Joe Biden BFL nuot.

Rugpjūčio pabaigoje Latvijos sostinėje planuoja apsilankyti kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Joe Bidenas.

Rugpjūčio 23 d. Rygoje turėtų įvykti jo ir visų trijų Baltijos šalių vadovų susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Nors kol kas susitikimo dienotvarkė nėra patvirtinta, tačiau Latvijos žiniasklaida praneša, kad planuojama aptarti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų dėl rotacinių batalionų grupių Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavimo įgyvendinimą. Taip pat bus kalbama apie padėtį Ukrainoje ir Sirijoje. Pasak Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, J.Bideno vizitas – aiškus signalas investuotojams, kad regionas išlieka saugus. 2014 m. J.Bidenas lankėsi Vilniuje. Tuomet taip pat kalbėta, kad šis vizitas dar kartą parodo, jog JAV nesiruošia nusigręžti nuo Baltijos šalių. Lankydamasis Vilniuje J.Bidenas taip pat patvirtino nekintantį savo šalies įsipareigojimą ginti Baltijos šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Roma

Pavasariniais žiedais pasipuošusios Europos sostinės savo gyventojus ir svečius džiugins ne tik atšilusiais orais, bet ir įvairių švenčių bei festivalių gausa. Penkis renginius, kuriuos verta pamatyti šį pavasarį, rekomenduoja tarptautinių maršrutų autobusu operatoriaus „Eurolines“ vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas.

1. Talino muzikos savaitė

Kovo 28 – Balandžio 3 dienomis muzikos mylėtojų ausis ir akis Taline džiugins kasmetinis miesto festivalis „Tallinn Music Week“ (TMW). Vietos koncertų salėse, klubuose, baruose bei įvairiose netikėtose vietose bus galima išvysti apie 240 įvairiausių muzikinių pasirodymų.

Programoje atlikėjai ne tik iš Estijos, bet ir užsienio šalių. Ryškiausi vardai: Eric Copeland („Black Dice“), „The Membranes“, „Revolutionary Army of the Infant Jesus“, „Ewert and the Two Dragons“ ir daugelis kitų, tarp kurių ir lietuviai: grupės „Keymono“, „Garbanotas Bosistas“, „Sheep Got Waxed“, „Endie & Kameu“ bei elektroninės muzikos atlikėjai Fingalick ir Deep Shoq.

„Be gausybės muzikinių pasirodymų TMW lankytojams šiemet taip pat bus siūloma pasimėgauti Šiaurės šalių virtuvės bei įvairiais egzotiškais skoniais – šventę papildys restoranų programa „TMW Tastes“, – sakė E. Pavlovas. – O pasiekti šį festivalį labai patogu autobusu – išvengsite įvairių nepatogumų, kuriuos galėtumėte patirti vykdami nuosavu automobiliu ir sutaupysite jėgų festivalio linksmybėms!“

2. Berlyno kultūrų karnavalas

Berlynas

Gegužės 13 – 16 dienomis Berlyne, Kreutzbergo rajone, šurmuliuos keturias dienas truksiantis Kultūrų festivalis – Karneval der Kulturen. Mieste bus galima išgirsti daug gyvos muzikos, įsigyti įvairiausių rankdarbių, pasimėgauti įvairių pasaulio šalių virtuvių gėrybėmis, tačiau visų svarbiausias ir įspūdingiausias reginys – karnavalinė sekmadienio eisena, kurios žiūrovus pasirodymais džiugins šimtai akrobatų, šokėjų, aktorių bei muzikantų.

„Spalvingoje sekmadieninėje festivalio eisenoje įvairių tautų tradicijos susipina su moderniąja kultūra, per meninę prizmę atsiskleidžiama Berlyno kultūrinė įvairovė, – pasakojo E. Pavlovas. – Karnavalas kiekvienais metais suburia per 4700 neabejingų idėjai menininkų iš net 80 pasaulio šalių ir beveik pusę milijono žiūrovų.“

3. Bliuzo festivalis Vienoje

Viena

Gera žinia bliuzo mylėtojams – nuo kovo 20 iki balandžio 30 dienos Vienoje karaliaus itin turtingas savo programa bliuzo festivalis „Vienna Blues Spring 2016“. Misisipės Deltos ir Čikagos blues, rock, soul ir, žinoma, boogie muzikos interpretacijomis geriausiose Vienos koncertų salėse festivalio lankytojus apdovanos tarptautinio pripažinimo sulaukusios scenos žvaigždės.

Kovo 20 dieną festivalį atidarys bliuzo gerbėjams gerai pažįstama grupė „Mojo Blues Band“ su jausminga programa „A Soulful Journey from New Orleans to Chicago“. Vėliau festivalio scenas puoš tokie vardai kaip Larry Garner (Kovo 22), the Rob Togoni Trio (Kovo 25), Natascha Flamisch (Balandžio 1), Austrijos bliuzo gigantas Norman Schneider (Balandžio ir daugelis kitų.

4. Romos miesto gimtadienis

Kasmet balandžio 21-ąją yra minimas Italijos sostinės Romos gimtadienis – Natale di Roma. Daugiausiai renginių šią dieną vyksta ant Kapitolijaus kalvos – vietinių ir miesto svečių akį džiugina teatralizuotos gladiatorių kovos, įvairūs spektakliai, koncertai, itališko maisto mugės ir daugelis kitų pramogų.

„Anot legendos, Romulas įkūrė Romos miestą 753 m. pr. Kr., tad šiemet bus minimas jau 2769 gimtadienis! – žiniomis dalijosi keliautojas. – Tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Italijos festivalių kultūra, sudalyvauti viename iš puikių renginių, o vakare pasigerėti įspūdingais fejerverkais, kurie atmintyje išliks tikrai ilgam. Beje, juos stebėti geriausia ant Kapitolijaus kalvos.”

5. Rygos alaus festivalis

Visus alaus gurmanus gegužės 25 – 29 dienomis vilios Rygoje vyksiantis alaus festivalis „Latviabeerfest 2016“ – čia bus galima išbandyti daugiau kaip 200 įvairių alaus rūšių iš vietinių ir kitų Europos šalių bravorų.

„Festivalis dar labai jaunas – jis bus organizuojamas tik ketvirtąjį kartą, tačiau ši tradicija jau susilaukė labai didelio populiarumo Latvijoje, – teigė „Eurolines“ atstovas. – Šiemet visas veiksmas vyks Vērmane soduose – 5 min. pėsčiomis nuo Rygos senamiesčio, tad tikimąsi sulaukti dar daugiau dėmesio ne tik iš vietinių, bet ir miesto svečių.”

