„Bitė Lietuva“, rūpindamasi klientais, kurie mėgsta ekstremalias pramogas ar dirba aktyvų fizinį darbą, nuo šiol siūlo įsigyti itin atsparius telefonus CAT. Jų nesugadins vanduo, dulkės, kietos grindys ir kitos įprastiems telefonams pavojingos aplinkos sąlygos, tad CAT savininkams nebereikės dėl to pergyventi.

„Pirmieji iš mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje savo klientams pasiūlėme CAT telefonus. Jie bus itin vertingi tiems, kurie mėgsta ekstremalų laisvalaikį ar atstovauja įprastiems mobiliesiems įrenginiams nedraugiškas profesijas, kaip statybininkai, miškininkai, ūkininkai. Šie įrenginiai nebijo vandens, dulkių, aukščio, puikiai perduoda garsą itin triukšmingoje aplinkoje ir yra patogiai valdomi net dėvint pirštines“, – sako Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Šiuo metu „Bitė Lietuva“ prekiauja „CAT B100“ modeliu. Jis gali kristi iš 1,8 metro aukščio ir veiks net esant 25 laipsniams šalčio arba 55 laipsniams šilumos. Šis modelis sveria 136 gramus, turi 2,2 colių ekraną ir „MTK Nucleus“ operacinę sistemą.

Telefonas pasižymi itin ilgai veikiančia baterija – budėjimo režimu „CAT B100“ veiks 550 val., o kalbant – 10 valandų. Šis modelis taip pat turi populiariausias patogumo funkcijas – 3 megapikselių fotoaparatą, diktofoną, FM radiją, GPS.

Perkant išsimokėtinai 12 mėnesių laikotarpiui telefono pradinė įmoka sieks 1 litų, o mėnesinė – 45 litus per mėnesį. Mokant visą sumą iškart, „CAT B100“ kainuos 490 litus.

Pristatomąjį „CAT B100“ vaizdo klipą rasite ČIA, o daugiau informacijos apie technines charakteristikas ČIA

Sausį mobiliojo ryšio vartotojai toliau aktyviai naudojosi numerio perkėlimo paslauga. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Tele2“ klientų praėjusį mėnesį dėl numerio perkėlimo padaugėjo 1525.

„Numerio perkėlimo statistikoje jau daug metų matome tą pačią tendenciją – „Tele2“ klientų skaičius auga. „Tele2“ renkasi verslo ir pagal sutartis mokantys vartotojai. Siūlome aukštą kokybę už žemą kainą, tad augimas išlieka nuoseklus“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Atmetus tarp skirtingų tos pačios bendrovės operatorių migravusius klientus, „Tele2” paslaugų vartotojų skaičius dėl numerio perkėlimo išaugo labiausiai.

Mobiliojo ryšio vartotojus pereiti į „Tele2“ skatino šių metų pradžioje pristatyti nauji pasiūlymai.

„Tele2“ pasirinkusiems klientams sausį didžiausią įtaką darė prasidėjęs telefonų ir ryšio paslaugų išpardavimas.

Tuo tarpu „Pildyk“ pirmoji tarp išankstinio mokėjimo ryšio paslaugų pasiūlė neribotus pokalbius ir SMS žinutes.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sausį patvirtino, kad „Tele2“ 2G (GSM) mobiliojo ryšio tinklas yra plačiausias ir apima 98,9 proc. Lietuvos.

Per 2013 metus dėl numerio perkėlimo „Tele2“ klientų skaičius išaugo daugiau kaip 26 tūkst. – daugiausiai tarp mobiliojo ryšio operatorių.

Taip pat RRT skaičiavimai parodė, kad „Tele2“ 3G (UMTS) mobiliojo interneto tinklas per pusmetį išsiplėtė į dar dešimtadalį Lietuvos ir yra antras didžiausias – 79,4 proc. šalies teritorijos.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. lapkričio mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ Latvijoje sėkmingai užbaigė 2012 m. pavasarį pradėtą mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą.

Tai operatoriaus vartotojams užtikrins galimybę kokybiškesnėmis mobiliojo ryšio paslaugomis naudotis 99 proc. šalies teritorijos. Spartus „Tele2” mobilusis internetas bus pasiekiamas 95 proc. Latvijos teritorijos.

„Tele2” ryšio tinklas dabar yra pažangiausias šalyje. Modernizavimo naudą pirmiausia pajuto klientai. Nuomonių tyrimai rodo, kad mūsų klientai mobiliojo interneto paslaugomis yra patenkinti labiausiai”, – sake Valdis Vancovičs, „Tele2” valdybos pirmininkas Latvijoje.

Latvijoje „Tele2“ pastatė 240 naujų 3G bazinių ryšio stočių ir pasitelkusi naujausias technologijas atnaujino tinklo infrastruktūrą. Modernizuota tinklo įranga ir infrastruktūra bendrovei leis teikti ir itin spartaus 4G (LTE) mobiliojo interneto paslaugas.

