Per pastaruosius porą metų pripratusi prie garsių užsienio investuotojų vardų, tokių kaip „Barclays“ ar „Western Union“, šiemet Lietuva iš garsiųjų išvys tik vieną, tiesa, daugeliui jau puikiai pažįstamą „Ryanair“ vardą.

Britų dienraščio „The Financial Times“ sukurta tarptautinė tiesioginių užsienio investicijų stebėsenos sistema „fDiMarkets“ šiais metais Lietuvoje fiksuoja 21 įgyvendintą investicinį projektą, kurių bendra vertė – 1,6 mlrd. Lt. Dėl tiesioginių investicijų Lietuvoje jau yra ar netrukus bus sukurtos 1848 darbo vietos. Tiesa, „fDiMarkets“ investicijų skaičiavimo sistemos ypatumai tokie, kad dalis projektų atkeliami iš ankstesnių metų. Bet ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ išgryninti, vien 2011-aisiais atėję 16 projektų ir 303 mln. Lt atrodo pakankamai neblogai – jei lygini su 11 projektų ir 100 mln. Lt 2010-aisiais ar dviem projektais ir 60 mln. Lt 2009-aisiais.

Tikrai garsių vardų nėra

Kitas reikalas, kad šiais metais Lietuva jokių garsių vardų tarp investuotojų nesulaukė. Pats garsiausias investuotojas – daugeliui lietuvių iki skausmo pažįstama Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, lapkričio viduryje sukirtusi rankomis su Ūkio ministerija dėl lėktuvų techninio aptarnavimo centro kūrimo Kauno oro uoste. Pirma mintis, išgirdus apie „Ryanair“, daugeliui kyla tokia: o ar neišskris ji kartu su visomis savo investicijomis, kai tik kur nors ras bent kiek geresnes sąlygas, palikdama Kaunui tik didžiulį tuščią angarą? „Ryanair“ jau pagarsėjusi negailestingu spaudimu verslo partneriams, reikalaudama išskirtinai lengvatinių verslo sąlygų.
Tačiau rankomis su Michaelu Hickey, „Ryanair“ lėktuvų techninės priežiūros direktoriumi, sukirtęs ūkio ministras Rimantas Žylius „Veidą“ tikina, kad bendradarbiavimas planuojamas ilgalaikis. Pasak ministro, tokį kaip Kaune numatomą statyti techninio aptarnavimo centrą „Ryanair“ Europoje turi tik vieną, Frankfurto oro uoste. Kauniškis būtų antras ir aptarnautų visą „Ryanair“ šiaurės rytų kryptį. O greita ir itin kokybiška techninė parama šiai pigių skrydžių bendrovei gyvybiškai būtina, nes didelės beavarinės lėktuvų apsukos – sudėtinė verslo plano dalis. „Ryanair“ didžiuliais kiekiais perka naujus lėktuvus, kelerius metus juos naudoja, palaikydama bemaž idealią techninę būklę, o paskui parduoda mažmena už pirkimo kainą.
Kaune „Ryanair“ dirba jau nuo 2005-ųjų, prieš kurį laiką padarė jį savo „naminiu“ oro uostu, tad techninio centro steigimas – gal nelauktas, bet tikrai logiškas žingsnis. Tiesa, pati investicija nėra labai didelė, be to, dalis pinigų bus gauta Lietuvos sąskaita iš Europos Sąjungos paramos fondų, bet tikimasi, kad įkandin airiams į pakankamai gerus Lietuvos oro uostus patrauks ir kitos skrydžių bendrovės. Nes mes, kaip keleiviai, galime kiek norime keikti airius už tikrai prastą ir cinišką požiūrį į skrendančiuosius, bet aviacijos verslo pasaulyje „Ryanair“ – tai rimtas ir pagarbą keliantis vardas.

