BFL nuotr.

Šeštadienį prasidėsiančioje paskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje posėdžių bus vos apie dvidešimt, o po rinkimų jau naujas Seimas daugiausia užsiims organizaciniais klausimais ir biudžeto 2017 m. projektu. Tačiau vien Vyriausybė rudens sesijai pasiūlė daugiau kaip pusketvirto šimto teisės aktų projektų. „Trolina“?

Aušra LĖKA

Kai šios kadencijos Seimas šeštadienį susirinks į pirmą savo paskutinės sesijos posėdį, iki rinkimų bus likęs be dienos mėnuo. Tad iš viso šiam Seimui posėdžiauti nuo rugsėjo 10 iki lapkričio 10  d. liko keliolika dienų, apie 20 posėdžių. Jo pirmtakai 2012 m. rudenį posėdžiavo 17 dienų, bet buvo sušaukta ir neeilinių posėdžių.

Tačiau dabar kadenciją baigiančiųjų užmojai – kaip visiems metams. Pripažįsta, kad paskutinei mi­nutei paliko privalomus atlikti darbus? Bando imituoti darbštumą? Ar tiesiog „trolina“?

Vyriausybė taip ir neparengė pusės savo siūlytų projektų

Per aštuonias šios kadencijos sesijas parlamentarai iš viso priėmė 2611 teisės aktų, iš jų beveik pusė – 1277 pasiūlyti Vyriausybės. Vadinasi, per se­siją parlamentarai vidutiniškai palaiko apie 160 Mi­nistrų kabineto pasiūlytų projektų.

Tačiau šįsyk Vyriausybė siūlo svarstyti 374 (174 pagrindinius ir 200 lydimuosius) teisės aktų projektus, beveik pustrečio karto daugiau, nei Seimas paprastai priima Vyriausybės pateiktųjų per vieną eilinę sesiją, o ši juk trumpesnė nei įprastinė.

Vyriausybė siūlo svarstyti 374 teisės aktų projektus. Tai beveik pustrečio karto daugiau, nei Seimas paprastai priima Vyriausybės pateiktųjų per vieną eilinę sesiją, o ši juk trumpesnė nei įprastinė.

Bent jau praėjusios kadencijos paskutinėje sesijoje priimti 53 Vyriausybės pasiūlyti projektai, tai yra septyniskart daugiau, nei dabar siūloma.

Tiesa, rudens sesijai siūloma programa – ne tik paskutinei, bet ir pirmajai jau naujos kadencijos Seimo sesijai. Bet joje paprastai darbai koncentruojasi į du prioritetus: pirma, suformuoti naujo Sei­­mo vadovybę, komitetus, patvirtinti Vy­riau­sy­bės programą, antra, priimti valstybės, savivaldy­bių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos fondo biudžetus. Šios kadencijos Seimas pirmojoje sesijoje su­skubo priimti 73 Vyriausybės pa­siūlytus teisės ak­tus. Vadinasi, susumavus šios kadencijos paskutinės sesijos ir naujosios debiutinės sesijos palaikytus Vyriausybės siūlymus jie triskart viršija dabartinius Ministrų kabineto teisėkūros užmojus.

Gal Vyriausybė susipainiojo skaičiuose? Tai kad ne, nes Vyriausybės posėdyje, patvirtinusiame jos nutarimą dėl Seimo rudens sesijos darbų programos, Vyriausybės Strateginio planavimo ir stebėsenos skyrius pateikė pažymą, kurioje atkreipė dėmesį į šias disproporcijas.

Kyla klausimų ir dėl Ministrų kabineto siūlomų projektų parengimo kokybės ir apskritai ar jie bus parengti, nes šiuo metu iš siūlomų Seime registruota tik pusė. Rudens sesijai siūlomi 183 teisės aktai dar rengiami ar Seimo grąžinti tobulinti. O šių metų pavasario sesijos metu, Vyriausybės Stra­teginio planavimo ir stebėsenos skyriaus skaičiavimais, Ministrų kabinetas nepateikė 119 projektų, sudarančių daugiau nei pusę (55 proc.) visų numatytų pateikti projektų.