„Tele2“ mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo tinklai yra tuo pat metu atnaujinami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklo ir programinę įrangą bei jų diegimo paslaugas visoms trims šalims tiekia vienas šios srities lyderių pasaulyje „Nokia Solutions and Networks“.

Vieningai visose Baltijos šalyse įgyvendinamas modernizavimas leidžia „Tele2“ išnaudoti masto ekonomijos efektą ir dar labiau sumažinti kaštus. Ateityje bendrovės galės naujas paslaugas diegti be didelių išlaidų ir išlaikyti mažas paslaugų kainas.

„Tele2“ vykdant tinklo modernizavimą, praėjusių metų vasarą buvo sujungtos bendrovės duomenų bazės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Telefonų vagysčių atvejais tai bendrovei leidžia iš karto blokuoti telefonus visose trijose šalyse. Tai prisideda prie prekybos vogtais telefonais mažinimo.

Estijoje „Tele2“ 2013 m. atnaujino 30 proc. savo tinklo ir modernizavimą užbaigs šių metų pavasarį.

Lietuvoje operatorius praėjusių metų pabaigoje užbaigė 3G ryšio tinklo modernizavimą ir šiuo metu baigia 2G tinklo atnaujinimą.

Iš viso iki 2013 m. pabaigos „Tele2“ Lietuvoje atnaujino ir įrengė per 600 bazinių 3G ryšio stočių, 990 2G stočių, didžiuosius Lietuvos miestus sujungė nauju, 10 Gbps magistraliniu ryšio tinklu bei atnaujino klientų duomenų bazių valdymo įrangą.

Į įrangos atnaujinimą ir naujų stočių statybą Lietuvoje bendrovė per 9 praėjusių metų mėnesius investavo 26,4 mln. Lt.

Gruodis buvo antras mėnuo iš eilės, kuomet daugiausiai lietuvių savo numerį kėlė į telekomunikacijų bendrovę „Bitė Lietuva“, rodo centrinės numerių perkėlimo duomenų bazės „Mano numeris“ duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį į šio operatoriaus tinklą perkelti 9787, į „Tele2“ – 8711, o į „Omnitel“ – 3128 numeriai.
„Mūsų klientų skaičius taip sparčiai augti pradėjo nuo praėjusių metų lapkričio, kai pristatėme neribotų pokalbių planą „Laisvė“. Jis panaikino kainų skirtumus tarp skirtingų operatorių, todėl klientai renkasi tą, kuris teikia daugiausiai pridėtinę vertę kuriančių paslaugų. Šioje srityje esame lyderiai“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas.
„Bitės“ klientai neturi ilgalaikių sutarčių, gali naudotis realaus laiko išlaidų kontrole ir telefonų garantiniu „Be rūpesčių“, jiems suteikiama tikslios sąskaitos garantija. Jie taip pat gali apdrausti savo telefoną nuo nelaimingų atsitikimų, naudotis  paslauga „Rūpestingi tėvai“ ir visus kylančius klausimus išspręsti vieno skambučio metu.
„Mano numeris“ duomenimis, iš viso per gruodį „Bitės“ klientų skaičius išaugo 3745. Per šį laikotarpį „Tele2“ vartotojų skaičius augo mažiau – 2709, o „Omnitel“ – sumažėjo beveik 6 tūkstančiais.
Per lapkritį „Bitės“ paslaugas, perkeldami savo numerį iš kito operatoriaus, pasirinko 10212 klientų. Per šį laikotarpį „Tele2“ pasiūlymus priėmė 8126 vartotojai, o „Omnitel“ – 2722. Tuo tarpu iš „Bitės“ išėjo 5625 klientai, o kitus du operatorius paliko daugiau vartotojų – su „Tele2” atsisveikino 5868, o „Omnitel“ neteko 8567 klientų.

Pasinaudoję numerio perkėlimo paslauga, telekomunikacijų bendrovės „Tele2” paslaugomis lapkritį pradėjo naudotis 8125 kitų mobiliojo ryšio tiekėjų klientų. Tai yra 2258 daugiau nei kitas bendroves pasirinkusių „Tele2” klientų.

„Tele2“ daugiausia rinkosi verslo klientai ir gyventojai, kurie už paslaugas moka pagal sutartis.

„Verslo klientai ir gyventojai, už paslaugas mokantys pagal sutartis, yra jautresni ryšio ir aptarnavimo kokybei. Tai kad jie renkasi mus, yra svarbus įvertinimas“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Tyrimai rodo, kad „Tele2” kokybe vartotojai patenkinti labiausiai. Tyrimų bendrovei „RAIT“ rugsėjį atlikus reprezentatyvų nuomonių tyrimą, daugiausia – 73 proc. – apklausos dalyvių „Tele2” paslaugų kokybę įvertino kaip aukštą ar labai aukštą. Tai yra 5 proc. daugiau nei prieš metus.

Bendrovės 2G ryšio tinklas yra didžiausias šalyje, o 3G tinklas apima 70 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras didžiausias.

Iš viso per 11 šių metų mėnesių „Tele2” klientų dėl numerio perkėlimo paslaugos padaugėjo 23474 – daugiausia tarp visų mobiliojo ryšio operatorių.

