2014 m. gegužės mėnesį Europos Parlamentas priėmė naująją tabako direktyvą, reglamentuojančią prekybą cigaretėmis Europos Sąjungos valstybėse. Tabako kompanijos šios direktyvos priėmimui aktyviai priešinosi.

Martynas Šimulis

2012 m. dėl galimų ryšių su tabako pramonės atstovais buvo priverstas atsistatydinti tuometis Maltos deleguotas eurokomisaras Johnas Dalli. Nepaisant to, jog direktyva buvo priimta, tabako gamintojai sugebėjo pasiekti, kad jos svarstymas keliautų į ES Teisingumo Teismą, kuriame šio klausimo nagrinėjimas gali užtrukti dar dvejus metus.

Pagal naująją direktyvą cigarečių pakeliai turėtų tapti nepatrauklūs vartotojams ir sumažinti rūkančiųjų skaičių. Tačiau ar šios priemonės – tinkamas būdas kovoti su žalingais įpročiais?

Trejus metus Jungtinės Karalystės sostinėje Londone gyvenantis 27-erių Tomas teigia, kad jau priprato prie šiurpių paveikslėlių pirkdamas savo mėgstamas cigaretes. Pasak vaikino, iš pradžių buvo keista matyti atviras sunkių ligų pažeistų kvėpavimo takų, burnos ar plaučių nuotraukas, tačiau ilgainiui traukdamas dūmą pradėjo nekreipti į tai dėmesio. Paklaustas, ar mano, kad vaizdinių priemonių naudojimas ant cigarečių pakelių atgraso jo draugus ar pažįstamus nuo rūkymų, jis tik nusišypso: „Cigaretės yra pailgos ir baltos, ant jų nieko nenupiešta. Todėl tie, kuriems kliūva neestetiškos nuotraukos, tiesiog persideda nusipirktas cigaretes į kokią nors metalinę dėžutę ir apie tai negalvoja.“

Pasak Tomo, mesti rūkyti Anglijoje skatina ne perspėjimai apie rūkymo žalą, o cigarečių kainos – vieno pakelio kaina ten gali siekti ir devynis svarus sterlingų. „Iš pradžių ištikdavo šokas, kai pagalvodavau, kad už pakelį moku daugiau nei 30 litų. Vis dėlto vėliau arba pradedi nebeskaičiuoti, arba imi taupyti ir rūkyti rankomis sukamas cigaretes, kurių kaina gerokai mažesnė“, – pasakoja vaikinas.

Vilniuje gyvenanti 31 metų Laura tikina seniai nebeskaitanti užrašų ant perkamų mėtinių cigarečių pakelių, nes ir taip puikiai suvokianti, kad šis jos įprotis yra žalingas: „Man nereikia priminti, kad rūkymas žudo, aš jau mintinai išmokau visus įspėjamuosius užrašus ant „Marlboro“ pakelių. Nebekreipiu į juos dėmesio, tačiau jei ant jų būtų vaizduojami ligos pažeisti organai, manau, šis vaizdas tikrai turėtų įtakos tam, kad mesčiau rūkyti greičiau ir lengviau.“

Plaučių nuotraukų Lietuvos rūkaliams matyti dar nereikia – ant pakelių kol kas matomi tik 30 proc. jų priekinės ir 40 proc. galinės dalies užimantys užrašai apie šio žalingo įpročių kenkimą žmogaus ir aplinkinių sveikatai.

Tačiau nuo 2017 m. ant tabako gaminių pakelių ir Lietuvoje jau atsiras vaizdiniai pranešimai ir įspėjamieji užrašai, o Laurai teks atsisakyti savo mėtinių cigarečių, nes jos bus uždraustos iki 2020 m. vidurio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kalbos, kad mesti rūkyti yra paprasta, laužtos iš piršto. Kodėl? Atsakymą pateikia ištrauka iš Danutės Jonušienės ir Roberto Badaros knygos “Toksikologo užrašai”.

Sugriautame majų mieste Palenkėje, Meksikoje, vienoje šventykloje išliko drožinys, vaizduojantis rūkantį žynį. Tai rodo, kad Lotynų Amerikoje tabakas buvo nuo seno vartojamas ritualinėms apeigoms. Kai 1492 m. Kristupas Kolumbas atrado naują žemyną, rūkantys čiabuviai jam atrodė keistuoliai. Jam kur kas labiau rūpėjo auksas. Tai, kad tabakas gali būti ne mažiau pelningas nei taurusis metalas, paaiškėjo gerokai vėliau. Tik XVII a. pradžioje šis augalas atkeliavo iš Pietų Amerikos į Europą.
Tačiau Europoje plintanti rūkymo mada daug ką papiktino. 1604 m. Anglijos karalius Jokūbas I, užėmęs sostą po karalienės Elžbietos mirties, išleido tabaką smerkiantį raštą, kuriame užsipuolė nepadorų įprotį – bjaurų akims, nepakenčiamą nosiai ir pavojingą plaučiams. Šis įprotis galėjo užtraukti net mirties bausmę.
Prekyba tabaku Naujojo pasaulio naujakuriams tapo aukso gysla. 1607 m. įsteigus pirmąją nuolatinę anglų koloniją Džeimstauną Virdžinijos valstijoje, jau po penkerių metų jos gyventojai pradėjo eksportuoti tabaką į Angliją. Dar po dvejų Ispanijoje buvo sukurtos pirmosios cigaretės – 1614 m. Sevilijos elgetos įsigudrino jas sukti iš cigarų atliekų. Iki tol buvo rūkomi tik cigarai.
Pirmąja rūkymo auka tapo anglų karininkas seras Walteris Raleighis (1554 –1618). Jis pirmasis atvežė tabaką į Angliją ir nepaleido pypkės iš dantų net pasitikdamas mirtį. 1618 m. spalio 29 dieną jis buvo nukirsdintas, prieš įvykdant bausmę buvo išpildytas jo paskutinis noras – leista surūkyti pilną dubenį tabako. Kitose šalyse už rūkymą žmogus taip pat galėjo netekti gyvybės. XVIII a. Rusijoje Petras I žiauriai bausdavo rūkalius – ne tik kankindavo, bet ir tremdavo į Sibirą arba skirdavo mirties bausmę.
Įsitikinus, kad tabakas gali būti naudingas žemės ūkyje, XVIII a. viduryje jis buvo naudojamas kaip insekticidas, apsaugantis augalus nuo kenkėjų. 1828 m. iš tabako lapų pavyko išskirti nikotiną, o 1880-aisiais amerikiečių verslininkas Jamesas Bonsackas patentavo pirmą cigarečių sukimo mašiną, kuri per valandą pagamindavo apie 10 tūkst. cigarečių.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Neabejojama, jog elektroninių cigarečių vartojimas kenkia ir sukelia rūkymo priklausomybę, tačiau jų šalininkai įsitikinę, kad jos kenkia mažiau nei tradicinės cigaretės ir net esą padeda atsikratyti šio žalingo įpročio. Priešininkų neatremiamas argumentas: elektroninės cigaretės įteisina ir daro madingą rūkymą, o tai turi labai didelį poveikį jaunajai kartai.

