Rugsėjis pradžiugins keturiais „Oskarais“ apdovanoto režisieriaus Woody Alleno filmo „Mėnesienos magija“ premjera (rugs. 5 d.). Žavioje komedijoje pasakojama apie garsų iliuzionistą (akt. Colinas Firtas), pakviestą pričiupti galimos apgavikės – neva aiškiaregystės dovaną turinčios merginos (akt. Emma Stone).

Rugsėjo 26 d. sulauksime lietuviškos premjeros – šešerius metus kurto Igno Jonyno „Lošėjo“. Juosta susišlavė daugiausiai – net penkias statulėles per kino apdovanojimus „Sidabrinės gervės 2014“. Čia pasakojama apie greitosios pagalbos stoties darbuotoją Vincentą, kuris, pritrūkęs pinigų, užsuka makabrišką žaidimą dėl pacientų gyvybės.

Netrūks ir futurizmo. „Siuntėjas“ (rugs. 12 d., rež. Phillipas Noyce’as) nukels į, atrodo, tobulą ateities pasaulį be konfliktų ar ligų. Ir be emocijų. Žmonės kitokio pasaulio nė neatsimena, bet paslaptingasis Siuntėjas žada viską sujaukti, nes jis prisimena.

„Bėgantis labirintu“ (rugs. 19 d., rež. Wesas Ballas) nuneš į pasaulį po apokalipsės, kur paslaptingame požeminiame labirinte atsibudę nieko neatsimenantys jaunuoliai bandys iš jo ištrūkti ir išsiaiškinti, kas gi čia vyksta.

Mažieji apsidžiaugs animacine komedija „Dėžinukai“ (rugs. 19 d., Grahamas Annable, Anthony Stacchi) ir 3D nuotykių komedija „Amazonės džiunglės“ (rugs. 5 d., rež. Thierry Ragobertas).

Siaubo filmų gerbėjai sulauks bent poros premjerų: „Gelbėk mus nuo pikto“ (rugs. 5 d., rež. Scottas Derricksonas) ir „Kaip danguje, taip ir po žeme“ (rugs. 12 d., rež. Johnas Erickas Dowdle’as).

Sulauksime ir premjerų srauto – rugsėjo 18–28 d. vyks Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

Pirmosiose rudens premjerose – komplikuotos ir tragiškos meilės lygtys.

„Žmonės įpratę gražia muzika vadinti tą, kurią atpažįsta. Giuseppe Verdi operos „Ernani“ arijos nėra žinomos plačiajai publikai, tačiau muzika išties yra labai graži, melodinga, išraiškinga. Operos chorus mielai dainuoja net saviveikliniai kolektyvai – tokie jie populiarūs. Tačiau solistų arijos sudėtingos – plataus diapazono, yra labai žemų ir aukštų natų. Ne kiekvienas solistas valdo visą diapazoną“, – pristatydamas artėjančią Nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą pasakoja vienas jai besirengiančių dirigentų Dainius Pavilionis.
G.Verdi „Ernani“ Lietuvoje stato prancūzų režisierius Jeanas Claude’as Berutti, jo tautietis scenografas Rudy Sabounghi ir dirigentas Giampaolo Bisanti iš Italijos. Premjera didžiausiame šalies teatre pradės šventinę G.Verdi savaitę, skirtą 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
Operos siužetas, pagrįstas Victoro Hugo drama, painokas. Veiksmas vyksta šešiolikto amžiaus Ispanijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis veikėjas – plėšikas Ernani. Jis myli Elvyrą, didiko Silvos dukterėčią, kurią šis nori vesti. Elvyrą myli ir Don Karlas – būsimasis imperatorius Karolis V, tačiau mergina savo širdį atiduoda jaunajam plėšikui. Finale jie susituokia, bet garbės priesaika varžovui Silvai priverčia Ernanį mirti.
„Kadangi operoje veikia viena moteris ir trys jos trokštantys vyrai, nutariau perkelti spektaklio veiksmą į muziejų, o moterį pavaizduoti kaip Diego Velazquezo paveikslą rėmuose – pusiau realią, pusiau fantastinę būtybę“, – atskleidžia režisierius J.C.Berutti.
Vaidmenis repetuoja solistai Vaidas Vyšniauskas, Audrius Rubežius, Sandra Janušaitė, Sigutė Stonytė, Regina Šilinskaitė, Dainius Stumbras, Arūnas Malikėnas, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Tadas Girininkas, Egidijus Dauskurdis ir kiti.
Kauno muzikinis teatras rengia „dvigubą“, iš poros itališkų vienaveiksmių komiškų operų sudėliotą premjerą. Publikai geriau pažįstamas Giacomo Puccini „Džanis Skikis“, kuris prieš porą metų interpretuotas Klaipėdos muzikiniame teatre. Antroji premjeros dalis – Gioacchino Rossini „Vedybų vekselis“.
Pasak spektaklio režisieriaus Nerijaus Petroko, abu veikalus vienija farso žanras: „Jaunos poros dėl savo romantiškos meilės grumiasi nelygioje kovoje su materialia miesčioniška aplinka, kuriai rūpi turtas, o ne jausmai. Tačiau abi istorijos baigiasi laimingai – miesčionystė išjuokta ir pasmerkta. Ir tebūnie tai viltinga, nors ir naivu.“
Premjeriniam spektakliui diriguos Julius Geniušas, dainuos Tomas Ladiga, Liudas Mikalauskas, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas, Laimonas Pautienius, Tadas Girininkas, Aušra Cicėnaitė, Gediminas Maciulevičius, Kristina Siurbytė, Sabina Martinaitytė.

