Daugybė Lietuvos įmonių save vadina socialiai atsakingomis, nors iš tiesų socialiai atsakingų įmonių mūsų šalyje tik kelios dešimtys.

Pastaraisiais metais įmonių socialinei atsakomybei (ĮSA) pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio, ji vis dažniau patenka tiek į ES, tiek į Jungtinių tautų organizacijos (JTO) darbotvarkes. Lietuvoje ĮSA taip pat populiarėja, tačiau verslas tai labiau suvokia kaip neblogą viešųjų ryšių priemonę, o ne kaip tikrą įsipareigojimą.
Iš tiesų vieno bendro ĮSA apibrėžimo nėra, tad įvairiose šalyse akcentai sudėliojami skirtingai. Galima išskirti nebent dažniausius: saugią, ekologiškai švarią aplinką, stiprią socialinę sanglaudą, skaidrią, etišką verslo praktiką bei išlaikomą įmonių konkurencingumą, nekenkiantį su verslu susijusioms grupėms. Europos Komisija taip pat nepateikia tikslaus apibrėžimo: “Tai kai užsiimdamos kasdienine verslo veikla bendrovės socialinėje ir aplinkos srityse savanoriškai siekia didesnių tikslų nei nustatytieji pagal teisės aktus bei gali apimti įvairias sritis”.
Kiek aiškiau įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia Archie B.Carroll 4 dalių piramidės modelis, išskiriantis verslo ekonominius, teisinius, etinius bei labdaros, filantropijos įsipareigojimus. Ekonominiai orientuoti į tai, kad akcininkai gautų pakankamą investicinę grąžą, darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos bei atlyginimas, o klientai gautų geros kokybės produktus ar paslaugas už pagrįstą kainą. Toliau sekantys teisiniai įsipareigojimai nurodo laikytis įstatymų ir “žaidimo taisyklių”, etiniai – kalba apie teisingą elgesį, nekenkiantį aplinkai ir visuomenei, o piramidės mažiausią dalį užima socialiai atsakingo verslo pareiga prisidėti prie bendruomenės, kurioje veikia, reikalų ir gerovės kėlimo.
Beje, čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad net ir socialiai atsakingo verslo prioritetas yra siekti kuo didesnio pelno.

Kiek realybė skiriasi nuo ataskaitų

Kaip pastebi darnios plėtros vystymo ekspertas Liudas Jurkonis, ribų socialinės atsakomybės principų taikymui nėra, tad ir įvertinti, kada įmonė pasiekia „tikrai atsakingo verslo“ lygmenį, sudėtinga.
Būtent tai ir leidžia daugeliui Lietuvos įmonių save afišuoti socialiai atsakingomis. “Kadangi įmonių socialinės atsakomybės sąvoka daugiaaspektė, jos platumas sukelia sunkumų suvokiant kas tai iš tikro yra”, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakingos už ĮSA veiklą Lietuvoje, specialistė Jelena Polijančuk.
Žvelgiant formaliai, Lietuvoje veikiantis nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas (NAVĮT) vienija per 130 narių. Visgi ir šio skaičiaus pagrįstumas kelia abejonių. Kad įmonė taptų NAVĮT, o kartu ir JT Pasaulinio susitarimo tinklo (Global Compact) nare, ji turi pateikti paraišką, ją apsvarsto NAVĮT ir nusiunčia į JT Pasaulinio susitarimo būstinę Niujorke. Tada, jei pasirodo, jog įmonė atitinka dešimtį miglotų Pasaulinio susitarimo atsakingo verslo principų, ji tampa nare. O tuomet telieka kas tam tikrą laikotarpį teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Bėda ta, kad niekas netikrina, kiek tos ataskaitos skiriasi nuo realybės.
“Įmonių socialinės atsakomybės vertinimas dažniausiai vyksta iš popierių ir giluminės analizės pagal visus parametrus nėra”, – sako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Pasirodo, Lietuvoje nebuvo nė vienos įmonės, išbrauktos iš NAVĮT sąrašo, nors buvo nuskambėję ir gana skandalingų istorijų. Pavyzdžiui, NAVĮT vadovavęs skandinavų bankas “Swedbank” nuolat selbiasi esantis socialiai atsakinga įmonė, tačiau per krizę jo elgesys su socialine atsakomybe prasilenkė šviesmečiais.
“Jų santykiai su klientais tiesiog amoralūs. Turime daug pavyzdžių, kai iki ekonominio sunkmečio šis bankas, turėdamas labai gerus klientus, lengva ranka dalino jiems paskolas, tačiau atėjus sunkmečiui ėmė žiūrėti tik savo interesų ir stengėsi maksimaliai išnaudoti savo buvusius partnerius, klientus. Dėl to daug įmonių bankrutavo”, – teigia D.Arlauskas.
Svarbu ir tai, kad šio banko pavadinimas figūravo istorijoje dėl kartelinių didžiųjų šalies bankų susitarimų, kuomet nepagrįstai ribotos konkurentų galimybės veikti grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Tada “Swedbank” po Konkurencijos tarybos tyrimo buvo paskirta daugiau 14 mln. Lt. bauda, o tuo tarpu kitam taip pat NAVĮT sąraše esančiam šios istorijos dalyviui “SEB” – beveik 25 mln. Lt.
“Man nepatinka, kad Lietuvoje ištraukiamas koks nors vienas aspektėlis ir iš jo jau sprendžiama apie įmonės socialinę atsakomybę – aš žiūrėčiau į tai charakterizuojančių aspektų visumą ir tokį statusą suteikčiau tik toms įmonėms, kurios ne vienoje, o visose veiklos srityse elgiasi iš tiesų socialiai atsakingai”, – pažymi D.Arlauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Informacinių technologijų srityje artimiausiu metu progresas bus susijęs su patogumo didinimu vartotojams. “Omnitel” vadovo Antano Zabulio vertinimu, artėja laikas, kai daug kam atlikti užteks vieno mygtuko paspaudimo. Mobiliosios aplikacijos iš esmės pakeis žmogaus gyvenimą – padidins sveikatos apsaugos kokybę, saugumą keliuose, namų patogumą ir netgi pilietiškumą. Bet svarbiausia – technologijos ne atitolins, o kaip tik suartins žmones, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ir pažiūrų. Apie tai kalbamės su A.Zabuliu.

