shutterstock nuotr.

Naujaisiais mokslo metais taip pat bus siekiama mažinti pamokų praleidinėjimą ir vėlavimą, nes lankomumas lemia mokinių pasiekimus, taip pat stiprinti skaitymo ir rašymo gebėjimus mokant visų dalykų. 2016–2017 m. mokykloms, kurių mokinių pasiekimai žemesni, planuojama teikti pagalbą nauju projektu „Iniciatyva savivaldybėms“, savivaldybės ir mokyklos galės dalyvauti Pažangos skatinimo projektų konkurse ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti. ŠMM siūlo savivaldybėms ir mokykloms sudaryti sutartis, jomis abi įsipareigotų pasiekti konkrečios mokinių pažangos, kuri būtų matoma per vienus metus. Visų mokyklų, taip pat ir tautinių mažumų, mokiniai pradės mokytis pagal naujas 1–10 klasių lietuvių kalbos programas, kuriomis į mokyklas esą grąžinamas diktantas, atpasakojimas, o į programas įtraukta literatūra, formuojanti ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę, pilietinę savimonę.

Skaičiuojama, kad priešmokykliniam ugdymui tapus privalomam į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų.

Nuo rugsėjo mokysis ir gerokai daugiau šešiamečių: skaičiuojama, kad priešmokykliniam ugdymui tapus privalomam į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų.

2017–2018 m. planuojama įvesti brandos darbą, už kurį 2018 m. geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše numatyta pridėti 0,25 balo.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Uniforma

Tėvai, be jokios abejonės, iš savo atžalų norėtų išgirsti „nupirk man patogius batus“ ar „norėčiau tik kokybiškos ir ilgaamžės striukės“. Vaikai, žinoma, tokių stebuklingų žodžių niekada neištaria. Ir tėvai priima sprendimą už juos. O tada patogieji batai ar ilgaamžiškoji striukė atsiduria spintoje ir kaupia dulkes.
Dažnai panašiai nutinka ir su mokiniui be jo žinios ir pasitarimo nupirktu mokykliniu inventoriumi: kuprine, rašikliais, net sąsiuviniais. Nors tenkinti visus vaiko įgeidžius nerekomenduojama, tačiau atsižvelgti į kai kuriuos pageidavimus tikrai verta netgi finansiškai. Ir štai kodėl.

Vilnietė mama Elžbieta Girkontienė savo aštuntokei dukrai sako prieš rugsėjo 1-ąją duodanti atsakingą užduotį: tam tikrą sumą pinigų ir sąrašą, ką už šiuos pinigus nupirkti. Tame sąraše yra mokyklai reikalingos priemonės – pieštukai, rašikliai, sąsiuviniai, kuprinė. Mergaitės užduotis – nusipirkti visus šiuos daiktus ir sutilpti į mamos nustatytą biudžetą. „Taip ji mokosi planuoti pirkinius, o kartu pati renkasi jai patinkančius daiktus. Šie pirkiniai jai kur kas mielesni, nei nupirkti be jos žinios“, – kalba paauglės mama, pridurianti, kad jei dukra nusiperka prastos kokybės prekių, joms sulūžus ar suplyšus, kitą perka iš savo pačios dienpinigių.

Uniforma – pagal moksleivius?

Vienas svarbesnių pirkinių prieš naujus mokslo metus – mokyklinė uniforma arba, jei mokykloje ji neįvesta, mokyklai skirti rūbai. Uniformų gamintojai neabejoja, kad ir šiuo atveju moksleivių nuomonė gali padėti sutaupyti daug pinigų.

Moksleivių nuomonė gali padėti sutaupyti daug pinigų.

Siekdami išsiaiškintų, kokia turi būti uniforma, kad moksleiviai norėtų ją dėvėti, uniformų gamintoja „8 to Go“ visoje Lietuvoje atliko 13-18 m. moksleivių apklausą. Iš atsakymų, kuriuos pateikė daugiau kaip 600 mokinių, paaiškėjo, kad pirmiausia uniforma turi būti graži. Tik paskui rikiuojasi patogumas, praktiškumas ir ilgaamžiškumas, nors tėvai iš uniformų daugeliu atvejų pirmiausia tikisi būtent pastarųjų savybių.

Kokia uniforma yra graži, spręsti, žinoma, irgi turėtų ne tėvai, o patys moksleiviai. Tyrimas parodė, kad graži uniforma moksleivių nuomone yra klasikinių spalvų, madingo silueto, dailiai priglundanti. Vaikinai akcentuoja siauras kelnes, merginos – švarkų fasonus.

Apklausa

Tyrimą atlikusios bendrovės vadovas Donatas Puodžiukynas sako, kad apklausoje išryškėjusios tendencijos atsispindi ir uniformų pardavimuose. „Vis dažniau mokyklose sprendimą, kokią uniformą pasirinkti, priima patys moksleiviai. Jie aktyviai dalyvauja ir pasirenkant uniformų spalvas, ir patį uniformų tiekėją. Tai lėmė, kad pasikeitė net populiariausia uniformų spalva. Dabar ji – tamsiai mėlyna“, – uniformų madų tendencijas komentuoja D.Puodžiukynas. Jo nuomone, tokia spalva – ne tik graži, bet ir praktiška, nes uniformą galima dėvėti ne tik mokykloje, bet ir kitomis progomis. O tai dar vienas būdas sutaupyti pinigų aprangai.