Giliai sukrečiančios staigmenos

Meilė su nauda keistai susipynusios ir prancūzų dramaturgo Marcelio Pagnolio pjesėje „Duonkepio žmona“. Nedidelio miestelio ramybę sudrumsčia netikėtas įvykis – su jaunu piemeniu pabėga gražuolė duonkepio žmona. Nusiminęs vyras pasineria į melancholiją ir nustoja kepti duoną. Skanių jo kepinių pasiilgę miestelėnai nusprendžia žūtbūt duonkepiui sugrąžinti žmoną… Spektaklį Šiaulių dramos teatre režisuoja kaunietis Arvydas Lebeliūnas, muziką kuria vilnietis Jonas Sakalauskas, o nelaimingąjį duonkepį vaidina šiauliečių teatro lyderis Sigitas Jakubauskas.
Apie netikėtus porų santykių viražus spektaklį siūlo ir Cezario Graužinio vadovaujama „Cezario grupė“. Aštuoniolikto amžiaus pradžios prancūzų dramaturgo Pierre’o Carlet de Chamblaino de Marivaux pjesėje „Dar viena meilės staigmena“ markizė gedi savo mirusio vyro, o Ševaljė liūdi amžiams netekęs savo mylimosios. Ir abu jie, suprantama, prisiekė niekados niekados daugiau nebepamilti… Dramaturgas su švelniu humoru kalba apie tai, kad meilė – tai visados giliai žmogų sukrečianti staigmena. Marivaux teigė, kad pamilęs žmogus savotiškai pabunda ir pradeda gyventi tarsi iš naujo – visi jo pojūčiai sustiprėja, siela subręsta, atsiveria metafizinis žmogiškosios egzistencijos lygmuo.
Režisierius C.Graužinis, nesprausdamas veiksmo į istorinio laikmečio rėmus, leidžia sau bei žiūrovams pasimėgauti prašmatniai lėtu prancūzų aristokratų gyvenimo tempu, ilgais rafinuotais jų pokalbiais. Įsimylėję herojai byloja poetiška rafinuota kalba, perteikiančia staigią jų emocijų kaitą. Žmonių bendravimas darosi panašus į intelektualų žaidimą, džiaugsmingą ceremoniją. Gimsta iliuzija, kad laikas sustojo, o žavinga meilės akimirka tęsis amžinai… Scenoje matysime įprastą „Cezario grupės“ penketuką: Brigitą Arsobaitę, Vilmą Raubaitę, Paulių Čižinauską, Vytautą Kontrimą ir Julių Žalakevičių.
Klaipėdos dramos teatras taip pat atiduos duoklę meilės ryšiams. Vilnietė režisierė Ramunė Kudzmanaitė uostamiestyje stato spektaklį „Poros“ pagal populiaraus kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesę. Klaipėda jau tapo M.Gavrano veikalų pastatymų bastionu: čia dienos šviesą išvydo „Viskas apie moteris“ ir „Viskas apie vyrus“, o svarbiausia – abu spektakliai sulaukė šiaip jau į teatrus gausiai neplūstančių klaipėdiečių žiūrovų pripažinimo. Todėl „Porų“ premjeroje laukiama atvykstant ir paties dramaturgo – jo viešnagės garbei tris vakarus Žvejų kultūros rūmuose bus rodoma visa trilogija.
Naujausioje savo pjesėje M.Gavranas mėgina parodyti, kaip poros bando suvaldyti savąjį gyvenimą, panašų į paradoksalią mozaiką, prie kurios nagus prikiša ir draugai, ir priešai. Vyrai ir moterys barasi, taikosi, rėžia į akis tiesą ir saldžialiežuvauja, giriasi ir skundžiasi, tačiau tai tarsi vienas didelis namas, kurio kambariuose vis kiti žmonės ir jų istorijos. Vaidins Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Regina Šaltenytė, Vaidas Jočys ir Renata Idzelytė.

Rugsėjis kine: praeities krepšininkai ir ateities likvidatorius prieš zombius, šnipus, politikos idiotus, keršto angelus ir senuką Woody.

Lietuvos kino platintojai mokslo metus pasitinka su patikrinta pramogine artilerija, turėdami aiškų tikslą – patraukti jaunesnius žiūrovus. Slaptojo agento Džeisono Borno likimo draugas lakstys tik su Matto Damono nuotrauka, atostogaujantis Woody Allenas gundys mūzos Penelope’s Cruz raudona suknele, nepailstantis Bruce’as Willis vėl vaidensis fantazijų šalyje su šautuvu ir plike, Milla Jovovich aptemptais odiniais drabužiais toliau gaudys kraugerius zombius, klonus ir kitokius blogiukus, pavargęs Nicolas Cage’as skubės per 12 valandų išgelbėti dukterį iš teroristų pinklių taksi automobilio bagažinėje, abejotinai juokingų komikų gvardija su Willu Ferrelu ir Zachu Galifianakiu šaipysis iš politinių rietenų prieš rinkimus.
Šie filmai taikysis į specifines auditorijas ir pradžiugins tik išrinktuosius, o daugiausiai emocinių ir pramoginių vilčių išpildys ir dar sykį suvienys Amerikos lietuvio Mariaus Markevičiaus režisuotas dokumentinis filmas apie krepšinio tautos didvyrius ir laisvės troškimą.