VEIDAS: Dar neseniai IT sektoriuje bendrovės konkuravo technologinėmis naujovėmis ir netikėčiausiais sprendimais. Dabar, regis, nebesukuriama kažko naujo, o tik tobulinami seni išradimai. Kokios tendencijos vyraus netolimoje ateityje?
A.Z.: Iš tiesų anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie technologinius sprendimus. Dabar apie tai beveik nešnekama. Tiek dabar, tiek ateityje bus koncentruojamasi į duomenų perdavimą, nes duomenų vartojimas nuolat didės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad netrukus vienas vartotojas vidutiniškai naudos 1 Gb duomenų per parą, todėl turės egzistuoti įrenginiai, kurie tokį duomenų kiekį galės užtikrinti.

VEIDAS: Kam žmogui tiek duomenų, kam jie bus naudojami? Ar tiek duomenų reikės kasdienei informacijai gauti?
A.Z.: Daugės įvairių su duomenų perdavimu susijusių paslaugų. Jau netrukus taps itin svarbi e. medicina. Tai reiškia, kad mobilusis įrenginys bus susietas su įvairiais davikliais, siunčiančiais informaciją apie žmogaus sveikatos būklę tiesiai į sveikatos priežiūros centrus, o gydytojai galės nuotoliniu būdu stebėti savo pacientų savijautą. Tai bus viena labiausiai spurtuosiančių sričių IT srityje.
Be to, bus toliau plėtojama e. parašo technologija, leidžianti dokumentus pasirašyti bet kurioje šalyje.

VEIDAS: Lietuva buvo viena pirmųjų, įdiegusių e. parašą. Ar galima sakyti, kad šioje srityje išlaikysime pirmūnės poziciją?
A.Z.: Iš tiesų buvome patys pirmieji. Tai buvo valstybinė programa, numačiusi, kad e. parašu naudosis 300 tūkst. vartotojų. Dabar jų šalyje turime 100 tūkst. Kad e. parašas toliau judėtų į priekį, reikalingas verslo ir valdžios sutarimas. Jau vyksta diskusijos dėl antrojo e. parašo įgyvendinimo etapo.

VEIDAS: Technologijos prisidės prie sveikatos apsaugos, leis pasirašyti dokumentus. O kaip technologinis progresas keis žmogaus socialinį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais? Ar netapsime dar didesni individualistai?
A.Z.: Priešingai. Juk technologijos jau dabar leidžia žmonėms aktyviai dalyvauti įvairiuose procesuose ir juos stebėti. Pavyzdžiui, kartu su socialinių tinklų plėtra atsiranda daugiau skaidrumo politikoje. Institucijų pažadų įgyvendinimą (kad ir suremontuoti aikštelę ar renovuoti pastatą) žmonės gali stebėti ir vertinti padedami įvairių aplikacijų. Taigi mobilieji įrenginiai kaip tik skatina įsitraukti ir dalyvauti.

