Paskutinių šiltų dienų prisiminimus užgožia vis šaltesni orai ir bobų vasaros laukimas, tačiau kelionių sezonas tikrai nesibaigė. Saule galima pasimėgauti tolimuose kraštuose, rudens liūdesį puikiai išsklaido derliaus šventės bei mugės, o žiemos šalčius – pašėlę karnavalai.

Planuodami rudens ir žiemos atostogas keliautojai neretai renkasi tolimus šiltesnius kraštus, kuriuose galima pasimėgauti saulės spinduliais, maudynėmis ar dalyvauti išskirtinėse šventėse, tokiose kaip Rio de Žaneiro karnavalo siautulys, linksmos Mirusiųjų dienos persirengėlių eitynės Meksikoje, ar tiesiog pasivaikščioti Šanchajaus parkuose vykstant Žibintų šventei.
Įspūdingų ir visame pasaulyje garsių renginių netrūksta ir Europoje. Juolab kad panorus atsikvėpti garsiuose muzikos festivaliuose ar užsigeidus apsilankyti trumų, šafrano, vyno, kalėdinėse mugėse arba spalvinguose karnavaluose nereikia ilgų, kelias savaites trunkančių atostogų, užtenka savaitgalio ar dar papildomai vienos kitos poilsio dienos ir kelių valandų skrydžio lėktuvu. Štai dar ir šią savaitę galima suskubti pasimėgauti bavarišku alumi „Oktoberfest“ alaus festivalyje.

Milijonai litrų alaus
Jau nuo rugsėjo 21 d. į Bavarijos sostinę Miuncheną traukia minios turistų ir pačių vokiečių. „Oktoberfesto“ dalyviai skaičiuojami net ne šimtais tūkstančių, o milijonais. Štai šiemet per daugiau kaip dvi savaites, iki spalio 6 dienos, tikimasi sulaukti maždaug 7 mln. šventės dalyvių ir išgerti daugiau nei 7 mln. litrų alaus, festivaliui gaminamo šešių alaus daryklų.
Čia negalima nepaminėti, kad šio alaus festivalio istorija išties ilga – jis pradėtas švęsti net prieš 203 metus ir vyksta 179 kartą, mat „Oktoberfestui“ ne kartą sutrukdė karai, suirutės ar choleros protrūkiai.
Priminsime, kad alaus šventės pradžia skaičiuojama nuo 1810 m., kai kronprincas Liudvikas vedė princesę Terezą ir visus miestelėnus sukvietė į pievą, nuo tada ir vadinamą Terezos vardu, kartu atšvęsti šios ypatingos progos. Renginys iš pradžių prigijo kaip derliaus šventė, o nuo XX a. išpopuliarėjo būtent kaip alaus festivalis, į kurį pradėjo traukti ne tik vokiečiai, bet ir kitų šalių alaus mėgėjais ar šiaip turistai.
Na, o šventės skaičiai įspūdingi: maždaug 42 hektarų ploto Terezos pievoje pastatoma 14 didelių ir 20 mažesnių palapinių, įrengiama apie 100 tūkst. sėdimų vietų, sumontuojamas bene didžiausias pasaulyje (apie 70 m) kilnojamasis bokštas, linksmieji kalneliai ir kt. Pernai „Oktoberfeste“ apsilankė apie 6,4 mln. žmonių ir išgėrė apie 6,9 mln. litrų bavariško alaus.
„Parduoto alaus kiekiai milžiniški, tačiau nereikia manyti, kad visi šventės dalyviai šlitinėja apgirtę, – tikrai ne. Visi linksminasi, dainuoja, bendrauja ir mėgaujasi geru alumi“, – tikina Ramunė Gaidelytė, vyno specialistė ir „Vyno banko“ direktorė, pridurdama, kad ten atsidūrus nereikėtų apsiriboti tik alaus maukimu, – labai smagu tiesiog įsilieti į bendrą šventės šurmulį.
Beje, „Oktoberfeste“ patogu lankytis ir su vaikais, kuriems įrengta ne viena žaidimo aikštelė, daugybė karuselių, sudaryti specialūs valgiaraščiai, dalijami sūrūs vokiški riestainiai. „Tačiau labiausiai mane nustebino senjorės. Lietuvoje senolės nė į rankas neima bokalo, mat tai esą negražu ir netinka tokio amžiaus moterims. O Vokietijoje festivalio dienomis daugybė senjorių siurbčioja alų iš bokalo ir plepa ne tik su bendraamžėmis, bet ir su turistais. Beje, vyriausiai festivalio dalyvei jau 91 metai“, – pasakoja R.Gaidelytė.
Jos žodžiais, šis festivalis visada būna surengtas išties puikiai: nors kas dieną suvažiuoja daugybė žmonių, tačiau visur švaru ir tvarkinga, o užsakyto alaus netenka ilgai laukti. Šioje šventėje mūsų pašnekovė per dieną netaupydama išleido 100–130 Lt: ne tik alui, kurio bokalas kainuoja šiek tiek daugiau nei 30 Lt, bet ir bavariškoms dešrelėms, mėsos rinkiniams bei suvenyrams. Pasak keliautojos, alaus mėgėjas, nusiteikęs linksmintis nuo ryto iki vakaro, dienai turėtų pasiruošti apie 200 Lt.
Ir dar svarbu žinoti, kad „Oktoberfest“ alaus festivalis vyksta ne tik Miunchene, bet ir kituose Bavarijos miestuose, netgi Airijoje bei Čilėje, kur yra nemažai išeivių iš Vokietijos ir kur mėgstamas vokiškas alus. Beje, Ramunei teko dalyvauti ir alaus festivalyje Čekijoje, tačiau šis renginys ją nuvylė. „Čekijoje suorganizuota gėrykla. Nespėji alaus išgerti, ir tavęs net nepaklausus – bokalas vėl mikliai pripildomas. O vėliau jau atkeliauja didžiulės sąskaitos“, – prisimena R.Gaidelytė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