Beje, šventės organizatoriai žada atrakcijų ne tik alaus mėgėjams, bet ir kitiems pramogautojams. Be įvairių degustacijų programoje numatomi muzikiniai pasirodymai ir kitos linksmybės.

Scanpix

Perspektyvos. Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje nubrėžtos gairės šešioms individualioms partnerystės programoms, tačiau nė viena jų narystės Bendrijoje ateityje nežada.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas ES pirmininkaujančios Latvijos sostinėje gali atrodyti nuviliantis. Pesimistai teigia: Rygoje priimta gana deklaratyvių trisdešimties teiginių deklaracija iš esmės nieko naujo nesako ir aiškių ateities perspektyvų nenubrėžia. O iniciatyvos šalininkai atsako: Vilniuje 2013-aisiais suformuluotų principų pakartojimas ir įtvirtinimas jau savaime yra pasiekimas. Juk padėtis nuo Vilniaus viršūnių susitikimo iš esmės pasikeitė – Krymo aneksija, Rusijos agresija Rytų Ukrainoje pakeitė Senojo žemyno geopolitinę sanklodą, o ir Rytų partnerystės pirmūnės Moldova bei Gruzija per šiuos dvejus metus patyrė ne vieną politinio, ekonominio ar socialinio stabilumo išbandymą. Rytų partnerystės iniciatyvos ateitis apskritai kurį laiką buvo neaiški, prieš susitikimą net atvirai kalbėta apie Rusijos mėginimus jį sužlugdyti, bandymus daryti tiesioginę įtaką būsimiems sprendimams.

Po Rygos susitikimo tapo aišku, kad Rytų partnerystė netvirtais žingsniais žengs į priekį, o šešių valstybių artėjimo prie Europos greičiai išsiskirs dar labiau. Kaip po susitikimo sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, dabar akivaizdu, kad šis bendradarbiavimas nebus toks pat kaip anksčiau, kai vieną sistemą stengtasi taikyti visiems. „Manau, kad Rygos viršūnių susitikimas žymi mūsų mąstymo ir mūsų partnerių mąstymo posūkį“, – susitikimo rezultatus apibendrino ministras.

Latvijoje sutarta ir dėl realių sprendimų. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris patvirtino, kad Ukraina ir Gruzija jau kitąmet gali tikėtis bevizio režimo. Jam antrino ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pasak jo, nuotaikos šiuo klausimu yra labai optimistinės, o tikėtina vizų režimo įsigaliojimo pradžia – 2016 m. vidurys. Rygoje patvirtina ir 1,8 mlrd. eurų paskola Ukrainai būtiniausioms valstybės reformoms vykdyti.

Svarbu ir tai, kad ES dar kartą tvirtai išreiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis ateityje, nepaisant geopolitinių permainų, nors ir ketina tai daryti laikydamasi individualesnio požiūrio negu dabar. Taigi pagaliau suvokta, kad Rytų Europos šešetas yra per daug skirtingas ir jam iš esmės negalima taikyti vienos koncepcijos.

Pavyzdžiui, Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas po susitikimo pabrėžė, kad šalis yra pasirengusi kurti santykius su ES tiek, kiek jie neprieštaraus valstybės narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Akivaizdu, kad tokių neprieštaravimų amplitudė nėra didelė.

Skiriasi net ir politinis požiūris: susitikime dalyvavo Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos vadovai, o autoritarinės Baltarusija ir Azerbaidžanas atsiuntė savo užsienio reikalų ministrus.

Vis dėlto prieš Rygos forumą labai aiškiai nuskambėjo žinia, kad Rytų partnerystės šalys, bent jau kol kas, neturėtų tikėtis greitos narystės Europos Sąjungoje. „Rytų partnerystė nėra ES plėtros įrankis, dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“, – dar prieš susitikimą Vokietijos parlamentarams pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip sužlugdydama kai kurių Rytų partnerystės valstybių viltis išgirsti konkretesnių ateities narystės perspektyvų Bendrijoje gairių.

Tačiau Rytų partnerystės politika niekada ir nebuvo tapati narystės ES perspektyvai. Ji buvo pradėta Lenkijos ir Švedijos iniciatyva po karo Gruzijoje 2009-aisiais, ją aktyviai rėmė kai kurios kitos regiono šalys, tarp jų ir Lietuva. Bet ši politika taip ir netapo visos ES bendru reikalu, o skirtingos šalys narės turi itin skirtingus jos vaizdinius. Pavyzdžiui, Pietų valstybėms tai iš esmės yra tik Europos kaimynystės politikos dalis, į kurią patenka ir Šiaurės Afrikos valstybės. O bet kokios jų narystės perspektyvos nubrauktos jau beveik prieš tris dešimtmečius – 1987-aisiais, kai Maroko prašymas priimti į Europos Bendriją buvo vienareikšmiškai atmestas, argumentuojant, kad ši šalis nėra europietiška valstybė.

ES Rytų partnerystės politika remiasi konkrečiu ekonominių paskatų modeliu, kuris dar vadinamas „trimis M“ – pinigai, rinkos ir judėjimas (ang. ~money, markets, mobility~). Mainais už demokratinių reformų įgyvendinimą, stabilumą Bendrija skiria ženklią paramą įgyvendinant Rytų partnerystės valstybių reformas, pavyzdžiui, 2011–2013 m. ši suma siekė 6,5 mlrd. eurų, pasirašius Asociacijos susitarimus naikina prekybos barjerus bei muitus ir laipsniškai įgyvendina vizų liberalizavimą.

Kaip „Veidui“ yra sakiusi ES užsienio politikos specialistė, Mastrichto universiteto dėstytoja Giselle Boss, Rytų partnerystė niekada nebuvo ES prioritetų sąraše – šį projektą į priekį stūmė vos kelios valstybės, o daugelis ES narių juo nebuvo suinteresuotos. Pastebimai išsiskyrė ir nuomonės, kokia yra šios programos reikšmė ir svarbiausi tikslai, nes pietinėms valstybėms labiausiai rūpi Pietų kaimynystė, šiaurinėms – Šiaurės dimensija, tad suderinti itin skirtingus geopolitinius tikslus tampa sudėtinga.

Be to, visuomet akivaizdžiai nesutapo ir Rytų partnerių bei skirtingų ES valstybių lūkesčiai. ES institucijose bei Vakarų šalyse Rytų partnerystė suvokiama visų pirma kaip ekonominis procesas – techninis rinkų pritraukimas ir integravimas. O daliai ES narių Rytų partnerystės įgyvendinimas pirmiausia yra geopolitinis uždavinys – į Europos šeimą atvesti dar bent keletą Rytų Europos valstybių.