Šeimos, turinčios mokyklinio amžiaus vaikų, mokyklinių prekių apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją planuoja išleisti daugiau nei dešimtdalį visų savo mėnesinių pajamų – vidutiniškai po 310 litų. Tuo tarpu mažesniuose miestuose gyvenančios šeimos rugsėjo pirmosios apsipirkimui išleidžia daugiau, nei didmiesčiuose gyvenantys moksleivių tėvai.

Tokius rezultatus atskleidė “RIMI Lietuva” užsakymu atliktas tyrimas. Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis moksleivių tėvų (54 proc.) prieš rugsėjo 1-ąją savo vaikui stengiasi nupirkti visas naujas mokyklines prekes, kurių užtektų mokslo metams. Penktadalis jas perka kas 3-6 mėn., 12 proc. – kas 1-2 mėn., ir tik 7 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, mokyklines prekes savo vaikui perka dažniau nei kartą per mėnesį.

Penktadalis (21 proc.) šeimų, artėjant rugsėjo 1 d., mokyklinėms prekėms planuoja skirti iki 100 litų, trečdalis (31 proc.) nurodė skirsią nuo 100 iki 200 litų, panaši dalis (28 proc.) tokioms išlaidoms numatė 200-400 litų, o daugiau nei 400 litų mokyklinėms prekėms paskirs penktadalis (20 proc.) šeimų. Vidutinės tyrime dalyvavusių šeimų mėnesinės pajamos – 2700 litų.

“Įdomu tai, kad rugsėjo pirmajai daugiau išleidžia mažesnių miestų šeimos, tam paskirdamos vidutiniškai po 350 litų, tuo tarpu didmiesčiuose gyvenančios šeimos naujų mokslo metų apsipirkimui vidutiniškai paskria mažiau – po 260 litų. Tikėtina, kad didmiesčių gyventojai mokyklines prekes įsigyja kelis kartus per metus, tuo tarp mažesniuose miestuose stengiamasi jau prieš mokslo metų pradžią pasiruošti visiems metams – tai lemia siekis sutaupyti, kadangi didžiausios nuolaidos šioms prekėms būna būtent rugpjūčio pabaigoje”, – teiga “RIMI Lietuva” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Anot tyrimo, šeimos su mažiausiomis pajamomis per mėnesį (iki 1200 litų) pasirengimui rugsėjo 1-ajai išleidžia gerokai mažiau pinigų – 170 litų.

“Apklausa taip pat atskleidė tendenciją, kad pradinių, ypač pirmos klasės moksleiviams, prieš rugsėjį tėvai išleidžia daugiau pinigų nei vyresnių klasių moksleiviams. Matydami šią situaciją, kasmet stengiamės prisidėti prie daugiavaikių šeimų, kuriose yra pradinukų, pasiruošimo rugsėjo pirmajai”, – sako sako R. Stanaitytė-Česnulienė.

Populiariausios prekės prieš naujus mokslo metus – sąsiuviniai bei rašymo priemonės, juos įsigyti planuoja 9 iš 10 apklaustų tėvų (atitinkamai 92 proc. ir 89 proc.). Aštuoni iš dešimties (79 proc.) tėvų, kurių vaikai eis į mokyklą, šiais metais prieš rugsėjo 1 d. planuoja pirkti knygų ir sąsiuvinių aplankus, šeši iš dešimties (59 proc.) piešimo reikmenis, o dar pusė iš jų savo vaikams planuoja pirkti kuprinę (47 proc.) bei liniuotes, matlankius, skriestuvus ir panašias priemones (54 proc.).

Tėvai, kurių vaikai šiais metais eis į pirmą klasę, dažniau nei kiti prieš rugsėjo 1 d. pirks vaikui kuprinę (81 proc.), piešimo reikmenis (78 proc.), dėklą sąsiuviniams (66 proc.) bei rašymo priemonių dėklą – penalą (63 proc.). Tik 1 proc. apklaustų tėvų atsakė, kad šiais metais prieš rugsėjo 1 d. jie nepirks nieko.

Mokyklinio amžiaus vaikų skaičius šeimoje taip pat turi įtakos rugsėjo pirmosios apsipirkimo sumai – vieną moksleivį auginančios šeimos jo mokyklinėms išlaidoms paskirs 250 litų, du vaikus – po 200 litų, turinčios 3 vaikus – po 150 litų vieno vaiko mokyklinėms prekėms.

Seimo narys Žilvinas Šilgalis įregistravo Agnės Zuokienės siūlomo įstatymo pataisą. Seimo narės siūlyme nurodoma, jog tėvai, auginantys bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, rugsėjo pirmąją turėtų papildomą laisvą dieną.