Krepšinio laisvė
Olimpinio krepšinio vasara nuvylė pasiektu kukliu rezultatu, tad slogios nuotaikos galėtų atbaidyti žiūrovus nuo apsilankymo dokumentiniame filme “Kita svajonių komanda”. Užgydyti žaizdas stengsis Amerikos lietuvio M.Markevičiaus patriotiškas, nostalgiškas, edukacinis, ironiškas ir jautrus kino metraštis apie mūsų krepšinio istoriją ir nepriklausomybės pergalę. Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius su kitais dideliais vyrais prisimins netolimą praeitį sovietų priespaudoje ir triumfą Barselonos olimpiadoje, kurioje plazdėjo nepriklausomos Lietuvos trispalvė.
Lietuvoje gimęs režisierius nesugebėtų išspausti tokių stiprių emocijų, bet užsienyje gimusiam tautiečiui pavyko sujaudinti net iki pasididžiavimo ašarų. Sudėtingą misiją jam padėjo įgyvendinti nuovokiai pasirinkti pašnekovai, nes labiausiai įkvepia ir sukrečia būtent amerikiečių mintys apie Lietuvą. “Kita svajonių komanda” tiksliai apibūdina šiuolaikiniam jaunimui jau nepažįstamą laikotarpį prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, kai krepšinio varžybų transliacijos su komentatoriaus Vlado Janiūno balsu suvienydavo tautą prie televizorių, o aikštelės gladiatoriai kovojo už svetimą šalį, kad sučiuptų šansą stiebtis link asmeninių svajonių.
M.Markevičiaus filmas nenutolsta nuo televizinio formato su kalbančiomis galvomis ir atrodo per didelis kino ekranui, bet nepalieka abejingų ir išsamiai paaiškina, kodėl krepšinis laikomas antrąja Lietuvos religija. Juostą verta rekomenduoti ne tik krepšinio aistruoliams, o labiausiai norėtųsi, kad seansus kuo masiškiau užsėstų moksleiviai ir studentai. Jaunajai kartai šis išskirtinis filmas tiesiog privalomas.

Ar įmanoma atsukti laiką atgal?
Gudrus futuristinis veiksmo trileris “Laiko kilpa” pirmiausiai užkabina originalia idėja, beprotišku tempu, nenuspėjamų įvykių labirintu ir intriguojančia neįprasta dvikova, kai 2077 metais ginklus surems talentingasis Josephas Gordonas Levittas ir veteranas B.Willisas. Susidomėjimą filmu dar padidino netikėtas Toronto kino festivalio sprendimas “Laiko kilpą” paleisti prestižiniame atidarymo ceremonijos seanse. “Tai naujos kartos veiksmo trileris, skirtas mąstančiam žmogui”, – pareiškė Torono festivalio direktorius Cameronas Bailey.
Dar nė sykio nenuvylęs, bet niekuomet anksčiau Lietuvoje nerodytas režisierius Rianas Johnsonas (“Plyta”, “Broliai Blūmai”) trečiajame filme vaizdingai fantazuoja ir dinamiškai filosofuoja apie kelionių laiku dilemas. Samdomas žudikas gauna mafijos užsakymą nukeliauti 30 metų į ateitį, sumedžioti vyresnį save ir uždaryti laiko kilpą, bet šaltakraujiškam smogikui nekyla ranka paleisti kulkos sau į galvą.
Tik gaila, kad konvejeriu dirbantys ir premjerų nereklamuojantys platintojai iš Latvijos vėl rizikuoja išleisti vertingą pramogą dviem savaitėms ir pralošti surogatiniams tęsiniams (“Absoliutus blogis: atpildas”) bei klonuotiems trileriams (“Pagrobimas”).
O štai brazilų režisieriaus Fernando Meirelleso (“Dievo miestas”, “Ištikimas sodininkas”) dramatiškas jausmų trileris “360″ su garsiausių aktorių žvaigždynu, pastatytas pagal brito Peterio Morgano (“Karalienė”) scenarijų, atrodo nuobodus ir blankus. Be to, „360“ pernelyg vėluoja į mūsų repertuarą, nes šiuolaikinėmis technologijomis filmą jau galima pamatyti namie legaliai ir pigiau, negu kainuoja lietuviškas bilietas.

Šnipai ir zombiai
Vasarojančią Lietuvos kino rinką tempė štampuojami tęsiniai, kurių užteks ir rugsėjui. Dinamiškas veiksmo trileris “Bornas. Palikimas” yra visiems žinomos trilogijos tęsinys, išplėtimas arba perdirbinys. Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi. Režisierius Tony Gilroy (“Maiklo Kleitono sukurta tiesa”) išnaudoja visus instrumentus, garantavusius trilogijos sėkmę. Trys adrenalininės gaudynės automobiliais, motociklais ir parkūru (bėgimas per sienas), egzotiškos vietovės (Aliaska, Filipinai, Pietų Korėja, JAV, Kanada), įtartinos aukštų pareigūnų intrigos, sniegingos treniruotės su vilkais, romantiški kabliukai ir pavojingas gyvenimas taikinyje.
Tęsiniai dažniausiai būna beviltiški ir banalūs, sukurti vieninteliam tikslui – kuo greičiau susirinkti pinigus. “Borno” prodiuseriai užsidirbti lekia logiškesniu keliu ir išmintingai įveda populiariausią šiuo metu kietą vyruką Jeremy Rennerą (“Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas”, “Keršytojai”), kuris bastosi po pasaulį ir ieško vaistų, kad taptų greitesnis, stipresnis ir gudresnis. Neišvengiamame penktajame filme jis galės sudaryti galingą duetą su M.Damonu (jeigu šis staiga užsimanys grįžti).
Daug paprasčiau ir ciniškiau honorarus atidirbinėja gražuolė M.Jovovich. Jos sutuoktinis Paulas W.S.Andersonas pasikinko lakią vaizduotę ir tą patį filmą klonuoja tiek kartų, kiek geidžia investuotojai. Net neverta vargintis ir ieškoti prasmės fantastiniame siaubo trileryje “Absoliutus blogis: atpildas 3D”. Be to, režisierius tikrai driokstelės dar ir šeštą bei septintą tęsinį. Jūs tik žiūrėkite, o mes priglausime pinigus ir pataškysime akis trimačiu krauju.

