Latvijos rinkimuose pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų daugiausiai balsų pelnė prorusiška partija, už kurią noriai balsavo ne tik tautinės mažumos, bet ir patys latviai.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose kairiosios pakraipos rusakalbių remiamas susivienijimas “Santarvės centras” surinko daugiausiai – 28,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 31 mandatą Latvijos Seime.
Tiesa, kol kas neaišku, ar šiai partijai pavyks sudaryti valdančiąją koaliciją, ar antrą kartą iš eilės teks tenkintis kėdėmis opozicijos stovyklai priklausančioje parlamento salės pusėje, mat prorusiškoms jėgoms kelio į valdžią nelinkusios atverti nei antroje vietoje likusi premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė”, nei gerokai dešiniųjų partijų kortas sumaišiusi ir trečią vietą “nuskynusi” nauja buvusio prezidento Valdžio Zatlero Reformų partija, nei juolab atvirai nacionalistinis ir gana radikalus ketvirtą vietą laimėjęs Nacionalinis aljansas.
Vis dėlto, net jei valdžia liks dešiniųjų partijų rankose, šie rinkimai rodo, kad per metus latvių rinkėjų galvose įvyko nemenki pokyčiai. Vienas jų – nenoras prie valdžios lovio vėl prileisti oligarchų.

Oligarchų era baigiasi

“Kad oligarchų pozicijos Latvijoje silpsta, liudija jau vien tai, jog trečią vietą parlamento rinkimuose laimėjo prieš pusmetį prezidento postą dėl kovos su oligarchų korupcija paaukojęs dabar jau buvęs šalies vadovas V.Zatleras”, – teigia Latvijos politologas Ivaras Ijabas.
Priminsime, kad, apkaltinęs korupcija ir oligarchų savivale, nepasitikėjimą parlamentu tuometis prezidentas pareiškė prieš pat numatytą Seimo apsisprendimą, kas toliau užims prezidento postą. Ir nors dabar Latvijos prezidento postą užima prie oligarchų klano priskiriamas žinomas finansininkas, buvęs banko “Unibank” vadovas Andris Bėrzinis, V.Zatleras triumfuoja: A.Bėrzinio remiama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, daugelio vadinama tiesiog “oligarcho partija”, per rinkimus vietoje anksčiau turėtų 22 mandatų gavo jau tik trylika. Be to, žemiau 5 proc. balsų ribos liko korupcija kaltinamo Ainaro Šlesero vadovaujama partija “Už geresnę Latviją”. Čia svarbu turėti omenyje, kad kaip tik dėl jo galimų finansinių manipuliacijų V.Zatleras stojo į principinę kovą su visu oligarchų klanu.
Vis dėlto didžiausia Latvijos rnkimų sensacija tapo kitkas – tai prorusiškos partijos “Santarvės centras”, kurią daugiausia remia rusakalbiai Latvijos gyventojai, pergalė.

Laimėjo rusakalbių favoritai

Verta paminėti, kad jokia rusakalbių remiama partija dar nė karto per 20 metų Latvijoje neturėjo tokių tvirtų pozicijų, kaip šiemet. Tiesa, to paties “Santarvės centro” pergalė vietos valdžios rinkimuose prieš dvejus metus lėmė tai, kad dabar Rygos mero pareigas eina rusakalbis Nilas Ušakovas. Be to, pernai vykusiuose parlamento rinkimuose toji pati partija džiaugėsi antra vieta, nors ir nepateko į valdančiosios koalicijos sudėtį.
Tai kas gi nutiko, kad iš stiprėjančios politinės jėgos ši partija tapo stipriausia, ir dar šalyje, kurioje, nepaisant didelės rusakalbių gyventojų dalies, jų remiamos partijos iki aukščiausios pakylos valdžios olimpe niekada neprasimušdavo?
Žinoma, galima aiškinti, kad šią partiją išsirinko Ryga, kurioje gyvena daugiausiai rusakalbių ir kurioje “Santarvės centras” gavo net 43 proc. rinkėjų balsų. Tačiau jei už šią partiją būtų balsavę vien rusakalbiai – nesvarbu, tik Rygos ar visos Latvijos, jų balsų vis tiek nebūtų pakakę. Juk šiuo metu Latvijoje rusakalbiai sudaro apie 27 proc. visų 2,2 mln. šalies gyventojų, bet tik kiek daugiau nei pusė jų turi balsavimo teisę. Vadinasi, teisi politologė iš Rygos Iveta Kažoka, drįstanti teigti, kad rinkimus laimėjusiai partijai pavyko palenkti ne tik tautines mažumas, bet ir pačius latvius. Klausimas – kaip?