Numerio perkėlimas Lietuvos mobiliojo ryšio tinkluose gruodį turėtų vykti dar intensyviau. „Tele2“ artėjant Kalėdoms dar kartą sumažino kainas ir šventėms atnaujino neribotų pokalbių ir SMS žinučių planą „Pigiau“. Už tą pačią 21 Lt/mėn. kainą su juo dabar suteikiamas nemokamas internetas – 1 GB duomenų naršymui.

Mokėjimo planą su nemokamu gigabaitu pasirinkę vartotojai juo galės naudotis neterminuotai. Apie šventinio pasiūlymo galiojimą ir kitą mokėjimo plano informaciją išsamiau skelbiama www.tele2.lt.

„RAIT“ rugsėjo apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kalėdines dovanas šiemet pradėjo dalinti anksti. Bendrovė kartu su neribotais pokalbiais bei SMS pasiūlė ir 1 GB duomenų naršymui. Visa tai – už 22 litus per mėnesį. Tai reiškia, kad mobilusis internetas kainuos vos vieną litą.

Kartu su „Tele2” neribotų pokalbių ir SMS planu „Pigiau“ užsakyti mobiliojo interneto paketą buvo galima ir iki šiol. Bendrovė šią paslaugą siūlė pigiausiai tarp operatorių. Naujas šventinis pasiūlymas mobilųjį internetą atpigina dar labiau.

„Kai buvo paskelbta apie neribotus pokalbius ir SMS, daug kas klausinėjo, kada pasiūlysim dar pigesnį mobilųjį internetą. Jį ir taip siūlome pigiausiai, bet šventėms kainą sumažinome dar labiau. Internetas po 1 Lt už gigabaitą yra tikrų tikriausia dovana, tokių mažų kainų dar nebuvo“, – sakė Tomas Burovas, „Tele2“ marketingo vadovas.

Pasak jo, toks pigus mobilusis internetas turėtų paskatinti naują mobiliojo interneto populiarumo proveržį Lietuvoje. Kaip anksčiau mobilusis ryšys, dabar nuosekliai pinga internetas, o pasiūlyta minimali kaina mobilių naršytojų skaičių padidins dar labiau.

Kartu su kalėdiniu pasiūlymu bus galima pigiau įsigyti ir vieną iš išmaniųjų „Samsung Galaxy“ arba „Nokia Lumia“ mobiliųjų telefonų. Priklausomai nuo pasirinkto modelio, jų mėnesio įmokos yra nuo 15 Lt/mėn., o pradinės įmokos – nuo 139 Lt.

Užsisakę šventinį „Tele2“ pasiūlymą, nauji ar esami operatoriaus klientai už 22 litų plano mėnesio mokestį galės kalbėti ir rašyti SMS neribotai. Naršymui jiems bus suteiktas 1 GB duomenų.

Apie šventinio pasiūlymo galiojimą ir kitą mokėjimo plano informaciją išsamiau skelbiama www.tele2.lt.

Esami klientai savo turimą planą gali pakeisti pagal sutartyje aprašytas plano keitimo sąlygas. Jas galima susižinoti ir „Tele2“ salonuose ar nemokamu telefonu 117.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Rudenį telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ įrengė ir atnaujino dvylika 2G bei 3G bazinių ryšio stočių Žemaitijoje ir pajūryje.

Naujos ryšio stotys rugsėjo-spalio mėnesiais buvo įrengtos šešiuose miestuose ir miesteliuose: Vadagiuose, Ubiškėje, Veliuonoje, Notėnuose, Pašilėje ir Kurmaičiuose. Per tą patį laikotarpį ryšio stotys atnaujintos Sudmantuose, Vėžaičiuose, Palangoje ir Klaipėdoje.

„Tele2“ 2G ryšio tinklas yra didžiausias Lietuvoje, o toliau plečiamas 3G tinklas – antras pagal dydį. Įrengdami naujas ir atnaujindami senas bazines stotis, didiname jų aprėptį ir geriname ryšio kokybę. Tai reiškia, kad Žemaitijoje ir pajūrio regionuose ryšys bus geresnis“, – sakė Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius.

Pasak jo, naujos bazinės stotys kartu yra taupesnės ir atitinka ateities technologijų plėtros poreikius, todėl tinklo modernizavimas leis „Tele2” kokybiškas ryšio paslaugas ir toliau teikti už mažą kainą.

Modernizuodama ryšio tinklą, „Tele2” atnaujina bazines stotis ir kituose Lietuvos regionuose. Šiuo metu jau atnaujinta 70 proc. bendrovės 2G tinklo ir 85 proc. 3G tinklo.

Šiemet iš viso į naujų stočių statybą ir įrangos atnaujinimą „Tele2“ investavo 26,4 mln. litų.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, „Tele2“ 2G tinklas yra didžiausias ir apima 98,7 proc. Lietuvos. „Tele2“ 3G ryšio tinklas apima 69,9 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras pagal dydį.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) devyniuose Lietuvos miestuose, įskaitant Vilnių ir Kauną, spalio mėnesį atlikti mobiliojo interneto greičio matavimai parodė, kad sparčiausią mobilųjį internetą siūlo telekomunikacijų bendrovė „Tele2“.