Jau keleri metai Lietuvoje ketinama reglamentuoti elektroninių cigarečių įsigijimą ir prekybą, tačiau kol vyksta naujosios Tabako direktyvos perkėlimas ir pritaikymas prie teisinės šalies sistemos, labiausiai nuo to kenčia jauniausia visuomenės dalis.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga neabejoja, kad eiti paprasčiausiu keliu ir uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje buvo galima ir prieš kelerius metus. “Gal būtume apsaugoję bent dalį paauglių? Kaip žinome, šiandien daugiau nei 70 proc. jų yra elektroninių cigarečių vartotojai”, – pateikta statistika šokiruoja gydytojas psichiatras.
A.Veryga įspėja, kad cheminėmis medžiagomis prisodrintų rūkalų patekimas į burną ir plaučius graso rimtais sveikatos sutrikimais ir priklausomybe nuo rūkymo. “Žinant, kad elektroninėse cigaretėse slypi 21 gramas nikotino, nesunku suvokti, jog mažametį gali ištikti ir kvėpavimo centro paralyžius”, – teigia A.Veryga.
Elektroninių cigarečių gamintojų kalbas, esą šios cigaretės padeda mesti rūkyti, “Veido” pašnekovas vadina nepagrįstomis ir sakosi nepažįstantis nė vieno, kuriam tai būtų iš tiesų padėję.

Rūko kas trečias
Remiantis Eurobarometro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje rūko apie 30 proc. gyventojų. Populiariausios priežastys, lemiančios šį įprotį, gana skirtingos.
Priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai priklauso nuo individo aplinkos veiksnių, fizinio, ekonominio ir socialinio rūkalų prieinamumo. “Nors vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą, dalis dar nesugeba atsisakyti tam tikra elgesio norma tapusio įpročio rūkyti”, – dėmesį atkreipia psichiatras.
Iš statistikos matyti, kad Lietuvoje kasdien rūko apie 15–16 proc. moterų ir apie 32 proc. vyrų. Vis daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams tenka ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Taigi elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų.
Pasidomėjus naujųjų rūkymo priemonių populiarumu tarp suaugusiųjų, iš atlikto 2013 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų bei jų požiūrio į tabako, alkoholio ir narkomanijos prevencijos priemonių efektyvumą matyti, kad elektronines cigaretės bent kartą gyvenime yra rūkę 5 proc. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 2 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 1 proc. respondentų.
Iš šių duomenų matyti, kad elektroninės cigaretės Lietuvoje daugeliui – jokia naujiena. Taigi kyla klausimas: kuo rizikuoja elektroninių cigarečių rūkaliai ir kuo šios priemonės skiriasi nuo tradicinių cigarečių vartojimo?

Apsisprendimų kryžkelėje
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, Lietuvoje dar nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio elektroninių cigarečių apyvartą. Todėl gyventojams patariama susilaikyti nuo šių prekių platinimo, pardavimo bei vartojimo.
Deja, realybė kitokia: jau keleri metai netrūksta smalsuolių, norinčių išbandyti šias cigaretes. Juolab kad jų esama kiekviename spaudos kioske.
Nepiktnaudžiauti elektroninėmis cigaretėmis ragina ir šalies medikai, atskleidžiantys, kad jau esama tyrimų duomenų apie daromą jų žalą plaučiams, kvėpavimo ir nervų sistemoms.
“Veidas” primena, kad naujoji Tabako gaminių direktyva iš esmės leidžia Europos Sąjungos valstybėms dėl apribojimų elektroninių cigarečių atžvilgiu apsispręsti savarankiškai, tačiau visos ES mastu bus reguliuojamas elektroninėse cigaretėse esančio nikotino kiekis (jis vienoje kasetėje galėtų prilygti ir 20 cigarečių).
Nepaisant šių aplinkybių Lietuva – vis dar apsisprendimų ir svarstymų kryžkelėje. G.Belian neabejoja, kad jau artimiausiu laiku mūsų šaliai vis dėlto teks apsispręsti – uždrausti prekybą šiais gaminiais, taikyti tokį pat kontrolės režimą kaip ir tabako gaminiams (drausti reklamą, nuotolinę prekybą, neparduoti asmenims iki 18 metų ir pan.) ar traktuoti elektronines cigaretes kaip aprobuotas medicinines prekes.
Mūsų kaimynai latviai šiuo klausimu akivaizdžiai ryžtingesni. Jų šalyje įstatymų pataisos jau rengiamos, jie sakosi apsisprendę prekybą elektroninėmis cigaretėmis drausti. Šį sprendimą lėmė tai, kad elektroninių cigarečių rūkymas pastaraisiais metais Latvijoje šoktelėjo net penkis kartus.
Paklaustas, kodėl Lietuva taip ilgai trypčioja vietoje nepriimdama sprendimo dėl elektroninių cigarečių, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina, kad kurį laiką laukta naujosios Tabako direktyvos, o ją priėmus tenka perkėlinėti į savą teisinę sistemą (šiuo metu tai ir vyksta).
“Visuomet galime pasiguosti, kad elektroninės cigaretės kenkia mažiau nei tradicinės, juk ten nėra degimo. Bet kol gyvename laukimu, kenčia jauniausias vartotojas, kuris visuomet linkęs pabandyti ir surizikuoti. Deja, atsakomybės šiuo atveju prisiimti nėra kam”, – apgailestauja A.Veryga.
Jis atskleidžia, kad gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ar svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ar gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ar spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų bei sąnarių skausmais ir pan. Bet blogiausia, kad kurį laiką pavartojus šias priemones kone dvigubai sparčiau vystosi priklausomybė nuo rūkymo.
Kai kalbama apie elektroninių cigarečių vartojimą, iškalbinga tampa detalė, kad įprastai šias cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Kaip pavyzdį galima minėti Kiniją ar Honkongą. Taigi akivaizdu, kad šis nuodas skirtas tik europiečiams, – vietiniams, regis, pakanka sąmoningumo tam atsispirti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atlikta analizė atskleidžia, kad per gaisrus daugiausiai gyvybių netenkama dėl neatsargaus rūkymo ir neatsargaus elgesio su ugnimi.