Melagingas pagrobimas
Dažnai transliuojama reklama skelbia, kad Lietuvos žiūrovai pamatys veiksmo trilerį “Pagrobimas” anksčiau už amerikiečius, bet nutyli, kad amerikiečiai filmą pažiūrės tik per televiziją ir iš DVD diskų. 2011 m. pavasarį nufilmuota tipiška keršto akcija ilgokai dulkėjo studijos lentynoje, o režisierius Simonas Westas dar nežinojo, kad Sylvesteris Stallone pasiūlys komanduoti “Nesunaikinamųjų” tęsiniui. Taigi dabar nevykusią dešimtis kartų stebėtų trilerių fotokopiją mėginama gelbėti šūkiais: “Nesunaikinamų 2″ režisieriaus naujas filmas!
N.Cage’ui tai nerūpi, nes dabar jis pigus ir sutinka vaidinti pagal bet kokį pasiūlymą. Platinimo kompanija “Incognito films” puikiai supranta, kad pirkdami katę maiše įsigijo krūvą mėšliuko, ir dabar bando negarbingais metodais jį išstumdyti. Rinkodaros gudruoliai sąmoningai ignoravo reklaminį anonsą, sumontavo savo paistalus apie “geriausią gerų trilerių režisierių” ir net sugalvojo skambesnį siužetą, kurio filme net nėra. Lyg to būtų negana, “Incognito” manipuliuoja žanro gerbėjams žinomu lietuvišku pavadinimu “Pagrobimas”, kokiu buvo pakrikštytas Luco Bessono prodiusuotas trileris “Taken”. Absurdiškiausia, kad spalio pabaigoje Liamas Neesonas vėl gaudys ir šaudys teroristus trileryje “Pagrobimas 2″ (Taken 2), o į Lietuvos rinką pasibeldusiems naujiems platintojams “Inter-Cinema” teks įrodinėti, kad L.Neesono “Pagrobimas” neturi nieko bendro su kitu išgalvotu N.Cage’o “Pagrobimu”.

Linksmai ir romantiškai
Satyrinės parodijų komedijos “Balsuok už mane” siužetas jau rutuliojasi Lietuvoje. Rinkimai prie auksinio kubilo artėja, o visi norintieji gauti algą už rankų kilnojimo ir demagogijos cirką rengia „grožio konkursus“ balsuotojams įtikinti.
Režisierius Jay Roachas jau senokai nesukūrė nieko dorai juokingo (“Paskutinis jaunikio išbandymas”, “Ostinas Pauersas”), bet jam pasisekė sukviesti patikimų komikų rinktinę. W.Ferrelas, Z.Galifianakis ir lietuvių kilmės holivudietis Jasonas Sudeikis moka prajuokinti amerikiečius, tačiau nesukelia juoko kitiems žiūrovams, tad būkite pasirengę vulgarioms ir neetiškoms šėlionėms pakeliui į Kongreso rūmus.
Vieno filmo per metus dietos besilaikančiam režisieriui sunku išlaikyti stabilią formą ir dar sudėtingiau kažkuo nustebinti savo žiūrovus. W.Allenas gauna garantuotą finansavimą ir keliauja per Europos sostines, bet nesidrovi žiaumoti senų idėjų. Romantinė pakartojimų komedija “Į Romą su meile” yra tarsi W.Alleno karjeros “hitų rinkinys” su retsykiais išspaudžiamais pokštais. Senukas Woody atliko esminę užduotį – pareklamavo Italijos sostinės romantiškas grožybes, itališko gyvenimo būdo subtilybes, kultūrinius papročius ir komercinių rėmėjų gaminamus produktus, tačiau nesugebėjo turistinių atvirukų papuošti vertingesniu ir smagesniu turiniu. Kritikai buvo negailestingi ir beveik vienbalsiai suformulavo pražūtingą tezę – tai blogiausias W.Alleno filmas!
Na, o kukliau reklamuojamas animacinis perliukas “ParaNormanas” negali prilygti žinomumu “Šrekui”, “Ledynmečiui”, “Madagaskarui”, bet nusipelno netikėčiausio ir originaliausio animacinio filmo titulo. Plastelininės animacijos technologija nulipdytas filmas pribloškia išradingais siurprizais, vizualiais stebuklais, linksmais pokštais, solidžiu turiniu ir žaismingais 3D efektais, ko tikrai nematėme vasarą rodytuose animaciniuose nuotykiuose.

Rugsėjo tvarkaraštis

Rugsėjo 7 d.
“Bornas. Palikimas”

Rugsėjo 14 d.
“Absoliutus blogis: atpildas 3D”
“Į Romą su meile”
“Pagrobimas”

Rugsėjo 21 d.
“Kita svajonių komanda”
“Balsuok už mane”

Rugsėjo 28 d.
“ParaNormanas”
“Laiko kilpa”
“360“

Lietuva Europoje išsiskiria ne tik šildymo, maisto ar degalų, bet ir mokyklinių prekių kainomis. „Veidas“ palygino, kiek pinigų prieš rugsėjo pirmąją išleidžia pradinukų tėvai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Antros ir trečios klasės mokinių tėvų paprašėme apytikriai suskaičiuoti, kiek jie išleido ruošdami savo atžalas naujiems mokslo metams: kiek sumokėjo už įvairias kanceliarines prekes, pratybų sąsiuvinius, kuprinę, sportinę aprangą bei kitas būtinas prekes. Tiesa, į išlaidų krepšelį neįtraukėme mokyklinės uniformos siuvimo išlaidų, nes jos būtinos ne visose mokyklose.
Londone gyvenanti lietuvė Indra Domeikienė apskaičiavo, kad išruošti antraklasį sūnų į mokyklą jų šeimai šiemet atsiėjo apie 400 Lt. „Nupirkome ir naują kuprinę, ir sportinę aprangą, visas reikalingas pratybas“, – suskaičiavo mama.
Netoli Berlyno gyvenanti Milda Petrulevičienė taip pat augina antroką, o jo mokyklinėms prekėms sako teišleidusi apie 350 Lt. Tiesa, moteris pabrėžė, kad šįkart nereikėjo pirkti kuprinės – sūnus toliau naudosis pernai pirktąja.
Na, o klaipėdietė Monika Maželienė, kurios dukra šį rudenį eis į trečią klasę, išleido daugiausiai – apie 550 Lt, nors naujos kuprinės ir ji šiemet nusprendė dar nepirkti, šeima dar nerado ir vaikui tinkamų sportbačių kūno kultūros pamokoms. Vien pratybų sąsiuviniai, pasak klaipėdietės, atsiėjo, apie šimtą litų. „Pirkau pigesnes prekes, visus pieštukus, sąsiuvinius ir kitas kanceliarines prekes įsigijome su nuolaida prekybos centruose“, – pridūrė M.Maželienė.