Su „Ryanair“ – trys sugrįžėliai

„Ryanair“ techninio centro steigimas Kaune įdomus tuo, kad bene pirmą kartą, pasitelkus užsienio investicijas, pabandyta susigrąžinti į Lietuvą vieną kitą ekonominį emigrantą. Kadangi sėkmingam bendradarbiavimui su skrydžių bendrovės atstovais buvo reikalingi gerai angliškai kalbantys darbuotojai, ministro R.Žyliaus iniciatyva buvo duoti skelbimai į Didžiosios Britanijos ir Airijos emigrantų spaudą: Kauno oro uoste darbui „Ryanair“ reikalingi angliškai kalbantys specialistai. Atsiliepė 18 žmonių, iš jų trys sugrįžo dirbti į Kauną.
Žinoma, trys „grįžeiviai“ – tai lašas šimtatūkstantinėje emigrantų jūroje, bet eksperimentą vis dėlto galima laikyti sėkmingu. Investicijų pritraukimo specialistų požiūriu, ateityje būtent užsienio investuotojai gali tapti tuo veiksniu, kuris iš esmės pakeis visą verslo aplinką Lietuvoje. Tai savo ruožtu turėtų mažinti emigracijos mastą.
Ne paslaptis, kad darbo klimatas užsienio įmonėse dažnai būna daug geresnis nei lietuviško kapitalo įmonėse. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad vakariečių darbdavių požiūris į samdomus darbuotojus gerokai pagarbesnis nei Lietuvos darbdavių. Be to, tyrimai rodo, kad užsienio kapitalo įmonėse darbuotojų atlyginimas būna vidutiniškai ketvirtadaliu didesnis nei lietuviškose. Galima prisiminti, kad Vyriausybei atvedus į Lietuvą „Barclays“ banko kompiuterinį padalinį, didžiausią Lietuvos IT sektoriaus įmonių vadovų pasipiktinimą kėlė faktas, kad britai dideliais atlyginimais masiškai perviliojo jų darbuotojus. Tą patį galima pasakyti ir apie „Western Union“.

Investicijas tenka medžioti

Investicija investicijai nelygi: vienos atneša nedaug pinigų, bet sukuria daug darbo vietų ir mokesčių į biudžetą, kitos atneša daug pinigų ir aukštųjų technologijų, bet kuria mažai darbo vietų, o pelnas važiuoja į užsienį. Pirmosios pavyzdys galėtų būti „Home group“ investicija į baldų gamybą Klaipėdoje, antrosios – investicijos į PET granulių gamybos liniją. Bet tiek dėl vienų, tik dėl kitų šiandien reikia smarkia kovoti.
Lietuvoje šiuo metu tiesioginių užsienio investicijų suma vienam gyventojui viršija 11 tūkst. Lt, bet, pasak „Investuok Lietuva“ specialistų, tai reiškia, kad nuo Estijos ir Latvijos investicijų kiekiu atsiliekame labai stipriai. Kone dešimtmetį, ekonominio pakilimo laikais, nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo Vyriausybės nesuko sau galvos dėl investuotojų pritraukimo. Todėl 2008-aisiais smogus krizei, investicijos praktiškai išnyko.
Padėtis ėmė keistis Andriaus Kubiliaus Vyriausybei perėjus prie investicijų medžioklės taktikos. Pradėta taikyti lig šiol Lietuvoje negirdėta finansinių paskatų investuotojams praktika, premjero užsienio vizitų programa tiesiogiai susieta su galimybe pritraukti iš lankomos šalies vienokių ar kitokių investicijų.
Imta medžioti ne tik pinigus, bet ir vardus. Už investicijų pritraukimą atsakingi asmenys tiesiogiai skatinami, jeigu atveda į Lietuva europinio ar pasaulinio garso kompaniją. Visa tai lėmė, kad Lietuva buvo vienintele regiono valstybė, kurioje krizės laikotarpiu užsienio investicijų skaičius didėjo ne procentais, bet kartais.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2011 m. sausio–rugsėjo mėn.

