"Scanpix" nuotr.

Po tragiškų teroro išpuolių Briuselyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Belgijos karaliui Filipui nepriekaištingo turinio užuojautą. Pranešama, kad V.Putinas pasmerkė „barbariškus išpuolius“ ir pažymėjo, jog šie nusikaltimai negali būti pateisinti. Sunku pasakyti, kiek Rusijos prezidentas, dėdamas parašą po šiais žodžiais, buvo nuoširdus, tačiau tenka konstatuoti, jog daugumos Rusijos valdininkų reakcija buvo visiškai kitokia. Rusijos viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose komentaruose apie Briuselio tragediją netrūko nei pagiežos, nei piktdžiugos.

Viktoras Denisenko, geopolitika.lt

Reakciją į Briuselio tragediją Rusijoje galima pirmiausia apžvelgti pagal radijo stoties „Svoboda“ surinktas charakteringas ir ryškiausiai ją atspindinčias citatas. Pavyzdžiui, beveik iškart į teroro aktą sureagavo Dūmos deputatas, Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas. Jis savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.“

Panašūs posakiai skambėjo ir kitų Rusijos valdžios atstovų lūpose (ir socialinių tinklų paskyrose). Dūmos deputatas, NVS reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis patarė Europai „nustoti šokti pagal JAV dūdą“. Piktai džiaugėsi ir Dūmos vicepirmininkas, Komunistų partijos atstovas Ivanas Melnikovas, atsiliepęs į tragediją taip: „Pirma Europos lyderiai padėjo JAV susprogdinti sudėtingą, bet stabiliai susiformavusį Rytų pasaulį, o dabar jie negeba garantuoti savo tautoms saugumo: nei fizinio, nei demografinio.“

Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.

Oficialioji Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova irgi, išreiškusi užuojautą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, iš karto prabilo apie „dvejopų standartų politiką“, nominaliai kaltindama dėl įvykusios tragedijos pačią Europą.

„Geriausias“ tokio pobūdžio pareiškimas, ko gero, priklauso Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto nariui Igoriui Morozovui, kurio teigimu, „adekvačiai įvertinti terorizmo grėsmę Belgijos specialiosioms tarnybos sutrukdė rusofobija“.

Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį.

Pažymėtina, kad tokiuose ir panašiuose pasisakymuose skambėjo gana daug raginimų Europai jungtis „bendros grėsmės akivaizdoje“ į koaliciją su Rusija. Tai buvo vienas dažniausiai aptinkamų motyvų piktdžiugiškuose „užuojautos“ pareiškimuose, kuriuos skelbė rusų valdininkai. Čia verta priminti, kad apie plačios koalicijos su Vakarais sukūrimą (užmerkus akis prieš nesutarimus) Kremlius prabilo dar po teroro išpuolių Paryžiuje praeitų metų lapkričio mėnesį. Maskva mato tokioje įsivaizduojamoje koalicijoje galimybę ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje ji atsidūrė po agresijos prieš Ukrainą. Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį, – pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos ir atnaujintas bendradarbiavimas, ir ,vadovaujantis vadinamąja Realpolitik, gauti teisę daryti ką nori su Ukraina.

V.Žirinovskis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi: „Tegul jie žūsta“

Tačiau radikaliausią mintį, ko gero, išsakė skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis. Televizijos kanalo „Rossija“ eteryje jis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi. „Tegul jie žūsta“, – pasakė jis apie susivienijusios Europos gyventojus. Beje, V.Žirinovskis seniai garsėja kaip Rusijos politinės arenos juokdarys, tačiau tikėtina, jog jis dažnai išsako tas mintis, kurios vyrauja Kremliuje, bet yra pernelyg radikalios, kad jas išsakytų kiti politinio lauko atstovai.

Cituotas V.Žirinovskio pasisakymas neliko nepastebėtas – patraukti skandalingą politiką baudžiamojon atsakomybėn dėl tokių žodžių pareikalavo Sankt Peterburgo savivaldos tarybos deputatas Borisas Višnevskis, tačiau iš tikrųjų kyla rimtų abejonių, kad V.Žirinovskiui tektų rimtai atsakyti už savo žodžius.

Nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“.

Dėmesį patraukė ir dar vienas neatsakingas pasisakymas, šį kartą nuskambėjęs ne Rusijoje, o Ukrainoje. Šios šalies saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas pareiškė, kad nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“. Maskva sureagavo į šį pareiškimą gana skausmingai. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas išvadino V.Gricaką savo „Facebook“ paskyroje „nevispročiu“.