I. Lebrikaitės nuotr.

Šį rudenį „Daugirdo” viešbutyje Kaune vykusioje vyno šventėje „Rudens vyno akademija” buvo galima paragauti ne tik 40-ies vynų iš 10-ies pasaulio šalių, bet užduoti pačius nepatogiausius klausimus tikriems vyno ekspertams apie tai, kaip išsirinkti vyną, kuris skonio receptorius priverstų džiazuoti?

Jaunoji karta ima vartoti lengvesnius gėrimus

„80 proc. Lietuvių nieko neišmano apie vyną ir tik 20 proc. domisi juo, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi”, – vyno degustacijos metu situaciją Lietuvoje apibūdino „Mineralinių vandenų” Kauno regiono vadovas Vytautas Jonas. Pasak jo, vyno kultūra kasdien žingsniuoja į priekį, o mūsų tautiečiai pamažu atranda vyną ir trokšta daugiau apie jį sužinoti. V. Jonas pastebėjo, kad sostinėje žmonės labiau išprusę vyno pasirinkimo klausimais, nes ten organizuojama daugiau įvairių degustacijų, renginių, kuriuose galima paragauti vieno ar kito įdomaus skonio vyno. „Pastebime, kad į tokius vyno degustavimo renginius ateina jauni žmonės, tai rodo, kad jaunoji karta ima vartoti lengvesnius gėrimus, o vakarėlių metu renkasi ne tik kokteilius”, – sakė Vytautas Jonas. Jis pridūrė, kad „Mineraliniai vandenys” kartu su „Daugirdo” viešbučiu ir toliau laikinojoje sostinėje organizuos panašaus pobūdžio degustacijas, tam, kad žmonės lavintų savo skonį ir teisingai išsirinktų vyną.

Tikras italas per metus išgeria net 85 litrus vyno

Nepaslaptis, jog vyno tėvynė – Italija. Senovės romėnų vyndariai dar II a. pr. Kr. pradėjo auginti vynuoges ir spausti vyną, kurį jau tuomet mokėjo brandinti ąžuolo statinėse ir laikyti buteliuose. Praėjus dviems tūkstančiams metų Italija vis dar pagamina penktadalį viso pasaulio vyno, o kiekvienas tikras italas per metus išgeria net 85 litrus šio gėrimo, todėl sakoma, kad šioje šalyje nėra blogo vyno, yra tik geras, labai geras ir aukščiausios rūšies. Patys italai vyną geria be jokios ypatingos progos, tačiau būdami tikri šio gėrimo gurmanai geba subtiliai parinkti tokį, kuris suteiktų išskirtinį malonumą.

