BFL

Nors per pastarąjį dešimtmetį šalyje likviduota net 800 sąvartynų, prireiks mažiausiai 20 metų, kol jie grąžins mums prarastas žemes. Kaip jas valysime ir ką jose auginsime? Tai klausimai mokslininkams, o kol kas kabinamės į atliekų rūšiavimo pradžiamokslį.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Jei žmogus rūšiuoja buitines šiukšles į specialius konteinerius, už atliekų tvarkymą jis neturėtų mokėti. Tokią mokesčių metodiką esame pateikę ir Vy­riausy­­bei“, – pasakoja Aplinkos ministerijos At­lie­kų departamento direktorius Dalius Kri­nickas.

Iki šiol nė viename teisės akte tokio siūlymo nebuvo. Gal tai padidintų norą rūšiuoti? Lie­tu­va per metus perdirba 21 proc. atliekų ir tuo lenkia Estiją, Lenkiją, Latviją, bet atsilieka nuo ES vidurkio (28 proc.).

Nors komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų perdirbimo procentas vienam gyventojui palengva didėja (2013 m. perdirbta 7,66, 2014 m. – 8,59, 2015 m. prognozė – 10,5 kg), tai nė iš tolo neprilygsta geriausioms ša­lims rūšiuotojoms. Belgijoje per metus sutvarkoma 75 kg atliekų, skaičiuojant vienam gyventojui. Vokietijoje – 90, Prancūzijoje – 73 kg.

Vis dėlto Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liu­bi­na­vičius mano, kad jau turime kuo pasidžiaugti: sukurta europinė atliekų tvarkymo sistema, su­valdyti ir vis mažiau dvokia sąvartynai.

Atliekos tvarkomos senoviškai

2013 m. į šalies sąvartynus nukeliaudavo 90 proc., šiandien – 60–70 proc. lietuvių buitinių at­liekų.

Valstybės strateginiame 2014–2020 m. atliekų tvarkymo plane kasmet numatoma surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 proc. pakuočių at­liekų, tačiau nei 2013, nei 2014 m. perkopti šios ribos nepavyko. Situacijai negerėjant Eu­ropos Komisija imsis finansinių sankcijų, ku­rias šalies vartotojai pajus kaip išaugusį mokestį už atliekų tvarkymą.

Alytaus regioninių atliekų tvarkymo centrų vadovo Algirdo Reipo vertinimu, tai būtų neatleistina, nes žmonės jau ir taip permoka už at­liekų tvarkymą (pirkdami supakuotus gaminius, kurių pakuočių tvarkymo sąnaudos iškart įskaičiuojamos į jų kainą, ir mokėdami už perdirbtų atliekų šalinimą sąvartyne ar deginimą atliekų jėgainėje): „Vaikydamasi statistikos Ap­­linkos apsaugos agentūra dalį atliekų pateikia kaip perdirbtas, nors iš tiesų jos vis dar šalinamos sąvartynuose ir deginamos.“

Pernai į Lietuvos vidaus rinką kartu su ga­miniais pateko apie 340 tūkst. tonų pakuočių. Tai maždaug 116 kg pakuočių atliekų vienam žmogui. Nors šiukšliname mažiau, nei yra ES vidurkis (157 kg žmogui), nuo jų vaduojamės vis dar labai sunkiai.

Palyginti 54 proc. Lietuvoje su Austrija, ku­rioje sutvarkoma 92 proc. atliekų pakuočių, Bel­gija (90 proc.), ar Vokietija (80 proc.), akivaiz­du, kad tobulėti dar yra kur. Kas trukdo per­dirbti daugiau atliekų?

D.Krinicko vertinimu, tai lemia nepakanka­mai išplėtota infrastruktūra ir žmonių sąmonin­gumo trūkumas. „Išmečiau šiukšles pro du­ris, ir tai jau ne mano problema“, – dalies lietuvių požiūriu į aplinką piktinasi ir A.Liu­bi­navičius.

Dalis kaime gyvenančių žmonių atliekų klausimą sprendžia senoviškai: užkuria laužą ir sumeta viską. Nepaisant to, kad žmogui kenksmingų atliekų deginimas pažeidžia aplinkos ap­saugos reikalavimus ir užtraukia piliečiams baudą nuo 28 iki 57 eurų, o daržininkystės at­liekų pleškinimas graso nuo 57 iki 189 eurų bauda. Bet juk nepagautas – ne vagis.

Pakuočių tvarkymo organizacijos apklausų duomenimis, pasyviausiai atliekas pernai rūšiavo jaunimas, šiek tiek daugiau entuziazmo ro­dė vyresnio amžiaus žmonės ir namų šeimininkės. Nenorą rūšiuoti buityje esančių atliekų respondentai grindė vietos stygiumi namuose (36 proc.),  laiko ir noro stoka (28 proc.), o 27 proc. buvo įsitikinę, kad jų darbas nueitų perniek, nes visos atliekos nukeliauja į tą pačią šiukšliavežę.

„Veido“ kalbinti specialistai sutinka, kad lie­tuviai rūšiuoti nėra linkę. O kam rūšiuoti, jeigu iš perdirbtų atliekų pagamintų prekių, priešingai nei kiti europiečiai, nė nepirktume? Švedijoje užrašas „pagaminta iš perdirbto popieriaus“ taptų pranašumu renkantis prekę, o Lietuvoje – priešingai: 49 proc. žmonių tokių prekių nepirktų.

Tačiau Inžinerinės ekologijos asociacijos vadovas Rimantas Budrys primena, kad pasaulyje nėra nė vienos šalies, kurioje būtų įdiegta atliekų rūšiavimo sistema, paremta vien žmonių sąmoningumu. Jis įsitikinęs, kad atliekų rū­šiavimą išjudintų tik finansiniai svertai.