Kita vertus, nors Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareiškimas skamba provokuojamai ir iš esmės atitinka sąmokslo teorijos stilių, Rusijos valdininkų reakcija į teroro išpuolį Briuselyje kelia nemažai klausimų ir faktiškai paruošia dirvą tokiems įtarimams ir versijoms.

Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams.

Visa tai leidžia pasakyti, kad nuožmioje Rusijos kovoje su Vakarų pasauliu (kaip tai įsivaizduoja Kremlius) nebeliko vietos nuoširdumui ir tikrai užuojautai. Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje – ypač jos sostine vadiname Briuselyje – tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams bei manipuliacijoms. Kremlius bando pasinaudoti situacija, siekdamas išspręsti savo problemas, susijusias pirmiausia su buksuojančia ekonomika (be sankcijų atšaukimo ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo atnaujinimo įveikti šią problemą Maskvai bus labai sunku).

Taip pat nesudėtinga pastebėti, jog nors šiuo atveju kalbama apie Vakarų Europą, Rusijos valdžios atstovų pasisakymuose vis vien sugeba išlįsti patologinė neapykanta JAV. Tokio pobūdžio pasisakymuose taip pat nesunku įžiūrėti klasikinį principą „skaldyk ir valdyk“, kurį taip mėgsta Maskva. Turimas omenyje Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV (kaltinant pastarąsias Arabų pavasario skatinimu, suirute Sirijoje, ISIS atsiradimu ir, atitinkamai, teroristinio pavojaus eskalavimu).

Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV.

Kita vertus, galbūt nevertėtų bandyti taikyti Rusijos vadinamojo politinio elito reakcijai į teroro išpuolius Briuselyje kokį nors moralumo principą. Galiausiai, vertybinė politika nėra stiprioji dabartinio šios šalies valdančiojo režimo pusė. Rusų žurnalistas Konstantinas Egertas apibūdino šiame straipsnyje paminėtą valdininkų reakciją į teroro išpuolį Briuselyje kaip „ciniškumo triumfą“. Jo teigimu, tokia reakcija atspindi ir šiuolaikinės rusiškos propagandos principus. Pasak K.Egerto, teroro aktas leidžia parodyti, jog Vakarų Europoje irgi blogai (ar bent jau ne geriau nei Rusijoje), o eilinis pasiūlymas „susivienyti bendro pavojaus akivaizdoje“ atspindi Kremliaus siekį pagauti jo taip nekenčiamą Vakarų pasaulį į Realpolitik tinklus. Ir jei Maskvai tai pavyktų, tektų kalbėti apie didžiausią susivienijusios Europos pralaimėjimą (tiek politinį, tiek vertybinį) per pastaruosius dešimtmečius.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas sveiatinėje geopolitika.lt 2016 m. kovo 28 d.

V.Putinas (kairėje) su R.Kadyrovu / "Scanpix" nuotr.

Penktadienį Grozne surengtas didžiulis Ramzano Kadyrovo palaikymo mitingas. Pastaruoju metu Rusijoje netyla kalbos apie R.Kadyrovo grasinimus opozicijai ir jo sąsajas su opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymu.

“Nastojaščeje vremia” rašo, kad R.Kadyrovas ir jo aplinka ne pirmą kartą leidžia sau elgtis taip, kaip kad kiti valdininkai seniai jau būtų netekę postų ar net areštuoti. Tačiau Kremlius nereaguoja, net ir nepaisant oficialių institucijų, tarp jų – Žmogaus teisių tarybos prie prezidento, prašymų.

Buvusio “Dožd” vyriausiojo redaktoriaus Michailo Zygario knygoje cituojamas vienas artimas Vladimirui Putinui žmogus, kuris taip apibūdina šalies vadovo santykį su R.Kadyrovu: “V.Putino ir R.Kadyrovo santykiai – ypatingi. Tai, žinoma, keista sistema. Negali regiono vadovas vieninteliu autoritetu laikyti tik V.Putiną ir daugiau nieko. Tai labai kreiva sistema, bet tokia jau susiformavo.”