Per pastaruosius penkerius metus dėl rūkymo kilus gaisrui žuvo net 397 Lietuvos gyventojai. Svarbu paminėti ir tai, kad apie 70 proc. žuvusiųjų per gaisrus buvo neblaivūs.
„Skaudžių netekčių per gaisrus priežastys rodo, kad mūsų gyventojai, deja, nebrangina savo gyvybės, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. – Regis, kiekvienas žino, kas gali nutikti rūkant lovoje, kas laukia, kai kūrenamos netvarkingos krosnys ar kuo graso neišvalyti dūmtraukiai, bet gaisrų priežastys metų metais beveik nesikeičia.“
Gaisrų smarkiai pagausėja prasidėjus šildymo sezonui. Didelė dalis Lietuvos gyventojų niekaip neišgirsta raginimų laiku susiremontuoti krosnis, išsivalyti kaminus, o to pasekmės – pačios liūdniausios: netenkama ne tik namų, bet kartais ir gyvybės. Vien šiemet dėl netinkamo krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilo 593 gaisrai, per kuriuos žuvo devyni gyventojai.
Iš viso šiemet (iki spalio 31 d.) Lietuvoje kilus gaisrui žuvo 133 žmonės (92 kaimo gyventojai ir 41 – miesto). 75 proc. aukų žuvo per gaisrą savo, artimųjų ar pažįstamų namuose. Dažniausiai ugnyje žūstama naktį. Daugiausiai žmonių šiemet žuvo sausio (20) ir spalio (23) mėnesiais.
Kaip rodo gaisrų statistika, pražūtingiausios šiuo požiūriu yra 15 ir 18 mėnesio dienos. Be to, ir šiais metais iš 133 žuvusiųjų net 35 žmonės žuvo šeštadienį, o 25 – penktadienį.
Šiemet per dešimt mėnesių iš gaisro ugniagesiai išgelbėjo 129 gyventojus (iš jų keturis vaikus), atlikdami gelbėjimo darbus jie išgelbėjo dar 234 gyventojus (iš jų 24 vaikus).

Visoje Europoje išgarsėję kontrabandiniai rūkalai iš Lietuvos kenkia šalies reputacijai bei ekonomikai. Ir nors kontrabandinės cigaretės yra lengvai prieinamos nepilnamečiams, numatomi tabako draudimai rūkančiųjų skaičiaus nesumažins, o tik dar labiau padidins kontrabandos mastus.

Tai atskleidė naujausias visuomenės nuomonės tyrimas, kurį viešosios įstaigos “Lietuva be šešėlio” iniciatyva atliko tyrimų bendrovė  “GfK Custom Research Baltic”.

“GfK Custom Research Baltic” atlikto tyrimo duomenimis, 89 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių pritaria, jog Lietuva turi problemų dėl kontrabandinės prekybos cigaretėmis, ir 82 proc. yra įsitikinę, kad kontrabandininkų etiketė turi neigiamos įtakos Lietuvos reputacijai bei ekonomikai.

“Lyginant su šešėline alkoholio ir degalų prekyba, tabako gaminių kontrabanda šiuo metu yra didžiausia problema šalyje. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimas, kuris atskleidžia naujas tendencijas visuomenėje: anksčiau tabako gaminių kontrabandos problemą vertinę tolerantiškai, lietuviai nelegalią prekybą mato kaip riziką šalies reputacijai”, – sakė tyrimo iniciatorius visuomeninės organizacijos “Lietuva be šešėlio” vadovas Kęstutis Kupšys.

Atliktas tyrimas atskleidė dar vieną tendenciją – kontrabandinių tabako gaminių paplitimą tarp nepilnamečių. 84 proc. respondentų įsitikinę, kad kontrabandiniai tabako gaminiai yra lengvai prieinami nepilnamečiams. Tačiau jokie draudimai – nei mėtinių ir plonų cigarečių uždraudimas, nei pakuočių suvienodinimas ar įspėjamųjų ženklų ant cigarečių pakuočių padidinimas – apklausos dalyvių teigimu, neprivers jaunimo atsisakyti rūkyti.

Kad auksčiau išvardytos priemonės yra efektyviausios mažinant jaunuolių rūkymą, pritarė tik po 2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 51 proc. – respondentų įsitikinę, jog priešingai – ne draudimais, bet jaunimo ugdymu galima pasiekti norimų rezultatų.

“Svarbiausia suvokti, kad jei žmogus eina pirkti cigarečių – tai jau per vėlu jam ką nors drausti ar mokyti jį. Tik ugdant nuo mažens, įmanoma įskiepyti gerus įpročius. Žinoma, edukacinis procesas užtrunka ilgiau nei pats draudimas, tačiau edukacijos rezultatas yra akivaizdus ir ilgalaikis”, – teigė gydytojas psichiatras Dainius Stasiūnas.

Įvedus anksčiau minėtus tabako draudimus, rūkantieji savo įpročių nekeistų ir mėgiamų cigarečių ieškoti juodojoje rinkoje, kuri dėl padidėjusios paklausos dar labiau išaugtų. Taip mano 90 proc. apklaustųjų.

83 proc. respondentų mano, kad dėl numatomų draudimų išaugusi kontrabanda pakenks mažmenininkams. 80 proc. įsitikinę, jog tai turės neigiamos įtakos šalies biudžetui ir ekonomikai.

Lietuvoje rūko maždaug milijonas gyventojų – iš jų apie 500 tūkst. ilgainiui mirs dėl rūkymo.