„Užmigdyti“ sąvartynai ir toliau dirba

Šalyje veikia 14 moderniai įrengtų sąvartynų: 11 regioninių, komunalinės paskirties, vienas pavojingų atliekų ir du statybinių atliekų. Visi jie įrengti ir prižiūrimi pagal ES reikalavimus, o tai reiškia, kad yra aptverti nuo laukinių gyvūnų, suformuotais ir užpiltais šlaitais, vis mažiau dvokia ir teršia aplinką.

A.Liubinavičius uždarytus sąvartynus lygina su gęstančiais ugnikalniais ir primena, kad ir po uždarymo puvimo bei irimo procesai juose vyksta dar 10–20 metų.

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos moks­lų fakulteto profesorius Audrius Maruška aiškina, kad sąvartynams suirus darbas patikimas tam tikrų rūšių grybams, gebantiems išvalyti dirvožemį, o vėliau sodinami valymo už­duo­tį užbaigiantys augalai: „Lietuvoje augančių grybų galimybės mažai tyrinėtos. Mūsų tyrimas leido sukurti technologiją, kurios esmė ta, kad gyvosios aplinkos organizmai skaido kenks­min­g­us teršalus. Per pusantro mėnesio grybai su­naikina apie 70 proc. kenksmingų medžiagų, o likusia dalimi pasirūpina karklai, serenčiai, baltieji ar raudonieji dobilai, miglės.“

Gamtosaugininkų ir mokslininkų darbą ap­sunkina tai, kad jie nežino, koks turinys pa­lai­dotas sąvartynuose, nes sovietų okupacijos me­­tais apie rūšiavimą nebūta nė kalbos, ta­čiau ži­no­ma, jog ten slypi nemenkas antrinių žaliavų re­zervas. Kalotės sąvartyne prie Klai­pėdos įreng­ti gręžiniai padeda surinkti metano dujas ir nukreipia jas į šalia sąvartyno esan­tį generatorių. Deginant dujas miestui ga­­minama elektra.

Švedijoje vadinamoji žemės energija gaunama deginant atliekas, o iškastinio kuro naudojama labai mažai (Skandinavijos šalyse jam taikomi didesni mokesčiai), tad atliekų, skirtų deginti, valstybė nuolat žvalgosi užsienyje.

Nors prieš keletą metų buvo sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje galėtų pritrūkti deginti reikalingų atliekų, ateity, iškilus atliekų deginimo jėgainėms Kaune ir Vilniuje, prof. Gintaro Denafo teigimu, taip atsitiks.

„Šveicarija yra pasistačiusi 4 atliekų deginimo jėgaines, norvegai ir švedai importuoja at­liekas iš Pietų Europos ir degina jas savo at­lie­kų deginimo jėgainėse“, – apibendrina A.Liu­binavičius. Pasak jo, po deginimo liekantis kenks­­mingas pelenų šlakas laidojamas.

Sudeginti toną atliekų kainuoja 200 eurų, bet Lietuvoje nėra net tam reikalingų įstatymų.

Už atliekų tvarkymą atsakingas aplinkos viceministras Algirdas Genevičius aiškina, kad iš svetur atvežtos išrūšiuotos atliekos Lietuvoje tik perdirbamos, bet nedeginamos. Tačiau šį rudenį suomių valdoma termofikacinė jėgainė „Fortum Klaipėda“ pažeidė įstatymus degindama atliekas, atgabentas iš Airijos. Kiek tokių at­vejų dar neužfiksuota?

Šiaulių rajone veikiantis atliekoms tvarkyti skirtas valstybinės reikšmės objektas – pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ deginimo įrenginys, nepaisant to, kad Lietuva investavo į jį keliasdešimt milijonų eurų, sunaikina tik nedidelę dalį medicininių atliekų. Šį pusmetį „Toksika“ sudegino daugiau kaip 200 tonų me­dicininių atliekų, o daugiau nei 900 tonų bu­vo išvežta deginti į Latviją.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst. specialių konteinerių tinklą, padėsiantį elektronikos atliekomis atsikratyti net atokiausiose gyvenvietėse.

„Džiugu, kad rūšiavimo kultūra Lietuvoje jau „įleido šaknis“, bet, kad atliekų rūšiavimas taptų įpročiu, reikia ne tik laiko, tačiau ir realių skatinimo priemonių, – sako „EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas. – Informuodami visuomenę apie atliekų tvarkymą, visuomet stengiamės būti labai praktiški: nors mūsų įmonės pagrindinė veikla yra elektroninės įrangos ir kitų atliekų perdirbimas, nieko nestebina įmonės teritorijoje vykstančios ekskursijos, kurių metu rodome EEĮ atliekų perdirbimo procesą. Esame įsitikinę, kad savo akimis išvydę visą rūšiavimo procesą ir rezultatus, žmonės įgaus motyvaciją rūšiuoti.“

Kita veiksminga rūšiavimą skatinanti priemonė, kurią nurodo A. Kybartas, vartotojui lengvai pasiekiamo, suprantamo ir patogaus elektros bei elektronikos įrangos atliekų rūšiavimo konteinerių tinklo įrengimas. „Didžiausia problema, su kuria susiduria užimti ar atokesnėse Lietuvos vietose gyvenantys žmonės – nepatogus atliekų rūšiavimo procesas. Įprasta, kad stambiąsias elektroninės įrangos atliekas tiesiai iš namų išveža iškviestas EMP atliekų TAKSI, deja, smulkiaisiais prietaisais dažniausiai žmonės atsikrato mesdami juos į bendruosius buitinių atliekų konteinerius. Retas kuris susimąsto, kad šių atliekų į paprastus konteinerius mesti negalima. Atrodo, kas čia tokio, bet per metus tokių atliekų į sąvartynus patenka išties įspūdingas skaičius – daugiau nei 2 tūkst. tonų,“ – sako EMP generalinis direktorius.