Gamyba (1445 darbo vietos regionuose, 93,96 mln. Lt)

Įmonė ir veiklos profilis    Darbo vietų    Investicijų suma    Vietovė
1. BMH (mikroautobusai)    100    13,81 mln. Lt    Alytus
2. „Homegroup“ (baldai)    1100    18,55 mln. Lt    Klaipėda
3. „Pelly Baltic“ (buities prekės)    25    6,4 mln. Lt    Kaunas
4. „Danspin“ (verpalai)    200    41,4 mln. Lt    Raseiniai
5. „AS Paljassaare Kalatoostus“    20    13,81 mln.Lt    Plungė

Paslaugos (778 darbo vietos, 209,4 mln. Lt)

Įmonė ir veiklos profilis    Darbo vietų    Investicijų suma    Vietovė
6. „Citco“    35    7,58 mln. Lt    Vilnius
7. „Mirror Accounting“    125    24 mln. Lt    Vilnius
8. „Storebrand Group“    150    23,8 mln. Lt    Vilnius
9. „Air 2 Tunel East Europe“    45    29,8 mln.Lt    Ignalina
10. „GFK Austria“    31    37,29 mln. Lt    Vilnius
11. „Levanta Scientific“    80    16,3 mln. Lt    Vilnius
12. „Ryanair“    60    14,67 mln. Lt    Vilnius
13. „Esti Post“    41    17 mln. Lt    Vilnius
14. „Western Union“    200    38,92 mln. Lt    Vilnius

Šaltinis: VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Kaune bazę įkūrusios pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” žingsnis į Vilnių išryškino dviejų didžiausių šalies oro uostų konkurenciją.

Dėl gausesnių skrydžių šalis tampa geriau pasiekiama, tačiau oro uostų konkurencija gali sukelti ir neigiamų pasekmių, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Oro uostus valdanti Susisiekimo ministerija tikina nubrėžusi abiejų įmonių strategiją. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad ministerijos valdomi oro uostai konkuruoti neturėtų.

“Ryanair” sprendimą pradėti skrydžius iš Vilniaus aiškina sėkminga veikla Kauno oro uoste, kuriame šiais metais ruošiamasi aptarnauti apie 1 mln. keleivių.

Tačiau transporto specialistai įžvelgia kiek kitokius bendrovės strateginius tikslus.

“Kartais einama į tam tikrą rinką ne tam, kad uždirbtų, bet kad išstumtų kitą. Toks “Ryanair” žingsnis į Vilnių, mano įsitikinimu, gali būti susijęs su “Wizz Air” išstūmimu ar išgąsdinimu. Atsiradęs “Wizz Air” ar kitos pigių skrydžių bendrovės Vilniuje, žinoma, veikia “Ryanair” verslą Kaune. Vilnius su Kaunu, kad ir kaip būtų gaila, ėmė konkuruoti”, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas Andrius Jaržemskis.

Jis pažymi, kad Vilniaus noras pasiūlyti pigių skrydžių gana suprantamas, nes sostinė tai pat turi gana didelį tokių keleivių potencialą, tačiau į dviejų vienas greta kito esančių oro uostų konkurenciją A. Jaržemskis sako žiūrintis labai skeptiškai.

“Kai du konkuruoja, laimėti gali kas nors trečias. Mes šalia turime Rygą, Varšuvą, net tą pačią Kopenhagą. Atsiranda trumpi skrydžiai į kokį nors tarpinį oro uostą ir iš jo į visas šalis, mes patys niekada neturėsime daug krypčių, jei bus nueita tuo keliu”, – pažymi A. Jaržemskis.

A.Masiulis skaičiuoja, kad planuojami “Wizz Air” ir “Ryanair” srautai šią vasarą Vilniaus oro uoste turėtų užimti 27-28 proc. rinkos. Taigi didžiąją dalį skrydžių ir toliau aptarnaus tradicinės bendrovės.

Airijos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” gegužę iš Vilniaus pradės skraidinti į 5 Europos miestus – Londoną, Dubliną, Barseloną, Milaną ir Romą. Lėktuvų bazę Kaune turinti bendrovė teigia, kad kol kas bazės Vilniuje nesteigs.

Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė “Ryanair” pardavimų ir marketingo vadovė Henrikė Schmidt (Henrikė Šmit). Ji patvirtino, kad į Vilnių iš Kauno bus perkelti “Ryanair” skrydžiai į Barseloną ir Milaną, tačiau, anot jos, abu Lietuvos oro uostai tarpusavyje nekonkuruos.

“Bus sukurta papildoma pasiūla, konkuruosime tik su kitomis oro bendrovėmis”, – teigė ji.

Vilniuje šiemet “Ryanair” ketina pervežti 250 tūkst. keleivių. Iš Vilniaus į Londoną “Ryanair” skraidins kasdien, į Dubliną, Milaną ir Romą – tris kartus, o į Barseloną – du kartus per savaitę. Iš Vilniaus ir Kauno Airijos pigių skrydžių bendrovė siūlys skristi iš viso 25 kryptimis.

H.Schmidt patvirtino, kad kol kas bazės Vilniuje “Ryanair” neturi ir nelinkusi komentuoti vykstančių derybų.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis spaudos konferencijoje teigė, jog “Ryanair” lėktuvais į Vilnių gali atkeliauti apie 120 tūkst. papildomų turistų. Jis prognozavo, jog žemų kaštų oro bendrovės šiemet Vilniuje užims apie 27 proc. rinkos.

“Vilniaus oro uosto tikslas yra turėti dvi pigių skrydžių oro bendroves ir taip padidinti keleivių srautą. Po “Wizz Air” ir “Ryanair” plėtros Vilniuje, mes skaičiuojame, kad 2011 metų vasarą žemų kaštų bendrovės Vilniaus oro uoste pagal siūlomų skrydžių skaičių turėtų 27 proc. rinkos”, – sakė susisiekimo ministras.

E.Masiulio teigimu, kasmet į Vilnių atvyksta apie 500 tūkst. turistų, o “Ryanair” dėka jų padaugės dar penktadaliu.

Vien iš Kauno ir į jį “Ryanair” šiemet ketina skraidinti 1 mln. keleivių.

Susisiekimo ministras patvirtino, kad “Ryanair” už atėjimą dirbti į Vilnių nesuteikta jokių lengvatų ar paramos, nes tai draudžia europiniai teisės aktai. Tačiau, jo teigimu, iniciatyvą bendradarbiauti populiarinant skrydžius galėtų parodyti Vilniaus miesto bei kaimyninės savivaldybės.

Tuo tarpu Kauno miesto, kuriame “Ryanair” dirba jau kelerius metus, meras Andrius Kupčinskas pirmadienį išplatintame pranešime spaudai pareiškė, kad “Ryanair” siekia nukonkuruoti Vilniaus oro uoste pradėjusią dirbti “Wizzair”.

Pernai lapkritį Kauno miesto taryba patvirtino miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programos dalinio finansavimo programos sąmatą. Iš jos 1,5 mln. litų bus skirta įvairioms priemonėms, kuriomis siekiama į miestą pritraukti daugiau turistų per Kauno oro uostą.

Antro pagal dydį Lietuvoje Kauno oro uosto keleivių skaičius pernai augo sparčiausiai Europoje – jis šoktelėjo 1,7 karto, rodo oro transporto naujienų tinklapio anna.aero duomenys.

“Ryanair” planuoja Kauno oro uoste statyti antrąjį lėktuvų angarą, priimti daugiau inžinierių.

Kauno oro uostas tikisi, kad skrydžių į Barseloną ir Milaną netekimą visiškai kompensuos kryptys į Alikantę (Ispanija) ir Graikijos Rodo ir Koso salas. Be to, Kauno oro uosto planuose yra ir skrydžiai Rytų kryptimi.

“Ryanair” turi 262 naujų “Boeing 737-800″ orlaivių parką, dar 49 lėktuvus yra užsisakiusi.

Airijos pigių skrydžių bendrovė šiais metais visoje Europoje tikisi sulaukti apie 73,5 mln. keleivių.

+370 5 2058518

Iš 300 Europos oro uostų praėjusiais metais sparčiausiai augo Kauno oro uostas, kurio vadovai sako, kad dėl to “kalčiausia” bendrovė “Ryanair”, kurios lėktuvai iš Kauno tiesioginiais reisais skraido 16 krypčių.