VEIDAS: Nebeminite telefonų, tik mobiliuosius įrenginius. Kokių įrenginių dar gali atsirasti netolimoje ateityje?
A.Z.: Skaičiuojama, kad iš viso prietaisų, kuriuose bus naudojama SIM kortelė, pasaulyje jau greitai bus apie 20 mlrd. Tai ir tie patys telefonai, ir išmanieji televizoriai, šaldytuvai, automobiliai. Jau dabar išmanieji automobiliai dėl 4G ryšio į pavojų sureaguoja greičiau nei vairuotojai. SIM kortelės padės atverti vartus, įjungti pastato šildymą. Kitaip sakant, bus orientuojamasi į žmogaus gyvenimo komforto didinimą. Artėja diena, kai daug kam atlikti pakaks vieno mygtuko paspaudimo.
Neabejoju, kad išmanumo daugelyje įrenginių tik daugės, tačiau pasakyti, kokių dar prietaisų atsiras ateityje, nelengva. Juk ir Steve’as Jobsas, kažkada prabilęs apie ateities technologijas, buvo laikomas lengvu bepročiu.

VEIDAS: Lietuva IT srityje buvo viena pirmūnių visame pasaulyje. Ar nenutiks taip, kad paskubėję galiausiai liksime paskutiniai, nes dar ne vienus metus naudosime pirmąsias, jau pasenusias technologijas, o kitose taip neskubėjusiose šalyse bus diegiami naujausi išradimai?
A.Z.: Jei kalbame apie infrastruktūrą, šioje srityje pokyčiai nėra tokie žaibiški, kad kasmet atsirastų vis naujų technologijų. Infrastruktūra reiškia pinigus, ir labai gerai, kad jie investuoti Lietuvoje. Infrastruktūros požiūriu ir dabar esame pirmame pasaulio penketuke. Be to, Lietuva kitas šalis aplenkė prašokdama kai kuriuos etapus.

VEIDAS: Kiek ta infrastruktūra yra pasirengę naudotis žmonės?
A.Z.: Kai kurie tikrai labai toli nuo technologijų, ir tas atotrūkis toliau didės. Žinoma, kai kurios naujovės ateina savaime, be jokio raginimo ar programų, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos pajamų deklaravimo sistema prigijo stebėtinai gerai. Tačiau daugeliu kitų atvejų reikalingos skatinimo programos, nes diegiant technologijas žmogus dažnai pamirštamas. O juk naudojimasis technologijomis yra ir taupa, ir dinamika.

VEIDAS: Kaip toje dinamiškoje IT rinkoje keisis mobiliojo ryšio operatorių vaidmuo? Ar daugėjant paslaugų ir galimybių jie netaps nišiniais rinkos žaidėjais?
A.Z.: Kai “Nokia” išgyveno geriausius savo laikus, apie juos sukosi per tūkstantį mažesnių bendrovių, kūrusių naujas aplikacijas. “Nokia” jas naudodavo ir iš to laimėdavo visi. Dabar mobilieji operatoriai skatina universitetus kurti naujas aplikacijas ir plėsti jų naudojimą, nes tai naudinga patiems operatoriams. Kaip “Nokia” gaudavo savotišką desertą iš mažesnių bendrovių, taip mobiliojo ryšio operatoriai dabar mėgaujasi aplikacijų kūrėjų produktais.

VEIDAS: Tačiau “Nokia” aukso amžius baigėsi. Kas laukia Lietuvoje veikiančių operatorių ir kiek, jūsų manymu, jų liks?
A.Z.: JAV veikia trys operatoriai, ir ten vyksta labai rimta diskusija apie tai, kad jų yra per daug. Manoma, kad veikiant vienam operatoriui kur kas lengviau plėtoti infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad operatoriai turi išnykti. Jie gali kooperuotis, bendradarbiauti. Tokių užuomazgų jau pastebima ir Europoje.

VEIDAS: Ar įsivaizduojate, kad Lietuvoje galėtų bendradarbiauti “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele2″?
A.Z.: Ne tik įsivaizduoju, bet taip ir yra. Pavyzdžiui, jei mūsų bokštas stovi vietovėje, kurioje neleidžiama statyti naujų bokštų, leidžiame juo naudotis ir, tarkime, “Bitei”. Sąvoka “mano daržas” buvo aktuali anksčiau, o šiandien bendradarbiavimas yra neišvengiamas. Reikia išmokti dalytis infrastruktūra.