Spalį vidutinė duomenų siuntimo (FTP Upload) sparta „Tele2“ tinkle buvo 2829,23 Kb/s, duomenų atsisiuntimo greitis (FTP Download) siekė 9904,37 Kb/s (1 iliustracija).

„Nuolat plečiam ir atnaujinam ryšio tinklą, tad vis daugiau gyventojų gali naršyti sparčiu mobiliuoju internetu. „Tele2“ 3G internetu už mažą kainą jau galima naudotis daugiau nei dviejuose trečdaliuose šalies teritorijos“, – sakė Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius.

Mobiliojo interneto prieinamumą gyventojams augina ir nuolat mažėjančios paslaugų kainos. Mobilųjį internetą telefone „Tele2” dabar siūlo pigiausiai. 1GB duomenų kainuoja 10 Lt/mėn., o daug naršantiems skirti 5 GB – 29 Lt/mėn.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, „Tele2“ 2G (GSM) tinklas yra didžiausias ir apima 98,7 proc. Lietuvos. „Tele2“ 3G (UMTS) ryšio tinklas apima 69,9 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras pagal dydį.

„Tele2“ tęsia pernai pradėtą savo mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą ir šiemet investavo 26,4 mln. litų. Atnaujinta 70 proc. „Tele2“ 2G tinklo ir 85 proc. 3G tinklo.

Spalį RRT mobiliojo interneto matavimus atliko devyniuose Lietuvos miestuose, įskaitant Vilnių ir Kauną. Kiekviename tinkle buvo atlikta apie 2000 mobiliojo ryšio spartos bandymų. Matavimų rezultatus RRT skelbia svetainėje http://epaslaugos.rrt.lt/matavimai.

Bendrovės „RAIT“ 2013 m. rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
mob. +370 683 66319, el. paštas: andrius.baranauskas@tele2.com

1. RRT mobiliojo interneto matavimai spalio mėnesį
Operatorius:    Omnitel    Bitė    Tele2
Laikotarpis:    nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31
Bandymų skaičius:    2157    2136    1996
FTP-D gavimo sparta:    9335,34 Kb/s (iš 1856)    3869,95 Kb/s (iš 2073)    9904,37 Kb/s (iš 1661)
FTP-U siuntimo sparta:    2660,44 Kb/s (iš 1885)    1526,54 Kb/s (iš 2088)    2829,23 Kb/s (iš 1679)
Vidutinis signalo lygis:    -74,87 dBm    -78,2 dBm    -74,97 dBm

Naujos kartos 4G mobilusis ryšys pasaulyje pradėjo veikti 2009 m., Lietuvoje – 2011 m., o netrukus, kaip planuojama, jis aprėps net mažuosius miestelius ir Lietuvos kaimus.

Galima svarstyti, kam reikia greito, iki 100 Mbps spartą pasiekiančio mobiliojo ryšio kaime, tačiau 4G plėtra nereiškia platesnių galimybių interneto vartotojams vienkiemio troboje, o išplečia visą belaidžio ryšio tinklą, išlaisvina papildomas sistemas, vertingas verslui ir gyventojams. Pavyzdžiui, jie gali mokytis ir dirbti būdami namie, nes internetas šiandien dar yra ne visiems pasiekiama galimybė. Todėl „Veido“ kalbinti ekspertai pabrėžia, kad indėlis į ryšio sistemų ir įrangos tobulinimą bus reikalingas ateityje, kai automobiliai bendraus tarpusavyje, o drabužiai matuos širdies ritmą.
Šiandien 4G LTE (moderniausios mobiliojo ryšio technologijos) paslaugas Lietuvoje teikia du mobiliojo ryšio operatoriai, o Telecentras teikia 4G MEZON paslaugą, paremtą WiMAX technologija.
„Omnitel“ 2011 m. tai pradėjo pirmasis, o „Tele2“ savo vartotojams ketvirtosios kartos ryšį pasiūlė praėjusį kovą. „Omnitel“ LTE ryšys veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Nidoje, „Tele2“ vartotojai juo naudojasi Alytuje, Jonavoje, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Utenoje. Abu mobiliojo ryšio operatoriai Ryšių reguliavimo tarnybos surengtame aukcione įsigijo licencijas plėsti 4G LTE tinklą, todėl tikina, kad šios paslaugos pasiekiamumas Lietuvoje tik didės.
IT ekspertas Džiugas Paršonis sako, kad naujos kartos mobiliojo ryšio sparta beveik prilygsta plačiajuosčiam internetui, kuris vartotojų namus pasiekia šviesolaidiniu kabeliu. Kadangi vartotojai naudoja daugiau išmaniųjų įrenginių funkcijų, pavyzdžiui, telefonu jau ne tik kalbasi, rašo trumpąsias žinutes ir kartkartėmis panaršo internete, bet įsijungia ir navigacijos sistemą bei įvairiausias programėles, todėl jiems darosi reikalingas tokio greičio ryšys, kokį turi namų kompiuteryje. Todėl, Dž.Paršonio teigimu, didžiausia 4G ryšio sklaidos nauda bus ta, kad sumažės atskirtis tarp gyventojų.
„Jei 4G pasiekiamumas išsiplės už didžiųjų miestų ribų, mes neabejotinai sumažinsime vartotojų atskirtį. Pvz,, šiandien Vilniaus priemiesčiuose yra vietų, kuriose negalima naudotis šviesolaidiniu internetu. Net ir pasiturintys gyventojai negali sau leisti tokios prabangos, nes jų gyvenvietėje tiesiog nesusirenka pakankama grupė žmonių ir į jų rajoną brangus kabelis netiesiamas. Taigi plečiantis 4G pasiekiamumui visi gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis internetu visuose įrenginiuose, ilgainiui tai užpildytų baltus plotus“, – aiškina Dž.Paršonis.