Norvegai prieš 20 metų sėdėjo po lapu, nes nieko nenutuokė apie vyną

Koks vynas yra geriausias: baltas, raudonas ar rausvas, iš Prancūzijos, Italijos, Čilės, o gal Jungtinių Amerikos Valstijų, su burbuliukais, sausas, o gal pusiau saldus? Kokia turėtų būti kokybiško raudono vyno spalva? Ar brangus vynas visada pranoksta pigesnį? Koks kvapas turi sklisti iš ką tik atkimšto vyno butelio, kad suprastum, jog jis tikrai geras? Išduokite penkis punktus, kaip nusipirkti vyną, kuriuo nenusiviltum? Tokius ir panašius klausimus „Daugirdo” viešbutyje vykusios degustacijos vakarą išgirdę someljė atsikvėpdavo, nusišypsodavo ir pakartodavo genialią frazę, kad reikia rinktis vyną pagal savo skonį. „Daiktus mes pažįstame juos lygindami”, – teigia „Mineralinių vandenų” vyno pirkimų konsultantas Gintautas Jašinskas. Anot eksperto, tik lygindami galime vertinti, kuris vynas yra kokybiškas, o kuris ne toks geras. Lietuviai vyno suvartoja ne taip jau ir mažai, pasirenka geresnius tiekėjus nei kaimyninės šalys, tačiau tautiečiams nėra taip lengva pajusti tikrąjį vyno teikiamą žavesį, nuo seno savo skonio receptorius lepinus kiek stipresniais gėrimais. „Pas mus suvokimas ir vyno subtilybių išmanymas galėtų būti geresnis, nors lyginant situaciją prieš 11 metų ir dabar, mes jau nemažai pasiekėme. Tie patys norvegai prieš 20 metų sėdėjo po lapu, nes nieko nenutuokė apie vyną”, – entuziastingai pasakojo G. Jašinskas.

Rizikuoti ragauti kokį nors naują vyną reikėtų tada, kai geriate ne už savo pinigus

Kas gi kitas jei ne profesionalus vyno pirkimų konsultantas galėtų patarti, kaip išsirinkti vyną ir prekybos centre nešokinėti it vištai nuo vienos lentynos prie kitos? „Jeigu žmogus nesupranta nieko apie vyną, nereikia jo rinktis aklai. Rizikuoti ragauti kokį nors naują vyną reikėtų tada, kai geriate ne už savo pinigus. Dalyvaukite vyno degustacijose, įvairiuose vakarėliuose, draugų ar kolegų susibūrimuose, visada pasidomėkite, kokį vyną ragavote, kokios vynuogių rūšies buvo gėrimas, įsidėmėkite jo pavadinimą, butelio etiketę, ypač jei vynas jums patiko”, – kalbėjo vynų ekspertas. Vyras pareiškė, kad lietuviai nesidomi, kas yra jų taurėse, neskaito nei vynų etikečių, nesidomi, koks vynas prie kokio maisto dera. „Mineralinių vandenų” vyno pirkimų konsultantas Gintautas Jašinskas visiems besirenkantiems vyną patarė tai daryti specializuotose parduotuvėse, kur dirba savo darbą išmanantys žmonės. „Mes juk patys neiname pirkti vaistų ar elektroninių prietaisų, jei apie juos neišmanome”, – sakė ekspertas pridurdamas, kad specializuotų parduotuvių konsultantai tikrai patars, koks vynas prie kokio maisto dera atsižvelgdamas į kliento skonį ir situaciją jo piniginėje. G. Jašinskas parekomendavo namuose turėti ne vieną vyno butelį tam, kad būtų galima gardžios vakarienės metu pasimėgauti gurmanišku skoniu, atsiskleidžiančiu tinkamai prie maisto priderinus vyną.

„Daugirdo” viešbutyje vykusios vyno šventės „Rudens vyno akademija” metu someljė nešykštėjo ne tik patarimų, bet ir labai naudingos informacijos. Pasak jų, šiltesniuose regionuose vynuogių odelės esti storesnės nei vėsesniuose kraštuose auginamų. Vadinasi, šiltesnių kraštų vynai turės intensyvesnę spalvą, kurią įgaus kai lengvai gelsvos spalvos vynuogių sultys prisisotins odelėse esančios spalvos pigmento. Beje, ilgai vyno rūsyje laikomas raudonas vynas pamažu šviesėja, o baltas vynas – tamsėja. Vynui bręstant jis praranda violetinį atspalvį.