Kartu Rytų partnerystės iniciatyva ES visuomet bandė suderinti du labai sunkiai derančius tikslus: demokratizuoti, modernizuoti ir pritraukti Rytų partnerystės valstybes, kurias Rusija paprastai traktuoja kaip esančias savo įtakos zonoje, ir tuo pat metu išlaikyti gerus santykius su ja. Tačiau, santykiams su didžiąja Rytų kaimyne po karo Ukrainoje nuosekliai blogėjant, antrasis siekis akivaizdžiai tampa vis sudėtingiau įgyvendinimas, o pasiryžusiųjų konfliktuoti Europoje nėra itin daug.

Kaip pabrėžia G.Boss, Briuselyje dažnai stebimasi, kodėl Rusija nesutinka su Rytų partnerių ir ES laisvosios prekybos sutartimi – iš esmės ekonominiu susitarimu. Nesuprantama, kad tai, ką ES mato kaip ekonominį projektą, Rusija vertina kaip geopolitinį įtakos zonos plėtimą, kartu ir grėsmę. Taigi dažnai trūksta geopolitinio supratimo apie santykius su Rusija ir posovietine erdve.

Taip pat pamirštama, kad sėkminga ES plėtra į Rytus 2004-aisiais buvo nemažai nulemta ir NATO plėtros, taigi buvo suvokiama ir kaip saugumo stiprinimas bei neapsiribojo vien ekonominės bendrijos kūrimu. Ir šiandien valstybės, kurios aktyviai remia didesnį NATO vaidmenį Europoje, labiausiai stumia ES Rytų partnerystės projektą į priekį.

O štai Rusija nuo pat šios politikos pradžios siekia iš esmės dvišalį ES ir Rytų partnerystės valstybių dialogą paversti trišaliu, įtraukiant ir savų interesų dimensiją. Į tai reaguoja ir Vakarų Europos valstybės: dažnai teigiama, kad Rytų partnerystės politika pažeidžia galios balansą ir taip erzina Rusija, o to tikrai neverta daryti. Rusija  ir iš savo pusės nevengia imtis specialių priemonių prieš per daug aktyviai į Vakarų pusę gravituojančias valstybes – prekybos sankcijų, dujų eksporto ribojimo, kišimosi į vidaus politikos reikalus ir t.t.

Be to, 2010-ųjų pradžioje Rusija pradėjo kurti savotišką alternatyvą ES Rytų kaimynystės politikai – Eurazijos muitų sąjungą. Šiai viršnacionalinei organizacijai, kurios narės kartu formuoja ir įgyvendina prekybos politiką, derina išorės muitus bei naikina tarpusavio prekybos kliūtis, šiuo metu priklauso dvi iš šešių Rytų partnerystės valstybių – Armėnija ir Baltarusija.

Galiausiai Vilniuje 2013-aisiais nepasirašyta Asociacijos su ES sutartis Ukrainoje lėmė provakarietiško judėjimo pradžią ir revoliuciją, į kurią Rusija atsakė tiesiogine karine intervencija, Krymo aneksija ir faktiniu dalies Rytų Ukrainos atskyrimu, sukuriant ten marionetinius režimus. Taip minkštoji ES ekonominė galia buvo atsverta nebe dujų kainomis ar galbūt prarastomis oligarchų privilegijomis, o atviru karu.

Tačiau net ir tokiame kontekste per pastaruosius metus Rytų partnerystės politikos procesai nesustojo. Pernai birželį istoriniai Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimai buvo pasirašyti su Moldova, Gruzija ir Ukraina, pastarosios įgyvendinimo pradžios datą atidedant iki 2016-ųjų. 2014 m. Moldovai buvo patvirtintas ir bevizis režimas, Ukrainai ir Gruzijai jis taip pat netrukus turėtų būtį įvestas. Todėl Rygos susitikimas yra dar vienas mažas žingsnis į priekį.

„Rygoje buvo pasiekta viskas, ko buvo tikimasi. Tie, kurie teigia, jog visa tai, ką čia veikiame, neturi nieko bendro su naryste ES, formaliai yra teisūs, nes Rytų partnerystės programa nėra narystės proceso dalis, bet jie tikrai neteisūs, visiškai nuo to atsiribodami. Tai, kas čia vyksta (…), yra ne kas kita, kaip europinis kelias“, – po susitikimo sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kokios Rytų partnerystės politikos ateities ir perspektyvų galime laukti? Akivaizdu, kad nuo šiol kiekviena šešeto valstybė su Europa dirbs individualiai – pagal savo poreikius ir galimybes. Taip „gerasis trejetas“ – Ukraina, Gruzija ir Moldova turėtų sulaukti kur kas didesnio dėmesio ir paramos, o likusi trijulė greičiausiai atsidurs antrame plane. Jų europinis kelias drieksis tol, kol nesusikirs su Rusijos interesais.

Dažnai diskutuojama, ar konkreti narystės perspektyva paskatintų spartesnę Rytų partnerystės valstybių pažangą, – būtent taip dažnai aiškinama greita Vidurio Europos ir Baltijos valstybių pokomunistinių transformacijų sėkmė. Kita vertus, šiuo atveju visuomet egzistavo ir tam tikra konkurencinė aplinka: valstybės varžėsi, kuri sparčiau įgyvendins reikiamas reformas ir užsidirbs papildomų balų Briuselio ataskaitose. Atrodo, kad panaši konkurencinė aplinka dabar kuriama ir Rytų partnerystės šalyse, net jeigu apie konkrečią narystės perspektyvą ir nėra kalbama.

Be to, šiame procese dažnai kritikuojama tik ES, kaip kažko nepadariusi ar visuomet padariusi per mažai. Tačiau natūralu, kad paskatos artėti prie Europos visų pirma turi ateiti iš pačių valstybių. Lietuvai, Latvijai ar Lenkijai nereikėjo nuolat įrodinėti apie narystės ES naudą ir pranašumus, per jėgą stumti būtinų reformų, o, pavyzdžiui, Moldovoje proeuropietiška koalicija dažnai balansuoja ties daugumos riba, o pasikeitęs Gruzijos valdantysis elitas taip pat demonstruoja ne tokį didelį ryžtą kaip prezidento Michailo Saakašvilio laikais. „Neseniai atlikta paklausa parodė, kad jau net 31 procentas gruzinų pritaria šalies dalyvavimui Eurazijos sąjungoje, o tai nėra geras ženklas“, – prieš Rygos susitikimą sakė Gruzijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Tedo Džaparidzė.

Penkios iš šešių Rytų partnerystės programos valstybių turi neišspręstų teritorinių konfliktų arba kontroliuoja ne visas savo sienas. Tokiomis aplinkybėmis bevizio režimo įgyvendinimas iš Europos pusės jau atrodo didelis pasiekimas. „Rytų partnerystė nėra grožio konkursas tarp Rusijos ir ES, bet grožis nėra nesvarbus dalykas“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas.