Ppagal reguliariais reisais skraidančių keleivių skaičių Kaunas aplenkė ir Vilnių, penktadienį skelbia dienraštis “Verslo žinios”, besiremiantis oro transporto tendencijas analizuojančiu tinklalapiu “anna.aero”.

2010 metais Kauno oro uoste keleivių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus: iš viso buvo aptarnauti 809,700 keleivių – 77 proc. daugiau nei 2009 metais.

Per metus oro uoste skrydžių skaičius padidėjo 45 proc., o krovinių skaičius -net 110 proc.

Skaičiuojant tik reguliariųjų skrydžių keleivius, sausį Kaunas aplenkė Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Pastarasis aptarnavo 69 tūkst. keleivių, o Kauno oro uostas -73 tūkst. Tiesa, pridėjus užsakomuosius ir nereguliarius skrydžius Vilniuje sausį aptarnauta 77 tūkst. keleivių.

Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas sako, kad jau paskelbtas konkursas oro uosto plėtros planui parengti – norima išplėsti skrydžių terminalą, oro uosto prieigas, stovėjimo aikštelę. Esą nuolatos ieškoma ir naujų vežėjų, kuriuos galima būtų pritraukti į Kauną. Oro uostą ypač domina pigių skrydžių bendrovės.

Airijos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair”, antradienį uždaranti bazę Prancūzijos Marselio mieste, sausį žada dalį darbuotojų ir lėktuvų iš Marselio perkelti į Kauną, tačiau kol kas neskelbia, kiek pajėgumų čia bus perkelta.

“Nuo antradienio uždarome bazę Marselyje – lėktuvai ir darbuotojai iš šios bazės sausį bus perkelti į Kauną, Ispaniją ir Italiją”, – BNS sakė “Ryanair” atstovas Henrikas Schmidtas (Henrikas Šmitas). Tačiau jis teigė nekomentuosiantis, kiek lėktuvų ar darbuotojų bus perkelta į Kauną.

Marselyje laikyti keturi “Ryanair” lėktuvai “Boeing 737-800″, dirbo 200 darbuotojų. “Ryanair” atstovas Laszlo Tamasas (Laslas Tamasas) BNS spalį teigė, jog įmonė dar spręs, kiek lėktuvų ir darbuotojų bus perkelta į Lietuvą.

Šiuo metu “Ryanair” Kauno bazėje laikomi du “Ryanair” lėktuvai “Boeing 737-800″, prireikus, į Kauną atskrenda daugiau lėktuvų.

“Ryanair” spalį nurodė, jog pagrindinė priežastis, kodėl pasitraukiama iš Marselio buvo ginčas su Prancūzijos institucijomis dėl “Ryanair” darbuotojų apmokėjimo sąlygų – “Ryanair” mokesčius už darbuotojus mokėjo Airijos valstybei, Prancūzijos institucijos teigė, jog mokesčiai turėtų būti mokami Prancūzijai.

Gegužę “Ryanair” Kaune atidarė savo pirmąją orlaivių bazę Vidurio ir Rytų Europoje.

Šiuo metu “Ryanair” siūlo 19 maršrutų iš Kauno oro uosto.

“Ryanair” pakeitė Kauną

Savo pirmajai orlaivių bazei Rytų ir Vidurio Europoje pigių skrydžių oro bendrovė “Ryanair” pasirinko Kauną, prikeldama šį miestą naujam gyvenimui. Savaitgaliais čia leidosi suomių ir kitų šalių gyventojų pilni lėktuvai, o viešbučių ir kavinių savininkai trynė rankas iš džiaugsmo dėl didėjančio turistų srauto. Pakyčius Kaune galėjai matyti plika akimi – pilkas ir tuščias miestas atgijo, gatvėse padaugėjo žmonių, pradėjo dygti daugiau kavinių.