Latviai užkibo?

Partija “Santarvės centras” latvius traukia tuo, kad ji savęs nevadina prorusiška, o jos vadų ir narių kalbos neprieštarauja veiksmams. Tarkime, paanalizavę partijos programą, iš tiesų nerastume nė žodžio apie tai, kuo rusakalbius rinkėjus dažnai vilioja kitos partijos: čia neužsimenama apie rusų kalbos, kaip valstybinės, įteisinimą ar pilietybės suteikimą jos neturintiems 345 tūkst. rusų, kurie jau du dešimtmečius naudojasi keistu nepiliečio statusu.
Priminsime, kad nors šis statusas suteikia teisę be vizų keliauti net toliau nei Latvijos piliečiams (nepiliečiams atviros ne tik Šengeno šalių, bet ir Rusijos sienos), tačiau šie žmonės neturi teisės balsuoti ar būti išrinkti į politinius ir karinius postus, dirbti teisinio darbo, naudotis kai kuriomis tik Latvijos piliečiams galiojančiomis privilegijomis bei garantijomis. Bet svarbiausia, kad būtent tarp jų yra daugiausiai bedarbių ir socialiai remtinų žmonių.
Priešingai nei kitos partijos, “Santarvės centras” savo programoje daugiausiai dėmesio skyrė socialinėms problemoms, o ne pačiam nepiliečio statusui. Ir neprašovė: partiją palaikė ne tik savo labiau nuskriaustus tautiečius palaikantys balsavimo teisę turintys rusakalbiai ar mažumų padėtimi nepatenkinti Latvijos pilietybę turintys kitų tautybių atstovai, bet ir nemaža dalis valdžia nusivylusių ar euro įvedimo besibaiminančių latvių, kuriems “Santarvės centro” lyderiai prieš rinkimus pažadėjo švelniau nei ankstesnė valdžia mažinti valstybės skolą, neskubėti prisijungti prie euro zonos, svarstyti paskolos užsienio kreditoriams grąžinimo atidėjimą.
Be to, latviams įprastą budrumą prie valdžios neprileisti prorusiškų politikų sumažino ir subtili rusakalbio Rygos mero laikysena. Nors iš pradžių jo patekimas į šį postą nemažai daliai latvių sukėlė šoką, vėliau jis pelnė simpatijų pripažindamas okupaciją, taip pat pritardamas (kaip ir kiti partijos atstovai) idėjai griežtinti baudas už latvių kalbos nevartojimą valstybės institucijose.
Dar vienas pliusas “Santarvės centrui” – kad jį itin kritikuoja kitos prorusiškos Latvijos partijos. Tarkime, anksčiau į parlamentą kelis kartus patekusios partijos “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” lyderiai pabrėžia, kad “Santarvės centro” pergalė būtų tikras nusivylimas ir Latvijos rusams, ir Maskvai, kuri per šią partiją esą neturi jokių šansų didinti savo įtakos Latvijoje.
Tačiau gali būti, kad išrinktosios partijos taktika ir jos prorusiškų “konkurentų” paverkšlenimai tėra gudrus blefas, panašus į tą, kurį puikiai naudojo ir tebenaudoja Estijos centro partija, vadovaujama Edgaro Saavisaro.
Ši partija, kovo mėnesį laimėjusi 26 proc. balsų, stengiasi neeskaluoti draugystės su Maskva ir visuomet pabrėžia socialines problemas. Iki šių rinkimų, prieš kuriuos paaiškėjo, jog E.Saavisaras pinigų rinkimų kampanijai atvirai kaulijo iš Rusijos verslininkų, partijai ir jos lyderiui pavykdavo suvaidinti, kad jo draugystė su Maskva tėra mitas.
Tiesa, šiuo atveju paralelė su Rygos meru N.Ušakovu labai trapi, mat prieš pastarąjį panašaus kompromato kaip prieš E.Saavisarą nėra. Tačiau ir jis, kaip E.Saavisaras, vis dėlto laikomas Vladimiro Putino bičiuliu, nors kartu pietaujant jų niekas nematė. Užtat kiti N.Ušakovo partijos nariai, manoma, palaiko itin draugiškus santykius su V.Putino “Vieningosios Rusijos” atstovais. Be to, tiek Latvijos “Santarvės centras”, tiek Estijos centro partija, nors ir nedemonstruodamos išskirtinio dėmesio Maskvai, aktyviai pasisako už glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija.