1 tūkst. specialių konteinerių įrengti 10-yje Lietuvos regionų. Išvaizdūs žali tinklo konteineriai pastatyti didžiausio lankytojų srauto sulaukiančiose vietose: savivaldybėse, seniūnijose, mokyklose, verslo centruose, bibliotekose ir pan. Konteineriai gyventojams strategiškai patogiose vietose įrengti ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Norintys sužinoti, kur yra artimiausias smulkiems sugedusiems elektroniniams prietaisams skirtas konteineris, gali užeiti į svetainę www.mesk-i-konteineri.lt ir išsirinkti patogiausią, arčiausiai namų esančią vietą.

Iki pat lapkričio mėnesio bent tris kilogramus buityje susidarančių elektronikos ir elektros įrangos atliekų sukaupę ir į specialiuosius konteinerius įmetę žmonės gali dalyvauti žaidime „Sugedo? Mesk į konteinerį“: dalyviui svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt tereikia išsirinkti norimą prizą, užrašyti jo pavadinimą ant lapelio ir, nurodžius savo kontaktus, įmesti į konteinerį kartu su smulkiosiomis EEĮ atliekomis. Prizų dalybos ir rezultatai bus skelbiami kiekvieno mėnesio pabaigoje, o su laimėtojais bus susisiekta asmeniškai.

Susumavus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ pirmojo šių mokslo metų pusmečio rezultatus, projekto organizatoriai nusprendė paskirti ne tik po žadėtą 1000 litų geriausiai kiekvienos apskrities mokyklai, bet ir papildomus prizus aktyviausioms mokykloms kiekvienoje savivaldybėje – kiekviena jų gaus po 200 taškų, už kuriuos galės įsigyti reikalingų prizų.

Per pirmąjį pusmetį iš viso surinkta 136 tonos elektronikos atliekų, 4,8 tonos senų baterijų, daugiau kaip 9 tonos makulatūros, pakuočių ir stiklo. Iš viso per pirmąjį šių mokslo metų pusmetį jau sukaupta 52 tūkst. projekto taškų, kurie mokslo metų pabaigoje pavirs vertingais prizais. Papildomus prizus geriausiai pasirodžiusioms apskrities ir savivaldybių įstaigoms įsteigė bendrovės Ekstara“ („Ekotaškas“)  ir „Atliekų tvarkymo centras“.
Daugiausiai atliekų vienam moksleiviui kategorijoje nuo 100 moksleivių surinko Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinė mokykla. Ji apdovanojama UAB „Pramogų vėjas“ įsteigtu prizu – 1000 litų vertės kelionė 48 vietų autobusu. Daugiausiai atliekų vienam moksleiviui kategorijoje iki 100 vaikų surinko Raseinių rajono Girkalnio darželis. Jiems teko  UAB „Pramogų vėjas“ įsteigtas prizas – 1000 litų vertės kelionė 19 vietų autobusu.
„Labai džiaugiuosi, kad vaikai ir jaunimas aktyviai dalyvauja aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“. Jie yra būtent ta visuomenės dalis, kuri aktyviai domisi naujovėmis ir todėl labai svarbu, kad jie jau šiandien susiformuotų įgūdžius rūšiuoti atliekas“, – savo palinkėjimus projekto dalyviams perduoda projekto veidas žinoma Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė – Zadneprovskienė.
Aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“ Lietuvos ugdymo, švietimo ir mokslo įstaigose vyksta jau antrus metus. Per praėjusius projekto etapus surinkta apie 300 tonų elektronikos atliekų bei 10 tonų senų baterijų. Projekto dalyviai išsidalijo prizų už 100 tūkst. litų. Nuo šių mokslo metų pradžios prasidėjo dar vienas etapas, kurio dalyviai gali rūšiuoti ir organizatoriams už atitinkamus prizus pateikti ne tik elektronikos atliekas ar senas baterijas, bet ir senas pakuotes, stiklą, popierių. Projektą organizuoja Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) kartu su  VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrove „Atliekų tvarkymo centras“.
Elektronikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes patekę į sąvartynus tos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos. Įvairios pakuotės turi būti surenkamos, perdirbamos, o perdirbus gautos medžiagos panaudojamos gamyboje, taip sumažinant įvairių gaminių savikainą, o kartu ir aplinkos taršą. Daugiau informacijos galima rasti www.mesrusiuojam.lt arba socialiniame tinkle Facebook profilyje „Mes rūšiuojam“.

Įsibėgėjant aplinkosaugos projektui „Mes rūšiuojam įmonėje“, susumuoti pirmojo etapo rezultatai ir nustatyti laimėtojai – įmonės, kurioms už surinktas atliekas atiteks ne tik galimybė pasirinkti prizus už sukauptus projekto taškus, bet ir papildomi prizai.

Šis projektas vykdomas įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus.
Nuo pavasario „Mes rūšiuojam“ , sėkmingai vykstantis švietimo įstaigose jau antrus metus, išsiplėtė – projekte gali dalyvauti įmonės ar įstaigos. Įmonės jau surinko daugiau kaip 13 tonų elektronikos atliekų ir beveik 230 kg senų baterijų. Organizatoriai prognozuoja, kad laikui bėgant aktyvumas didės, nes bendrovės noriai aiškinasi projekto sąlygas ir pildo registracijos anketas.
„Džiaugiamės kartu su šio etapo nugalėtojais, nes turime galimybę skatinti tuos, kurie yra sąmoningi ir atsakingi, kuriems rūpi aplinka bei mūsų visų ateitis“, – sakė projektą organizuojančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis.
Įmonių kategorijoje iki 50 darbuotojų daugiausia elektronikos ir senų baterijų vienam darbuotojui surinko bendrovė „Klaipėdos viltis“ – čia surinkta beveik 30 kg elektronikos ir baterijų atliekų vienam darbuotojui. Jiems tenka projekto partnerio „Ogmina“ įsteigtas prizas – 3 virduliai. Pasibaigus antram etapui, įmonė taip pat galės išnaudoti už atliekų kiekį sukauptus taškus – juos paversti pageidaujamais prizais.
Įmonių kategorijoje virš 50 darbuotojų prizą laimėjo bendrovė „DSV Transport“, kur vienam darbuotojui surinkta daugiau kaip 9 kg senos elektronikos ir baterijų. Jiems tenka bendrovės „Ekstara“ dovanojamas kavos apartas.
Daugiausia elektronikos surinko Kupiškio ligoninė. Jie šiame etape taip pat ne tik sukaupė taškų, bet ir bus paskatinti – jiems „O‘Pen Lietuva“  dovanoja popieriaus pjaustymo įrenginį. Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas bus apdovanotas  už tai, kad surinko daugiausia senų baterijų – 36 kg. Už tai jiems teks „O‘Pen Lietuva“  įsteigtas prizas – dokumentų smulkintuvas.
„Mes rūšiuojam įmonėje“ tęsiasi. Antrasis etapas baigsis 2014 metų gegužės 15 dieną. Tuomet visos įmonės už atliekas sukauptus taškus galės iškeisti į pasirinktus prizus – alaus kelio ekskursiją su gidu, karines pramogas gamtoje, kanceliarines prekes, keliones, kino teatro bilietus ar sporto prekes. Geriausiai pasirodžiusių laukia ir papildomi prizai, apie kuriuos daugiau informacijos galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/imones/ .
Kaip žinoma, elektronikos ir elektros prietaisų atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.