D.Matvejevo nuotr.

Tik ne sostinė rąžosi pirmoji. Veržliausiai iš vasaros snaudulio žada pakirsti maištingasis Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. Rugsėjo pirmąją jis rodys anaiptol ne vaikams skirtą latvės Ingos Abelės pjesės „Jazminas“ premjerą. Į jazminais baltuojantį namą pas dukterį, kuri irgi vardu Jazmina, po septynerių prapulties metų parvažiuoja motina su svetimtaučiu vyru. Kartu jie daug kalba apie meilę, suteikdami vienas kitam vilčių, kurios neišsipildo. Kiekvienas bando kovoti dėl savo laimės, tačiau nesusitvarko nė su pačiu savimi…
„Nusistovėjęs vidinis jaunos moters Jazminos pasaulis susiduria su iki tol nepažintu išoriniu. Atradimas ar praradimas – ta naujoji patirtis? Kad ir kaip ten buvę, gyvenimas dėl to nė nestabteli, toliau teka savo nevaržomu srautu. Staiga pražydęs, apsvaiginęs įstabiu aromatu jazmino krūmas beveik iškart ir numeta žiedlapius, padengdamas žemę baltumu. Tačiau pats krūmas lieka gyvas ir žaliuoja toliau“, – dėsto iš Latvijos atvykusi spektaklio režisierė Mara Kimelė.
Jazminos personažą spektaklyje kuria jauna aktorė Inga Jarkova, jos motiną vaidina Auksinio scenos kryžiaus laureatė Asta Preidytė.
Antrasis prabudimas numatomas Klaipėdoje. Uostamiesčio dramos teatre nebe pirmą kartą savo meistrišką ranką lavina Jonas Vaitkus, spektakliui pasirinkęs lenkų šiuolaikinės rašytojos Dorotos Maslowskos pjesę „Mums viskas gerai“. Būdama vos dvidešimt trejų, ši autorė tapo prestižiškiausios Lenkijos literatūros premijos „Nike“ laureate. Parašyti pjesę D.Maslowską įkalbėjo garsus režisierius Grzegorzas Jarzyna, pats šį veikalą pastatęs Berlyne.
Pjesėje vaizduojama šiuolaikinė Lenkija, bet tos pačios realijos tinka bet kuriai posovietinei šaliai. Trijų kartų atstovės – nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos – gyvena viename bute. Jos viena kitos nebegirdi ir netgi nebando kalbėtis. Iš tiesų jos gyvena laukdamos beketiško stebuklo, kuris neateis: gyvenimo be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo „o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne“ ir be tylaus siaubo suvokus, kad tavo gyvenime niekas nepasikeis.
Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių. Vaidina Regina Šaltenytė, Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė, Igoris Reklaitis, Darius Meškauskas ir kiti.
Dar vienos šiuolaikinės dramaturgės papasakotą istoriją išvysime Rusų dramos teatro scenoje: čia režisierė Agnė Dilytė ėmėsi suomės Annos Krogerus pjesės „Iš meilės man“. Ir vėl šeimyninė drama su stebuklo laukimo prieskoniu: dešimtmetė Silvija auga su taurelės nevengiančia motina interjero dizainere ir tėvu – psichologu, garsios televizijos laidos vedėju. Užsiėmęs kitų žmonių santykių analize, jis nepastebi nuosavuose namuose bręstančios krizės ir didėjančio chaoso. Mergaitės motina dienas leidžia galvodama apie nelaimingą santuoką ir gyvenimo pilnatvės trūkumą, o vieniša Silvija svajoja priglausti bent jau šunį… Pagrindinį Silvijos vaidmenį kuria vaidybą tebestudijuojanti Edita Gončiarova.
Dramaturgai vyrai irgi neabejingi moterų likimams, juolab vieša paslaptis, kad teatrus dažniausiai lanko moterys, o trupėse apstu pagrindinių vaidmenų besiilginčių artisčių. Režisierius Arvydas Lebeliūnas, su Aldonos Bendoriūtės ir Alekso Kazanavičiaus duetu prieš porą metų pastatęs žiūrovų pamėgtą spektaklį „Kitais metais, tuo pačiu laiku“, dar kartą atsigręžė į šią talentingą šeimyninę aktorių porą.
Šiuolaikinio rusų dramaturgo Vasilijaus Sigarevo pjesėje „Gupelė“ matome vyro užguitą moterį, kuri pati save laiko prasta ir niekam tikusia. Vyras dėl nereiklumo aplinkos sąlygoms lygina ją su lengviausiai bet kokiame akvariume išgyvenančia žuvyte gupele. Intriga prasideda tuomet, kai moteris išdrįsta pasikviesti į svečius kitą vyriškį – dėmesingą ir pagarbų. Šeimos galva į beužsimezgantį žmonos flirtą žvelgia stebėtinai geranoriškai… Jaunimo teatro pristatomoje „Gupelėje“ A.Bendoriūtės ir A.Kazanavičiaus duetą papildys aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Klasikos baruose