Tad dėl savo ateities ir politinės trajektorijos Rytų partnerystės valstybės visų pirma turi nuspręsti pačios.

Dovaidas Pabiržis

1985 m. tuometiniai Graikijos ir Prancūzijos kultūros ministrai Melina Mercouri ir Jack’as Langas pasiūlė Europos kultūros sostinės idėją. Taip tikėtasi suartinti skirtingas Europos tautas, išryškinant jų kultūrinę įvairovę ir iškeliant bendras Europos vertybes ir istoriją.

Dovaidas Pabiržis

Neatsitiktinai pirmąja Europos kultūros sostine paskelbti Atėnai. Šiemetinė sostinės Rygos kultūriniai projektai taip pat įsilieja į bendrą europinį kontekstą, o kartu ir sprendžia daugialypio, istorijos audrų ne kartą blaškyto miesto identiteto klausimus.

Sugrįžta Rygoje gimusios žvaigždės

Europos kultūros sostinės programos Latvijos sostinėje ašis – mieste gimę arba su juo vienaip ar kitaip susiję žmonės. Metų pradžioje pristatyta 1837-1839 m. čia gyvenusio ir dirbusio kompozitoriaus Richardo Vagnerio ankstyvoji opera „Rienzi“, kurią jis pradėjo rašyti būtent Rygoje. Liepą prie Latvijos nacionalinės operos skambėjo koncertas, kuriame pasirodė iš šio miesto kilę žymūs muzikantai – tai dainininkai Maija Kovalevska, Aleksandras Antonenko, Egilis Silinis, Elina Garanča, atlikėjai Gidonas Kremeris, Baiba Skridė, Daniilas Bulajevas, Vestardas Šimkus, kompozitorius Raimondas Paulas, legendinis baleto artistas Michailas Baryšnikovas ir daugelis kitų.

Koncertą gyvai galėjo stebėti daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, televizijos žiūrovai. Su Ryga susijusių tarptautiniu mastu žinomų kūrėjų temą plėtojo ir daugelis kitų renginių.

Latvijos nacionalinės operos dirigento Modesto Pitrėno teigimu, Ryga išlieka Baltijos šalių kultūriniu metropoliu, ką pabrėžia ir šiųmečiai renginiai, sutelkti ties rimtąja kultūra. Anot jo, aukštasis menas Rygoje neprivalėjo užleisti vietos populiariajai kultūrai, bet kartu tapo matomas, patrauklus, viešas ir prieinamas.

“Nemažiau svarbus dalykas – Rygos pozicija Europos kultūriniame kontekste. Latvijos sostinė niekada nebuvo kultūrine periferija, tą ji įrodo ir šiemet. Visų pirma tai patvirtina i Rygą sugrįžtančios čia gimusios ar išsilavinimą gavusios muzikos ir meno žvaigždės, kurias vienas didelis koncertas sutalpinti nepajėgus, kita vertus, čia, pradedant R.Vagneriu, visada kūrė stiprūs Europos meistrai. Ir šiemet rygiečiai turėjo drąsos pasikviesti į pastatymus daug užsienio menininkų, tuo paliudydami, kad jie nėra provincialiai mastanti chunta, norinti išsidalinti šio projekto “aukso puodą” ir Europos kultūros paraštėje brukštelti varnelę”, – pastebi M.Pitrėnas.

Masiškiausiu šių metų Europos kultūros sostinės renginiu tapo 8-osios pasaulinės chorų žaidynės. Į savo chorinio dainavimo tradicijomis besididžiuojančią šalį liepą atvyko 27 tūkst. dainininkų iš 460 chorų ir 73 pasaulio valstybių. Per daugiau nei savaitę mieste nuskambėjo daugiau kaip 100 chorinės muzikos koncertų, kurie vyko uždarose Rygos koncertų salėse, parkuose ir skveruose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šią savaitę įvyksiantis naujojo Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus vizitas į Latviją gali turėti lemiamos įtakos Lietuvos energetikos ateičiai.