Piknikas gamtoje – viena smagiausių vasaros pramogų, kurią dažnai renkasi ir lietuviai, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Kruopščiai apgalvoję, kokius daiktus ir maisto produktus pasiims į išvyką, iškylautojai retai iš anksto apsvarsto, kaip elgsis su jų atliekomis. Vienos didžiausių šalyje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, tik labai maža dalis iškylautojų tinkamai sutvarko pikniko atliekas, kiti tai daro neteisingai ar net palieka šiukšles tiesiog stovyklavietėje.

„Geri orai padidina ne tik iškylautojų skaičių, bet ir gamtoje paliktų atliekų kiekį. Pikniko metu daugiausiai susidaro plastiko ir buitinės, rečiau – stiklo ir popieriaus atliekos. Gyventojų, kurie ne tik surinktų, bet ir tinkamai išrūšiuotų tai, kas liko iš pikniko – vienetai. Nors iš tikrųjų sutvarkyti pikniko atliekas yra labai paprasta, tam tereikia minimalių žinių ir noro“, – sakė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad yra 5 principai, kuriais vadovaujantis pikniko atliekų tvarkymas bus paprastas ir užtruks vos keletą minučių:

1.Gėrimų skardinės – prie plastiko atliekų
Alaus, sidro ir giros skardinės, taip pat žirnelių ir pupelių konservų dėžutės, dangteliai nuo marinuotų daržovių stiklainių ir visas kitas metalines pakuotes meskite į geltoną plastiko konteinerį. Virš plastiko rūšiavimo linijos būna įrengtas magnetas, surenkantis metalines pakuotes.

2.Sutepta riebalais? Prie buitinių atliekų!
Jei plastikinis marinuoto šašlyko pakelis nešvarus, meskite jį į buitinių atliekų konteinerį. Ten pat turėtų atsidurti iškyloje panaudoti riebalais sutepti vienkartiniai indai ir įrankiai, dantų krapštukai, tuno, šprotų, turistų pusryčių konservų dėžutės. Žinoma, jei turite galimybę jas išplauti, taip ir padarykite, o tada meskite į plastiko konteinerį.

3.Kartoninė „TetraPak“ pakuotė – į geltoną konteinerį
„TetraPak“ pakuotės, kokioje paprastai parduodamos sultys ar pienas, rūšiavimas reikalauja šiek tiek įgūdžių ir žinių. Nors dalį šios pakuotės sudaro kartonas, ją reikia mesti į plastiko konteinerį. Tai vienintelė kartoninė pakuotė, kurią reikia mesti drauge su plastikiniais buteliais nuo vaisvandenių ar vandens. Tiesa, rekomenduojama nuo jų nuimti kamštelius ir įmesti atskirai, kadangi jiems pagaminti paprastai naudojamas kitos rūšies plastikas.

4.Ant saldainių ir sausainių pakuočių ieškokite perdirbimo ženklo
Atpažinti, kur mesti saldainių ir sausainių pakuotes, nesunku: jei pakuotė popierinė, ją meskite į popieriaus konteinerį; jei celofaninė ir viduje padengta spindinčia medžia – plastiko; jei pakuotė nepaženklinta perdirbimo ženklu – prie buitinių atliekų. Lietuvoje perdirbamos pakuotės pažymėtos dviem besisukančiomis rodyklėmis.

5.Anglys – ne trąša
Jei iškylavote vietoje, kur nėra laužavietės, sudegusias anglis reikėtų gerai užgesinti, kad neįsipliekstų gaisras, ir išmesti į arčiausiai esantį konteinerį. Anglys nėra trąša, todėl jų išpurtyti miške nereikėtų. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad gamtoje reikėtų palikti obuolių graužtukus, saulėgrąžų lukštus ar vaisių kauliukus: jų vieta – buitinių atliekų konteineryje.