Pritardamas A. Zuokienės iniciatyvai, Ž. Šilgalis teikiamą įstatymą siūlo koreguoti taip: “Darbuotojams, auginantiems bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, darbdavys turi duoti laisvo nuo darbo laiko nemažiau kaip pusę darbo dienos (pamainos) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Kartu būtų tikslinga peržiūrėti atmintinų ir laisvų dienų sąrašą, nes kai kurie laisvadieniai tikrai diskutuotini”.

Tokiu būdu, anot jo, būtų patenkinti ir darbuotojo ir darbdavio interesai, bei pradinių klasių moksleiviai turėtų galimybę gražų pusdienį praleisti su tėvais.

SEB bankas suteikia laisvą Rugsėjo 1-osios pusdienį daugiau kaip 350 darbuotojų, auginančių 1–5 klases lankysiančius vaikus. Darbuotojai, pasinaudoję šia galimybe, savo darbo vietose bus laukiami po pietų, t. y. 13 valandą.

Bankas šiai iniciatyvai ruošėsi iš anksto, todėl banko darbo laikas nebus keičiamas – visi banko skyriai rugsėjo 1-ąją dirbs įprastai.

„Rugsėjo 1-oji šeimos gyvenime yra svarbi akimirka, kuomet vaikus galbūt pirmą kartą arba, pasibaigus vasaros atostogoms, vėl tenka išleisti į mokyklą. Tai liudija per pastaruosius metus padidėjęs mūsų darbuotojų prašymų rugsėjo pirmąją suteikti vieną kasmetinių atostogų dieną skaičius. Atsižvelgdami į tai ir norėdami suteikti galimybę visiems darbuotojams, turintiems jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje, nusprendėme suteikti galimybę pirmą šios dienos pusę praleisti su šeima“, – sako SEB banko Personalo departamento direktorė Edita Znutienė.

Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos psichologės Loretos Juravičienės teigimu, siekdami sėkmingai ugdyti vaikus, tėvai ir mokykla turi bendradarbiauti. „Šis bendradarbiavimas turi prasidėti nuo pat Rugsėjo 1-osios ir tęstis visus metus. Pagirtina, kai darbdavys sudaro tam palankias sąlygas“, – sako vaikų psichologė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad tėvų palydėjimas į mokslo metų šventę labai svarbus mažiausiems mokinukams, o ypač pirmokams, kurie mokyklos duris praveria pirmą kartą. „Jiems ši diena yra didelis lūžis gyvenime, todėl kartu su tėvais jaunieji moksleiviai jaučiasi saugiau ir drąsiau“, – teigia L. Juravičienė. Vaikų psichologės pastebėjimu, tėvų buvimas Rugsėjo 1-osios šventėje vaikams išlieka svarbus iki penktos klasės – vėliau vaikai tampa savarankiškesni.

Dalyvavimas pirmoje vaiko pamokoje, vaikų psichologės nuomone, svarbus ir tėvams. „Jie turi galimybę susipažinti ar po vasaros atostogų dar kartą pabendrauti su auklėtojais ir kitais mokytojais, išgirsti švietimo sistemos ir mokyklos naujoves. Dažnai pirmą mokslo metų dieną ir mokytojai turi daug svarbios informacijos,“ – įžvalgomis dalijasi L. Juravičienė. Pasak jos, tėvų nuolatinis dalyvavimas mokinio, jo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime leidžia pasiekti geriausių mokymosi ir auklėjimo rezultatų, nes suteikia vaikams saugumo, kuria teigiamą vaiko požiūrį į mokyklą ir skatina socialinį aktyvumą.

Parlamentarė Agnė Zuokienė siūlo, kad darbuotojams, auginantiems bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki 12 metų, rugsėjo 1-ąją būtų suteikta poilsio diena.

Seimo narė užregistravo tai numatančią Darbo kodekso pataisą.

Anot jos, už tą dieną darbuotojui turėtų būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

A.Zuokienės teigimu, dabar Darbo kodekse numatyta, kad teisę į papildomą poilsio dieną turi darbuotojas, kuris augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba ne mažiau kaip du vaikus iki 12 metų.

“Todėl darbuotojai, auginantys vieną bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, teisės į papildomą poilsio dieną neturi”, – atkreipė dėmesį parlamentarė.

Jos teigimu, kasmet daugelis darbdavių geranoriškai sutinka išleisti savo darbuotojus, kad jie rugsėjo 1-ąją galėtų palydėti savo vaikus į mokyklas.

“Rugsėjo 1 dieną faktiškai nedirba labai daug tėvų, auginančių bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus iki dvylikos metų. Rugsėjo 1 diena yra savotiška neįteisinta (faktinė) moksleivių tėvų nedarbo diena”, – aiškinamajame rašte tvirtina politikė ir siūlo tą dieną įteisinti.

Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, įrašyta į atmintinų dienų sąrašą. Pagal Darbo kodeksą ji yra darbo diena.