Vilnietės Jolantos Mikšienės sūnus septyniolikmetis Mykolas rūkyti pradėjo sulaukęs vos dvylikos. Motina prisimena, kaip kartą vyras pranešė užtikęs sūnų traukiantį dūmą jų namų svetainėje. J.Mikšienė iš pradžių negalėjo patikėti, kad jų dvylikametis rūko. Tėvai buvo priblokšti, tačiau bet kokios pastangos drausti paaugliui rūkyti, pamokslavimai apie rūkymo žalą bei bausmės (žinodami, kad sūnus nepakenčia šviežiai spaustų želmenų sulčių, kaip bausmę tėvai versdavo gerti šias daug vitaminų turinčias sultis) naudos nedavė – Mykolas rūkyti nesiliovė ir rūko iki šiol.
„Galiausiai mes nuleidome rankas, nes supratau, kad iš pat pradžių padarėme klaidų ir dabar jau nieko nebepakeisime“, – skėsteli rankomis J.Mikšienė. Mykolo tėvai pajuto neturintys pakankamai argumentų, kurie įtikintų puikiai besimokantį sūnų atsisakyti cigarečių, nes patys daugybę metų jo akivaizdoje rūkė. J.Mikšienės vyras jau daugiau nei dvidešimt metų kasdien surūko po pakelį cigarečių, daug metų rūkė ir ji pati, tiesa, pastaruoju metu moteris sako dūmą patraukianti tik retsykiais.
„Taip, rūkyti blogai, rūkymas žudo. Bet tėvai vis tiek rūko ir žudosi… Ir vaikas, būdamas namie, nuolat mato tokį vaizdą. Bandėme sakyti, kad jam rūkyti ypač žalinga, nes jo organai dar bręsta, bet ir tai nepadėjo. Na, o veidmainiauti – meluoti, slėptis, nesirodyti prie vaikų, kad rūkome, irgi nematėme prasmės“, – pasakoja pašnekovė. Pilnametystės greit sulauksiantis Mykolas šiandien jau gali rūkyti prie tėvų neslapukaudamas. Tiesa, tėvai kartu su sūnumi nerūko, nors jų draugų šeimose ir tai nebėra tabu – nepilnamečiai traukia dūmą kartu su savo gimdytojais, šie jiems ir cigarečių nuperka, kad nereikėtų prašinėti vyresnių draugų.
Lietuva Europoje išsiskiria kaip šalis, kurios piliečiai pradeda rūkyti anksčiausiai. 44 proc. mergaičių ir 58 proc. berniukų Lietuvoje pirmą cigaretę surūko sulaukę vos trylikos ar dar jaunesni. Tarp vokiečių ir danų taip anksti rūkyti pabandančių vaikų yra daugiau nei dukart mažiau.
Lietuva pirmauja ir pagal rūkančių penkiolikmečių skaičių. Trečdalis tokio amžiaus berniukų ir penktadalis mergaičių Lietuvoje jau nebegali be cigarečių ir rūko reguliariai. Tai reiškia, kad Lietuvoje, nepaisant visų įrodymų, jog rūkymas kelia realią žalą sveikatai ir gerokai paankstina mirtį, auga nauja rūkančiųjų karta, kuri ateityje gali būti daug didesnė nei Vakarų šalyse. Visa tai yra nevaldomo cigarečių pardavimo nepilnamečiams ir rūkymo prevencijos, kuri Lietuvoje gerokai silpnesnė nei tabako pramonės rinkodara, pasekmė.

Plaučių vėžys – po 35 metų rūkymo

53 metų Jonavos gyventojui Algimantui Dirsei medikai neseniai pranešė šiurpią diagnozę: jis serga plaučių vėžiu. Vyras yra vienas iš 70 proc. rūkančiųjų, pradėjusių rūkyti dar paauglystėje. Nuo šešiolikos metų A.Dirsė, pagal profesiją šaltkalvis remontininkas, diena iš dienos traukė į plaučius tabako dūmą. Šiuo metu Kauno klinikose gydomo rūkaliaus gydytojai neabejoja: A.Dirsė plaučių vėžiu susirgo būtent dėl rūkymo. Tyrimais jau patvirtinta, kad apie 90 proc. plaučių vėžio atvejų vyrams sukelia rūkymas. Tai vienas pikčiausių vėžių, kurio diagnozę išgirdę ligoniai dažniausiai nebeišgyvena ilgiau nei porą metų. Rūkymo sukeltas plaučių vėžys Lietuvoje nužudo daugiausiai žmonių iš visų vėžio rūšių, pasiglemždamas po pusantro tūkstančio naujų aukų kasmet.
Anksčiau sveikata nesiskundusį, ne tik cigaretę patraukti, bet ir taurelę pakilnoti mėgdavusį A.Dirsę įvairios ligos pradėjo kamuoti maždaug prieš penkiolika metų. Susirgęs plaučių tuberkulioze ir meningitu, vyras net metus laiko pragulėjo ligoninėje Vilniuje. Ne vieną kartą A.Dirsė sirgo ir plaučių uždegimu. Kaip dabar aiškina medikai, visų ilgą laiką rūkančių žmonių imunitetas smarkiai nusilpsta, todėl ima kabintis įvairios ligos.
Atsigavęs po ligų pernai A.Dirsė sako jautęsis jau visai neblogai. Tačiau metams baigiantis netikėtai vėl pajuto silpnumą – nebegalėjo daryti jokio fizinio darbo, net sniego kieme nusikasti. Kiek vėliau pradėjo kosėti krauju. Susirūpinęs, kad galbūt tuberkuliozė vėl atsinaujino, A.Dirsė kreipėsi į medikus, tačiau jie rado ne tuberkuliozę, o plaučių vėžį.
A.Dirsės vėžys per toli pažengęs – operuoti jau per vėlu. Vienintelė galimybė vyrui pailginti gyvenimą yra chemoterapija, tad prieš keletą dienų jam pradėtas taikyti pirmasis chemoterapijos kursas. „Jaučiuosi normaliai, nieko nebijau. Klausiau gydytojų, kiek aš dar pragyvensiu, bet jie nieko nepasakė man“, – pasakodamas iš savo ligoninės palatos gūžteli pečiais A.Dirsė.
Apie 35 metus prarūkęs jonavietis kurį laiką buvo atsisakęs cigarečių tik kartą – kai gulėjo ligoninėje gydydamasis tuberkuliozę. „O kai grįžau iš ligoninės, vėl viskas prasidėjo iš naujo. Būdavo, nueini į žvejybą, o nekimba – iš tų nervų ir užsirūkai. Taip vėl įpratau parūkyti“, – prisimena jis. Dabar A.Dirsė vėl bando mesti rūkyti – gulėdamas Kauno klinikose surūko jau nebe visą pakelį, o tik porą cigarečių per dieną arba visai nė vienos, nors neslepia kiekvieną akimirką kovojantis su didžiuliu potraukiu vėl įtraukti to palaimingo, bet mirtinai nuodingo, dūmo.
A.Dirsė žinojo, kad rūkymas kenkia sveikatai, bet kaip ir daugelis rūkančiųjų nemanė, jog susirgs būtent jis. Be to, vyras vis dar abejoja, kad vėžys jo plaučius dabar graužia tik todėl, kad jis šitiek metų rūkė. „Visi sako, kad kenkia, ir visi rūko. Aš nežinau, o gal susirgau todėl, kad daug metų dirbau Jonavos „Achemos“ gamykloje kenksmingomis sąlygomis, gal tos cheminės medžiagos, patekusios į plaučius, irgi prisidėjo prie ligos. O gal visos priežastys kartu sudėjus“, – atsakymo neranda nuo plaučių vėžio kenčiantis A.Dirsė.
Nepaisant daugybės atliktų tyrimų, patvirtinusių rūkymo žalą, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse rūko maždaug trečdalis visuomenės. Visi rūkaliai yra girdėję įspėjimus, kad rūkydami jie trumpina savo gyvenimą, bet vis tiek rūko. Be to, kiekvienas iš jų, net ir prispaustas sunkiausių ligų, dar tebeturi abejonių, ar rūkymas tikrai yra toks žalingas.
Seimo narys Gediminas Kirkilas, rūkantis jau daugiau nei dvidešimt metų, kaip tipiškas rūkalius dėsto, kad sveikatai kenkia labai daug kas – net ir kvėpuoti užterštu Vilniaus oru. Per daugelį metų pypkė tapo socialdemokrato G.Kirkilo įvaizdžio dalimi. „Rūkymas man yra tam tikras ritualas. Mesti nemėginau, nes nenoriu, sveikatos problemų dėl to neturiu. O jei nuspręsčiau mesti, tai ir mesčiau. Aš bent jau sportuoju – žaidžiu tenisą, važinėju dviračiu ir taip sumažinu riziką“, – mano G.Kirkilas, nors medikai į tai sako, kad tokie politiko samprotavimai rūkymo žalos nė kiek nesumažina, o pamatęs savo plaučių rentgeno nuotrauką politikas veikiausiai šnekėtų jau nebe taip užtikrintai.
Apie trisdešimt metų rūkęs Seimo narys darbietis Kęstutis Daukšys antrino, jog gyventi mieste ir kvėpuoti užterštu oru yra taip pat kenksminga, kaip ir rūkyti cigaretes. „Norint gyventi sveikuoliškai reikėtų gyventi kaime, bet ten nėra darbo, – sako K.Daukšys. – Mano senelis iš dantų nepaleido cigaretės ir mirė sulaukęs 86-erių, o kiti nerūkė, bet mirė daug greičiau. Tad tai labai individualus dalykas.“ Kad ir kaip mėgintų pateisinti rūkančiuosius, pats K.Daukšys, ilgus metus vaikščiojęs nuo rūkymo pageltusiais pirštais ir dantimis, prieš kelerius metus vis dėlto metė rūkyti. Kodėl? „Ne dėl sveikatos – tiesiog nutariau, kad nebenoriu rūkyti, ir mečiau”, – tikina.
Tokius pasiteisinimus medikai įpratę girdėti ne tik iš politikų, bet iš visų rūkalių. Nė vienas jų nenori patikėti susirgęs būtent dėl rūkymo, dažnas tikina galintis mesti rūkyti kada tik panorėjęs ir beveik kiekvienas galvoja, jog mesti vis dėlto neverta, nes kvėpuoti užterštu oru ar valgyti sintetinių priedų prisotintą šiuolaikinį maistą yra ne mažiau kenksminga nei rūkyti.
Rodyti pirštu į ilgaamžius, kurie visą gyvenimą prarūkę sulaukia šimto metų, irgi įprastas dalykas. Tokiu pavyzdžiu dažnai prisimenama 86 metų televizijos režisierė Galina Dauguvietytė, rūkanti nuo septyniolikos metų ir kuo puikiausiai tebegyvenanti.
Tačiau mokslas šiandien griauna visus šiuos mitus ir pateikia visus atsakymus, kaip yra iš tiesų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kaip rodo naujausias Eurobarometro tyrimas, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos rūkalių ar rūkiusiųjų mano, kad ant tabako gaminių pakelių esantys įspėjimai dėl rūkymo žalos nedaro jokio poveikio jų įpročiams ir požiūriui.