Nors šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), tačiau pakuotes žyminčio rūšiavimo ženklo reikšmė aiški mažiau nei penktadaliui visuomenės. Šiuos rezultatus atskleidė „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti šiukšlių rūšiavimo paplitimą bei rūšiavimui skirto ženklo aiškumą ir žinomumą.
„Apklausos rezultatai apie rūšiavimo paplitimą nuteikia optimistiškai. Tačiau matome, kad rūšiavimui skirti ženklai visuomenei nėra aiškūs. Ar ženklų atpažįstamumas gali paskatinti rūšiuoti? Žinoma, kad taip, – teigia „Vilniaus duonos“ rinkodaros skyriaus vadovas Edvinas Ambrukaitis. – Skatiname atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, todėl buvo nutarta standartinį rūšiavimo ženklą, kuriuo žymimos mūsų produktų pakuotės, padaryti lengviau atpažįstamą ir aiškesnį. Ženklo iš esmės nekeitėme, tik suteikėme jam žalio lapo formą ir įterpėme paskatinimą rinkti panaudotą plastiką ir taip saugoti gamtą.“
Anot rinkodaros vadovo, šią iniciatyvą „Vilniaus duona“ pradėjo birželio mėnesį atnaujinusi vieno populiariausių „Agotos“ prekės ženklo duonos pakuotes. Naujuoju ženklu palaipsniui planuojama pažymėti ir kitas „Vilniaus duonos“ gaminių pakuotes.
Tyrimas atskleidė, kad tarp atliekas linkusių rūšiuoti respondentų 28 proc. tai daro nuolat, o trečdalis šiukšles rūšiuoja tik turėdami sukaupę didelį vienos rūšies atliekų kiekį. Visai šiukšlių nerūšiuoja beveik 40 proc. tautiečių. Dažniau šiukšles rūšiuoja aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas (virš 1500 Lt) gaunantys bei didmiesčiuose gyvenantys respondentai.
Balandžio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 1008 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Ją atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Vis dar nerūšiuojate atliekų? Teks tą daryti arba už atliekų tvarkymą mokėsite brangiau.

Kai vilnietė Giedrė Berželionytė prieš penkiolika metų pirmą kartą lankėsi Švedijoje, jai atrodė nesuprantama, kodėl švedai daugiabučiuose yra užvirinę visus šiukšlių išmetimo vamzdžius. „Nusistebėjau, o į tai išgirdau: „Juk negalima visų atliekų mesti į vieną vietą“, – kaip pirmą kartą susidūrė su atliekų rūšiavimu, prisimena G.Berželionytė. Savo akimis išvydusi, kad tuščius pieno pakelius, pasibaigusį pomidorų padažo indelį ar kitą perdirbti tinkamą žaliavą švedai prieš išmesdami dar ir praplauna vandeniu – to reikalauja tinkamo rūšiavimo praktika, – ji nieku gyvu nebūtų patikėjusi, kad vieną dieną ir pati taip elgsis. Tačiau šiandien G.Berželionytė, dirbanti informacinių ir kultūros projektų koordinatore Švedijos ambasadoje Vilniuje, į šiukšlių dėžę nebeišmeta nė vieno neišplauto pieno pakelio, tiek namie, tiek darbe rūšiuoja visas atliekas ir nebeįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Susidūrimas su švedais lietuvei padėjo suprasti, kad atliekos yra ne bevertės šiukšlės, o didžiuliai neišnaudoti energetiniai ištekliai ir nepamainoma antrinė žaliava naujų produktų gamyboje.
Darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ vadovė Ingrida Dubinskaitė taip pat prisipažįsta jaučianti diskomfortą, jei apsilankiusi svečiuose mato, kad visos atliekos nuo stalo nerūšiuojamos keliauja į vieną šiukšlių dėžę. I.Dubinskaitė atliekas rūšiuoja jau keletą metų, per tą laiką įprotis maisto, popieriaus, plastiko, stiklo, tekstilės atliekas mesti į skirtingas dėžes ir tada paskirstyti į atitinkamus konteinerius daugiabučio kieme tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.
Kad rūšiuoti būtų patogiau, šiuo metu būstą įsirenginėjanti I.Dubinskaitė virtuvės balduose ketina numatyti kiek daugiau vietos rūšiuojamoms atliekoms. Keturios penkios skirtingos dėžės rūšiuojamoms atliekoms – seniai įprastas vaizdas švedų virtuvėse.

