Evaldas LABANAUSKAS
Pastarosiomis savaitėmis pasipylė itin daug naujienų, susijusių su saugumo padėtimi Europoje, ypač rytiniame NATO pasienyje. JAV kuria naują Europos saugumo struktūrą, kuri turėtų sutvirtinti NATO vienybę, užtikrinti Vakarų Europos įsitraukimą ir leisti perimti iniciatyvą į Aljanso rankas. Viso to tikslas – atgrasyti Rusiją nuo avantiūrų.
Pradėsiu nuo blogų naujienų ar, greičiau, grėsmingų įspėjimų. Sausio pabaigoje paviešinta JAV karinių pajėgų vadovybės (EUCOM) grėsmių strategija, kurioje Rusija įvardijama kaip didžiausia grėsmė. Be kita ko, dokumente teigiama, kad šiai grėsmei atremti nėra pasirengta, o besirotuojantys daliniai Baltijos valstybėse ir kitur NATO rytiniame flange turėtų būti pakeisti nuolatiniais.
Vasario pradžioje gynybos ekspertai iš RAND korporacijos pranešė apie konflikto Baltijos šalyse modeliavimo rezultatus. Šie neguodžia – NATO pažadai neįgyvendinami: Rusijos kariuomenė užimtų Taliną ir Rygą per 34–60 valandų. Greitas Baltijos šalių okupavimas labai apribotų NATO veiksmus. T.y. kiltų klausimas dėl Trečiojo pasaulinio karo, kuriame gali būti panaudotas branduolinis ginklas. Kaip elgtųsi NATO sąjungininkai?
Baltijos šalys yra neapginamos, jų priėmimas į NATO buvo klaida, o vos tik išvydę „nenugalimuosius“ Rusijos desantininkus Vakarų sąjungininkai bėgs į krūmus.
Į šį klausimą netruko atsakyti BBC, modeliuodama Didžiosios Britanijos vyriausybės veiksmus, jei Latvijos rytuose pasikartotų Rytų Ukrainos scenarijus. Dokumentiniame filme „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“ buvę tarptautinės politikos ir saugumo pareigūnai sprendžia, kaip elgtis Rusijos hibridinės agresijos prieš Latviją atveju.
Tai tikriausiai kiekvieno rytų europiečio košmarų išsipildymas: Londono, o ir visos Vakarų Europos reakcija lėta, nepasitikėjimas agresiją patyrusiu sąjungininku ir bandymas labiau užjausti bei suprasti Putiną, o ne latvius, galiausiai – NATO skilimas ir atsisakymas atsakyti Rusijai branduoliniu ginklu į jos tokį patį elgesį.
Tiesa, Vašingtonas šiame filme išlieka tas, kuris laikosi įsipareigojimų Baltijos šalims, nors galbūt britui ar vokiečiui filme rodomas „jankių“ elgesys atrodo beatodairiškai „kaubojiškas“ ir vedantis tiesiai į Trečiąjį pasaulinį karą.
Taigi iš šių trijų paminėtų atvejų kaip ir aiškėja stereotipinės bei Kremliaus propagandos eksploatuojamos tiesos: Baltijos šalys yra neapginamos, jų priėmimas į NATO buvo klaida, o vos tik išvydę „nenugalimuosius“ Rusijos desantininkus Vakarų sąjungininkai bėgs į krūmus.
B.Obamos administracija nenori sukurti saugumo dilemos, t.y. didindama Rusijos pasienyje pajėgas versti Maskvą jaustis nesaugiai ir daryti tą patį.
Bet yra ir kita pusė: tiek EUCOM grėsmių įvardijimas ir RAND karo simuliacija, tiek BBC filmas siūlo komplikuotos situacijos (Baltijos valstybių geopolitinė padėtis) sprendimo būdus. Konkrečiausiai pasisakė RAND analitikai: užtektų septynių brigadų, tarp kurių trys šarvuotos, ir juos palaikančių aviacijos bei artilerijos pajėgų įkurdinimo, kad būtų užkirstas kelias greitam Baltijos valstybių užėmimui. Tai kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus.
Tą pačią dieną po RAND tyrimo paviešinimo JAV pranešė, kad planuoja skirti 3,4 mlrd. dolerių galingumams Europoje stiprinti. Tarsi Dievui į ausį? Vis dėlto dažnas nusivylė, nes paaiškėjo, kad šis paketas skirtas Vakarų Europai.
Oficialus paaiškinimas – ten jau yra būtina infrastruktūra, o ir susitarimai su Rusija kaip ir galioja. Tarp eilučių – Baracko Obamos administracija nenori sukurti saugumo dilemos, t.y. didindama Rusijos pasienyje pajėgas versti Maskvą jaustis nesaugiai ir daryti tą patį. Tokios ginklavimosi varžybos netruktų peraugti į realaus karo scenarijus.