Svarbiausi sesijos darbai – vetuotas Darbo kodeksas ir biudžetas

Paskutinę savo sesiją šios kadencijos parlamentarai, pasak Seimo Pirmininkės Loretos Grau­žinienės pradės netradiciškai – turės apsispręsti dėl trijų Prezidentės veto – Darbo kodekso, Pagalbinio apvaisinimo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų. Jau pirmajame posėdyje rugsėjo 10 d. bus paskelbta apie šalies vadovės veto, kitame posėdyje jos atstovas pristatys Prezidentės dekretą, jos siūlomas pataisas. Seimas turės apsispręsti, ar laiko savo įstatymą nepriimtu, t. y. ar lieka galioti dabar galiojantis senasis kodeksas, ar priima svarstyti Prezidentės pasiūlytas pataisas. Per savaitę ir komitete, ir Seime turi būti priimti sprendimai.

Jeigu Seimas apsispręs svarstyti Prezidentės siūlomas pataisas, dokumentas vėl grįš į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Jam pateikus išvadas, Seimas balsuos. Šiuo atveju galimi tik du keliai: arba Seimas priima Prezidentės pataisas visas be pataisymų, arba atmeta veto. Tam reikia 71 Seimo nario balso. Pažymėtina, kad Seimo Statutas nenumato jokių papildomų procedūrų teikti pasiūlymus ir pataisas šiame etape.

Beje, valdantieji su­skaičiavę turimus valdančiosios daugumos balsus, jau prakalbo, kad gal paliks galioti senąjį Darbo kodeksą, nors socialinis modelis buvo įvardytas vienu svarbiausių ar net svarbiausiu šios Vy­riausybės darbu. Kol diskutuos, ateis ir spalio 9-oji, Seimo rinkimai.

Pasak L.Graužinienės, pagrindinis rudens sesijos akcentas – užbaigti pradėtus darbus, kurie yra svarstymo stadijoje arba laukia priėmimo: tai biudžeto projektas, Prezidentės veto, piliečių iniciatyvos.

Kaip ir kiekvieną rudenį Vyriausybė turi pateikti Seimui tvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Pri­va­lomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Tai pa­gal įstatymą privalu padaryti spalio viduryje, va­dinasi, jau bus po rinkimų. Tad šios kadencijos Seimas tik pradės jį svarstyti, o priims jau naujasis.

Trumpajai paskutinei sesijai Vyriausybė dar siū­lo krūvą projektų, susijusių su administracinės naštos ūkio subjektams mažinimu, atsisakant perteklinių reikalavimų, kai kurių leidimų (licencijų), gerinančių verslo sąlygas ir investicijų pritraukimą – nustatant palankesnes sąlygas smulkiojo ir

vidutinio verslo subjektams pasinaudoti ES parama.

Siūloma priimti teisės aktus, susijusius su valstybės ir savivaldybės įmonių valdymo kokybės gerinimu, su vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimu, profesionalių fizinių globėjų sistemos formavimu.

Seimui svarstyti Vyriausybė ketina teikti teisės aktų projektus, padedančius kovoti su šešėline eko­nomika, didinant kontrolės efektyvumą ir galimybes atsekti daugiau neteisėtų sandorių, stiprinant įmonių finansinę drausmę, mažinant kontrabandos mastą.

Šio politinio sezono Prezidentės prioritetai – socialinė gerovė, politinis skaidrumas ir valstybės turto apsauga. D.Grybauskaitė siūlo į Seimo ru­dens sesijos darbotvarkę įtraukti 16 naujų įstatyminių iniciatyvų, kurios prisidėtų prie socialinės žmonių gerovės kūrimo, padėtų apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirstų kelią sukčiavimui, mo­kesčių vengimui, nebaudžiamumui, valstybės apgaudinėjimui ir padėtų kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje.