Partijų rezultatai per rinkimus
(Rinkėjų balsų proc.)
Partija    Partijos kryptis    Lyderis    Rinkimai 2010-10    Rinkimai 2011-09
Bendras rinkėjų aktyvumas    62 proc.    61 proc.

“Santarvės centras”    Kairioji prorusiška    N.Ušakovas    26    28,3
Reformų partija    “Antikorupcinė”    V.Zatleras    Nebuvo    20,8
Partija “Vienybė”    Centro dešinė    V.Dombrovskis    31    18,83
Nacionalinis aljansas*    Konservatyvi nacionalistinė    R.Dzintaras    7,65    13,88
Žaliųjų ir valstiečių sąjunga    Oligarchų    A.Lembergas    19,68    12,22
“Už geresnę Latviją”    Verslo interesų    A.Šlesersas    7,65    2,41
* Konservatyvus Nacionalinis aljansas “Viskas – Latvijai!”, “Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę

Prorusiškos partijos Latvijos parlamente
1993 m. pirmą kartą nepriklausomos Latvijos parlamento rinkimuose dalyvavo rusakalbių teises ginanti politinė partija “Demokratinių iniciatyvų centras”, bet neperžengė 4 proc. ribos, būtinos norint patekti į Seimą.
2002 m. kita partija – blokas “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” (jai 1998–2001 m. priklausė ir minėtas “Demokratinių iniciatyvų centras”, vėliau prisišliejęs prie partijos “Latvijos kelias”) rinkimuose į parlamentą gavo 25 mandatus.
2006-aisiais triumfavo prieš metus įkurtas “Vienybės centras”, Seime gavęs 17 vietų. Tuose pat rinkimuose partija “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” tegavo 6 mandatus.
2010 m. per rinkimus pastaroji partija nebeperžengė 5 proc. balsų ribos, užtat “Vienybės centras” jau puikavosi 29 mandatais ir buvo antra didžiausia partija parlamente, nors valdančiosios koalicijos sudaryti jai nepavyko.
2011 m. partija “Vienybės centras” per rinkimus gavo daugiausiai rinkėjų balsų ir 31 mandatą parlamente.

Prorusiškos partijos Latvijos savivaldybėse
2001 m. blokas “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” Rygos taryboje laimėjo 13 vietų iš 60-ies ir pateko į valdančiąją koaliciją.
2006 m. pirmą kartą prorusiškos partijos atstovas tapo meru – šį postą Sedos mieste (Šiaurės Latvija) gavo partijos “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” atstovė Irina Andrejeva.
2009 m. partija “Santarvės centras” Rygoje laimėjo rekordinius 26 mandatus iš 60-ies ir sudarė valdančiąją daugumą. Partijos lyderis N.Ušakovas tapo Rygos meru.

BFL

Kol kaimynės Jūrmalos nekilnojamojo turto pardavėjai džiaugiasi pasibaigusia krize ir naujus butus tiesiog šluojančiais atvykėliais iš Rusijos, lietuviams lieka tik pavydėti. Kol kas taip laukiami turtingesni rusai mūsų pajūryje labiau linkę ilsėtis, o ne švaistyti pinigus brangesniam būstui.

Klaipėdos bendrovės “Termionas” direktorės Indrės Valionienės teigimu, pasiryžusių labai plačiai savo pinigines mūsų pajūryje atverti Rusijos piliečių kol kas tikrai nėra tiek daug kaip Latvijoje.

“Susidomėjimas yra. Tačiau kad būtų koks ypatingas pirkimas, nepasakyčiau. Bent kol kas rusai į pajūrį važiuoja tik atostogauti. Ir labai gausiai. O butus perka tik vienas kitas. Simpatijas Lietuvai ir ypač Palangai jie jaučia nemažas. Bet sako, kad kol jiems sudarytos geros sąlygos Latvijoje ir ten dar yra patrauklių nekilnojamojo turto objektų, jie renkasi ją”, – “Respubliką” tikino I. Valionienė.