“Nastojaščeje vremia” išskyrė 5 pagrindinius faktorius, kurie apibūdina šią “kreivą sistemą”:

1. Kaip R.Kadyrovas atėjo į valdžią

Per Antrąjį Čečėnijos karą Kremliui į savo pusę pavyko patraukti vieną iš įtakingiausių separatistų, pagrindinį Čečėnijos muftijų Achmatą Kadyrovą. Buvo ir kitų lauko vadų, kurie palaikė Maskvą, bet būtent A.Kadyrovas pasiūlė įvesti Čečėnijoje tiesioginį prezidentinį valdymą iki rinkimų. 2000 m. liepos 12 d. V.Putino įsakymų vyresnysis Kadyrovas buvo paskirtas Čečėnijos administracijos vadovu. 2003 m. jis buvo išrinktas Čečėnijos prezidentu.

Tačiau po mažiau nei metų A.Kadyrovas žuvo per sprogimą koncerto metu. Kitą dieną įvyko pirmasis viešas V.Putino ir R.Kadyrovo susitikimas. Žuvusio A.Kadyrovo sūnus į susitikimą atėjo vilkėdamas treningus.

Mažiau nei po mėnesio mirė vyresnysis R.Kadyrovo brolis Zelimchanas. Oficialiai pranešta, kad 30-metį pavedė širdis. Z.Kadyrovas, kuris tarnavo vidaus reikalų sistemoje, niekada nepretendavo į valdžią.

Garsi ir vėliau nužudyta žurnalistė Ana Politkovskaja straipsnyje rašė, kad “Kadyrovo komanda” kandidatu į Čečėnijos prezidentus iškėlė Alu Alchanovą, nes Ramzanas buvo per jaunas pagal įstatymus kandidatuoti. Tuo metu jam buvo 27 metai.

Mes kariausime visur Rusijoje. Aš turiu direktyvą – dirbti visame Šiaurės Kaukaze. Naikinti banditus.

A.Politkovskaja pastebėjo, kad Centorojaus kaimas, kuriame tuomet gyveno R.Kadyrovas “faktiškai buvo sostinė”. “Ne Ramzanas važiuoja pas Sergejų Abramovą (tuometinis laikinasis Čečėnijos prezidentas), o Abramovas, kaip ir daugelis kitų valdininkų, važinėja pas Ramzaną”, – rašė žurnalistė, kuri2006 m. spalio 7 d. (V.Putino gimimo dieną) buvo nušauta savo namų laiptinės lifte.

R.Kadyrovas A.Politkovskajai teigė, kad pasiruošęs “įvesti tvarką ne tik Čečėnijoje, bet ir visame Šiaurės Kaukaze “. “Mes kariausime visur Rusijoje. Aš turiu direktyvą – dirbti visame Šiaurės Kaukaze. Naikinti banditus”, – sakė jis.

R.Kadyrovas (fone jo tėvas A.Kadyrovas) / "Scanpix" nuotr.

2. Kas nutinka R.Kadyrovo oponentams

2006 m. buvęs A.Kadyrovo apsaugininkas, “Gorec” būrio vadas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pulkininkas Movladijus Baisarovas buvo nušautas Maskvoje. Oficialiai skelbiama, kad vyras buvo nukautas, kai Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai bandė jį suimti.

2008 m. paaštrėjo R.Kadyrovo klano konfliktas su kitais įtakingais čečėnais – Jamadajevais. Jauniausias iš brolių Badrudi Jamadajevas ir jo apsauga neužleido kelio Čečėnijos prezidento kortežui.

Atpildo ilgai laukti neteko – 2008 m. rugsėjį Maskvoje buvo nušautas buvęs Rusijos Dūmos deputatas, Rusijos didvyris Ruslanas Jamadajevas. 2009 m. kovo 28 d. Dubajuje žuvo kitas brolis – Sulimas Jamadajevas. Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje buvo asmeninis R.Kadyrovo arklininkas, paskelbta ir Adamo Delimchanovo – dešiniosios R.Kadyrovo  rankos – paieška. Žudikus nuteisė kalėjimu iki gyvos galvos, bet po dviejų metų paleido į laisvę.

2009 m. rugsėjį gimtame Jamadajevų Gudermeso mieste R.Kadyrovas įsakė sugriauti mečetę, kuri buvo pastatyta vyriausiojo iš brolių Jamadajevų Džabrailo garbei. Jis žuvo 2003 m. per teroro išpuolį. 2010 m. klano atstovas Isa Jamadajevas, kuris išgyveno kelis pasikėsinimus ir anksčiau viešai įvardino R.Kadyrovą brolių nužudymų užsakovu, susitaikė su Ramzanu.

Žmogaus teisių gynėjai ne kartą kaltino R.Kadyrovą ir jo aplinką žmonių grobimais, kankinimu ir nužudymais. Viena iš jų buvo “Memorial” organizacijos narė Natalija Estemirova. 2009 m. liepos 15 d. ją pagrobė šalia namų Grozne ir tą pačią dieną jos kūnas buvo rastas su šautinėmis žaizdomis.