Bandau įsivaizduoti, kokios mintys sukasi Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio galvoje, belaukiant šią savaitę su vizitu atvykstančio naujojo Lietuvos premjero A.Butkevičiaus ir skaitant pranešimus iš Vilniaus. Pirmiausia jį pasiekia žinia, jog naujasis kolega važiuoja į Rygą tam, kad pasiklaustų: „Ar buvo kažkoks pasirašytas memorandumas ar kažkoks kitoks susitarimas dėl atominės elektrinės statybos“, nes, pasak A.Butkevičiaus, „kol kas man Vyriausybės darbuotojai dar nėra pateikę tų dokumentų, kurie tiesiog būtų nubrėžę tam tikras kryptis ir įsipareigojimus – tiek finansinius, tiek teisinius, tiek technologinėje srityje – tarp trijų Baltijos šalių”.
Šių dokumentų, kaip praėjusį ketvirtadienį aiškino premjeras, neranda nei Vyriausybė, nei energetikos ministras.
Įsivaizduoju, kaip, skaitant šį pranešimą, kilo aukštyn V.Dombrovskio antakiai – Lietuvos premjeras važiuoja pas jį pasiaiškinti, kokių dokumentų jis turėtų ieškoti pas save, Vyriausybės kanceliarijoje! Na, valstybių gyvenime visko pasitaiko, būna, kad svarbūs dokumentai tikrai dingsta. Tačiau garsiai paskelbti apie dingimą visam pasauliui? Juk tai, iš esmės, viešas kaltinimas pirmtakui, kad šis sunaikinęs valstybinės svarbos (nes liečiančius tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir šalies energetinį saugumą) dokumentus!
Sekantys du pranešimai turėjo visiškai priblokšti V.Dombrovskį – pirmiausia jis sužino, kad A.Butkevičiaus pirmtakas, jam gerai pažįstamas Andrius Kubilius, pasiūlė naujajam premjerui nerandamų dokumentų paieškoti Vyriausybės interneto svetainėje, o kitą dieną, penktadienį popiet, skaito, jog vizitui į Rygą skirtoje spaudos konferencijoje A.Butkevičius pranešęs džiugią žinią – trijų Baltijos šalių premjerų memorandumai dėl Visagino atominės elektrinės statybos atsirado! Tai, žinoma, gera žinia V. Dombrovskiui – jam nebereikės pačiam ieškoti kolegos nerandamų popierių.
Bet skaitant toliau, V.Dombrovskio nuotaika vėl turėjo sugesti – jis sužinojo, jog A.Butkevičiaus vizito metu nieko nesužinos, ar naujoji Lietuvos Vyriausybė ketina tęsti Visagino atominės elektrinės projektą: Lietuvos premjeras atvažiuoja tik pranešti, kad Vilniaus atsakymą Ryga sužinos po dviejų mėnesių, kovą. Tai yra, praneš tai, ką latviai jau žino po naujojo Seimo pirmininko Vydo Gedvilo susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu, vykusiu dar gruodžio pirmoje pusėje. Situacija, latvių akimis žiūrint, tokia – praėjo mėnuo, lietuviai baigė formuoti Vyriausybę, pasitvirtino Seime jos programą, biudžetą, bet dėl elektrinės statybų vis dar nieko nenusprendė, kalba kažką apie „ekspertų vertinimus“, apie „naujas energetines strategijas“, po kurių ir bus atsakyta, nors visi žino, jog rimtos strategijos ir rimti ekspertų tyrimai per pora mėnesių nedaromi.
Kokias išvadas, A.Butkevičiaus belaukdami, galėjo pasidaryti latviai? Pirmiausia – Lietuvoje nėra strateginių projektų tęstinumo. Kiek Vyriausybių, tiek požiūrių, nors visi žino, jog energetiniai projektai trunka dešimtmečius, juos pradeda vienos Vyriausybės, tęsia antros, baigia trečios, kartais netgi ketvirtos. Svarbiausia, niekas neperžiūri kartą jau priimtų politinių sprendimų, o daro, kaip suomiai – prastūmė kadaise kelių balsų persvara savo parlamente sprendimą statyti Olkiluoto atominę ir stato, nors jau visus terminus ir sąmatas viršijo. Nes žino – jeigu taip nedarysi, iš viso nieko niekada nepadarysi.
Antroji išvada – Lietuvoje nėra Vyriausybių darbo tęstinumo, nes negali būti taip, kad kadenciją baigiantis premjeras neperduotų įpėdiniui visų svarbiausių darbų ir dokumentų, kurių naujasis Ministrų kabineto vadovas turėtų ieškoti per radiją ar kaimyninės šalies sostinėje.
Dar labiau V.Dombrovskis nustebs sužinojęs, jog A.Butkevičius iš tiesų neperėmė kabineto iš A.Kubiliaus. Kas nežino, tai pagal nerašytą, bet geležinę, tradiciją premjerai perdavinėja kabinetą “iš rankų į rankas”, kad Vyriausybė ne tik juridiškai, bet ir fiziškai neliktų be vadovo. Susėda, išgeria kavos, akis į akį aptaria svarbiausius reikalus, paskui naujajam vadovui pristatomi “pereinamieji” Vyriausybės aparato darbuotojai. Nežiūrint to, kokie prasti būtų jų, kaip politikų, tarpusavio santykiai. Kuomet 2000-ųjų gruodį A.Kubilius perdavinėjo kabinetą Rolandui Paksui, tai laukė jo iki vėlaus vakaro, kol baigsis Seime balsavimas ir priesaika, paskui apie valandą kalbėjosi. Gediminas Kirkilas irgi – atlėkė po A.Kubiliaus priesaikos iš Seimo ir laukė kabinete, o šis važiavo į Vyriausybę jau išnaktose, nes tokia tvarka, tradicija ir Vyriausybės darbo politinė kultūra. Atitinkamai, kai tik prisiekė A.Butkevičius Seime, jau A.Kubilius važiavo į Vyriausybę jo laukti. Bet tas užsuko į vieną, kitą ministeriją, pristatė ten ministrus, o paskui paskambino ir pasakė, kad į Vyriausybę atvažiuos tik kitą dieną, 8 val. ryte. A.Kubilui teliko važiuoti namo neperdavus kabineto, nes kitą dieną jis jau niekas, kurio be leidimo apsauga net į Vyriausybės pastatą neįleis.
Žinoma, tokia premjero A. Butkevčiaus valia ir jis gali keisti tradicijas. Tačiau to kaina – sugluminti Lietuvos kaimynai, juoba, dabar vis viena teks aptarti su A.Kubiliumi atominės elektrinės statybos ir derybų su regioniniais partneriais reikalus.
Yra labai negerai, kad toks svarbus Lietuvos energetikos ateičiai A. Butkevičiaus vizitas į Rygą prasidėjo taip nevykusiai. Mat Lietuva dabar gan netikėtai atsidūrė gerose derybinėse pozicijose. Jeigu lig šiol Vilnius įkalbinėdavo partnerius dėtis į Visagino AE statybos konsorciumą, tai dabar, kilus pavojui, jog naujoji Lietuvos Vyriausybė gali nutraukti projektą, jau partneriai įkalbinėja Vilnių grįžti prie derybų stalo.
Pirmiausia lapkričio pabaigoje Estijos prezidentas Toomas Henrikas Ilvesas pasakė: „Egzistuoja šioks toks nerimas dėl Visagino elektrinės. Dabar mes nežinom, kaip viskas pakryps dėl naujosios Lietuvos valdžios pozicijos, atsižvelgiant į referendumo rezultatus. Tuos šešerius metus, kai buvo ruošiamasi šiam energetikos projektui, mes nekūrėme kitų projektų, todėl dabar yra tam tikra nežinia, kas bus“. Įkandin jo gruodžio viduryje prabilo ir Latvijos prezidentas A.Bėrzinis: „Lietuvai Visagino AE projektas yra naudingas ir reikalingas. Jūs turite viską: patirtį, reikalingus specialistus, pagaliau įdirbį, palankią geografinę padėtį ir teisinę bazę. Latvija teturi vienintelį pasirinkimą – prisidėti, jei sąlygos bus priimtinos. Viskas tebėra jūsų rankose. Mes vis dar laukiame“.
Galiausiai, per Kalėdas, prabilo svarbiausio Visagino AE projekto dalyvio – Japonijos koncerno Hitachi generalinis direktorius Hiroakis Nakanishis, pranešęs, jog „derybos nebuvo visiškai sustabdytos“, tad Hitachi tebesidera su Lietuva dėl planų statyti šalyje naują atominę elektrinę.

Premjerui A.Butkevičiui reikia suprasti, jog rinkimai baigėsi, atėjo laikas rimtai dirbti, atidėjus į šoną priešrinkiminės kovos retoriką.

Šiais metais tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų daugelis šalies gyventojų turės laisvą savaitgalį, o kai kurie net gi mėgausis trumpomis atostogomis visą laikotarpį tarp didžiųjų metų švenčių.