Išplės galimybes siųsti duomenis
4G LTE ryšio technologija duomenis leidžia perduoti maždaug dešimt kartų greičiau nei kitos šiuo metu egzistuojančios komercinės technologijos. Vidutinis duomenų perdavimo greitis normalaus vartojimo metu 4G tinkle siekia 20–80 Mbps. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų katedros vedėjas Artūras Medeišis primena, kad sparta priklauso nuo vartotojų įrenginių ir atstumo iki bazinių stočių. Jis sako, kad negalima išskirti vieno sektoriaus, kurio atstovams naujosios kartos ryšys duotų didžiausią naudą, nes jo galimybės atviros visiems – nuo gamybos pramonės šakų iki buitinių vartotojų, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus. Svarbiausia, kad 4G ryšys yra tik ledkalnio viršūnė, po kuria susijungia geriau veikiantis viso ryšio tinklas ir atsiranda geresnė komunikacija tarp skirtingų įrenginių.
„Naujų sparčių ryšio priemonių atėjimas paskatina pramonės šakų plėtrą: aktyvėja prekyba ir gamyba, galima daug geriau valdyti informaciją ir procesus. Įmonės gauna efektyvesnių priemonių valdyti pramonės parkus, koordinuoti darbuotojų veiklą. Panaudojamos ne tik 4G ryšio sistemos – jos palaiko ir papildomas sistemas“, – 4G ryšio plėtros naudą verslui aiškina A.Medeišis.
„Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė pabrėžia, kad spartesnis duomenų perdavimas reikalingas ir verslo, žiniasklaidos, atstovams, kuriems reikia išplėsti tiesioginių transliacijų, vaizdo konferencijų galimybes. O tai ypač svarbu bus ateityje, nes prognozuojama, kad per trejus artimiausius metus vaizdo turinys sudarys 90 proc. viso interneto srauto, kuriam esą ypač svarbi didelė interneto greitaveika bei mažas vėlinimo parametras, – būtent tokiomis savybėmis ir pasižymi 4G LTE technologija
„Didesnį 4G LTE vartojimą sietume su naujų 4G išmaniųjų telefonų ir ypač planšetinių kompiuterių su jiems pritaikytu vaizdo turiniu paplitimu. Tokių modelių jau yra, tačiau kol kas dar nedaug. Dėl šios priežasties „Omnitel“ 4G LTE tinkle funkcionalumą, leisiantį šiuo ryšiu naudotis ir telefonais, planuojame įdiegti 2014 m., kai rinkoje ir atsiras daugiau 4G telefonų, ir bus didesnis poreikis naudotis šia technologija telefonuose“, – sako „Omnitel“ viceprezidentas rinkodaros ir paslaugų klausimais Darius Maikštėnas.