Į Seimo rudens sesijos programą pretenduoja ir 384 parlamentarų siūlomi projektai (pagrindiniai, neskaičiuojant lydinčiųjų). Iš viso į Seimo rudens sesiją įrašyta 780 projektų. Dalis jų vis dar neparengti. „Šios sesijos darbų programą projektuoju taip, kad neįtrauksiu į ją neregistruotų teisės aktų projektų. Turime daug atsakingo darbo ir labai mažai laiko. Asmeniškai sieksiu užtikrinti, kad nesusidarytų keblių situacijų. Privalome išvengti klaidų ir neišleisti nesuderintų įstatymų į gyvenimą“, – sako L.Graužinienė.

Populizmas ir fantazijos

„Ką siūlo Vyriausybė – iš fantazijų srities. Ir Sei­mo valdyboje kėliau klausimą, nes buvo sakoma, kad Vyriausybė dar tą ir tą svarsto, tad dar pateiks projektų ir juos turėsime skubiai priimti. Bet Vy­riausybė turėjo beveik ketverius metus, tad jei buvo neatidėliotinų darbų, reikėjo juos ir spręsti. O da­bar tai labiau populizmas prisiūlyti neįmanomą priim­ti kiekį projektų, gal bandant parodyti, kad Vy­riausybė žino, ką reikia daryti, o paskui vėl su­vers bėdą Seimui, kad šis nepadarė savo darbo, nepriėmė projektų“, – piktinasi Seimo vicepirminin­kė kon­servatorė Irena Degutienė.

Tai labiau populizmas prisiūlyti neįmanomą priim­ti kiekį projektų, gal bandant parodyti, kad Vy­riausybė žino, ką reikia daryti, o paskui vėl su­vers bėdą Seimui, kad šis nepadarė savo darbo, nepriėmė projektų

Iš savo patirties ji puikiai žino, kiek įmanoma nuveikti per paskutinę sesiją, juolab praėjusią ka­den­ciją pati buvo Seimo pirmininkė. Iki rinkimų bus posėdžiaujama kokias šešias dienas, o paskutinę sesiją prieš rinkimus, pasak I.Degutienės, Seimo salė būna pustuštė – sėdi tik tie, kurie nedalyvauja rinkimuose ar yra pavyzdingi parlamentarai, o dauguma pasineria į rinkimų kovas ir net sunku surinkti tiek parlamentarų, kad būtų galima priimti kokį įstatymo projektą.

Po rinkimų susirinkęs naujas Seimas koncentruo­jasi į organizacinius klausimus ir biudžetų projektus, tad kitiems projektams laiko beveik nelieka.

Toks dabartinės valdančiosios daugumos „darbš­­­tumas“ teisėkūroje – gerokai pavėluotas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Šiandien prasidėjusioje rudens sesijoje Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius pristatė vieną iš svarbiausių eilinės sesijos pirmojo posėdžio darbotvarkės klausimų – Seimo nutarimo “Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” projektą.

Pristatytoje sesijos darbų programoje – apie 700 teisės aktų projektų. Vyriausybė į rudens sesijos darbų programą pasiūlė įtraukti 105 pagrindinius teisės aktų projektus, Seimo frakcijos ir Seimo nariai – 415, Respublikos Prezidentė – 17. Likusioji rudens sesijos darbų programai pateiktų teisės aktų projektų dalis tenka Seimo komitetams ir komisijoms. Nemaža dalis projektų yra perkelta iš pavasario į rudens sesiją.

I. Degutienė kaip svarbiausius šios Seimo sesijos prioritetus įvardijo kovą su korupcija, energetiką, nedarbo mažinimą, darbo vietų kūrimą ir kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimą. “Svarbios bus ir struktūrinės “Sodros”, švietimo, sveikatos apsaugos reformos. Taip pat aktualūs įstatymų projektai, kuriais siekiama perkelti ES direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę”, – pristatydama sesijos darbų programos projektą kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tačiau parlamento vadovė, aptardama sesijos darbų programos projektą, atkreipė dėmesį į didelį teisės aktų projektų skaičių darbų programoje ir pabrėžė, kad būtina susitarti ir nustatyti rudens sesijos prioritetus. “Akivaizdu, kad visi į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlyti klausimai tikrai nebus išnagrinėti, todėl būtų gerai visiems pasistengti įvertinti, ar kiekvienas konkretus projektas tikrai aktualus ir turėtų būti sprendžiamas neatidėliotinai, ar galima palaukti, o vėliau gal ir visai atsisakyti kai kurių klausimų”, – Seimo posėdyje sakė I. Degutienė.