Tad kodėl laisvu metu neaplankius kaimyninių šalių ir nenuvykus, pavyzdžiui, į Latvijos sostinę? Vos per vienos ar dviejų dienų išvyką į Rygą su šeima ar draugais galite nuveikti iš tiesų nemažai, tad pateikiame Jums keletą patarimų,  ką aplankyti, išmėginti, paragauti ir kur sudalyvauti apsilankius šiame mieste.

Senamiesčio Kalėdų mugė

Pačioje Rygos senamiesčio širdyje – Katedros aikštėje – jau nuo gruodžio pradžios kvepia Kalėdiniu vynu, skrudintais migdolais, imbieriniais meduoliais ir Kalėdine arbata, o kiekvienas lankytojas kasdien gali atrasti savo Kalėdinį stebuklą. Mugės metu kasdien vyksta įvairiausi koncertai ir dirbtuvės, vaikai ir, žinoma, suaugusieji, gali pabendrauti su Kalėdų Seneliu. Čia taip pat galite įsigyti Latvijos menininkų ir amatininkų kurtų Kalėdinių dovanų – raštuotų kumštinių pirštinių, kruopščiai gamintų medinių žvakidžių, į stiklainius supilstyto latviško medaus, aromatingų žvakių, rankų darbo kojinių, kepurių ir šalikų, ekologiškų medinių žaislų ir įvairių kitų dovanų. Kalėdų mugės metu galite ir patys sudalyvauti dovanėlių gamyboje, išsiųsti Kalėdines atvirutes artimiesiems, susipažinti su Latvijos tradicijomis, šventinių patiekalų gamybos ypatumais. Kalėdų mugė Rygos Katedros aikštėje vyks iki sausio 13 dienos.

Kalėdinių eglučių takas

Festivalis „Kalėdinių eglučių takas“ – tai originalus ir artistiškas renginys pačiame miesto centre, kur demonstruojamos išskirtinės, avangardinės Kalėdų eglutės.  Šiam festivaliui savo eglučių instaliacijas pateikia Latvijos menų akademijos studentai bei jaunieji menininkai, kurių darbai iš anksto būna atrenkami specialiame festivalio konkurse. Pirmą kartą festivalis „Kalėdinių eglučių takas“ įvyko dar 2010 metais, o jo metu buvo eksponuojamos 25 instaliacijos – klasikinės Kalėdų eglutės bei avangardinės eglutės versijos. Praėjusiais metais festivalio metu buvo galima išvysti 42 tradicines bei naujas, inovatyvias Kalėdų eglutes, o šiais metais tikimąsi miesto gyventojams ir svečiams parodyti ir daugiau Kalėdų eglučių meninių instaliacijų. Beje, Kalėdų eglutės Rygoje eksponuojamos ne be reikalo – juk vis dar gyva legenda, jog Ryga yra pirmosios dekoruotos Kalėdų eglutės sostinė.

Žiemos sporto pramogos

Ryga kviečia išbandyti žiemos slidinėjimo pramogas pačiame mieste ir šalia jo: po atviru dangumi įsikūręs etnografijos muziejus atvėrė slidinėjimo kelius vaizdu mišku, kur slidinėdami galėsite išvysti ir etnografines ekspozicijas, Lido čiuožykla kviečia pačiūžų mėgėjus, Bikernieku laisvalaikio centre galite čiuožti slidėmis ilgiausia mieste esančia trasa – 4,7 km ilgio. Pavažiavę kiek už miesto galite išbandyti ir kalnų slidinėjimą – vos 37 km nuo Rygos  įsikūręs Mežkalni siūlo 7 slidinėjimo trasas ir snieglenčių parką, o Siguldoje, 55 km nuo Rygos esančiame mieste, galėsite pramogauti viename didžiausių Baltijos šalyse kalnų slidinėjimo kompleksų – Siguldos „Pilsetas Trase“.

Visas Rygos  miestas šiais metais kupinas įvairiausių Kalėdinių renginių, tad apsilankę su šeima ar draugais tikrai rasite kiekvienam artimą ir įdomią veiklą: Kalėdinių eglučių parodos, dirbtuvės, Kalėdiniai turgeliai, šventinių patiekalų degustacijos ir specialūs šventiniai meniu restoranuose ir baruose, gausybė Kalėdinių koncertų, įvairios žiemos pramogos laukia Jūsų Rygoje. Plačiau apie tai, ką nuveikti šiame mieste, kaip pasiekti miestą ar kur apsistoti su šeima ar draugais, galite sužinoti LIVE RĪGA portale www.liveriga.com.

Išsamiau apie Rygos siūlomas veiklas taip pat galite sužinoti ir LIVE RĪGA socialiniuose tinkluose:

Klausk apie Rygą – http://twitter.com/#!/liveriga
Ryga nuotraukose – http://www.flickr.com/photos/liveriga
Pamėk Rygą – http://www.facebook.com/LIVERIGAcom
Atrask Rygą – https://foursquare.com/liveriga

Ne daug kam žinoma, jog Ryga – tai pirmasis miestas, kuriame buvo pradėtas švęsti Šerloko Holmso gimtadienis. Tad ateinančiais metais sausio 5 d. Arturo Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) sukurto personažo gerbėjai ir vėl kviečiami į Latvijos sostinę asmeniškai pasveikinti sumaniausio pasaulio detektyvo.

Šventės dalyviai galės dalyvauti Šerloko Holmso parade, išgerti puodelį arbatos su Misis Hadson žymiojoje Beikerio gatvėje (Baker street) bei sudalyvauti kituose šventės renginiuose.

Šerloko Holmso gimtadienis Rygoje švenčiamas ne be reikalo – vienas geriausių filmų apie šį detektyvą buvo filmuojamas Latvijos sostinėje. 1979 – 1986 metais režisierius Igoris Maslenikovas (И́горь Фёдорович Ма́сленников) būtent čia suko garsiuosius „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykius“, o viena iš senamiesčio gatvelių puikiai imitavo Beikerio gatvę. Pagrindinį vaidmenį šiame filme atliko rusų aktorius Vasilijus Livanovas (Васи́лий Бори́сович Лива́нов), kuris vėliau už šį vaidmenį buvo apdovanotas Britų imperijos ordinu.

Šerloko Holmso gimtadienio Rygoje metu visi šio detektyvo fanai galės įsikūnyti į paties detektyvo, Daktaro Vatsono ar kitų veikėjų vaidmenis ir dalyvauti gimtadienio eitynėse. O šventės organizatoriai pažada visiems  puikią nuotaiką viso Gimtadienio metu, o geriausiai apsirengusę dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais. Visas šventinis renginys prasidės 13 val. eisena per žavingąjį senamiestį nuo Rygos meno galerijos.

