Savaitei buvau pasiėmęs atostogų ir su “plėšikų” oro susisiekimo kompanija “RYANAIR”  (tiesiogine ta žodžio prasme) skridau į Londoną pasižvalgyti. Bilietai lyg ir nebrangūs (apie 350 LT)  dviems, tačiau pigių skrydžių bendrovių taisyklės bei sąlygos tiesiog kelia siaubą. Bene baisiausia jų – rankinio bagažo svoris – ne daugiau kaip 10 kg. Jei dar Vilniuje prieš patikros kontrolę pastatytos elektroninės svarstyklės ir  skrendant be mažų vaikų “kelioniniais lagaminais gali susireguliuoti svorį”, tai apytuščiame Londono Standsfordo oro uoste (1,5 val. kelio nuo “Victoria” geležinkelio stoties į šiaurę nuo nuo Anglijos sostinės) vyksta tikras keleivių reketas. Jei pasienio kontrolę ir “rentgeno” aparatą praeini ramiai ir be didesnių prisikabinėjimų (tiesa, specialius peršviečiamus maišelius skysčiams iki 100 ml reikia pirkti po 1 svarą), tai tikras “pragaras” prasideda vos paskelbus įlaipinimo vartus. Kadangi “bordingas” atliekamas internetu, tai iš pažiūros ramiame oro uoste vyksta juodas “reketas”. Pirma – bagažo svoris, kuris gali būti ne didesnis nei 10 kilogramų. Kas svarbiausia, šią “egzekuciją” “Ryanair” atlieka prieš pat įlaipinimą į lėktuvą. Vos tik švieslentėje pasirodžius įlaipinimo vartų numeriui, net ir bėgčiomis atlėkus prie vartų, prieš save jau išvysti 50-70 keleivių eilę. Į Vilnių skrendantis “Boeing 737-80o” berods talpina 250 keleivių.

Sulaukęs eilės, lagaminą dedi ant elektroninių svarstyklių. Mano lagaminas svėrė 11,5 kg, žmonos – 11,05.  Kitoje bilieto pusėje prižiūrėtoja aiškiai parašė: už dviejų lagaminų viršsvorį 80 svarų (du po 40 svarų) priemoka – lygiai tiek pat kainuoja bagažas, priduodamas registracijos metu,  bet jis gali sverti 20 kilogramų  ir būti bet kokių gabaritų. Šalia svarstyklių yra stalai “rokiuotei”. Ko tik ten nesurasi – ir tikros angliškos arbatos, brangių saldainių, vertingų suvenyrų, batų, drabužių ir pan. Kažkas net išmetė visai gerą fotoaparatą. Mums su žmona, išmetus keletą nesvarbių  daiktų, tik iš trečio karto pavyko “subalansuoti”, kad mano lagamino svoris buvo 10,25 kg, žmonos – 9, 90. Dėl 15 gramų viršsvorio praleido…  Tiesa, tik po to, kai nuo nervinės įtampos pamiršau užsegti lagaminą ir ant grindinio tekštelėjau naują nešiojamąjį kompiuterį, oro uosto darbuotojai neva pasigailėjo… Toliau – antras “egzekucijos” etapas. Tą patį rankinį bagažą grūdi į specialias grotas, išmatavimus surasite kelionės su pigių oro linijomis taisyklėse. Įgrūsti lagaminą dar įmanoma, o štai jei jo iš ten neištrauksi, vėl teks mokėti 40 svarų “baudą”. Lėktuvo salonas gražus, išpaišytas kompanijos spalvomis, bet ir iš palydovės gavęs gėrimų bei užkandžių kainoraštį,  nustėri -  0,33 l buteliuko “Sprite” ar kito panašaus gėrimo kaina 5 eurai… Ištroškusiam telieka eiti į tualetą ir rieškučiomis gerti ne aukščiausios kokybės vandenį.

IŠVADA. Bankrutavus “Lietuvos avialinijoms” ir  didesnę pusę jos skrydžių perėmus latvių “Air Baltic”, lietuviai “skraidytojai piktinosi, kad neliko nemokamo maitinimo lėtkuve ir už normalius pietus reikėjo mokėti po 30-40 Lt. Tačiau, kai mūsų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis viešai apsiskelbė, neva jo pastangomis Vilniaus oro uoste atsirado “Wizz Air” bei “Ryanair”, prasidėjo juodas keleivių “reketas”: masalas – pigūs bilietai, o trišakis kabliukas – žvėriškos papildomų paslaugų kainos ir pinigų lupimas kiekvienai progai pasitaikius – pigių linijų lėktuve gali nusipirkti net blizgų žurnalą už trigubą kainą – 10 eurų. Tai štai ką mums siūlo neva gerai dirbanti susisiekimo ministerija… Asmeniškai aš daugiau niekada neskrisiu su jokiais “rainairais” ir “wizzairais”.

P. S. Apie kitus susisiekimo ministerijos “projektėlius” giliau pažvelgsime artimiausiomis dienomis. Tarkime, kur prapuola saugaus eismo fondo pinigėliai…