Tokių įspėjimų naudą pripažįsta tik 26 proc. šalies rūkančiųjų ar rūkyti metusiųjų, nors ES taip mano vidutiniškai trečdalis rūkalių.Lietuvoje rūkantys prisipažino 30 proc. respondentų, kurie vidutiniškai per dieną surūko po daugiau nei 13 cigarečių. Kaip paaiškėjo iš tyrimo, didžiausi rūkaliai ES yra graikai (40 proc. respondentų), o mažiausi – švedai, mat ten rūkantys prisipažino tik 13 proc. apklaustųjų. Užtat Kipro dūmintojai viršija visus rekordus: jie per dieną surūko vidutiniškai po pakelį cigarečių.Tik 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje galėjo pasigirti sėkmingai metę rūkyti, nors bent kartą gyvenime tą padaryti bandė apie 65 proc. rūkančiųjų. ES kontekste mūsų šalies rūkaliai išsiskiria dar vienu aspektu, mat jie yra mažiausiai prisirišę prie konkretaus cigarečių prekės ženklo – tik apie 36 proc. lietuvių renkasi jas pagal gamintoją.„Nors per pastarąjį penkmetį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų rūkalių po truputį mažėjo, dabar didžiausią nerimą kelia rūkančių jaunuolių skaičiaus didėjimas“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. Pasak jos, prie to labai prisideda tabako pramonės bandymai vis įmantresniais pakeliais patraukti jaunimo dėmesį.Atliekant Eurobarometro tyrimą „Europiečių požiūris į tabaką“ ES šalyse apklausta beveik 27 tūkst. žmonių (Lietuvoje – 1021 asmuo). Tyrimo tikslas – ištirti europiečių rūkymo įpročius, pripratimą prie tabako gaminių bei rūkymo prevencijos priemonių poveikį ir vertinimą.

manosveikata.lt

Tabako lapuose randama apie 4000 įvairių cheminių medžiagų, iš kurių keli šimtai yra toksiškos žmogaus organizmui. Tabakas gali būti rūkomas, kramtomas ar uostomas norint pasiekti poveikį organizmui.

Tabako lapuose esantis nikotinas sukelia priklausomybę, savo stiprumu prilyginamą alkoholiui, kokainui ar net morfinui. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta 5 milijonai žmonių.

Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, sukelianti poveikį organizmui. Nikotinas patenka į smegenis po 10 sekundžių po to kai pradedama rūkyti. Jis veikia ir stimuliuojančiai, ir atpalaiduojančiai. Nikotinas skatina žarnyno veiklą, seilių ir bronchų sekreciją, stimuliuoja nervų sistemą, didina širdies ritmą ir kraujospūdį, didina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino gamybą, laikinai pagerina atmintį ir dėmesio sukaupimą. Stresinėse situacijose nikotinas veikia atpalaiduojančiai. Jis taip pat mažina apetitą. Nepratusiam rūkyti didelės nikotino dozės gali sukelti pykinimą, padidėjusį prakaitavimą, drebulį ar net traukulius.