Iš karto po parado bus patiekti tradiciniai angliški pusryčiai – avižinė košė su uogiene. Vėliau šventės dalyviai bus pakviesti ir į šunų parodą, kurioje galės išvysti ir garsiuosius Baskervilio skalikus. Juk būtent Arturas Konanas Doilis novelėje apie Šerloką Holmsą šunis apibūdino kaip geriausius žmogaus draugus. Lygiai 17:00 Rygos senamiesčio kavinės pakvies visus dalyvius paragauti tradicinės „penktos valandos“ arbatos puodelio. Tad visa diena žada būti pilna pramogų, paradų, vaišių ir nepakartojamų įspūdžių!

Visą informaciją apie Šerloko Holmso gimtadienį ir jo metu vyksiančius renginius rasite interneto svetainėje http://www.holmes.lv/.

Lapkričio 15-18 d. Rygoje jau penktą kartą vyks vienas ryškiausių rudens sezono renginių – kasmetinis šviesų festivalis „Staro Riga“ (liet. „Spinduliuojanti Ryga“), kurio metu vieną gražiausių Europos senamiesčių apgaubia šviesų šou, lazerių ir vaizdo projekcijos. Šis festivalis – tai puiki galimybė pamatyti kitokią, nekasdienišką Rygą su daugybe įvairių šviesų instaliacijų ant skirtingų miesto pastatų, paminklų ir kitų objektų. Kitokiu kampu į miestą pažvelgti pakvies daugiau nei 100 objektų.

Festivalio metu Rygos miesto aplinka žaidžiama naudojant ne tik šviesų instaliacijas, bet ir specialius vaizdo projekcijų apšvietimo elementus bei garsines instaliacijas. Kiekvienas festivalio objektas – vis naujas ir kitoks spektaklis, o visas „Staro Riga” festivalis – tai metas, kai miesto gyventojai ir svečiai gali keliauti naktine Ryga ir grožėtis po visa miestą išsidėsčiusiomis kerinčiomis šviesų instaliacijomis. Festivalis taip pat suteikia progą įvertinti miesto architektūrą iš visai kitos perspektyvos nei įprastą dieną ar vakarą.

„Staro Riga“ festivalio metu neatpažįstamai pasikeis daugiau nei 100 vietų, tarp kurių visi pagrindiniai Rygos objektai – Latvijos nacionalinė opera, Rygos pilis, Juodagalvių namas, Nacionalinės bibliotekos pastatas, taip pat miesto aikštės, skverai, tiltai, paminklai ir įvairūs kiti miesto statiniai. Kai kurie festivalio objektai žavės ne tik šviesomis, bet ir muzikiniais bei teatro pasirodymais, žiūrovų įtraukimu į vaidinimus ir žaidimus šviesomis.

Anot organizatorių, šviesų festivalio „Staro Riga“ tikslas yra miesto gyventojams ir svečiams suteikti galimybę išeiti į gatves naktį ir pasimėgauti miestu ir šviesomis, kai dienos vis labiau trumpėja, o naktys – ilgėja. Praėjusiais metais festivalyje dalyvavo daugiau nei 100 000 Rygos miesto gyventojų ir svečių.

Visą informaciją apie festivalį ir jo metu vyksiančius renginius galite rasti „Staro Riga“ interneto svetainėje http://www.staroriga.lv/en, čia taip pat galėsite balsuoti už Jums labiausiai patikusią „Staro Riga“ festivalio instaliaciją. Taip  pat kviečiame apsilankyti LiveRiga portale www.liveriga.com, kur rasite visą informaciją apie atvykimą į Rygą, apgyvendinimo galimybes ir pramogas bei daugybę būdų smagiai ir turiningai praleisti laisvalaikį Latvijos sostinėje.

Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – keturios sostinės, bent kartą deklaravusios norą tapti regiono finansų, turizmo, verslo ir žmonių gerovės centru. Tačiau šiose lenktynėse Baltijos šalių sostinės labai stipriai atsilieka nuo Varšuvos.

Kažkada patraukliai skambėjusi Vilniui klijuota Šiaurės Atėnų etiketė dabar nebeatrodo tokia viliojanti: nors Lietuvos sostinės padėtis nėra tokia dramatiška kaip Atėnų, tačiau miestas, vadintas regiono kultūros židiniu ir svajojęs tapti pirmaujančia regiono sostine, šiuo metu ambicijas jau gerokai susimažinęs. Dabar Vilniui tenka dar labiau stengtis nei anksčiau, kad išvengtų autsaiderio vardo netgi konkurencinėje kovoje su Ryga ir Talinu, ką jau kalbėti apie kažkada vytą ir nepavytą Varšuvą, nuo kurios atsilikome kartais, o kalbant dar tiesiau – atsidūrėme skirtingose lygose.
“Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – tarpusavyje nepaprastai skirtingos sostinės. Jose skiriasi ne tik atmosfera, bet ir objektyviai vertinama gyvenimo kokybė bei subjektyvus žmonių pasitenkinimas ja”, – tvirtina šiose keturiose sostinėse veikiančios tyrimų bendrovės “Dive Group” Lietuvos padalinio generalinė direktorė Jurgita Adomaitytė-Šimavičienė. Jos teigimu, šiuos skirtumus išryškina daugybė bendrovės atliekamų tyrimų, kuriais bandoma įvertinti sostinių pažangą vienoje ar kitoje srityje. Ir daugeliu atvejų Varšuva yra nepralenkiama, o neretai net nepavejama.
Kita vertus, Varšuvos rungtynes su Baltijos šalių sostinėmis galima palyginti su penkiakove: nors galutinėje lentelėje daugiausiai taškų pelno Varšuva, kai kuriose rungtyse sužibėti pavyksta ir Vilniui, Talinui ar Rygai.
Tad “Veidas” imasi nelengvos užduoties – išnagrinėti, kurioje iš keturių regiono sostinių gyventi, turistauti, užsiimti verslu ar pramogauti yra geriausia ir patogiausia.