A. Kubilius, apžvelgdamas Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, išskyrė tris esminius klausimus – valstybės biudžeto tvirtinimą, energetinę nepriklausomybę ir valstybinių įmonių valdymą.

Kalbėdamas apie kitų metų valstybės biudžetą A. Kubilius tikino, kad būtina ir toliau siekti pereiti prie tokio gyvenimo, kad būtų galima gyventi ne skolon, kurią turės mokėti mūsų vaikai ar anūkai, o pagal savo pačių sukuriamas pajamas į biudžetą.

Vyriausybės vadovas taip pat akcentavo, kad siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo valstybinėse įmonėse būtinos permainos, kurios jau artimiausiu metu Lietuvos žmonėms teiktų konkrečios naudos.

Seimui pritarus rudens sesijos darbų programos projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Balsavo: už – 51, prieš – 7, susilaikė 29. Šiam projektui svarstyti paskirti visi Seimo komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – rugsėjo 16 d.

– Kiek procentų vertinate galimybę, kad daugumos neturinčiai Permainų koalicijai pavyks priimti biudžetą, kurio deficitas būtų ne didesnis, nei dabar numatyta pirminiame projekte?

Pagal išankstinius Finansų ministerijos skaičiavimus, šiais metais valdžios sektoriaus deficitas bus 8,1 proc. BVP, kitąmet jis turėtų sumažėti iki 5,8 proc. Esant dabartinei finansinei padėčiai deficitas neturi būti didinamas, tad Seimo nariai turi labai atsakingai teikti papildomus siūlymus. Visi suprantam: jei Seimas nepritartų Vyriausybės pozicijai ir nebalsuotų už biudžetą, tai reikštų nepasitikėjimą Vyriausybe. Tačiau tikiu, kad biudžeto įstatymas bus priimtas.

– Kurie įstatymų projektai šioje sesijoje bus prioritetiniai?

Rudens sesija bus kovos su korupcija sesija. Kartu su antikorupcinių įstatymų paketu eis energetikos blokas, nes jei nesutvarkome šio sektoriaus, nepajudame iš mirties taško, be to, jo stabilizavimas – tai mūsų nepriklausomybės įtvirtinimas. Trečias blokas – valstybės valdomo turto, įmonių valdymo tobulinimas, kuris padėtų gauti į biudžetą apie 360 mln. Lt. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad visą šį turtą norima privatizuoti. Na, ir struktūrinės “Sodros”, švietimo, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo reformos.

– Kokia dalis projektų į šios sesijos darbotvarkę perikeliama iš ankstesniųjų?

Ši kadencija išskirtinė tuo, kad labai daug įstatymų pataisų registruoja Seimo nariai. Tačiau net 39 proc., apie 250, tokiu projektus perkelti iš pavasario į rudens sesiją. Dėl daugelio jų kokybės turiu daug abejonių. Be to, tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė nevykdo Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimo vertinti tam tikrus įstatymus antikorupciniu požiūriu. Tokių ir nekokybiškų projektų nė netrauksiu į darbotvarkę.

Rugsėjo 10 dieną prasidėsiančioje eilinėje Seimo rudens sesijoje planuojama rinktis į 50 plenarinių posėdžių, penkiolika mažiau, nei vyko praėjusią pavasario sesiją.

Seimo statutas numato galimybę šaukti neeilinius posėdžius, būtent jie ir išplėtė praėjusios sesijos tvarkaraštį – į neeilinius plenarinius posėdžius Seimo nariai rinkosi 11 kartų.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą 2010 metų rudens sesijos posėdžių grafiką, nuo spalio 20-osios iki lapkričio 3-iosios Seimo posėdžiai nebus rengiami, nes vyks kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas komitetuose ir frakcijose.

