ti­me“, – ką naujos Barbės formos sako apie ame­rikietišką grožio supratimą?

92 proc. 3–12 metų amžiaus mergaičių JAV namie turi bent vieną Barbę. Kai kur skaičiuojama, kad JAV Barbių yra daugiau nei gyvų žmonių, o kas tris sekundes kažkas pasaulyje nuperka po Barbę. Tiesa, tokia prieinama lėlė tapo tada, kai „Mattel“ suteikė galimybę ją įsigyti už 10 dolerių. Palyginimui, „Armani“ aprengta Barbė, pasirodžiusi 2003-iaisiais, kainuoja 135 dolerius.

Nors Barbės užima penktadalį pasaulio žais­lų rinkos ir „Mattel“ kasmet 150-yje pasaulio šalių uždirba milijardą dolerių, 2012–2014 m. šių lėlių pardavimas susitraukė penktadaliu. Kom­panija turėjo sugalvoti stebuklingą projektą, o ne laukti stebuklo, tad pasiryžo di­džiau­­siam įvykiui per 57-erius lėlės gyvavimo metus – jos išvaizdos pokyčiams.

Daugiau kaip 5 dešimtmečius žaislų gamintojai buvo kritikuojami už tai, kad nuo pat mažens žaloja mergaičių sąmonę, brukdami nerealaus liek­numo kultą ir siūlydami nesveiko grožio siekiamybę. Tokio kūno, kokio gamtoje būti negali, nes į jį netilptų žmogui gyvybiškai būtini organai. Vis dėlto būtent toks įvaizdis prigijo trims su Barbėmis žaidusioms kartoms. 2015-aisiais mergaitės, kurios dalyvavo apklausoje kuriant naujų formų lėles, naująją Barbę pavadino stora.

Tačiau tobulėti dar yra kur: Barbės gamintojų teigimu, ji keisis taip, kaip keičiasi išvaizda ar grožio supratimas. Juk „Mattel“ pasiryžo ap­­rėpti „platesnį grožio vaizdą“, kad mergaitės at­rastų į save panašias lėles ir matytų tokią Bar­bę, kokias „barbes“ mato aplink.

Ko gero, svarbiausias šios istorijos klausimas yra tas, kurį pateikė „Time“: ar tikrai ameri­­kietiškas grožis, gyvuojantis nuo Pamelos An­derson šlovės laikų, pasikeitė? JAV popkultū­roje iškilo visai netipinės ikonos – Kim Kar­dashian, Beyonce, feministė ir serialo žvaigždė Le­na Dunham, ekscentriškoji atlikėja Nicki Mi­naj. Visos jos populiarios ir visos pasižymi la­­bai moteriškomis formomis, kokių Barbė nie­­kada neturėjo.

Barbę jos autorė, žydė imigrantė iš Lenkijos Ruth Handler, sukūrė pagal vokišką lėlę Lilli, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo gaminama pa­gal prostitutės iš vokiečių animacinio filmo su­augusiesiems modelį. Pagal savo grožio ka­nonus sukūrusi Barbę, R.Handler pavadino ją dukters Barbaros garbei ir 1959 m. pristatė Niu­jorko žaislų mugėje.

R.Handler kūrinys ten tik iš pradžių sukėlė juoką, esą niekas nenorės žaisti su lėle, kuri turi krūtis. Norėjo. 1965-aisiais kompanijos „Ma­ttel“ pardavimas perkopė 100 mln. dolerių ir ji atsirado „Fortune“ 500 pasaulio kompanijų sąraše.

Vaikai norėjo žaisti su Barbe, jie nenorėjo „alternatyvių“ lėlių. Kol „Mattel“ buvo kritikuo­jama už grožio iškraipymą, atsirado galybė pro­jektų – nutukusių lėlių, sveiko kūno lėlių, strazdanotų, spuoguotų Barbių be makiažo. Nė viena netapo mėgstama vaikų. Nė vienos ne­­­aprengė „Burberry“, „Versace“ ar kiti žy­miau­si dizaineriai.