Be nikotino, tabake taip pat yra daugiau nei 20 medžiagų, turinčių kancerogeninį poveikį (dažnai bendrai vadinamos dervomis). Tai acetonas, amoniakas, anglies monoksidas, cianidas, metanas, propanas, butanas ir kitos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Nikotinas sukelia arba turi įtakos daugiau nei dvidešimčiai ligų. Ilgai rūkantys labiau rizikuoja sirgti širdies ir kraujagysli ligomis, vėžiu, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis.

Nikotinas skatina kraujo krešėjimą, todėl didina trombozės riziką. Susidarę krešuliai gali patekti į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą ir insultą. Trombozės rizika ypač padidėja kartu veikiant ir kitiems faktoriams – aukštam kraujospūdžiui, padidėjus cholesterolio kiekiui, esant mažam fiziniam aktyvumui, taip pat moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes.

Cigarečių dūmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esančiu ir deguonį pernešančiu hemoglobinu ir mažina deguonies pernešimą kraujyje bei organizmo aprūpinimą deguonimi.

Rūkymas organizme sukelia oksidaciją, kurios metu išsiskiriantys laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, skatina aterosklerozės vystymąsi, greitina organizmo senėjimą. Rūkymas taip pat slopina organizmo imunitetą, todėl didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis.

Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą ir sukelia vėžinių ląstelių gamybą. Rūkymas didina visų vėžinių susirgimų riziką, ypač plaučių, burnos, ryklės, šlapimo pūslės ir inkstų.

Ilgas rūkymas slopina uoslės ir skonio jutimus.

Tyrimais įrodyta, kad metus rūkyti per tam tikrą laiką organizmo funkcijos normalizuojasi ir rizika sirgti rūkymo sukeltomis ligomis žymiai sumažėja:

• Per 20 minučių – normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas

• Per 8 valandas – iki normalaus lygio nukrinta anglies monoksido ir pakyla deguonies kiekis kraujyje

• Per 24 valandas – sumažėja staigaus infarkto rizika

• Per 1 – 9 mėnesius – pagerėja plaučių funkcija, palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys

• Per 5 metus – 50 procentų sumažėja mirtingumas nuo plaučių vėžio ir burnos vėžio atsiradimo rizika palyginus su 1 pakelį cigarečių per dieną surūkančiais

• Per 10 metų – širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika tampa panaši į niekad nerūkiusiųjų, priešvėžinės ląstelės pakeičiamos normaliomis.

"Veido" archyvas

Lietuvoje pristatytas lazeris, kuris jau 20 000 žmonių Europoje padėjo mesti rūkyti. Specialaus, vokiečių mokslininkų sukurto „Facilitas“ lazerio terapija laikoma bene efektyviausiu būdu atsisakyti žalingo įpročio – rūkymo. Tyrimų duomenimis, po lazerio terapijos rūkyti meta 70 – 80 proc. rūkalių.

„Rūkymas yra sunkiau įveikiamas nei priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rūkoriams nepavyksta mesti, yra nemalonūs nikotino abstinencijos simptomai: dirglumas, nervingumas, išsiblaškymas, nerimas, nemiga, energijos stoka, padidėjęs apetitas. Abstinencija, kuri ir sukelia norą užsirūkyti, nėra tik silpnos valios požymis, kaip save bando teisinti dauguma rūkančiųjų. Mesti rūkyti stabdo biologinė nikotino priklausomybė“, – sakė priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė.

Tyrimų duomenimis, net 70 proc. visų rūkorių norėtų mesti rūkyti, tačiau tik 30 proc. įvairiais būdais bando atsikratyti šio žalingo įpročio ir tik 2 – 3 proc. iš jų per metus pavyksta įveikti šią priklausomybę. Lazeriu atliekama procedūra už kitus mesti rūkyti padedančius būdus, pasak mokslininkų, yra efektyvesnė net 10 kartų.

„Dažniausiai rūkantysis imasi „šaltojo kalakuto“ būdo, kada metama „čia ir dabar“, ir taip organizmui sukelia šoką. Kitos priemonės – pleistrai, kramtomosios gumos su nikotinu, įvairūs medikamentai – nikotino pakaitalai, kurie mažina abstinencijos keliamą diskomfortą ir palaipsniui padeda atsikratyti biologinės priklausomybės. Tačiau šie preparatai nepadeda įveikti psichologinės priklausomybės, todėl juos vartojant, kaip papildoma priemonė rekomenduojamos psichologo konsultacijos“, – pasakojo N. Bagdonaitė.

Lazerio terapijos metu nėra naudojami chemijos preparatai, pacientas nejaučia skausmo, prieš procedūrą jį konsultuoja profesionalus psichologas. Pirmiausia bandoma suprasti rūkymo priežastis ir tik po to atliekama 45 min. trukmės lazerio terapija. Jos metu lazeriu stimuliuojami bioaktyvūs ausies taškai, kurie yra susiję su pripratimu prie nikotino, ir taip skatinamas endorfinų  (džiaugsmo hormonų) išsiskyrimas, sumažinama įtampa, pagerinama kraujo cirkuliacija. Po procedūros pacientas 3 – 5 dienas nejaučia abstinencijos požymių ir dėl to lengviau lengviau susilaiko neužsirūkę.

BFL

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti siūlymas uždrausti rūkyti sostinės viešose vietose nepilnamečiams.

Pasak Vilniaus savivaldybės pranešimo, šiuo draudimu siekiama mažinti tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą nepilnamečiams asmenims ir su tabako gaminių vartojimu susijusius neigiamus padarinius.

“Šiuo metu nepilnamečiams draudžiama įsigyti tabako gaminius, tačiau nėra draudimo juos vartoti. Svarstant šį projektą svarbi visuomeninių organizacijų nuomonė ir pasiūlymai, tad projekto rengėjai laukia šių organizacijų pozicijos”, – teigiama pranešime.

Pernai toks draudimas buvo įteisintas Neringos, Ukmergės ir Trakų savivaldybėse, šiemet gegužės pabaigoje draudimas rūkyti nepilnamečiams viešumoje įvestas Jurbarke.

Tabako kontrolės įstatymu draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, visų rūšių viešajame transporte, restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose.