Iki šiol tik studentiškus spektaklius režisuodavęs aktorius Ramūnas Cicėnas pasirinko norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę „Helgelando karžygiai“. Helgelandas – istorinė vikingų karžygių tėvonija Norvegijos šiaurėje. O vikingų šeimų kronikos liudija žmogiškąsias vertybes, kilniadvasiškumą ir „garbės žodį“, šiais laikais ne tik praradusį prasmę, bet ir tapusį apgaulės bei melo įrankiu. Vaidina Leonardas Pobedonoscevas, Mindaugas Capas, Mantas Vaitiekūnas, Vytautas Rumšas, Balys Latėnas, Edmundas Mikulskis, Gintarė Latvėnaitė, Gabrielė Tuminaitė ir Rimantė Valiukaitė.
O į Oskaro Koršunovo teatrą šįkart persikėlęs produktyvusis Artūras Areima nepabijojo atsigręžti į Williamą Shakespeare’ą. Lietuvoje lig šiol neinscenizuotas „Julijus Cezaris“ (1599 m.) pagrįstas tikru istorijos įvykiu – sąmokslu prieš garsųjį senovės Romos diktatorių. Spektaklio dėmesio centre – absurdo valdomas politikų klanas, kuriam būdinga nieko neveikti, kartu imituojant realius veiksmus liaudžiai nuraminti. Valdininkai mėgsta papostringauti stebėdami arklių lenktynes, tačiau tikrasis šalies gyvenimas jiems visai neįdomus.
W.Shakespeare’o aprašytos realijos atpažįstamos ir šiandien. Kasdien viešo dėmesio reikalaujančios smulkmenos valdo mus apsimesdamos reikšmingomis, nors iš tiesų nedaro jokios įtakos konkrečiam gyvenimui. Pateiktos scenoje jos virsta pokštais, nesąmonėmis, logikos žaismu. Spektaklis grindžiamas nestandartiniu pasaulio jutimu ir keistumo estetika. Julijaus Cezario vaidmenį spektaklyje kuria jaunas aktorius Tomas Stirna.
Dar vieną savo vaidinimą Rusų dramos teatro scenoje turės galimybę pristatyti J.Vaitkaus vadovaujamo Muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentai. Su savo dėstytoja režisiere Laima Adomaitiene jie ėmėsi lietuviškos klasikos – Žemaitės „Trijų mylimų“, logiškai pataisytų į „Tris mylinčias“. Plastinės raiškos prisodrintas studentų spektaklis nestokoja ironijos ir žada netikėtą pabaigą. Sodrus devyniolikto amžiaus pabaigos komedijos žodynas papildomas lig šiol aktualiomis rusiškomis ir lenkiškomis frazėmis.

Šokiai ir arijos

Muzikos pasaulyje 2013-ieji bus pažymėti Richardo Wagnerio ženklu, mat minėsime šio vokiečių kompozitoriaus 200-ąsias gimimo metines. Tikroji jubiliejaus data – gegužės 22-oji, bet Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras R.Wagnerio kūrinių savaitę savo repertuare planuoja jau balandį. O baletas „Tristanas ir Izolda“ pagal R.Wagnerio muziką scenon išleidžiamas jau sezono pradžioje. Lietuvos nacionalinės baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras analogišką baletą jau yra statęs Stokholmo karališkajame, Varšuvos didžiajame teatre, bet Vilniui žadama nauja „Tristano ir Izoldos“ versija. Joje panaudoti to paties pavadinimo R.Wagnerio operos fragmentai, taip pat kitas kompozitoriaus kūrinys – „Penkios Mathilde Wesendonck dainos”. Premjeros muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas.
Išvysime ir šiuolaikinio šokio premjerą, kurią žada Gyčio Ivanausko teatras. Brigitos Urbietytės kuriamo spektaklio „Tango Salon“ centre – dar kartą šiuolaikinės moterys, ant savo trapių pečių prisiimančios vyrų „nuvairuoto“ pasaulio gelbėtojų misiją.
O argi ne meilė gražuolei čigonei Sofi, kuri pasirodo besanti princesė, išgelbėja ir Šandorą iš Johanno Strausso operetės „Čigonų baronas“? Ši operetė rugsėjį – vėl Kauno muzikinio teatro scenoje. Gedimino Šeduikio režisuotame spektaklyje, kuriam kostiumus kuria Juozas Statkevičius, dainuos Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė ir kiti teatro solistai.

Rugsėjo premjerų dešimtukas
1, 2, 16 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Jazminas“. Rež. Mara Kimelė
6 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose – „Mums viskas gerai“. Rež. Jonas Vaitkus
14, 15 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Iš meilės man“. Rež. Agnė Dilytė
14, 15 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Helgelando karžygiai“. Rež. Ramūnas Cicėnas
14, 15 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatro studijoje – „Julijus Cezaris“. Rež. Artūras Areima
15, 16, 19 d. 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Tristanas ir Izolda“. Choreografas Krzysztofas Pastoras
21, 22 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatre – „Gupelė“. Rež. Arvydas Lebeliūnas
22 d. 19 val. Teatro arenoje – „Tango Salon“. Choreografė Brigita Urbietytė
27, 28 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Trys mylinčios“. Rež. Laima Adomaitienė
28, 29, 30 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre – „Čigonų baronas“. Rež. Gediminas Šeduikis

Rugsėjį pagaliau bus parodytas laukiamas lietuviškas filmas “Tadas Blinda. Pradžia”. Tai svarbiausias ne tik rudens sezono, bet 2011 metų kino įvykis.

Lietuvos kino industrijos žaidėjai kuo puikiausiai supranta, kad Europos krepšinio čempionato dienomis neverta žiūrovų vilioti į kiną. Beveik visus rugsėjo vakarus šalyje siautės masinė psichozė dėl antrosios nacionalinės religijos, kai arenas užpildys ir aplink televizorius nutūps net krepšiniu mažiau besidomintys piliečiai. Jeigu dar Lietuvos rinktinė sužais taip didvyriškai, kaip tikimasi, tai iki rugsėjo 18 d. nauji filmai niekam nerūpės. O po finalinio ir viltingai medalinio savaitgalio lietuviškų rekordų mušti išjos milžiniškais lūkesčiais pabalnotas Tadas Blinda.