Vilnius – infrastruktūros autsaideris

Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių keturių sostinių galimybes, yra jų geografinė ir demografinė padėtis, neatsiejama ir nuo infrastruktūros. Vilniuje ši padėtis nepalankiausia. Juk ir Talinas, ir Ryga yra patys svarbiausi šalies miestai, kuriuose koncentruojasi ir dauguma gyventojų, ir daug verslo įmonių, ir didžiuma kultūros bei pramogų įstaigų ar projektų. Pavyzdžiui, Taline gyvena trečdalis visų Estijos gyventojų, Rygoje susitelkę beveik pusė visų šalies gyventojų. O štai Vilniuje gyvena vos 18 proc. Lietuvos gyventojų, daugiau mažiau tolygiai išsisklaidžiusių po visą šalį.
Valstybės požiūriu tai galbūt ir pranašumas, tačiau kai kalbama apie sostinės ekonomiką, tokia Vilniaus padėtis nėra pati geriausia: didelę dalį Vilniaus potencialo nugvelbia kiti du didžiausi šalies miestai Kaunas bei Klaipėda. Pirmasis geba pritraukti didelę dalį užsienio investuotojų dėl čia veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ), antrasis – dar ir dėl jūrų uosto.
“Sostinė, kuri kartu yra dar ir jūrų uostas, – neabejotinas ekonominis pranašumas”, – pabrėžia VGTU Urbanistikos katedros prof. habil. dr. Jurgis Vanagas.
Jo žodžiais, pagal Baltijos jūros regiono miestų rangavimą, kurį atliko tarptautinė organizacija VASAB (Vision and Strategies Around the Baltic Sea), į aukščiausią Europos miestų (European City) kategoriją patenka beveik vien tik sostinės – jūrų uostai. “Kad uostų reikšmė milžiniška, liudija ir antroji, žemesnė, Baltijos miestų (Baltic City) grupė: čia tarp 20-ies miestų net 19 yra jūrų uostai. Tiesa, čia įtrauktas ir Vilnius – vienintelis “sausas” miestas, tačiau Talinas ir Ryga jį gerokai lenkia”, – teigia profesorius.
Beje, kaip tik šiemet Talinas parodė, kaip sėkmingai išnaudoti jūrų uostą ir sukurti nemažai pridėtinės vertės sostinei: pritraukus garsios pasaulyje belgų bendrovės “Katoen Natie” investicijų, sieksiančių 30 mln. eurų, liepą buvo pradėtas statyti didžiausias Estijoje logistikos centras. Tai bus 65 tūkst. kv. m ploto logistikos centras, o kartu su juo atsiras ir nauja infrastruktūra bei pramonės parkai, suteiksiantys Talinui, kaip sostinei, naujų konkurencingumo pranašumų, palyginti su gerokai pasyvesne Ryga ir uosto neturinčiu Vilniumi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Oficialiai savo istorijos puslapius atvertusi prieš šimtą metų – 1912 m. – Rygos Nacionalinė Opera jau ketvirtąjį sezoną iš eilės pradeda su lietuvių dirigentu Modestu Pitrėnu. Šį penktadienį, rugsėjo 28 d., Latvijos Nacionalinėje operoje vyks M. Pitrėno diriguojamas neeilinio balso savininkės Marina Rebeka (sopranas) solo koncertas, o jau kitą mėnesį visuomenei bus pristatyta opera „Eugenijus Oneginas“.

„Rygoje dirbu jau ne pirmus metus – šiemet prasidėjo mano trečiasis sezonas, o jei skaičiuosime ir bandomąjį laikotarpį – ir ketvirtasis. Mane žavi Rygos operos dinamiškumas, jaunas, veržlus kolektyvas. Apskritai šiame mieste itin gyvas domėjimasis muzika, atrodo, jog ją jaučia kiekvienas šio metropolio gyventojas“, – teigia Modestas Pitrėnas, Latvijos Nacionalinės operos muzikos direktorius ir vyriausiasis dirigentas, taip pat dirbantis ir Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, bei dėstantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šiais metais Latvijos Nacionalinė opera savo žiūrovams pasiūlys nemažai premjerų, tarp kurių – latvių opera „Dauka“, Andris Veismanis diriguojama opera „Otelas“, Giacomo Puccini opera „Tosca“, diriguojama Modesto Pitrėno, ir kt. Kaip teigia M. Pitrėnas, Latvijos Nacionalinės operos reperturaras tikrai įvairus – nuo itališkų klasikinių operų, modernių operečių iki rusiškų baletų – tad kiekvienas žiūrovas ras jį dominantį reginį.

Be to, ateinančiais metais bus minimas vokiečių kompozitoriaus Ričardo Vagnerio (Richard Wagner) 200-osios gimimo metinės, tad šiai progai Latvijos Nacionalinė opera ruošiasi itin atsakingai. Jau pradėtas rengti ambicingas projektas – Vagnerio tetralogija „Nybelungo žiedas“, kurią sudarys keturios operos. Į šį projektą investuojami didžiuliai žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, tad visiems Vagnerio ir elitistinės, sudėtingesnės muzikos gerbėjams šis Latvijos Nacionalinės operos projektas turėtų būti itin aktualus ir įsimintinas.

Išsamiau apie tai, ką galima nuveikti Rygoje – www.LiveRiga.com. Čia sužinosite apie naujausius pasiūlymus turistams, galėsite patogiai susiplanuoti savo laisvalaikį, užsisakyti skrydžių bilietus ir viešbučių kambarius, taip pat gauti atsakymus į Jums rūpimus klausimus, kad Rygoje praleistas laikas būtų kuo įsimintinesnis. Papildomą informaciją apie Rygos siūlomas veiklas siūlo ir LiveRiga socialiniai tinklai:
Klausk apie Rygą – http://twitter.com/#!/liveriga
Ryga nuotraukose – http://www.flickr.com/photos/liveriga
Mėgstu Rygą – http://www.facebook.com/LIVERIGAcom
Atrask Rygą – https://foursquare.com/liveriga

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline – 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

“Ober-Haus” statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc., tuo tarpu Vilniuje, lyginant su praeitų metų liepa – 2,8 proc.,.

Aukščiausia vidutinė buto kvadratinio metro kaina ir toliau iš lieka Vilniuje – 1,208 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1,016 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje vidutinė buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 941 EUR.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 59,5 proc. Taline nuosmukis siekia 40,5 proc., Vilniuje – 39,1 proc.

Vičiūnų restoranų grupė šiemet ryžosi pradėti veiklą užsienyje ir Rygoje atidarys “Charlie pizza” piceriją, į kurią bus investuota apie 1,5 mln. litų.

Vičiūnų restoranų grupė Latvijoje šiemet žada atidaryti 2-3 restoranus, o ateityje čia bus visi jų valdomo tinklo prekės ženklai, išskyrus lietuviškų valgių restoranus “Katpėdėlė”.

Kokios maitinimo įstaigos- “Carskoje selo”, “Charlie pizza” ar blyninės “La Crepe” – atvers duris Rygoje, priklausys nuo to, kokiam objektui tinkamas patalpas pavyks rasti. Griežto plano, kuria eilės tvarka kurtis, nėra.

Vičiūnų restoranų grupę Ryga traukia tuo, kad tai didesnis miestas nei Vilnius, ten kelis kartus daugiau turistų, o vietinių žmonių vartojimo įpročiai kitokie – vidutinis latvis kavinėse išleidžia bent 50 proc. daugiau nei lietuvis.