Už draudimo rūkyti tam tikrose vietose pažeidimą grėstų administracinė bauda.

politika@bns.lt

BFL

Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis žada labiau riboti rūkalų reklamą ir vartojimą.

“Ribojimų bus įvesta daugiau. Tai (rūkymas – BNS) yra tas blogis, kurio galima išvengti”, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras.

Pasak jo, dar šiais metais ketinama priimti sprendimą dėl vieningos cigarečių pakuotės įteisinimo. Tai pat ketinama labiau kovoti su paslėpta tabako reklama.

“Sprendžiant, ar reklama nėra paslėpta, paskutinis žodis turėtų priklausyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, o ne kelioms valstybinėms institucijoms. Kai jos pateikia skirtingus traktavimus, tada advokatų ir prokurorų gebėjimo klausimas, kas įtikins teisėją, kokį sprendimą reikia priimti”, – BNS sakė viceministras.

Viceministro teigimu, pataisos dėl paslėptos reklamos turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų, o dėl pakuočių suvienodinimo – vėliau, nustačius perinamąjį laikotarpį išparduoti likučius.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sakė, kad reikia įteisinti draudimą rūkalais prekiauti savitarna.

“Jeigu nueiname į “Akopolį”, randame net 40 kasų, prie kurių yra tabako gaminių, o kasininkės nespėja sužiūrėti, ar cigaretes perka tikrai nepilnametis”, – kalbėjo G. Belian.

Ji siūlo taip pat griežtinti atsakomybę už tabako vartojimo pažeidimus. Pasak jos, dabar susiklostė ne visai palanki teismų praktika dėl tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams – pardavėjui galima skirti baudą iki 5 tūkst. litų, bet teismai dažniausiai ją sumažina iki 300 litų, motyvuodami pardavėjų sunkia finansine padėtimi.

“Šis pažeidimas (tabako pardavimas nepilnamečiams- BNS) mūsų nuomone, yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių”, – sakė G. Belian.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Zenius Martinkus informavo, kad dėl rūkymo sukeltų ligų ir kitų negalavimų kasmet Lietuvoje miršta 7 tūkst. žmonių, o Europos Sąjungoje - 650 tūkst. Pasak jo, dabar Lietuvoje rūko 33 proc. gyventojų (ES vidurkis – apie 30 proc.)

Naujausias Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas rodo, kad žalingų įpročių lietuviai po truputį kratosi, tačiau vis aktualėja kita problema – didėja nutukusių ir antsvoriu besiskundžiančių gyventojų gretos.

Prieš kelias savaites viešėdama Suomijoje, Turku mieste, negalėjau atsigėrėti suomių aktyvumu. Nors ir spaudė nedidelis šaltukas bei pūtė šiaurys, gatvėse stebėjau šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis mosuojančius miestiečius, parkelyje įrengtose lygumų trasose švilpiančius slidininkus, o ant užšalusios jūros įrengtu taku būriais pasivaikščioti traukiančius tėvus su vaikais ir šunų vedžiotojus. Dar stebėjausi, kad ant duonos suomiai tepasi margariną (sviesto parduotuvėje net nerasi), o pritrūkę namie daržovių nemaloniai nustemba, mat jos – nepamainoma pietų ar vakarienės dalis.

Plika akimi matomus skirtumus, palyginti su lietuviais, atskleidžia ne tik šie vieno savaitgalio įspūdžiai, bet ir statistika – Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo palyginimas su analogiškais tyrimais Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.

“Pagal mitybos ir sveikatingumo įpročius mes ryškiausiai skiriamės nuo Suomijos. Tik apie procentą šios šalies gyventojų vartoja natūralų, riebų naminį pieną, kokį pas mus geria nemaža dalis žmonių. Suomiai tepasi ant duonos margariną, o ne sviestą, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, – jei jų vartojama per daug, didėja cholesterolio kiekis kraujyje ir skatina aterosklerozę. Be to, Suomijoje daug didesnė dalis gyventojų kasdien valgo daržoves, ypač moterų. Ryškiai skiriamės ir pagal fizinį aktyvumą”, – lygina Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo atsakinga vykdytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros profesorė Jūratė Klumbienė.

Vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, rūko dukart rečiau

Šiuo metu specialistai analizuoja naujausius, 2010 m. atlikto Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo rezultatus. Apžvelgusi išankstinius jau devinto tyrimo duomenis, J.Klumbienė tvirtina, kad ją labiausiai nudžiugino rūkančių vyrų mažėjimo tendencija. Naujausio tyrimo išankstiniais duomenimis, kasdien rūkančių vyrų Lietuvoje 2010 m. buvo 34,2 proc., o 2008 m. – 39 proc. Tai gerokai mažiau, palyginti su 1994 m., kai šis rodiklis siekė 43 proc.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tokios tendencijos ir tikėjosi. “Rūkymo paplitimo mažėjimui svarbiausią ir didžiausią įtaką padarė reikšmingai pakilusi cigarečių kaina. Kai įstojome į ES, prisiėmėme įsipareigojimus didinti tabako akcizą iki minimalaus ES lygio, tačiau tas sprendimas buvo vilkinamas. O sunkmečiu buvo ne tik padidintas akcizas, bet ir krito žmonių pajamos”, – komentuoja A.Veryga.

Tiesa, tarp rūkančių moterų tokios ryškios mažėjimo tendencijos nematyti, tačiau tyrimo vykdytojus džiugina bent jau tai, kad šis skaičius nedidėja. J.Klumbienė pasakoja, kad rūkymo paplitimas Lietuvoje didėjo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau dabar rūkančių moterų skaičius išlieka apie 15 proc.

Kodėl rūkančiųjų gretos didėjo 1994–2000 m., vaizdžiai iliustruoja A.Veryga. Specialistas primena, kad 1994-aisiais į Lietuvos rinką atėjus užsienio kompanijoms daug investuota į tabako reklamą ir rinkos plėtrą, todėl rūkančiųjų skaičius didėjo. Jis staiga sustojo 2000 m., kai įsigaliojo tabako reklamos draudimas. Prie šios tendencijos stiprėjimo prisidėjo ir draudimas rūkyti uždarose patalpose.

J.Klumbienė pastebi, kad rūkymo paplitimui didelės įtakos turi išsilavinimas: tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą rūkalių yra dukart mažiau negu tarp įgijusių žemą išsilavinimą – ypač tarp vyrų. Pernai Lietuvoje rūkė 21,4 proc. vyrų, turinčių universitetinį išsilavinimą, ir 40,8 proc. vyrų, įgijusių vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. “Pavyzdžiui, Suomijoje rūkančių vyrų yra daug mažiau negu pas mus, ypač baigusių aukštąjį mokslą. O Latvijoje atvirkščiai – fiksuojamas daug didesnis rūkymo paplitimas ir tarp vyrų, ir tarp moterų”, – su kitomis šalimis lygina J.Klumbienė.