Filmai, kurių visai negaila
Per tris pirmąsias rugsėjo savaites nesulauksime skambių premjerų, nes niekas nenori rizikuoti ir konkuruoti stipriais koziriais su krepšiniu. Tai bus palankus laikotarpis, kai platintojai galės išleisti filmus, kurių visai negaila, kuriems kitokiomis aplinkybėmis repertuare neatsirastų vietos arba kuriuos parodyti įpareigoja sutartys su Holivudo studijomis. Vienas tokių iš anksto nurašytų stebuklų yra komiksų trileris “Žaliasis žibintas”, kaitaliojęs starto datą bent tris kartus.
Užsienio kino kritikai negailestingai sumalė ir kitą rugsėjo premjerinį filmą “Laris Kraunas”, tiksliau, įtakingojo aktoriaus Tomo Hankso pastangas surežisuoti saldžią romantinę komediją apie kvalifikuoto bedarbio bandymą atrasti naują save… mokyklos suole.
Nenuostabu, kad rugsėjis Lietuvoje tiesiog nusėtas moteriškais filmais. O kas belieka? Romantinė komedija “Ir kaip ji viską suspėja?” akivaizdžiai baksnoja į sensacingo populiarumo TV serialą ir iš jo išmelžtą prabangią dilogiją “Seksas ir miestas”. Vėl Sarah Jessica Parker kitame mieste, su naujais vyrais ir kitu pavadinimu, bet vienodomis intrigomis, neblėstančiomis mintimis apie seksą, bandymais subalansuoti karjerą ir atsidavimą šeimai su kūniškais geismais. Pavadinę šią komediją “Seksas ir miestas 3″ tikrai nesuklysite, nes pamatysite tą patį.

Drąsūs ir romantiški Kanų gražumynai
Gegužę vykusio Kanų festivalio atgarsius skleis du ypatingi filmai. Darbščiam neurotiškam bambekliui Woody Allenui pasisekė sukurti, ko gero, smagiausią ir protingiausią komediją. Intelektualaus humoro, romantiškų jausmų ir bohemiškų nuotykių ekskursija “Vidurnaktis Paryžiuje” visais aspektais lenkia vasarį parodytą nevykusią dramediją “Kai tu sutiksi aukštą tamsiaplaukį” ir daugelį kitų jo kelioninių filmų. Režisierius tikisi, kad į seansus ateis ne tik meilės miestu susižavėję žmonės, bet ir literatūros, kino, dailės, muzikos, istorijos srityse pasikaustę žiūrovai. Norint pagauti W.Alleno subtilius paryžietiškus pokštus, naudinga žinoti kompozitoriaus Cole’o Porterio, režisieriaus Luiso Bunuelio, rašytojų Ernesto Hemingway’aus, F.Scotto Fitzgeraldo, dailininkų Salvadoro Dali, Pablo Picasso, poetės Gertrude Stein, kitų Paryžiuje gyvenusių menininkų asmeninio gyvenimo ir kūrybinės biografijos faktus.
Australų rašytojos Julios Leigh režisūrinis debiutas “Miegančioji gražuolė” daug sudėtingesnis, tamsesnis, šiurpesnis. Nepatogiai provokuojančioje erotinėje dramoje pinigų pritrūkusi žavi studentė sutinka dalyvauti iškrypėliškuose turtuolių ritualuose ir užmigti nuoga kelioms valandoms. Per tą laiką kambaryje užsidariusiems senukams leidžiama daryti, ką širdis geidžia, išskyrus lytinius santykius. Australė Emily Browning stebina drąsiu ir meditaciniu vaidmeniu. Šiame filme savotiškai susipina Davido Lyncho, Larso von Triero, Stanley Kubricko, Piero Paolo Pasolini, Gasparo Noe idėjos, bet režisierė palieka laisvę pačiam žiūrovui įsivaizduoti neparodytus (galbūt dar nepadoresnius) momentus.

Dovanos iš Venecijos ir Toronto
Smagu žinoti, kad Lietuvą taip greitai pasieks 2011 m. Venecijos ir Toronto kino festivaliuose debiutuosiantys filmai. Po krepšinio aistrų į kino teatrus laukiama sugrįžtant bebaimių, užgrūdintų ir sprogimų, šaudynių, gaudynių, kumštynių išsiilgusių vyrų. Būtent jiems skirtas nuožmus veiksmo trileris “Profesionalai” pagal britų kario, keliautojo, atradėjo, rašytojo sero Ranulpho Fienneso prieštaringą romaną “Plunksnuoti vyrai”. Autorius tvirtina, kad bestseleriu tapusioje 1991 m. knygoje pasakojama istorija paremta tikrais įvykiais ir asmeniniais išgyvenimais. Už sūnų mirtį keršijantis Arabijos šeichas pasamdo žudikus, kad šie nukautų keturis anglų specialiojo būrio karius. Penktoji auka neva turėjęs būti pats R.Fiennesas.
Galingi vyrukai Jasonas Stathamas, Robertas De Niro, Clive’as Owenas, stiprus ir skandalingas literatūrinis pagrindas, pliūpsnis adrenalino ir bondiško stiliaus klajonės per Australiją, Artimuosius Rytus bei Europą. Karinę karjerą baigęs jūrų pėstininkas grįžta iš užtarnautos pensijos, kad išgelbėtų savo mokytoją nuo naftos magnato keršto.
O štai pernai rimtai grasinęs baigti karjerą režisierius Stevenas Soderberghas pasigavo įkvėpimą ir atrado novatorišką žiūrovų gąsdinimo metodą. Fantastiniame trileryje “Užkratas” jis paskleidė mirtiną pandeminio gripo infekciją, kurios nepajėgia sustabdyti geriausi pasaulio medikai. Informacijos trūkumas, klaidingos išvados, baimė užsikrėsti, plintantis chaosas, masinė panika, vaistų pramonės bandymai pasipelnyti primins aktualias ir neseniai patirtas situacijas. Siekdamas autentiškumo režisierius konsultavosi su epidemijų kontrolės specialistais ir gydytojais, kad sustyguotų itin tikrovišką įvykių scenarijų pagal formulę “kas būtų, jeigu”.