Kol nerūšiuoja gyventojai, rūšiuos įrengimai

Lietuvos visuomenė keičia požiūrį į atliekas, rūšiuojančių gyventojų daugėja, vis dėlto šie pavyzdžiai kol kas yra labiau išimtys.  Faktai rodo, kad 79 proc. visų komunalinių atliekų Lietuvoje lieka sąvartynuose, nors tai brangiausias ir aplinkai žalingiausias atliekų tvarkymo būdas, kai tuo tarpu Vokietijoje į sąvartynus patenka vos 1 proc. atliekų, o perdirbama net 62 proc.
Vienam lietuviui per metus tenka 442 kg komunalinių atliekų. Kaip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, tam, kad visuomenės įpročiai pasikeistų iš esmės, turi pasikeisti bent jau viena karta. Tad kelias į atliekas atsakingai rūšiuojančią visuomenę laukia dar tolimas.
Kita vertus, 2008-2012 m. Lietuva perdirbamų atliekų dalį jau padidino nuo 8 iki 25 proc., o 2020 m. tikimasi pasiekti 50 proc. rodiklį. Tai vienas ES strateginių tikslų, nurodantis aiškią kryptį – bendrijos narės ateityje turi tapti bent pusę visų komunalinių atliekų perdirbančiomis valstybėmis.
„Turime tapti perdirbančia Europa. Nebeimsime iš gamtos naftos plastikui – naujiems plastiko gaminiams naudosime tą patį perdirbtą plastiką. Nebekirsime medžių – iš panaudoto popieriaus darysime naują popierių, iš stiklo duženų, pridėję nedaug smėlio, stiklą. Augant vartojimui atliekų kiekiai didėja, o gamtos ištekliai mažėja ir brangsta, todėl komunalinės atliekos privalo būti perdirbamos, o tos, kurių perdirbti negalima, panaudotos energijai išgauti“, – Lietuvos kryptis nurodo V.Karosienė.
Tikslai ambicingi, ypač Lietuvai, kuri pagal atliekų kiekį sąvartynuose lenkia daugumą ES šalių. Tačiau yra vilties, kad po visų pastarąjį dešimtmetį atliekų tvarkymo srityje atliktų pertvarkų ir maždaug 1 mlrd. litų siekiančių investicijų ilgai lauktas proveržis čia pagaliau gali įvykti.
Kol rūšiuoti neįpras gyventojai, tai bent dalį šio darbo už juos atliks nauji biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo įrengimai regioniniuose atliekų tvarkymo centruose (RATC), kurie, skyrus 450 mln. Lt europinės paramos, turėtų būti pastatyti iki 2015 m. rudens. Taigi šalia RATC jau veikiančių dešimties rūšiavimo linijų (jose išrūšiuojama iki 8-10 proc. perdirbti tinkamų atliekų) atsiras nauji įrenginiai, į kuriuos patekę šiukšlių maišai bus mechaniškai atplėšti, o juose esančios biologiškai skaidžios, plastiko, popieriaus, metalo ir kt. atliekos atskirtos ir atitinkamai paskirstytos. Taigi į sąvartynus keliaujančių atliekų srautas dar apmažės. Kaip sako aplinkos viceministras Almantas Petkus, tesėti stojant į ES duoto įsipareigojimo 2013 m., palyginti su 2000 m., 50 proc. sumažinti sąvartynuose šalinamų bioskaidžių atliekų kiekį laiku nepavyks, tačiau ES sankcijų esą išvengsime, nes darbai vyksta, projektai juda, tik gerokai lėčiau nei tikėtasi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nors ruduo ir žiema atliekų tvarkytojams paprastai nebūna labai palankus metas, Lietuvos moksleiviai ir studentai labai aktyviai dalyvavo pirmajame projekto „Mes rūšiuojam“ etape – per pirmąją rudens ir žiemos akciją buvo surinkta 138 tonos elektronikos atliekų ir 4,6 tonos panaudotų baterijų. Tikimasi, kad pavasario akcija bus dar sėkmingesnė.
Daugiausia elektronikos atliekų surinko Šiaulių regiono švietimo įstaigos. Iš jų atliekų tvarkytojai išgabeno  daugiau kaip 25 tonas elektronikos atliekų. Daugiau kaip po 20 tonų elektronikos surinko Vilniaus ir Kauno regiono švietimo įstaigos.
Daugiausia senų, nebenaudojamų baterijų surinko Vilniaus regiono švietimo įstaigos – beveik 1 toną. Nuo šio regiono kiek atsiliko Kauno ir Šiaulių regionų moksleiviai – čia surinkta 883 ir 789 kg nebenaudojamų baterijų.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) projektą „Mes rūšiuojam“ kartu su  VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ organizuoja visoje Lietuvoje. Pirmoji projekto „Mes rūšiuojam“ akcija tęsėsi nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų sausio. Antroji akcija vyks nuo vasario iki gegužės.
„Nors apdovanosime visus projekto dalyvius, tos mokyklos, kurios per pirmąją projekto akciją nesuskubo surinkti elektronikos ir baterijų, turi galimybę pasitempti ir iki mokslo metų pabaigos pasiekti gerų rezultatų bei gauti daugiau prizų“, – sako GIA vadovas Alfredas Skinulis.
Vasario pradžioje bus išrinktos ir paskelbtos aktyviausios mokyklos, surinkusios didžiausius atliekų kiekius. Viena jų bus apdovanota pagal pageidavimus suprojektuotais ir pagamintais baldais už 5 tūkst. litų, kitai atiteks kokybiškas kavos aparatas. Moksleiviams skirtos dovanos, – sporto reikmenys, knygos, stalo žaidimai, apsilankymai kino teatruose ar pažintinės kelionės, – bus įteiktos pasibaigus projektui ir susumavus abiejų projekto akcijų rezultatus gegužės mėnesį.
Kaip žinoma, prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungė daugiau negu 1100 švietimo ir ugdymo įstaigų. Projekto metu vaikai sutartu laiku į nustatytas vietas prie įstaigų gabena seną, nenaudojamą elektroniką, senas baterijas. Tose vietose atliekos sveriamos ir surašomos. Priimamos tiek smulkios elektronikos atliekos (pvz., plaukų džiovintuvas, mikrobangų krosnelė, virtuvės kombainas ar pan.), tiek stambios atliekos – televizoriai, kompiuteriai, šaldytuvai ir t.t. Visos projekte dalyvaujančios švietimo įstaigos pagal surinktą atliekų kiekį galės pasirinkti dovanas – sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Projekto organizatoriai skatina ne tik moksleivius  – dovanų gaus įstaigos, kurios surinks didžiausius atliekų kiekius. Tam, kad nebūtų diskriminuojamos mažos mokymo ar ugdymo įstaigos, taip pat bus apdovanotos ir tos, kur vienam mokiniui teks didžiausias kiekis atliekų. Prognozuojama, kad šio projekto metu bus išdalinta dovanų už maždaug 200 tūkst. litų. Daugiau informacijos apie viso projekto organizavimą galima rasti internete adresu www.mesrusiuojam.lt
Kaip žinoma, elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.

Daugiausia klaidų Lietuvos gyventojai padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenys.

„Nuo pažangių ES šalių atsiliekame ne tik pagal rūšiuojančių gyventojų dalį, bet ir pagal rūšiavimo kokybę. Norėtume paskatinti gyventojus atidžiau rūšiuoti plastiko atliekas. Taip pat  raginame gyventojus aktyviau rūšiuoti popieriaus ir stiklo atliekas – kol kas didžioji jų dalis metama į buitinių atliekų konteinerius, tad patenka į sąvartynus“, – sakė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Plastiko konteineriuose atliekų vežėjai aptinka itin daug atliekų, kurios negali būti perdirbamos. „Problema yra dvilypė: visų pirma, paties plastiko rūšių yra labai daug, o dalis jo Lietuvoje nėra perdirbama ar deginama. Vartotojas pirmiausia turėtų ieškoti perdirbimo ženklo ant pakuotės – apvalaus ženklo su dviem besisukančiomis rodyklėmis. Jei tokio simbolio ant pakuotės nėra, ji nėra perdirbama ir turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerį“, – patarė ekspertas.