Trūksta „išmaniųjų“ vartotojų
Kiek vieno operatoriaus vartotojų šiandien naudojasi įrenginiais, turinčiais 4G ryšio prieigą, neaišku. Pavyzdžiui, „Omnitel“ neskirsto vartotojų pagal tai, kokiu ryšiu – 4G, 3G ar 2G jie naudojasi. Dauguma vartotojų įsigyja tokius modemus, kurie yra suderinami su visomis technologijomis, todėl mobilųjį tinklą – 4G ar 3G jie pasirenka automatiškai. „Šiuo metu 4G LTE veikia kompiuteriuose su modemais, taip pat namuose ar biure galima įsirengti belaidį 4G maršrutizatorių, sukuriantį 4G Wi-Fi zoną. Tai tarsi belaidžio ryšio zona, kuri gali keliauti visur, kad ir kur žmogus nuvyktų“, – aiškina D.Maikštėnas.
Kitas didžiausias mobiliojo ryšio operatorius „Bitė Lietuva“ bent kol kas savo vartotojams pasiūlyti 4G ryšio paslaugos neplanuoja: esą kol kas klientams jos nereikia, nes nėra pakankamai išmaniųjų renginių ir turinio, kuriems reikėtų 4G technologijos.
„Tokių įrenginių skvarba Lietuvoje mažesnė nei 1 proc., taigi 4G tinklo poreikio šiuo metu nėra. Tačiau mūsų inžinieriai testuoja 4G galimybes ir domisi partnerių „Vodafone“ visame pasaulyje atliekamais LTE tinklo tyrimais bei jo plėtros rezultatais“, – teigia „Bitės Lietuva“ gen. direktorius Fredas Hrenchukas.
Kol Lietuvoje neveikė 4G ryšys, o internautai ir kompiuterių entuziastai svajojo apie netolimą ketvirtos kartos greitojo ryšio ateitį, skaičiuota, kad vien modemas kainuoja kelis šimtus eurų, todėl paslauga netaps labai populiari. Tačiau šiandien modemą, suderinamą su ketvirtos kartos ryšiu, galima įsigyti už 300 Lt, o belaidis 4G maršrutizatorius, kuriuo vienu metu į tinklą įjungiami keli įrenginiai, kainuoja 500 Lt.
Dž.Paršonis nesistebi, kad pirmieji vartotojai visada sumoka didžiąją kainos dalį, nes iš pradžių įrenginiai negaminami masiškai, jų gamybos technologija būna neištobulinta, todėl tenka mokėti brangiau. Tačiau ilgainiui barjerų naudotis moderniais įrenginiais ir ryšiu smarkiai sumažėja. „Todėl ir manau, kad visi dalykai, kurių reikia norint naudotis 4G galimybėmis, atsiras savaime, natūraliai. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam reikia naujo telefono, greičiausiai įsigis tą, kuris turės 4G funkciją, nes jo kaina nebus didesnė. Kažkas juk turi būti pirmas, taigi šiuo atveju pirmieji bus išmanieji telefonai ir kiti įrenginiai. O kadangi mobiliojo ryšio operatoriai nuolat stebi rinką, kai tik atsiras daugiau įrenginių ir spartaus ryšio paklausa, operatoriai bus paskatinti diegti 4G ryšio tinklus“, – svarsto IT ekspertas.

Ilgalaikės įpareigojančios mobiliojo ryšio sutartys privatiems klientams yra apgaulinga ir žalinga atgyvena, kurios vartotojai turėtų vengti. Kainos už mobiliojo ryšio paslaugas mažėja greičiau, nei baigiasi dviejų metų terminuota sutartis, teigia telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“.

„Privatūs klientai yra viliojami vienkartine mažos kainos akcija su sąlyga, kad pasirašys sutartį dviem metams. Tokiu atveju tikėtina, kad jau po kelių mėnesių jie mokės daugiau nei rinkos vidurkis. Antraisiais metais už paslaugas jau bus gerokai permokėję. Kai sutartis baigiasi ir vartotojas nori rinktis kitą operatorių, jis vėl masinamas mažesnėmis kainomis. „Bitėje“ atsisakėme ilgalaikių sutarčių, nes klientais rūpinamės kasdien, o ne kartą per du metus. Vartotojai nusipelno geresnių sąlygų ir galimybės rinktis geriausią kainą kasdien“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

Ch. Robbinso teigimu, kai kurie operatoriai privatiems klientams vis dar taiko sutartis su ilgalaikiais įsipareigojimais motyvuodami, jog to nori patys vartotojai. „Šie operatoriai vartotojams leidžia rinktis gerą kainą tik su terminuota sutartimi. Tai yra pasirinkimo iliuzija ir tikrai nerodo, kad vartotojai nori ilgalaikių sutarčių“, – teigia „Bitės“ vadovas.

Vartotojams jis pataria įvertinti ne kainą konkrečiu metu, o galimybę laisvai migruoti tarp planų, rinktis naujausius pasiūlymus. „Vartotojas daugiausiai sutaupys, kai galės bet kada pasirinkti tą planą, kurio jam reikia. Taip jie bus tikri, kad gaus geriausius pasiūlymus“, – sako Ch. Robbinsas.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvos rinkoje per du metus pokalbių minutės kaina sumažėja apie 40 procentų. Dėl to klientai, turintys ilgalaikius įsipareigojimus vienam operatoriui, negali pasinaudoti naujomis kainomis ar geresniais mokėjimo planais, o per metus tokių klientų permoka bendrai gali siekti iki 42 mln. litų.

Daugiau informacijos:

Laura Bielskė

„Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene

Tel. +37069923032

El. paštas Laura.bielske@bite.lt

Visų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių GSM tinklų aprėptis nesiskiria ir yra 98,3-98,6 proc. Lietuvos teritorijos. „Tele2” GSM tinkle aprėptis yra lygiai tokia pati arba didesnė nei kitų operatorių. Tai atlikusi tyrimą nustatė LR Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

„Tyrimas patvirtina, kad ryšio paslaugas galima rinktis pagal kainą ir neatsisakant kokybės. Norėdami aukštą ryšio kokybę bei patrauklias kainas užtikrinti ir ateityje, tęsime investicijas į tinklo atnaujinimą“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Visoje Lietuvos teritorijoje ryšis veikia esant -95 dBm signalo lygiui, kurio pakanka naudotis ryšiu atviroje vietovėje. -85 dBm signalo stiprumas užtikrinamas 85,5-86,1 proc. teritorijos. -75 dBm signalo lygis, kuris leidžia ryšiu naudotis pastatų viduje, yra 56-58,1 proc. šalies teritorijos. Pagal visus šiuos kriterijus, palyginti su kitų operatorių tinklais, „Tele2” užtikrina tokią pat arba didesnę aprėptį.