Atlikusi išsamų tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) daro išvadą, kad visų trijų didžiųjų šalies mobiliojo ryšio operatorių paslaugų kokybė skiriasi labai nedaug, kad ir ką jie tvirtintų savo reklamose.
Štai, tarkime, vertinant balso telefonijos kokybę atsižvelgta į nepavykusius kvietimus, sujungimo trukmę ir pokalbių kokybę. Daugiausiai nepavykusių kvietimų užfiksuota „Tele2“ (2,36 proc.), o mažiausiai – „Omnitel“ (1,28 proc.) tinkle. Beje, pastarojo operatoriaus klientai ir vieni kitus girdi aiškiausiai, užtat prisiskambinti greičiausiai pavyks „Bitės“ vartotojams. SMS žinutės greičiausiai tiek išsiunčiamos, tiek gaunamos taip pat „Omnitel“ tinkle, tačiau skirtumas, palyginti su lėčiausiu tinklu, vos trys sekundės.
Vertinant mobiliojo interneto kokybę, be trijų didžiųjų operatorių paslaugų, vertintas ir „Mezon“ belaidis ryšys. Greičiausiai prisijungti prie interneto pavyko „Omnitel“ tinkle, o failų atsiuntimo sparta bei naršymo greitis didžiausi „Mezon“ tinkle.
Balso telefonijos ir SMS siuntimo kokybės tyrimai atlikti visoje Lietuvos teritorijoje: didžiuosiuose miestuose, provincijoje bei pagrindiniuose magistraliniuose keliuose. Kiekvieno operatoriaus tinkle atlikta per 800 skambučių bei išsiųsta per 700 žinučių, o mobiliojo interneto kokybė įvertinta atlikus apie 13 tūkst. bandymų.

Trys buvę sovietmečio disidentai, šiuo metu aktyviai remiantys terorizmu kaltinamą klaipėdietę Eglę Kusaitę, prašo ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų veiksmus E.Kusaitės byloje ir šios tarnybos ryšius su Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FSB).

Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, kunigas Roberstas Grigas ir sesuo Nijolė Sadūnaitė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, generalinį prokurorą Darių Valį ir VSD generalinį direktorių Gediminą Griną.

Laiško autoriai teigia matantys VSD ir prokuratūros veiksmuose angažuotumo požymių ir prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD E.Kusaitės byloje bendradarbiavo su Rusijos FSB.

A.Endriukaitis antradienį per spaudos konferenciją teigė, kad Lietuvos pareigūnai savo iniciatyva informavo Rusijos FSB apie neva E.Kusaitės rezgamus kėslus surengti teroro aktą Rusijos Federacijoje. Lietuvos pareigūnai esą rusams pranešė apie lietuvės bendrininkus brolius bei seserį Apti ir Aišat Magmadovus, apie kuriuos FSB iki tol nieko nežinojo.

Anot kreipimosi autorių, tai padaryta 2009 metų spalio 1 dieną, o Magmadovai sulaikyti tik 2010 metų sausio 19 dieną, tai yra po 87 dienų nuo E.Kusaitės suėmimo arba po 111 dienų nuo Lietuvos Rusijai perduotos informacijos.

Laiško autoriai taip pat kelia klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai praėjusių metų kovą Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius leido FSB pareigūnams apklausti E.Kusaitę.

Pastaroji teigia per šią apklausą patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė jos prašymą įpareigoti prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją naudoto smurto. Ši teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.

A.Endriukaitis, R.Grigas ir N.Sadūnaitė taip pat prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD bendravo su nepilnamete E.Kusaite, kuo remiantis ji apgyvendinta VSD patalpose, kodėl pareigūnai neįspėjo Lietuvos pilietės dėl galimo netinkamo elgesio, kaip to reikalauja įstatymai. Prašoma nustatyti, kas finansuoja Klaipėdos musulmonišką tinklapį “Al Tauhyd”.

E.Kusaitė kaltinama drauge su Rusijoje kalinamais broliu ir seserimi Magmadovais planavusi teroristinį išpuolį Rusijos Federacijoje.

Lietuvos pilietė buvo buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą pas Magmadovus. Baudžiamąją bylą dėl terorizmo nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.