Visi vaikai – pirmyn į kino aikštę
Jis komerciškai trumpas (vos 67 minutės), nuoširdus, linksmas, gražiai nupieštas, šauniai įgarsintas, pamokantis skaityti ir teisingai elgtis su raidėmis. Mažesniems vaikams skirta animacinė pasaka “Mikė Pūkuotukas” pradžiugins smagiu ir saldžiu nuotykiu šimtamylėje girioje, kurioje švelnaus proto meškiukas guodžia nuo ankstyvo ryto gurgiantį pilvą, ieško draugo asiliuko nulėpausio pamestos uodegos ir gelbėja paslaptingo miško monstriuko Grįšiaus pagrobtą berniuką Jonuką. Lietuviškų dialogų režisierius Andrius Rožickas leido sau laisvai perrašyti angliškus tekstus, įpūsti nostalgiškai prisimenamiems personažams tautiškumo (pavyzdžiui, drąsus tigras kalba švepluodamas) ir sąmojingai aranžuoti skambančias daineles. Girios bičiulių pokalbiai dažnai pereina į vieną surimuotą posmą arba ilgesnes dainas, kurias atlieka ne tik nematoma pasakotoja, bet ir visi herojai (paršiukas, pelėda, kengūra su kengūriuku, kiškis). Jeigu krepšiniu perkrautoje dienotvarkė vaikai reikalaus daugiau dėmesio, tai patartina išleisti juos į svečius pas Mikę Pūkuotuką (jį puikiai įgarsina Sigitas Jačėnas) su gardaus medaus aukso puodu.
Negalia – ne kliūtis, norėtų pasakyti įkvepiančio, optimistinio filmo visai šeimai “Bangų medžiotoja” kūrėjai. Banglenčių sportu rimčiau besidominčiai kruopelytei žmonių girdėtą tikrą istoriją nufilmavę prodiuseriai nė nesitikėjo, kad kūrinys sulauks didelio populiarumo. 18 mln. JAV dolerių kainavusi Bethany Hamilton išsigelbėjimo iš mirties gniaužtų drama lėtai, bet užtikrintai užšoko ant bangos ir vien JAV vandenyse atplukdė 44 mln. dolerių. Banglentininkų šeimoje užaugusi mergaitė puoselėjo gražias svajones gaudyti vėją banglente, kai ranką nukandęs ryklys pavertė jos pastangas kruvinu košmaru. Vis dėlto sužeista drąsuolė nepalūžo, išmoko laikyti lygsvarą viena ranka ir grįžo į vandenyną. Režisieriaus ir scenaristo filme ypač ryški religijos įtaka, nes neprarasti vilties, nepasiduoti tragedijomis ir remtis tikėjimu raginanti mergina nuolat pabrėžia artimą ryšį su Dievu.

Metų įvykis Nr. 1
Auksinis rugsėjis bus svarbus ne tik olimpinės svajonės siekiančiai Lietuvos rinktinei, bet ir permainų laukiančiam lietuviškam kinui. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje sulauksime gryno lietuviško komercinio reginio, kuris lygiai konkuruos su Holivudo statytiniais ir pretenduos į pelningiausio metų filmo titulą. Istorinis nuotykių epas “Tadas Blinda. Pradžia” išradingai anonsuojamas nuo pat sumanymo.
Visi privalome bent sykį nuo rugsėjo 23 d. ateiti palaikyti nacionalinio kino premjeros ir deramai įvertinti, ką pavyko padaryti ilgo metražo filmu debiutuojančiam režisieriui Donatui Ulvydui, pirmą kartą prodiusavusiam Žilvinui Naujokui, kruopščiai parašytiems vaidmenims taikliai atrinktų aktorių rinktinei, praėjusią vasarą draugiškai dirbusių ir ekrane nematomų talentingiausių kūrėjų kolektyvui, beveik metus prie garso montažo ir muzikos kompozicijų triūsiantiems Artūrui Pugačiauskui ir Kiprui Mašanauskui.
Filmas pasižymės naują kino žvaigždę įžiebiančiu Manto Jankavičiaus vaidmeniu, į savanaudiško niekdario mergišiaus kailį įsijautusio Dainiaus Kazlausko benefisu, pirmąsyk kartu vaidinusių mamos ir dukters Tatjanos Liutajevos ir Agnės Ditkovskytės duetu, stipriu Vilniaus mažojo teatro aktoriaus Jokūbo Bareikio pasirodymu.
Jie stengėsi sukurti geriausią įmanomą pramoginį filmą visai Lietuvai, kad žiūrovai ir sirgaliai turėtų kuo didžiuotis po Europos krepšinio čempionato, tikėtų tautinio kino stiprybe ir lauktų naujų lietuviškų premjerų. Nepabijokime išdidžiai pasakyti, kad “Tadas Blinda. Pradžia” yra ne tik rudens sezono, bet visų 2011 metų svarbiausias kino įvykis.

Tvarkaraštis
Rugsėjo 2 d.
“Zoologijos sodo prižiūrėtojas”
“Laris Kraunas”
“Mano liūdna meilės istorija”

Rugsėjo 9 d.
“Vidurnaktis Paryžiuje”
“Mikė Pūkuotukas”
“Draugo kailyje”
“Laimingasis Lukas”

Rugsėjo 16 d.
“Žaliasis žibintas 3D”
“Bangų medžiotoja”
“Ir kaip ji viską suspėja?”

Rugsėjo 23 d.
“Tadas Blinda. Pradžia”

Rugsėjo 30 d.
“Užkratas”
“Profesionalai”
“Miegančioji gražuolė”