Seimo statutas numato, kad valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų, tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tarp svarbiausių rudens sesijos darbų yra įvardijusi kitų metų biudžeto tvirtinimą bei kovai su korupcija skirto įstatymų projektų paketo priėmimą, taip pat – teisės aktus dėl nebaigtų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų, socialinio draudimo fondo reformų.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Seimas pradėjo rikiuoti artėjančios rudens sesijos darbus. Parlamentarų laukia skausmingas valstybės biudžeto galvosūkis, šūsnis kitų svarbių įstatymų. Karštus ginčus dar labiau kaitins koalicijos pastangos sutvirtėti, opozicijos ryžtas dirbti aktyviau ir artėjantys savivaldos rinkimai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė “Lietuvos žinioms” teigė prioritetu laikanti būtinų antikorupcinių įstatymų priėmimą ir valstybės biudžeto tvirtinimą. Parlamentarams taip pat teks priimti nelengvus sprendimus dėl asmenvardžių rašymo originalo kalba dokumentuose ir žydų turto grąžinimo.

“Pati rengiu Seimo statuto pataisas, pratęsiančias parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumažinimą dar vieniems metams, iki 2012-ųjų sausio 1 dienos”, – sakė I.Degutienė.

Pirmadienį per pasitarimą artėjančios Seimo sesijos darbus svarstė ir Vyriausybė. Kaip sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, parlamentui ketinama teikti 93 pagrindinius įstatymų projektus ir 180 lydimųjų teisės aktų projektų.

“Teikiamuose projektuose vyrauja energetikos ir transporto reikalai. Jie susiję su atominės elektrinės statyba, elektros ir dujų tinklų atskyrimu, – pasakojo D.Matulionis. – Nemažai įstatymų projektų skirti ekonomikai skatinti ir kovai su korupcija.”

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, Vyriausybė ir valdančiosios koalicijos partneriai dirba kaip vieninga visuma, tad išskirtinių pozicijų dėl sesijos darbotvarkės jie esą neturės. Anot J.Razmos, svarbiausias laukiantis darbas – valstybės biudžeto priėmimas.

“Tai užims daugiausia laiko, dėl to bus karščiausiai diskutuojama. Nuo priimto biudžeto priklausys, kaip kitąmet bus sprendžiamos jautrios socialinės problemos”, – pabrėžė jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad per rudens sesiją parlamentas pirmiausia turėtų imtis kelių darbų. Būtina priimti realius sprendimus dėl “Sodros” reformos. “Taip pat reikėtų įvertinti sveikatos sistemos reformą, ar ji vyksta tinkama linkme. Stabilizavusis krizei būtina pažiūrėti, kokie turėtų būti su verslu susiję sprendimai”, – pabrėžė E.Tamašauskas.

Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas mano, kad svarbiausias būsimo politinio sezono darbas – biudžeto priėmimas.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat prognozuoja intensyvų politinį sezoną. Esą karštesnis negu įprasta jis bus ir dėl to, kad artėja savivaldos rinkimai.

Seimo socialdemokratai dėlioja prioritetinių artėjančios parlamento sesijos darbų sąrašą. Daugiausia dėmesio jie norėtų skirti socialiniams ir mokesčių klausimams. Iš Vyriausybės žadama prašyti duomenų, kaip šiemet naudojamos Europos Sąjungos lėšos ir kokios įtakos tai turi krašto ekonomikai.

Seimo Darbo partijos frakcija į parlamento darbų programą taip pat ragins įtraukti nemažai socialinių ir su ekonomikos skatinimu susijusių projektų. Anot “darbiečių” seniūno, Seimo opozicijos lyderio Vytauto Gapšio, bus siūloma peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio tarifus, taikomus tam tikroms prekėms. Taip pat ketinama pateikti kelias Darbo kodekso pataisas, kurios skatintų žmones geriau įsilieti į darbo rinką.

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūno Valentino Mazuronio nuomone, daugiausia dėmesio per parlamento rudens sesiją derėtų skirti trims sritims: nedarbui mažinti, ekonomikai skatinti ir emigracijai pažaboti.