"Scanpix" nuotr.

3. Kas tokie “kadyrovcai”

“Instagram” R.Kadyrovo viešinamose nuotraukose šalia jo nuolat būna du asmenys – dešinėje jau minėtas A.Delimchanovas, kuris yra ir Rusijos Dūmos deputatas ir kairėje – Čečėnijos administracijos vadovas Mogomedas Daudovas, taip pat žinomas Lordo pravarde.

Manoma, kad A.Delimchanovas atsakingas už viską, kas vyksta už Čečėnijos ribų. M.Daudovas – sprendžia problemas Čečėnijos viduje.

Kiek įtakingas yra M.Daudovas, galima spręsti iš Ruslano Kutajevo istorijos. Pastarasis be Čečėnijos vadovybės palaiminimo surengė konferenciją apie čečėnų tautos deportaciją. Netrukus aktyvistas buvo pagrobtas, vėliau suimtas ir apkaltintas narkotikų laikymu. Dabar R.Kutajevas kalėjime atlieka ketverių metų bausmę.

A.Delimchanovas išgarsėjo, kai muštynėse su kitu deputatu Rusijos Dūmoje, jam iškrito auksinis pistoletas. A.Delimchanovas minimas ir B.Nemcovo nužudymo byloje, nes jo brolio batalione “Sever” tarnavo įtariami žudikai.

Be bataliono “Sever” tiesiogiai R.Kadyrovui paklūsta “Neftenoj polk”, kurio 2,4 tūkst. karių saugo naftos gavybos vietas ir gimtąjį Kadyrovų Centorojaus kaimą, du patrulių pulkai (po 1125 žmones), Čečėnijos “Omon” (300 karių) ir vienas batalionas “Jug”. Iš viso apie 6,2 tūkst. karių. Bet ekspertai mano, kad R.Kadyrovo pajėgos yra kur kas didesnės – 20-30 tūkst. žmonių. “Atviros Rusijos” filme “Šeima” kalbama net apie 80 tūkst. Ramzanui ištikimų karių.

2014 m. gruodį Grozno stadione buvo surinkta apie 20 tūkst. Čečėnijos karių-policininkų.

4. Iš ko gyvena Čečėnija, R.Kadyrovas ir jo aplinka

Minėtame filme “Šeima” teigiama, kad Čečėnijos valdžia valdo pinigus per Achmato Kadyrovo fondą, į kurį priversti “augoti” visi valdininkai ir dauguma verslininkų. Fondas niekam nėra atskaitingas ir vien 2013 m. jo balansas buvo 1,45 mlrd. rublių. Teigiama, kad visi biudžetinių įstaigų darbuotojai “aukoja” nuo 5 iki 10 proc. savo atlyginimo.

2016-ųjų Čečėnijos biudžete numatyta 58,5 mlrd. rublių išlaidų. Pajamos – 10 mlrd. rublių, t.y. net ekonominės krizės sąlygomis 48,5 mlrd. rublių ateis iš Rusijos biudžeto.

5. Kaip Kremlius reagavo į B.Nemcovo nužudymą, 2015-ųjų vasario 27 d.

"Scanpix" nuotr.

Minėtoje buvusio “Dožd” redaktoriaus knygoje teigiama, kad po B.Nemcovo nužudymo pradingęs V.Putinas iš tiesų “buvo išvykęs pagalvoti”, ką daryti su Čečėnija ir kaip elgtis su R.Kadyrovu.  Pats R.Kadyrovas visą tą laiką bandė susisiekti su V.Putinu ir socialiniuose tinkluose prisiekinėjo ištikimybę jam. Kovo 11 d. R.Kadyrovas buvo iškviestas į Piatigorską, kur Saugumo tarybos posėdyje jis buvo informuotas apie nužudymo tyrimą.

Kovo 26 d., kai V.Putinas grįžo iš “apmąstymų”, pastebėta, jog prezidentas atleido pakeitė savo apsaugą.  Tuo pat metu R.Kadyrovas su visa savo aplinka išskrido į Jungtinius Arabų Emyratus ir ten išbuvo dešimt dienų. Balandžio 6 d. R.Kadyrovas sugrįžo į Čečėniją ir tą pačią dieną V.Putinas Groznui suteikė “karinės šlovės” vardą.

Visą originalų tekstą skaitykite čia