Antra problema, pasak jo, tai į konteinerius metamos plastikinės pakuotės su maisto, riebalų ar tepalų likučiais.  „Į plastiko konteinerius nemeskite puspilnių grietinės indelių, aliejaus ar tepalų butelių. Pakuotės su tokiu turiniu ne tik negali būti perdirbamos, bet ir gali suteršti kitas konteineryje esančias plastikines atliekas, kurias gyventojai kruopščiai  išrūšiavo“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Maždaug ketvirtadalis netinkamų atliekų aptinkama ir popieriui skirtuose konteineriuose. „VSA Vilnius“ atstovo teigimu, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad į popieriui skirtą konteinerį nevalia mesti higieninio popieriaus (tualetinio popieriaus, įklotų ir pan.), tapetų, taip pat riebalais sutepto popieriaus, pvz. picų dėžių – toks popierius nėra tinkamas perdirbti ir turi būti išmetamas į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat verta žinoti, kad įvairias kartonines „Tetrapak“ tipo pakuotes reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį.

„Aktyviai ir teisingai rūšiuoti popieriaus atliekas gyventojus turėtų skatinti ir ekonominis interesas – jie paprastai moka už į buitinių atliekų konteinerį išmestus kilogramus, o popieriaus atliekos yra vienos sunkiausių pagal savo svorį. Esame skaičiavę, kad jeigu gyventojai rūšiuotų visas popieriaus atliekas, buitinių atliekų svoris labai sumažėtų ir dėl to gyventojams atliekų išvežimo paslaugos galėtų atpigti maždaug penktadaliu, nes išrūšiuotos antrinės žaliavos yra išvežamos nemokamai“, – sakė L. Kazlauskas.

„VSA Vilnius“ duomenimis, geriausiai lietuviai rūšiuoja stiklo atliekas. „Ši atlieka yra lengviausiai atpažįstama ir logiškai numanoma, kur ją mesti. Be to, mažiau yra ir stiklo produktų, kurių negalima mesti į žaliuosius konteinerius. Jeigu gyventojai į stiklo konteinerius nemestų automobilių stiklų, stiklo paketų, veidrodžių ir buteliukų nuo vaistų, pagal stiklo atliekų rūšiavimo kokybę būtume viena iš atsakingiausiai rūšiuojančių ES šalių“, – sakė L. Kazlauskas.

Jis priduria, kad, nepaisant teisingo rūšiavimo, didžiąją dalį stiklo atliekų gyventojai vis dar išmeta į buitinių atliekų konteinerių.

Gyventojams pradėjus kruopščiai rūšiuoti atliekas, sąskaitos už jų išvežimą galėtų sumažėti maždaug ketvirtadaliu. Labiausiai sutaupymas pasijustų pradėjus rūšiuoti popieriaus atliekas, skelbia atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“.

„Dauguma gyventojų visas šiukšles meta į vieną kibirą, o jį išpila į buitinių atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai šias atliekas perveža į sąvartyną, kuris apmokestina kiekvieną šiukšlių kilogramą. O jeigu kruopščiai rūšiuotume, į sąvartyną patektų mažiau atliekų ir tai leistų sumažinti atliekų tvarkymo kainą gyventojams“, – aiškina „VSA Vilnius“ gamybos skyriaus vadybininkas Laurynas Kazlauskas.

Vilniečiams į sąvartyną atvežta tona buitinių atliekų yra apmokestinama beveik 70 litų. Todėl rūšiuojant sumažėtų į sąvartynus vežamų buitinių atliekų kiekis bei už jas mokami mokesčiai sąvartynų administratoriams, nes antrinės žaliavos į sąvartynus nėra vežamos, o pristatomos perdirbėjams.

L. Kazlausko teigimu, labiausiai sutaupyti galėtume pradėję rūšiuoti popieriaus atliekas. „Ši antrinė žaliava savo svoriu yra viena sunkiausių, ji sudaro didelę dalį buitinių atliekų svorio. Ir nors popierių rūšiuoti labai paprasta, žmonės jį rūšiuoja pakankamai prastai – galbūt galvodami, kad jis greitai suyra. Žinoma, plastikas gamtai kenkia labiau, tačiau ekonominiu požiūriu naudinga būtų rūšiuoti ir popieriaus atliekas, – tvirtina pašnekovas. – Stiklas taip pat yra sunkus, tačiau jis į buitinių atliekų konteinerius patenka rečiau – gyventojai paprastai stiklo tarą priduoda.“

„VSA Vilnius“ atstovas pastebi, kad tam, jog sumažėtų sąskaitos, nebūtina, jog geriau rūšiuotų visa Lietuva. „Net ir nedidelės namų bendrijos gyventojai, sutarę atidžiau rūšiuoti atliekas, galėtų pajusti efektą – buitinių atliekų konteineriai užsipildytų lėčiau, juos būtų galima rečiau išvežti, tad ir aptarnavimo mokestis sumažėtų“, – aiškina L. Kazlauskas.

Rūšiavimas – ne vienintelis sprendimas mažinti atliekų tvarkymo kainą, kurį „VSA Vilnius“. Neseniai bendrovė paskelbė, jog konteinerių aptarnavimo išlaidos sumažėtų 15 proc., jei savivaldybės įdiegtų pusiau požeminius konteinerius. Šie konteineriai yra ne tik pigesni aptarnauti, tačiau užtikrina aukštesnes higienos normas ir gali būti iškraunami kranu per atstumą.

„Iki šiol niekas taip ir nepaaiškino žmonėms, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, nesugebėjo motyvuoti namų ūkius prisidėti prie jos kūrimo ir palaikymo. Tuo tarpu visuomenės švietimui šia tema išleidžiami didžiuliai pinigai”, – teigia kompanijos „Ekokonsultacijos” direktorė Lina Šleinotaitė- Budrienė.