RRT tyrimas taip pat patvirtino, kad „Tele2“ UMTS (3G) ryšio tinklas yra antras pagal aprėptį. Bendrovės mobiliuoju internetu galima naudotis 63,9 proc. Lietuvos teritorijos. „Siekiame, kad kaip ir mobilusis ryšis, mobilusis internetas taptų įprasta, visiems prieinama paslauga“, – teigė P. Masiulis.

Tęsiant „Tele2“ tinklo modernizavimą bus visiškai pakeistos GSM ryšio tinklo bazinės stotys, atnaujintos UMTS tinklo stotys ir tinklo įranga. „Tele2“ pereis prie naujos kartos IP protokolu pagrįsto tinklo veikimo principo – tai leis teikti 4G paslaugas. Atnaujinimas leis padidinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti tinklo diegimo ir eksploatavimo kaštus, be to, naujoji tinklo įranga bus taupesnė ir ekologiškesnė.

„Tele2“ GSM tinklą sudaro 890 bazinių stočių, UMTS (3G) tinklą – 505 bazinės stotys. Abu tinklai yra antri pagal dydį Lietuvoje. Per 9 šių metų mėnesius bendrovė pakeitė ir atnaujino 300 bazinių stočių.

RRT atliktas tyrimas taip pat leidžia palyginti skirtingų operatorių ryšio aprėptį ir signalo stiprumą kiekvienoje savivaldybėje. Visa tyrimo informacija internete pateikiama adresu http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/. Pirmąkart tokį tyrimą RRT atliko šių metų kovo mėnesį.

Bendrovės „RAIT“ rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Tarptautinės personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovės „Profiles International“ tyrime „Tele2” pripažinta 2012 m. produktyviausia IT ir telekomunikacijų sektoriaus bendrove Baltijos šalyse, o investicinio banko „GILD Bankers“ 2012 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ paskelbta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje.

Šiandien radijas įprastas dalykas, bet tiek dabar, tiek prieš 86 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios lietuviško radijo laidos, komunikacijos ir ryšio priemonės, kurių neatsiejama dalis – ir radijas, patiria drastiškus pokyčius.

XX amžius – radijo ar televizijos?
„Niekas tuo neabejoja, kad mūsų laikais radijas yra labai svarbi visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo priemonė. Savo reikšme šis naujųjų laikų išradimas yra lygintinas su spaudos išradimu. Mūsų amžius ne kartą vadinamas radijo amžiumi. Ir tai todėl, kad šis išradimas yra charakteringas ne tik visiems naujųjų laikų technikos laimėjimams, kurie žmonių ekspansyvines pajėgas labai išplėtė, bet ir apskritai visam moderninio gyvenimo būdui ir stiliui“, – tai citata iš 1940 m. iš leis tos Lietuvos bibliografo ir žurnalisto Juozo Rimanto apybraižos „Radijo problema Lietuvoje“. Šiame veikale autorius gana išsamiai aprašė radijo kūrimosi tarpukariu istoriją ir jo raidą 1923–1938 m.
Tarpukariu, kai televizija buvo dar tik kuriama, o apie internetą niekas nebuvo girdėjęs, radijo svarba išties buvo labai didelė. Daugeliui to meto intelektualų radijas simbolizavo nau ją komunikacijos priemonę, plečiančią žmonių bendravimo ir keitimosi informacija galimybes. Nau jos, visuomenę dar labiau pakeitusios ryšio technologijos pasirodė ir išplito antroje praėjusio šimtmečio pusėje (lietuvišką televiziją žiūrime nuo 1957 m.), tad negalima tvirtinti, nei kad XX amžius yra radijo, nei kad televizijos.