Pasak “Termiono” vadovės, rusus į Jūrmalą vilioja labai patogus susisiekimas bei čia vykstantys jų taip mėgstami įvairiausi festivaliai. Neabejojama, kad tiesioginis skrydis iš Maskvos į Palangą ir pastarojoje išjudintų ne tik nekilnojamojo turto rinką.

“Visa tai sudėjus, latviai tik išlošia. Ir ne tik pritraukdami turistų bei parduodami nekilnojamąjį turtą. Latvijos valdžia jau svarsto galimybę du ar tris kartus padidinti nekilnojamojo turto mokestį”, – sakė I. Valionienė.

Lietuvoje trečiųjų šalių piliečių įgytas nekilnojamasis turtas nėra pagrindas jiems gauti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje. Tačiau jo įgijimo dokumentai gali būti vienas iš atvykimo į Lietuvą tikslą patvirtinančių dokumentų gaunant daugkartinę Šengeno vizą iki vienų metų. Turėdamas tokią vizą, užsienietis Lietuvoje ar kitose Šengeno valstybėse gali būti ne ilgiau kaip tris mėnesius per pusę metų.

Nors rusai Palangoje ir neperka visko iš eilės, kaip Jūrmaloje, jie populiariausiame šalies kurorte palaiko stabiliai aukštas nekilnojamojo turto kainas.

“Pas mus aukštos kainos laikosi vien tik dėl rusų. Jei ne jie, tikrai nebūtume išvengę tokių pačių rinkos svyravimų, kaip ir likusioje šalies dalyje”, – neabejojo Palangos nekilnojamojo turto agentūros “Rolijona” savininkė Ona Mackevičienė.

Anot palangiškės, rusus ir baltarusius Palangoje labiausiai domina gyvenamieji butai. Jie perkami ne tik dėl gyvenimo vasarą, bet ir galimybės paprasčiau gauti Šengeno vizą.

“Nemažai Rusijos verslininkų tokias vizas turi dėl savo darbo reikalų. Tad pirkdami butus jie rūpinasi, kad jas gautų jų šeimų nariai – žmonos ir vaikai. Tad rusai visą laiką stabiliai domisi Palanga, kurioje jiems ekonominės krizės nebuvo. Tik pirmą kartą pastebėjome, kad šią žiemą susidomėjimas nekilnojamuoju turtu iš jų pusės buvo labai didelis. Paprastai taip būna tik liepą ir rugpjūtį. Tai rodo, kad ši rinka bent Palangoje atsigauna. Susidomėjimas jos nekilnojamuoju turtu šiuo metu yra tikrai labai didelis”, – sakė O. Mackevičienė.

Paklausą didina ir labai sumažėjusi pasiūla. Kaip vieną iš to priežasčių “Rolijonos” savininkė yra linkusi įvardyti teisėsaugininkus, nes labai daug prasidėjusių statybų Palangoje sustabdė prokurorai.

O būstas kurorto senos statybos namuose, nors ir yra gana didelė pasiūla, potencialių pirkėjų nevilioja. Žmones baugina dėl šildymo žiemą išaugantys komunaliniai mokesčiai bei pardavėjų prašomos labai didelės kainos.

O. Mackevičienė prognozavo, kad jau greitai butų kainos senos statybos namuose kris ir dviejų kambarių butas kainuos apie 80-100 tūkstančių litų.

Šiuo metu poilsiui daugiausiai ieškomi iki 250 tūkstančių litų kainuojantys butai su autonominiu šildymu, balkonu ir vieta automobiliui. Pastoviam gyvenimui norima išleisti iki 120 tūkstančių litų kainuojančiam būstui senos statybos name.

Pasak nekilnojamojo turto pardavėjų, būsto gyventi Palangoje ieško apie 30 procentų jų klientų, likę jį įsigyja poilsiui.

FB-UA54328

Viena iš Rusų aljanso vadovių Olga Gorškova neigia daugeliui susidariusį įspūdį, kad Rusų aljansas – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos “paklodė”.