Bent kartą per savaitę alaus geria pusė vyrų

Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys atskleidžia ir tai, ko nenori pripažinti alkoholio gamintojai: padidinus alkoholio akcizą, 2009–2010 m. geriančiųjų stipriuosius gėrimus sumažėjo. Nors alkoholio gamintojai ir jų lobistai visa gerkle rėkia, kad alkoholio vartojimas ne sumažėjo, o persikėlė į šešėlį, šis tyrimas atskleidžia, jog yra kitaip. Tyrimo duomenimis, 2010 m. vyrų, kurie bent kartą per savaitę gėrė stiprių alkoholinių gėrimų, buvo 23,6 proc., o 2004 m. taip atsakė net trečdalis apklaustųjų.

“Tikrai nesutinku su alkoholio gamintojais. Šitas ginčas senaskaip pasaulis, bet iš tikrųjų priemonės, nukreiptos prieš alkoholio plitimą, duoda tam tikrą efektą. Nors mūsų tyrimo duomenys dėl alkoholio vartojimo nėra labai optimistiniai, tendencijos pakankamai pozityvios”, – tvirtina J.Klumbienė.

“Kad mažėja alkoholio vartojimas, rodo ir mažėjantys psichozių bei apsinuodijimų alkoholiu skaičiai – jei jie būtų likę stabilūs, galėtume sakyti, kad vartotojai persimetė į šešėlinę rinką. Bet dabar, kad ir kokį rodiklį paimtume – ar neblaivių vairuotojų, ar psichozių, ar apsinuodijimų, visur matome mažėjimą”, – antrina A.Veryga.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. užregistruota 3114 alkoholinių psichozių – mažiausiai nuo 2004 m. 2007 m. užfiksuota 4330 tokių atvejų.

Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenys taip pat rodo, kad šiek tiek sumažėjo ir vyrų, ir moterų, kartą per savaitę geriančių alaus. 2010 m. alaus bent kartą per savaitę gėrė 51,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų. “Alkoholinių gėrimų vartojimo pikas buvo 2000–2002 m., o dabar stebimas reikšmingas bent kartą per savaitę alų vartojančių asmenų sumažėjimas”, – komentuoja J.Klumbienė.

“Jeigu apskritai vertintume alaus ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo tendencijas, tarp vyrų fiksuojamas mažėjimas, o tarp moterų padėtis išlieka stabili. Kita vertus, tos, kurios vartoja alkoholinius gėrimus, dabar jau išgeria reikšmingai daugiau nei 1994 m. Tarp vyrų tokios reikšmingos didėjimo dalies nėra”, – lygina J.Klumbienė.

Alkoholio vartojimo didėjimą iki 2002 m. vėlgi galima paaiškinti liberalesne tvarka. A.Veryga primena, kad 1999 m. drastiškai sumažinti alkoholio akcizai, prekyba stipriaisiais gėrimais liberalizuota – prasidėjo naktinė prekyba alkoholiu, prekyba degalinėse, stiprieji gėrimai intensyviai reklamuoti. Be to, jų kaina praktiškai nedidėjo, o gyventojų pajamos sparčiai augo.

Tyrimo vykdytojai atliko ir specialų testą, kuriuo nustatoma, kad žmogus gali turėti problemų dėl alkoholio. “Galima įtarti, kad maždaug pusė Lietuvos vyrų ir apie 16 proc. moterų turi kažkokių problemų dėl alkoholio vartojimo”, – apibendrina J.Klumbienė.

Nors dabartinė tendencija teikia vilčių, A.Veryga nėra nusiteikęs itin optimistiškai, kad ji ilgai išsilaikys. Specialistas baiminasi, kad jei ekonomika atsigaus, o gyventojų pajamos vėl pradės didėti, alkoholio vartojimas taip pat didės.

Antsvorio turi 62 proc. vyrų

Kas dvejus metus vykdomame Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrime daug dėmesio skiriama mitybai. Viena kertinių sveikos mitybos rekomendacijų – pakankamas suvartojamų daržovių ir vaisų kiekis. Deja, lietuvių pinigines patuštinusi krizė pakenkė ir mitybai. Bent tris dienas per savaitę šviežių daržovių pernai vartojo apie 59 proc. apklaustų moterų ir 50 proc. vyrų. Nors nuo 1996 m. padidėjimas tikrai ryškus – prieš 15 metų šviežių vaisių bei daržovių bent tris kartus per savaitę valgė tik 25 proc. moterų ir 18 proc. vyrų, palyginti su 2008-aisiais, stebima mažėjimo tendencija. 2008 m. šviežių daržovių nurodė valgantys 68 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.

“Šį sumažėjimą siečiau su įvairiomis priežastimis – tarp jų ir ta, kad kartais ir žiniasklaidoje skamba grėsmingos žinios apie visokius teršalus ir pesticidus, esančius daržovėse”, – svarsto tyrimo vykdytoja.

Vilniaus universiteto profesorius, mitybos specialistas Rimantas Stukas mano, kad lietuviai supranta, koks maistas naudingas jų sveikatai, tačiau galimybei sveikai maitintis koją kiša mažos pajamos. “Pernai atlikome ekologiškų maisto produktų vartojimo tyrimą, kuris parodė, kad apie 70 proc. gyventojų ekologiškų produktų vartotų kur kas daugiau, jei šie būtų pigesni. Žmonės supranta, kas palankiau sveikatai, bet ekonominė padėtis verčia juos rinktis pigesnius produktus”, – komentuoja profesorius.

Dėl vartojamo kaloringo maisto ir mažo fizinio aktyvumo Lietuva, kaip ir kitos Vakarų šalys, neišvengia nutukusių ir antsvorio turinčių gyventojų būrio didėjimo. 2010 m. 62 proc. vyrų turėjo antsvorio (2008 m. – 61 proc.), o 20 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 17 proc.). Antsvorio turėjo ir pusė moterų (2008 m. – 46 proc.), o 22 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 20 proc.).

Įdomu tai, kad nors suomiai pagal fizinį aktyvumą ar sveikesnę mitybą lenkia mus visa galva, antsvorio turinčių vyrų ten tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau suomės labiau prisižiūri ir tarp jų turinčiųjų antsvorio kur kas mažiau.