Per ketverius metus Lietuvoje įsibėgėjo pasibaigusių baterijų ir galvaninių elementų surinkimo sistema, tačiau šios atliekos vis dar išvežamos perdirbti į užsienį – pasirodo, jų pas mus surenkama per mažai, kad perdirbti apsimokėtų vietos įmonėms.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė informuoja, kad, pagal ES teisę, už baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą atsako jų gamintojai ir importuotojai – jie įpareigoti kasmet perdirbti 80 proc. į rinką išleistų savo gaminių atliekų.

Tačiau, specialistų teigimu, Lietuvoje ši sistema blogai organizuota. Perdirbimu užsiimančios įmonės “EMP recycling” generalinis direktorius Almontas Kybartas pastebi, kad šiuo metu perdirbti toną atliekų kainuoja 8 tūkst. Lt, o valstybės nustatyta bauda už vieną neperdirbtą toną – vos 500 Lt.

Kita atliekų perdirbėja – įmonė “Žalvaris” mano, kad daugiausia galima laimėti šviečiant visuomenę. 2008 m. šiai įmonei pavyko surinkti 27,5 t galvaninių elementų. Projekto metu valstybinėse ir mokymo įstaigose, prekybos centruose, degalinėse buvo pastatyta per 800 specialiųjų konteinerių. “Vykdėme intensyvią šviečiamąją kampaniją, todėl pavyko surinkti kelis kartus daugiau baterijų nei iki šio sumanymo”, – prisimena “Žalvario” atstovė Janina Melnikovienė.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai radus pusę tūkstančio atliekų rūšiavimo taisyklių pažeidimų – realių veiksmų kol kas nesiimta, konstatuoja Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija.

Nors Aplinkos ministerija įpareigojo VMVT uždrausti prekybos centrams patiems rūšiuoti atliekas, VMVT kol kas realių veiksmų nesiėmė.

Ažiotažą visuomenėje sukėlė faktai, kad iš 7893 prekybos vietų pažeidimų nustatyta – 513. Ten pakuotės atliekos buvo tvarkomos neturint reikiamų leidimų ir neatitinkant higienos reikalavimų.

“Žmonės, pirkdami maisto prekes didžiuosiuose prekybos centruose, turi būti tikri, kad nėra higienos pažeidimų, o atliekos tvarkomos profesionaliai ir saugiai” , – teigė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) vadovas Algimantas Bakas.

Prekybos centrai, mažindami veiklos kaštus, ėmėsi papildomo verslo ir, rizikuodami pažeisti higienos reikalavimus, patys šalia maisto produktų tvarkė antrines atliekas.

Prieš tokius prekybos centrų veiksmus pasisakė ir LKATA ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kaimyninėse šalyse praktika rūšiuoti atliekas šalia sveriamų maisto produktų neegzistuoja. Ten prekybos centrai yra įpareigoti antrines atliekas perduoti specializuotoms įmonėms, kurios rūpinasi atliekų išvežimu, utilizavimu, perdirbimu.

Dėl sunkmečio 30-40 proc. kritus prekybos centrų apyvartai, jie ieško būdų, kaip mažinti veiklos sąnaudas. Kai kurie prekybos centrai ėmėsi ir pakuotės rūšiavimo verslo. Valstybinės kontrolės institucijos į šią prekybos centrų veiklą žiūri įtariai.

“Į prekybos tinklų centrinius sandėlius atgabentos atliekos rūšiuojamos ir presuojamos šalia vartotojams skirtų prekių”, – rašoma Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) pranešime.

“Tikrai nemanau, kad taupumo sumetimais galima aukoti higieną. Šiuo metu ir kiti įvairūs verslai ieško būdų, kaip išgyventi, imasi šalutinių veiklų, kurias, jų manymu, jie patys gali atlikti. Vis dėlto darbas atliekamas kokybiškai tik tada, kai tam pakanka kvalifikacijos, įgūdžių, o kai kuriai veiklai ir specialių sąlygų bei žinių”,- teigia LKATA prezidentas Algimantas Bakas.

Noras sutaupyti higienos sąskaita, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, gali sukelti produktų taršos pavojų. “Ne maisto atliekų tvarkymas prekybos centruose turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nekelti kryžminės taršos pavojaus maisto produktų laikymui prekybos sandėliuose “,- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Z. Stanevičius.

Aplinkos ministerija taip pat ėmėsi veiksmų prieš tokią prekybos centrų savivalę. Šiuo metu rengiamas nutarimo projektas, kuriuo bus draudžiama tomis pačiomis transporto priemonėmis vežti ir maisto produktus, ir panaudotą nešvarią pakuotę.

Anksčiau prekybos centrai panaudotų pakuotės atliekų tvarkymą patikėdavo atliekų tvarkymo įmonėms, kurios išveždavo šias atliekas specializuotais automobiliais ir tvarkydavo jas tik pagal įstatymus leistinose vietose.