“Tokius žmones tenka nuvilti. Mūsų partija turi savo programą, aiškią poziciją, savo principus. Mes stengiamės jų laikytis”, – savaitraščiui Litovskij kurjer” sakė “auksinio balso” sostinės mero rinkimuose turėtoja O. Gorškova. Galima teigti, kad būtent jos balsas tapo lemiamu išrenkant Vilniaus meru Artūrą Zuoką. “Mes ne nacionalinė, regioninė partija. Visiškas melas, kad visi partijos nariai tik rusai. Išvardinsiu keletą pavardžių: Eugenijus Galiautdinovas, Vaigutis Stančikas, Vitalijus Besakirskas. Manau, komentarai nereikalingi”, – “Litovskij kurjer” teigė O.Gorškova.

Anot sostinės tarybos narės, labiausiai jų partiją kritikuojančiai valdančiajai parlamento daugumai vertėtų prisiminti šimtus tūkstančių lietuvių, išsibarsčiusių po visą Europą. “Gali būti, kad rytoj Anglijoje, Airijoje arba Ispanijoje bus įkurta Lietuvių konstitucinių demokratų partija. Ką tada sakys mūsų kritikai?”, – klausia O.Gorškova.

O. Gorškovos manymu, lenkų partijos lyderiams teko pajausti, kad koalicija – tai lygių partnerių sąjunga, o ne vertikalūs santykiai “senjoras ir vasalas”

Lietuvos rusų sąjunga (LRS) paminklą žinomam rusų atstovui ar matrioškai norėtų statyti Vilniaus centre.

Apklausoje, kurioje teiraujamasi, kam galėtų būti pastatytas paminklas Vilniuje, LRS teigimu, nuo sausio 17-osios internetu, telefonu, gatvėse, mokyklose apklausta apie 4 tūkst. žmonių.

Rezultatai kol kas nesikeičia – dauguma apklaustų Lietuvos rusų nuo pat rinkimų pradžios savo palankumą reiškia aktoriui, muzikantui, poetui Vladimirui Vysockiui.

Internete skelbiami apklausos rezultatai rodo, kad už jo kandidatūrą internete ir skrajutėse pasisakė 597 apklausos dalyviai, matrioškos – 485, caro Petro I – 420, karvedžio Michailo Kutuzovo – 370, aktoriaus, režisieriaus Sergejaus Bodrovo – 298 balsavusieji.

Antradienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje LRS demonstravo, kuriose vietose galėtų būti pastatyti daugiausia balsų surenkantys paminklai.

V.Vysockio atminimas esą galėtų būti įamžintas Pilies gatvėje, mėgstamoje menininkų, caro Petro I – Muzikos ir teatro akademijos kieme, kadangi buvusiuose Sluškų rūmuose caras apsistodavo viešėdamas Lietuvoje. Tuo metu matrioškos skulptūra esą pagyvintų Sereikiškių parką.

Apklausa dar vyks iki vasario 13-osios. Tuomet, kaip žada LRS, bus renkami parašai už paminklo pastatymą ir dar vasarį bus kreipiamasi į sostinės savivaldybę dėl leidimo.

Tačiau sąjungos atstovai aiškina, kad nebūtinai sostinėje gali atsirasti vienam iš jų pasiūlytų kandidatų skirtas paminklas.

Anot LRS atstovo Romualdo Žukovskio, apklausos dalyviai gali pateikti ir savo pasiūlymus, į kuriuos esą taip pat gali būti atsižvelgta: “Jei matysime, kad bus labai gerų pasiūlymų, kodėl negalime daryti ir toliau tokios gražios iniciatyvos”.

LRS teigia, kad reprezentatyvi apklausa kainuotų per brangiai, be to, sako norinti išgirsti daugiausia rusakalbių nuomonę, nors apklausoje gali dalyvauti ne tik rusai ar rusakalbiai.

“Mes atstovaujame rusų tautybės ar rusakalbiams žmonėms, kurie tokį norą išreiškia. (…) Tai yra iniciatyva, ir toks pasiūlymas, kai agentūra, sociologai, kainuoja didžiulius pinigus. Mes dabar išleisime pinigų tam, ką galime paskui panaudoti pačiai statybai, be to, čia yra žmonės, kurie patys nori sutvarkyti. Paskui žiūrėsime, kaip tą apiforminsime”, – teigia LRS atstovė Larisa Dmitrijeva.