Atėjus “Ryanair” Kauno oro uoste fiksuotas didžiausias keleivių gausėjimas iš visų Lietuvos oro uostų – per sausį–spalį čia aptarnauta 1,8 karto daugiau keleivių nei pernai. Beje, “Ryanair” deklaruoja planus plėstis Kaune ir toliau, o nuo kitų metų iš Kauno skraidins jau 19 krypčių.

Tolerancijos egzamino neišlaikėme

Po ilgų diskusijų šiemet Lietuvoje leista surengti homoseksualų eitynes. Jos vyko gegužės 8 d. Vilniuje. Tiesa, tolerancijos egzamino Lietuvai vis tiek nepavyko išlaikyti, nes keli šimtai lietuvių ir svečių iš užsienio, dalyvavusių taikiame bei spalvingame renginyje, buvo sutikti įžeidinėjimais ir dūmų užtaisais.

Beje, eitynių stebėtojų buvo daugiau nei dalyvių. Įdomu ir tai, kad šio renginio dalyvių saugumu rūpinosi net 800 pareigūnų. Policija sulaikė 19 asmenų, iš renginio buvo išvesti ir parlamentarai Petras Gražulis bei Kazimieras Uoka.

Didžiojoje Britanijoje į valdžią grįžo konservatoriai

Po 13 metų valdymo leiboristai patyrė pralaimėjimą: per rinkimus britai daugiau (nors ir ne daugumą) balsų atidavė pagrindiniams leiboristų priešininkams – konservatoriams. Tiesa, Didžiosios Britanijos žiniasklaida rinkimų rezultatus tuo metu vertino labiau kaip leiboristų pralaimėjimą, o ne kaip konservatorių laimėjimą.

Naujuoju šalies premjeru tapusiam konservatoriui Davidui Cameronui vis dėlto jau daugiau nei pusmetį sekasi išlaikyti žmonių simpatijas: jis liaupsinamas už gebėjimą suvaldyti krizę ir už pradėtas reformas. Šiuo metu jis yra tarp populiariausių šalies politikų, priešingai nei, tarkime, Lietuvoje premjeras.

“Expo 2010″: Lietuva – populiariausia tarp Baltijos šalių

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos Kinijoje vykusioje pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ mūsų valstybės paviljoną aplankė beveik 6 mln. žmonių ir jis buvo kone tris kartus populiaresnis nei kitų Baltijos šalių ekspozicijos. Lietuvos paviljonas reklamavo krepšininkų laimėjimus, gamtą, architektūrą, kurią galima apžiūrėti ir skrendant oro balionu.

Rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” duomenimis, 81 proc. lietuvių mano, kad šaliai dalyvauti šioje ir kitose panašiose parodose naudinga, nes atsiveria naujos verslo ir investicijų galimybės, pagerėja šalies įvaizdis, pritraukuiama daugiau turistų.

Vaistų kainos monitoriuose

Siekiant užkirsti sukčiavimo ir korupcijos atvejus sveikatos apsaugos srityje bei sukurti skaidrią prekybos vaistais sistemą, gegužę kiekvienoje Lietuvos vaistinėje atsirado vaistų kainų monitoriai. Juose vaistininkai privalo pateikti kompensuojamųjų ir receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainų lenteles, kad klientai matytų visus tuo metu vaistinės turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir galėtų rinktis. Anksčiau dėl įvairių susitarimų ir manipuliacijų sergantiesiems dažniausiai tekdavo pirkti brangiausius vaistus.

Valstybinei ligonių kasai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad po šios pertvarkos ėmė didėti pacientų sąmoningumas bei šiek tiek apardyta ankstesnė ydinga sistema.

Laivų paradas

Europos jūrų dienos proga Klaipėdoje pirmąkart surengtas laivų paradas. Jame dalyvavo pusšimtis pasipuošusių laivų, kuriuos į naktinę fiestą išvedė jachta “Lietuva”. Žiūrovų džiaugsmui, pirmąkart inscenizuotos istorinės laivų kautynės, vykusios 1808 m. Danės žiotyse, kai Gdansko flotilės laivas “Le General Rapp” puolė amerikiečių kontrabandininkų laivą “Rebecca”. Jų vaidmenis atliko patrankomis apginkluoti burlaiviai “Lady Sophie” ir “Vagant”.