Už radijo imtuvą – abonentinis mokestis
Oficialia lietuviško radijo gimimo diena laikoma 1926 m. birželio 12-oji. Būtent tą sekmadienį 19 val. iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai, kuriuos ištarė kupiškėnas Petras Speičius: „Alio, alio. Kalba Kaunas, Lietuva.“ Nuo tos dienos pradėta reguliariai transliuoti naujienas, meteorologinius pranešimus ir mėgėjų koncertus. Tačiau programa greitai plėtėsi. Dar tų pačių metų lapkritį suburtas nuolatinis radijo orkestrėlis, o gruodžio 3 d. pradėtos operų ir baleto muzikos transliacijos iš Valstybės teatro. Vėliau radijo programa buvo papildyta įvairaus turinio paskaitomis, linksmomis radijo programomis, vokaliniais ir instrumentiniais koncertais.
Pirmą savo darbo pusmetį Lietuvos radijas veikė tik vidutiniškai po pusantros valandos per dieną. Po gero dešimtmečio, 1938 m., lietuviškos programos jau buvo transliuojamos beveik septynias valandas per dieną: vasarą trumpiau, žiemą ilgiau (J.Rimanto duomenys).
Tarpukario laikais radijas buvo mokamas. Kiekvienas radijo imtuvo savininkas turėjo užregistruoti savo turimą techniką ir mokėti valstybei abonentinį mokestį, vadinamąjį radijo tarifą.
4G mobiliajam ryšiui priskiriamos dvi šiuo metu naudojamos technologijos: „WiMAX“ ir LTE. 4G „WiMAX“ ryšį naudojantis Telecentras mobiliojo interneto paslaugas teikia jau daugiau nei 80-yje Lietuvos miestų ir gyvenviečių
Lietuvos radijo ir televizijos komiteto administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius „Veidui“ patvirtino, kad pastarojo penkmečio ataskaitos rodo nuolatinį radijo rinkos kritimą bei mažėjančias radijo stočių pajamas. Pernai TNS LT pranešė, kad lojalių kasdienių radijo klausytojų 2010 m. sumažėjo nuo 78,1 iki 69,6 proc. Manoma, kad taip nutiko dėl įvairių mobiliųjų prietaisų, kurie leidžia klausytis norimos muzikos. Stebima ir kita tendencija – daugėja radijo besiklausančiųjų internetu. Per 2009–2010 m. tokių klausytojų pagausėjo nuo 14 iki 26 proc.
Tobulėjant ryšio technologijoms programų transliuotojai, siuntimo paslaugų bendrovės ir kitos žiniasklaidos įmonės kreipia žvilgsnius į naujas technologijas – internetą bei skaitmeninę televiziją. Ypač aktyvią veiklą šiose srityse vykdo Tele centras. Belaidžių technologijų interneto „Erdvės“ paslaugas bendrovė pradėjo teikti nuo 2001 m., o 2009-ųjų kovą įsiveržė ir į mobiliojo interneto rinką. Tele centras tuomet pirmasis lietuviams pasiūlė naujos kartos (4G) mobilųjį ryšį – „WiMAX“ ir pradėjo teikti 4G interneto „Mezon“ paslaugas. Šią technologiją Lietuva įsidiegė ir pradėjo naudoti pirmoji Europos Sąjungoje ir viena pirmųjų pasaulyje.
„Kuo daugiau ryšio technologijų diegiame, tuo daugiau atrandame galimybių jas panaudoti ir derinti vieną su kita. Nebestebina mūsų ir dažni nestandartiniai užsakymai“, – pasakoja G.Stirbys. Kaip pavyzdį jis pateikia nuomojamą nešiojamąją įrangą, kuria TV transliuotojai 4G „WiMAX“ ryšiu Lietuvoje gali perduoti mobiliuosius tiesioginius TV reportažus.
Tradiciškai 4G „WiMAX“ ryšys taikomas kompiuteriams prijungti prie interne-to, o pastaruoju metu jį pradėjo naudoti ir išmaniųjų telefonų savininkai. Lietuvos rinkoje galima įsigyti kišeninį maršruto parinktuvą „Mezon Yzi“, leidžiantį prijungti prie mobiliojo interneto bet kokį įrenginį, kuriame yra įdiegta „WiFi“ ryšio sąsaja.

Nauji vėjai televizijoje
Šių metų spalio 29-ąją bus išjungti visi analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Nuo tos dienos TV programos eteriu bus transliuojamos tik skaitmeniniu formatu. Kol kas Telecentras TV programas siun čia jas dubliuodamas – ir analoginiu, ir skaitmeniniu antžeminiu būdu. In fra struk tūra pokyčiui jau parengta: Telecentro eksploatuojamais tinklais skaitmeninė antžeminė televizija patikimai prieinama jau daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Bet tai ne kelio pabaiga – bendrovė ir toliau siekia gauti leidimus ir diegti dar daugiau antžeminės skaitmeninės televizijos tinklų.
„Papildomais antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais bus galima siųsti dar daugiau TV programų, o tai bus didelė paskata transliuotojams kurti naujas TV programas, ir kurti ne tik standartinės, bet ir didelės raiškos TV programas“, – sako G.Stirbys.
Jis atkreipia dėmesį, kad antžeminiai tinklai skaitmeninės televizijos eroje atliks svarbią socialinę misiją. „Plečiant antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus ko kybiška raiškioji televizija galėtų pasiekti ir tuos Lietuvos gyventojus, kurie neturi galimybių mokėti už TV programas, nes po 2012 m. spalio 29-osios jiems liks vienintelis būdas nemokamai žiūrėti televiziją – priimant skaitmeninės televizijos signalus antžeminiu būdu“, – aiškina Tele cent ro vadovas.
Beje, Telecentro specialistai jau yra iš bandę ir trimatės televizijos siuntimo galimybes. Bendrovės vadovo teigimu, jeigu būtų kuriamos TV programos 3D for matu ir būtų pateikta užsakymų jas siųsti, tokias paslaugas bendrovė galėtų greitai pradėti teikti. ■