LRS teigimu, esą paminklas būtų statomas iš Lietuvos tautinių mažumų lėšų, naudojantis Lietuvos valdžios ar Europos Sąjungos parama.

“Lietuvoje tautinės mažumos turi savo programas, Vyriausybė ir valstybė tikrai remia tas programas. (…) Yra ir europiniai pinigai, kurie numatyti ir tautinių mažumų visoje Europoje palaikyti identitetą ir kultūrą, yra galimybės ir ten kreiptis. Vilniaus miesto savivaldybėje tautinių mažumų irgi yra įvairių programų, kurios palaiko bendruomenes”, – kalbėjo L.Dmitrijeva.

Rusų sąjunga pripažįsta, kad Vilniuje yra įamžintas ne vieno rusų atstovo atminimas, ji taip pat siekia skirti lėšų literatūrinio A.Puškino muziejaus, A.Sacharovo skvero sutvarkymui. Tačiau, LRS teigimu, Lietuvos rusams reikia dar vieno paminklo.

“Norėtųsi praplėsti asmenybių ar reiškinių (ratą – BNS), nes Vilniuje šimtmečiais gyvena rusų tautybės žmonės, kurie nori įamžinti savo kultūrą, identitetą. (…) Mūsų statistiniais duomenimis, Vilniuje yra 12 proc. rusų tautybės žmonių, bet rusakalbių yra žymiai daugiau”, – teigė L.Dmitrijeva.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 161,7 tūkst. rusų tautybės žmonių.

Lietuvoje gyvenantys rusai jaučiasi daug mažiau diskriminuojami nei jų tautiečiai Estijoje, Latvijoje ar Suomijoje, rodo naujas tyrimas.

Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausoje tik 12 proc. rusų Lietuvoje sakė manantys, kad šalyje yra paplitusi diskriminacija etniniu pagrindu. Estijoje tokių buvo 59 proc., Suomijoje 28 proc., o Latvijoje 25 proc.

Lietuvoje rusai sudaro apie 5 proc. gyventojų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – apie ketvirtadalį. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančios Lietuvos paprašė padėti spręsti rusakalbių problemas Latvijoje ir Estijoje.

Šią savaitę paskelbtas tyrimas atskleidė, kad kitose valstybėse, kur tirtas etninės mažumos ar imigrantų požiūris, situacija dar prastesnė – paplitusią diskriminaciją įžvelgė 94 proc. Šiaurės afrikiečių Italijoje ir 88 proc. Prancūzijoje, 75 proc. somaliečių Švedijoje ar 76 proc. čigonų Lenkijoje.

Vienas iš keturių apklausoje dalyvavusių etninės mažumos atstovų ar imigrantų Europos Sąjungoje (ES) per 12 mėnesių prieš apklausą patyrė diskriminaciją dėl dviejų ar daugiau priežasčių. Lietuvoje taip atsakė tik 4 proc. rusų.

Atlikdama apklausą FRA 27 ES valstybėse narėse apklausė 23 tūkst. 500 asmenų, kurie priklauso tautinėms mažumoms ar yra imigrantai.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako tikįs, kad naftos tiekimo atnaujinimo vamzdynu “Družba” problemą padės išspręsti Maskvos ir Varšuvos dialogas. Jis pažymi, kad Lietuva, siekdama problemos sprendimo, neturi daryti jokių nuolaidų.

“Matydami aktyvių Rusijos ir Lenkijos santykių vystymąsi, tikimės, kad naftos tiekimo “Družba” klausimas taip pat bus išspręstas teigiamai”, – naujienų agentūrai “Interfax” sakė A.Ažubalis.

Paklaustas, ar Lietuva yra pasirengusi nuolaidoms, kad būtų atnaujintas naftos tiekimas, ministras atsakė: “Sprendžiant pagal tai, kaip formuluojate klausimą, jūs taip pat tikite, kad vamzdyno incidentas nėra vien techninė problema”.

“Pašalinti techniniams nesklandumams nereikia jokių nuolaidų. Lietuva nuolat kėlė šį klausimą, nuo pat to momento, kai atsirado nesklandumai, tačiau nebuvo jokio atsako iš mūsų rusų partnerių”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva iki šiol negavo oficialios informacijos apie incidento detales ir naftos tiekimo atnaujinimo perspektyvas.