“InCulto” kelnaitės Europos nesužavėjo

Tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse šiemet Lietuvai atstovavę “InCulto” vyrukai finalo slenksčio taip ir neperžengė – liko dvylikti. Kaip yra teigęs ligi šiol geriausiai Lietuvą konkurse pristačiusios “LT United” lyderis dainininkas Andrius Mamontovas, “Eurovizija” – ne itin aukšto menino lygio renginys, bet šis konkursas yra pigus būdas pranešti pasauliui apie savo šalį”. Lietuvai visus 20 metų tai daryti sekasi sunkiai.

Antradienį aviakompanija “Ryanair” tarptautiniame Kauno oro uoste atidarė savo pirmąją bazę Rytų ir Centrinėje Europoje. “Ryanair” į bazę Kauno oro uoste investuos 140 mln. JAV dolerių, joje iš viso dirbs apie tūkstantį darbuotojų.

Kaune numatoma laikyti du lėktuvus, kurie iš viso skraidys 18 krypčių. Greta jau esamų skrydžių į Birmingemą, Brėmeną, Bristolį, Briuselį, Dubliną, Liverpulį, Frankfurtą, Stanstedą (Londonas) ir Liutoną (Londonas), nuo gegužės bus pradėti skrydžiai į 9 naujus oro uostus – Getviką (Londonas), Barseloną, Berlyną, Duseldorfą, Edinburgą, Milaną, Oslą, Paryžių ir Tamperę.

“Džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis Kauno miestas, rajonas ir oro uostas sudarė palankias sąlygas čia įsikurti airių kompanijai. Ateityje plėtros ir bendradarbiavimo galimybių turėtų dar padaugėti. Juolab kad Kaune turėsime pačią didžiausią Baltijos šalyse Žalgirio areną, kuri taps papildomu traukos centru mūsų tautiečiams ir užsienio svečiams”, – bazės atidarymo iškilmėse sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Bendrovės “Ryanair” Airijos ir Didžiosios Britanijos rinkos vadovė Maria Macken pažymėjo, kad Kauno bazėje įsikurs du nauji lėktuvai, o keleiviams sudarytos galimybės keliauti 18 maršrutų.

“Dėkojame Kauno oro uostui ir miestui už paramą ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad šiais metais apie 1 mln. keleivių iš Kauno galės keliauti mūsų kompanijos lėktuvais”, – pažymėjo “Ryanair” atstovė. Per savaitę bendrovė “Ryanair” iš Kauno žada vykdyti daugiau nei 120 skrydžių.

“Smagu, kad į Kauną atėjo naujos airių investicijos, kurios svarbios ne tik Kaunui, bet ir jį supančiam regionui bei visai šaliai. Airijoje gyvena daug lietuvių, kuriems, atėjus “Ryanair” bendrovei, su savo gimtine dabar yra lengviau palaikyti ryšį”, – apie airių investicijų svarbą kalbėjo Airijos ambasadorius Lietuvoje Donal Denham.

Į Kauno oro uosto infrastruktūrą pastaraisiais metais investuota apie 100 mln. litų. Pasak oro uosto vadovo Arijando Šliūpo, “Ryanair” bazės įkūrimas – istorinė diena.

“Per ketverius paskutinius metus Kauno oro uostas intensyviai plėtėsi, investavo į infrastruktūrą, ilgai dirbo, kad būtų pritraukta kompanija “Ryanair”. Bazės įkūrimas yra naujas plėtros etapas, kuris patikrins mūsų kūrybiškumą ir komercijos išmanymą”, – nestokodamas optimizmo sakė Kauno oro uosto vadovas.

Renginyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys užsiminė, kad dabar greičiausiai visa Rytų Europa pavydi Kauno regionui, kuriame atidaryta nauja “Ryanair” bazė.