Kai žmonės neprisijungia, sistemą tvarko siauras suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas, kuris negali užtikrinti normalaus jos veikimo. Retas Lietuvos gyventojas suvokia, kad už išmestų atliekų, daiktų sutvarkymą jis sumoka dvejopai: kaip gyventojas ir kaip vartotojas. Vieną kartą – juos pirkdamas, kitą – apmokėdamas šiukšlių išvežimo sąskaitą kas mėnesį.

Visuomenėje sklando mitai – esą šiukšlių rūšiuoti neverta, nes aplaidūs atliekų surinkėjai jas galiausiai suverčia į vieną krūvą. Mitas gyvas, nes žmonės vis dar nežino pagrindinių buitinių atliekų rūšiavimo principų: svarbiausia, kad tarp sausų atliekų nepatektų šlapios. Sumaišytas įvairias sausas antrines žaliavas patogiausia rūšiuoti naujų technologijų pagalba .

Tik nedaugelis žino, kad kai kurias pavojingas atliekas teisingai tvarkyti netgi apsimoka. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami oro ir kuro filtrai surenkami nemokamai. „Mūsų žmonės labai neatsakingai elgiasi su pavojingomis atliekomis, dažnai jas slepia arba išmeta kartu su komunaliniu srautu. ES statistikos duomenimis 2006 m. Lietuvoje susikaupė 124 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Iš jų sutvarkyta buvo tik 5.9 tūkst. tonų”, – pastebėjo vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo „Žalvaris” komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

„Panaudotos automobilių alyvos yra labai pavojinga atlieka ir naudinga antrinė žaliava. Deja, Lietuvoje tvarkingai sutvarkoma tik penktadalis šių atliekų. Dešimtis tūkstančių tonų žmonės sudegina šildydami garažėlius, nesusimastydami, kad į aplinką išleidžia labai nuodingas konserogenines medžiagas, kurios sukelia vieną sunkiausių ligų – vėžį. „Valstybė nustatė užduotis gamintojams ir importuojams iki 2012 m. sutvarkyti bent

trečdalį panaudotų alyvų. Tačiau verslininkai yra tapę situacijos įkaitai – nėra aiškios teisinės sistemos, kuri verstų atiduoti panaudotą alyvą perdirbėjams, nutrauktų metų metais tebesitęsiantį aplinkos ir žmonių nuodijimą”, – sakė advokatų kontoros „Šliogeris, Būtėnienė ir partneriai” advokatas Tomas Šliogeris.

Atliekų tvarkymas Lietuvoje – nuo abėcėlės, susikertančių interesų iki ES reikalavimų vykdymo ir tam skirtų lėšų įsisavinimo – bus aptariamas rugsėjo 22 – 23 d. Druskininkuose, aštuntus metus šaukiamame forume, į kurį susirenka keli šimtai aplinkos apsauga, darnia plėtra bei atliekų tvarkymu besirūpinančių verslo ir valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Pagrindinės šių metų forumo temos – kaip Lietuvos atliekų tvarkymo sistemą veikia padėtis kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje? Iki šiol šalys beveik nebendradarbiauja tvarkydamos atliekas, nors sutelkus jėgas tam skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviau.

Bio skaidžių atliekų tvarkymui iš ES Lietuva gavo 450 mln. litų. Forume bus kalbama apie darbų konkursus, technologijas, galimus viešosios ir privačios partnerystės projektus. Kol kas pažanga bioskaidžių atliekų tvarkyme labai menka.

Viena opiausių temų šiuo metu – medicininių atliekų tvarkymas, dėl kurio kelis kartus paskelbta ekstremali padėtis Vilniuje ir šalyje. Forumo dalyviai kalbės apie Europos šalių praktiką, medicininių atliekų srautus, technologijas ir tvarkymo finansavimą. Bus kalbama ir apie pavojingų atliekų tvarkymo tendencijas Lietuvoje ir Vakarų Europo šalyse, pasisakys užsienio ekspertai.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama ar jie rūšiuoja buitines aliekas, jeigu taip, tai kaip dažnai. 4 proc. apklaustųjų teigia nežinantys, kas tai yra buitinių atliekų rūšiavimas. 30 proc. žino kas tai yra, tačiau to nedaro ir niekada nebandė daryti. Beveik penktadalis (18 proc.) teigia kartą kitą yra bandę rūšiuoti buitines atliekas. Panaši dalis (19 proc.) bandė rūšiuoti buitines atliekas bei ketina tai daryti ir ateityje. Mažiau nei trečdalis (28 proc.) gyventojų nuolat reguliariai rūšiuoja buitines atliekas arba teigia, kad tai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis (atitinkamai 25 proc. ir 3 proc.). 1 proc. neatsakė į šį klausimą.

“Nors nuolatos rūšiuojančiųjų buitines atliekas Lietuvoje nėra tiek daug, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad žmonės turi teigiamą požiūrį į būtinumą rūšiuoti buitines atliekas bei rečiau ar dažniau tai bando daryti arba planuoja rūšiuoti buitines atliekas ateityje” – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimas parodė, kad buitines atliekas labiau linkę rūšiuoti 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštuoju išsimokslinimu bei miestelių, miestų, bet ne didmiesčių gyventojai.

RAIT rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija Lietuvoje veikia nuo 2002 metų, kartu su kitomis tyrimų kompanijomis 2005 m. įkūrė Vidurio ir Rytų Europos rinkos tyrimų kompanijų grupę “Factum Group”. Tris Baltijos šalis, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Slovakiją, Vengriją aprėpiantis tinklas siūlo platų tyrimų spektrą bei patentuotas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikas. Plačiau apie RAIT tyrimų paketą www.rait.lt. Įmonės valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė yra tarptautinės organizacijos ICC/E.S.O.M.A.R. narė, todėl visi rinkos tyrimai atliekami pagal ICC/E.S.O.M.A.R. Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų praktikos kodekso reikalavimus. RAIT yra Pasaulinės slapto pirkimo asociacijos narė. Nuo šių metų RAIT tapo vienos didžiausių rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų asociacijos WIN/Gallup International asocijuota nare.