2006 metais naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose pardavus lenkams netrukus nutrūko naftos tiekimas vamzdynu “Družba”. Rusija tuomet sakė, kad naftotiekyje įvyko avarija. Vėliau rusai pareiškė, kad vamzdyno techninė būklė yra bloga, todėl tiekti juo naftą į Mažeikius yra nenaudinga dėl didelių remonto išlaidų.

Gamykla Mažeikiuose naftą atsigabena tanklaiviais per terminalą Būtingėje, tačiau tai mažina ją valdančios įmonės pelningumą.

Rusijos dienraštis “Novaja Gazeta” trečiadienį paskelbė “Wikileaks” paviešintą JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentą, kuriame Amerikos ambasados Maskvoje atstovai svarsto, jog viena pagrindinių priežasčių Rusijai nutraukti naftos tiekimą “Družbos” vamzdynu buvo kerštas.

Pasak paviešinto dokumento, dabartinis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas, 2006 metais vadovavęs kompanijos “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, spaudė naftos kompanijas neteikti žaliavos lenkams parduotai “Mažeikių naftai”.

Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas viliasi, jog Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo katastrofos tema neskels spekuliacijų, ir tikisi kad Maskva ir Varšuva toliau plėtos bendradarbiavimą.

“Aš tikiuosi, kad spekuliacijų nebus, kad niekas nemėgins iš šios tragedijos susikrauti politinio kapitalo”, – sakė S.Lavrovas žurnalistams Maskvoje ketvirtadienį.

Drauge ministras pareiškė, kad, kaip jis tikisi, tas kursas, kuris buvo suderintas per prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į Varšuvą, kursas, kuris, “be abejo, atitinka svarbiausius Rusijos ir Lenkijos tautų interesus”, bus tęsiamas, ir susitarimai bus vykdomi.

“Aš to nekomentuosiu”, – pareiškė S.Lavrovas, atsakydamas į klausimą, kaip Lenkija reaguoja į vakar Maskvoje pateiktą Tarpvalstybinio aviacijos komiteto galutinį pranešimą apie L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos tyrimą.

S.Lavrovas pareiškė, kad lėktuvo katastrofos tyrimą Rusijos ir Lenkijos vyriausybių pavedimu atliko Tarpvalstybinis aviacijos komitetas.

“Tai nepriklausoma tarptautinė organizacija. Kai mūsų kolegos Lenkijoje rašo, kad tai Rusijos tyrimas, taip nėra. Tarpvalstybinis aviacijos komitetas yra nepriklausoma Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) struktūra. Technikos komisija rėmėsi žymiausių ekspertų iš mūsų šalies, iš Lenkijos, JAV, iš kai kurių Europos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių parama. Taip pat dalyvavo kai kurios tarptautinės organizacijos”, – sakė S.Lavrovas.

“Aš nekomentuosiu konkrečių teiginių, kurių buvo, nors teiginių buvo įvairių, bet pabrėšiu, kad spekuliuoti šia tema, manau, neetiška, ir net kai kur šventvagiška. Tai baisi tragedija”, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais nelegaliai patekti į Lietuvą mėgino Rusijos ir Gruzijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai 2010 metais sulaikė neteisėtai sieną bandžiusius pereiti 53 Rusijos, 51 Gruzijos ir 20 Baltarusijos piliečių.

Taip pat Lietuvos sieną neteisėtai kirto ir VSAT pareigūnams įkliuvo 19 armėnų, 8 vietnamiečiai, 6 vokiečiai, 7 afganistaniečiai, 5 moldavai ir kitų šalių piliečiai, pranešė VSAT.

Tačiau valstybės sieną pernai dažniausiai pažeidė Lietuvos piliečiai – iš 301 visų sulaikytųjų tokių buvo 115.

Daugiausiai pažeidėjų sulaikyta prie sienos su Baltarusija (145) ir su Rusija (119).

Užpernai Lietuvos pasieniečiai buvo sulaikę 299 sienos pažeidėjus.

Iš viso pernai Lietuvos pasieniečiams įkliuvo sienos pažeidėjai iš 16 valstybių, taip pat sulaikytas vienas asmuo, kurio pilietybė nežinoma.

Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.