Kita vertus, ar patys amerikiečių karo strategai norėtų sukaupti dideles pajėgas kiaurai peršaudomose Baltijos valstybėse? Blogiausiu atveju šios dar ir atsidurtų spąstuose (vadinamojo Suvalkų koridoriaus galvos skausmas).
Geros žinios – ne tik iš Vašingtono. Praėjusią savaitę NATO ministrai sutarė, kad rytinėse NATO valstybėse, tarp jų ir Baltijos šalyse, nuolat veiks besirotuojančios Aljanso narių jungtinės pajėgos. Kalbama apie šimtus ar tūkstantį kiekvienoje valstybėje.
Pirminė gynybos linija – Rusijos kaimynystėje esančios vietos ir nedidelės, bet visų NATO šalių jungtinės pajėgos, o už jų – „sunkioji kavalerija“.
Šiuo metu jau turime 150 amerikiečių karių ir keliasdešimt sunkiosios šarvuotosios technikos. Žinoma, tokios pajėgos mažai kuo galės pasipriešinti plataus masto Rusijos atakai, tačiau įvairių šalių karių dalyvavimas tokiuose junginiuose ne tik sustiprins NATO šalių karių veiksmų koordinavimą, bet ir mažins paties bloko politinio skilimo tikimybę.
Kitaip sakant, į Rusijos sulaikymą bus įtrauktos net ir Maskvos agresyviai politikai abejingos Aljanso šalys. NATO vienybę ir greitą reakciją dar labiau sustiprins sprendimas duoti NATO pajėgų vadui leidimą be politinių diskusijų suteikti pagalbą jungtiniams daliniams.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Didžioji Britanija siunčia penkis karinius laivus į Baltijos jūrą ir tobulina įgūdžius greitai permesti karines pajėgas kovai ne su „Islamo valstybe“.
Taigi būtų tokia saugumo schema: pirminė gynybos linija – Rusijos kaimynystėje esančios vietos ir nedidelės, bet visų NATO šalių jungtinės pajėgos, o už jų – logistikos ir politinių diskusijų nesuvaržyta „sunkioji kavalerija“ su amerikiečiais priešaky.
Jei tam bus pritarta per NATO viršūnių susitikimą, Europoje bus suformuota visiškai nauja po šaltojo karo saugumo architektūra, kurios tikslas – atgrasyti Rusiją nuo bet kokių avantiūrų ir sienų perbraižymo.
Koks, esant tokiai situacijai, būtų minėto BBC dokumentinio filmo scenarijus?
Sakykim, NATO ir Latvijos žvalgyba pražiopso rusišką maskuotę ir Daugpilyje Rytų Ukrainos stiliumi kyla „spontaniški“ Latvijos rusų protestai, kurių metu ginkluoti „žmogaus teisių aktyvistai“ su Rusijos specialiųjų pajėgų ekipuote užima valstybines institucijas.
Vietoj diskusijų NATO šalių sostinėse, ar reikėtų taikyti 5-ąjį Aljanso sutarties straipsnį, besirotuojančios NATO pajėgos kartu su Latvijos kariuomene, palaikomos šarvuotų dalinių, nesunkiai blokuoja Latvijos ir Rusijos pasienį ir taip atkerta separatistus nuo „humanitarinės pagalbos“ iš Rusijos.
Ypač gerai pasirodo italų Alpių šauliai, kurie tampa nacionalinėmis Italijos žvaigždėmis, o jų suimti „separatistai“ prisipažįsta esantys nenugalimi Rusijos desantininkai, kurie, jų pačių žodžiais, pasiklydo grybaudami.
Kremliui belieka du variantai: atvirai pradėti konvencinį karą su NATO valstybėmis ir netrukus sulaukti dar vieno sutriuškinimo arba atsitraukti.
Latviai nesunkiai sutriuškina be palaikymo likusius „sukilėlius“. Kol britai vis dar derina laiką, kada susirinkti vadavietėje, JAV vadovaujama sunkioji NATO kavalerija susitelkia ties potencialiais taikiniais: kartu su britų laivynu blokuojamas Kaliningradas, 14-oji Rusijos armijos Padniestrėje vadovybė neatlaikiusi įtampos užgeria, nelinksmos nuotaikos ir Rusijos pietinėje karinėje apygardoje.
Kremliui belieka du variantai: atvirai įsitraukti ir pradėti konvencinį karą su NATO valstybėmis ir netrukus sulaukti dar vieno sutriuškinimo arba atsitraukti ir visą kaltę suversti „pasiklydusiems grybautojams“. Visa tai nutinka per tas pačias 34–60 valandų.
Loading ...