Vynas ir duona

Tikrą džiazą vyno taurėje gurmaniškų pojučių ištroškusieji gali pajusti tuomet, kai vyną ragauja su kokiu nors maistu. Kaune veikiančios kepyklėlės „Mon Ami” savininko Mindaugo Anilionio teigimu, tam ypač tinka su meile iškepta duona. „Lietuviai pradeda vis daugiau kreipti dėmesį į tai, ką valgo. Šeimos kepyklėlėse puoselėjamos tradicijos, išsaugomi unikalūs receptai, naudojami tik kokybiški produktai ir viskas daroma rankomis. Tokios sudėtinės dalys leidžia iškepti duoną, kuri būtų subrandinta su meile, kepama su atsidavimu ir su pagarba ragaujama”, – kalbėjo M. Anilionis, kurio kepyklėlėje kepama Prancūziška duona, užkandžiai ir desertai, puikiai dera su įvairių kraštų vynais.

Senovės Italijoje gyvenęs filosofas Gajus Plinijus Secundus kartą pasakė genialią frazę, kuri įsirėžė laiko vingiuose ir iki pat šių dienų kartojama kaip neginčijama tiesa: „In vino veritas, in aqua senitas” (lot. vyne slypi tiesa, vandenyje – sveikata). Ne veltui sakoma, kad šiame gėrime slypi tiesa, šiek tiek jo paragavę daugelis iš mūsų tampa truputėlį atviresniais, nuoširdesniais ir laimingesniais.

Inga Lebrikaitė

BFL

Penktadienį Lietuvos poetai rinksis į „Poetinį Druskininkų rudenį“, kur tris dienas vyks poezijos skaitymai, diskusijos ir per metus išleistų eilėraščių knygų pristatymai. Keletu festivalio renginių bus pamaloninti ir vilniečiai. Trečiadienį 17.30 val. knygyne „MintVinetu“ įvyks „Poetinio Druskininkų rudens“ almanacho pristatymas, o sekmadienį 17 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje – festivalio svečių ir laureatų poezijos vakaras.

Šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną gali būti beveik penktadaliu didesnė nei galiojanti šiuo metu., prognozuoja Kainų komisijos narys D.Janulionis.

Dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena” rašo, kad nafta nepaliaujamai brangsta, nuo sausio nesustoja augti ir gamtinių dujų kaina.

“Tai ne pirmi metai, kai dar nepasibaigus šildymo sezonui paskelbėm kito sezono kainas, mums didelį nerimą kelia dabartinės naftos kainos ir jos, deja, kol kas neturi prielaidų kristi”, – sakė D.Janulionis.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vidutinė šilumos kaina Lietuvoje dėl brangstančių dujų rudenį turėtų išaugti 18 proc. Kaune šiluma brangtų beveik 16 proc: nuo 25,66 cento už vieną kilovatvalandę (kWh) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) iki 29,73 cento už 1 kWh su PVM; Klaipėdoje – apie 15 proc. iki 25,97 cento.

Vilniuje brangimas būtų didžiausias ir siektų 22 proc. iki 28,08 cento.

Kainų komisija pastebi, kad “Vilniaus energijos” kaina nesikeitė nuo 2010 m. gegužės, todėl galiojančioje įmonės šilumos kainoje gamtinių dujų kaina yra 2010 m. kovo mėnesio – 10 proc. mažesnė nei šiuo metu.

Šiuo metu Kainų komisijos patvirtintoje “Vilniaus energijos” programoje, galiojančioje iki įmonės “Dalkia” sutarties su Vilniaus savivaldybe galiojimo pabaigos, per penkerius metus numatyta investuoti apie 120 mln. litų.

“Iš tų 100 mln. litų numatyta šiek tiek paremontuoti trasas, šiek tiek paremontuoti kaminus, ir nieko, kas ilgainiui galėtų pakeisti situaciją Vilniuje, tarkime, šilumos generavimo šaltinių pakeitimo požiūriu. Nieko. Šita programa bus įgyvendinta, įmonė tai įsipareigojo, tie pinigai numatyti tarifuose, atlikę numatytus darbus, greičiausiai išvengsime avarijų, bet kainai sumažėti prielaidų nėra. Tai yra programa, kurią patvirtino savivaldybės taryba. Ji svarstė ir kitą programą, pagal kurią norėta pasiekti tam tikrą biokuro lygį. Štai ką gali atlikti arba ne politikai”, – teigė D.Janulionis.

Gyventojams rekomenduojama prieš būsimą šildymo sezoną užsisakyti energinį būsto auditą, imtis renovacijos ar apšiltinimo darbų.