Pusiau juokaudamas A. Šliūpas pažymėjo, kad “Ryanair” bazė Kaune turi šansus tapti “auksine” aviakompanijos baze. Būtent iš Kauno vykdomi skrydžiai į Didžiąją Britaniją airių yra vadinami “auksiniais”.

Tarptautiniame Kauno oro uoste per 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 124 033 keleiviai, t.y. 35,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 m. Skrydžių skaičius padidėjo 31 proc.

Ypač džiugina aptarnautų krovinių augimas – per šį laikotarpį aptarnauta 740,89 tonos pašto ir krovinių, t.y. 72,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.

Tarptautiniame Kauno oro uoste per 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 124 033 keleiviai, t.y. 35,2 % daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 m., o skrydžių skaičius padidėjo 31 % – iki 1539. Išaugo ir aptarnautų krovinių augimas – aptarnauta 740,89 tonos pašto ir krovinių, t.y. 72,4% daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.

Populiariausia skrydžių kryptis iš Kauno yra Londonas. Per pirmąjį ketvirtį šia kryptimi keliavo 47% visų keleivių. Didžiosios Britanijos rinkos populiarumas Lietuvos keliautojų tarpe akivaizdus – “Ryanair” skrydžius vykdo į 2 Londono oro uostus – Stanstedą ir Lutoną, o nuo gegužės mėnesio “Ryanair” pradeda skrydžius ir į Londono Getviko oro uostą.

Nuo ateinančio mėnesio “Ryanair” aviakompanija pradės tiesioginius skrydžius iš Kauno į Barseloną, Berlyną, Diuseldorfą, Edinburgą, Londoną (Getvikas), Milaną, Oslą, Paryžių bei Tamperę. Iš viso iš Kauno oro uosto nuo gegužės skrydžiai bus vykdomi į 19 Europos oro uostų. Vasaros sezonu “airBaltic” du kartus per dieną keleivius skraidins tarp Kauno ir Rygos.

Pigių skrydžių Airijos bendrovei “Ryanair” atidarius savo bazę Kaune bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų. Airiai ieško pilotų, inžinierių. Savo pajėgas ėmė didinti ir turistus aptarnaujantys verslininkai.

“Ryanair” Europos komunikacijos vadovas Danielis de Carvalho patvirtino planus įdarbinti daugiau lietuvių, trečiadienį rašo “Kauno diena”.

“Nuo gegužės Kaune atidarome skrydžių bazę, oro uostui tapus pagrindiniam regione, padidės darbuotojų poreikis. Dabar ieškome pilotų, inžinierių, informacinių technologijų specialistų ir skrydžių įgulos narių”, – teigė D.de Carvalho.

Jis pabrėžė, kad “Ryanair” plėtra lems naujų darbuotojų paklausą gretutiniuose turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo sektoriuose.

Šiuo metu “Ryanair” komandą sudaro daugiau kaip 7 tūkst. žmonių, kurių vidutinis atlyginimas viršija 3,7 tūkst. eurų (13 tūkst. litų) per mėnesį.

Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas nuo balandžio vidurio ketina pasirašyti darbo sutartis su 7 aviacijos patikros specialistais. Naujieji darbuotojai per mėnesį uždirbs daugiau kaip 2 tūkst. litų.

A.Šliupo žiniomis, naujų darbuotojų ieško maitinimo įmonė, kuri tiekia maistą į orlaivius. 30 darbuotojų netrukus įdarbins antžeminio aptarnavimo kompanija. Be to, oro uoste bus įrengti nauji komerciniai plotai, kuriuose turistams prekes siūlys įvairūs prekybininkai. A.Šliupas įsitikinęs, kad darbo padaugės visiems: degalų užpylėjams, viešbučiams, turistines ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms.

Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius taip pat pastebi pirmuosius su “Ryanair” plėtra susijusius teigiamus ženklus – ėmė daugėti viešbučių rezervacijų, į turizmo centrą kreipiasi vis daugiau užsieniečių.

“Ryanair” duomenimis, atidarius naujus skrydžius iš Kauno ir atgabenus čia milijoną turistų per metus, regione bus sukurta apie tūkstantis naujų darbo vietų.