Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vis daugiau amerikiečių pastebi didėjančią priklausomybę nuo belaidžio Wi-Fi ryšio. Kompanijos „Broadcom“ užsakyto tyrimo rezultatai parodė, jog 60 procentų respondentų negali praleisti visos darbo dienos be Wi-Fi prisijungimo taško paieškos. Trys iš dešimties atsakė, kad jie negali būti be Wi-Fi ryšio ilgiau nei valandą.

Apklaustieji žmonės teigė, kad norėdami gauti greitą ir patikimą Wi-Fi prieigą mielai mainais galėtų kai ką paaukoti. Devyni iš dešimties už Wi-Fi prieigą paaukotų vieną iš mėgstamiausių užsiėmimų prisijungus. Aukojamųjų veiklų sąraše – „Twitter“ (paaukotų 57 % teigiamai atsakiusių), „Facebook“ (50 %), tuo tarpu trečdalis (34 %) galėtų netikrinti pašto dėžučių.

Priklausomybė yra tokia stipri, kad daugelis paaukotų realesnius daiktus – šokolado plytelę (43 %), o likti be kavos, mainais į Wi-Fi ryšį, pasiryžtų net 39 % apklaustų amerikiečių. Didėjančią šalies priklausomybę nuo Wi-Fi prieigos lemia didesnė turinio atnaujinimo bei aukštos raiškos vaizdo transliacijų paklausa mobiliuosiuose prietaisuose.

Michael Hurlston, „Broadcom Mobile&Wireless“ grupės viceprezidentas teigia, kad galimybė prisijungti prie Wi-Fi ryšio žmonėms tapo tokia pat svarbi, kaip ir rytinis kavos puodelis. Bet šiandieniniai Wi-Fi įrenginiai nebuvo kurti tokiems poreikiams ir sprogimo pavidalu išaugusiam vartojimui.

Tam, kad būtų patenkintas žmonių poreikis turėti spartų ir patikimą ryšį, reikalingi greitesni, toliau siekiantys, daugiau aprėpiantys ir labiau energiją taupantys penktosios kartos (5G) Wi-Fi įrenginiai. Iki šių metų pabaigos tokie įrenginiai bus pradėti gaminti ir palaikys 802.11ac standarto reikalavimus.

Gegužės pradžioje Europos Parlamentas patvirtino naują reglamentą, pagal kurį gana smarkiai sumažės tarptinklinių mobiliųjų skambučių, SMS žinučių bei mobiliojo interneto įkainiai, keliaujant po kitas Europos Sąjungos valstybes.
Labiausiai naujieji kainų apribojimai paveiks mobiliojo interneto kainą, kuri iki šiol nebuvo ribojama. Tarkime, lietuviai užsienyje už vieną megabaitą (MB) duomenų turėjo pakloti daugiau nei 8 Lt. Tad nuo šių metų liepos 1 d. 1 MB duomenų vartotojui negalės kainuoti daugiau nei 2,42 Lt, neįskaitant PVM, kuris įvairiose ES šalyse yra skirtingas. Šis sprendimas ypač aktualus šiuo metu, kai nemaža dalis žmonių, keliaudami užsienyje, vengia naudotis išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais, mat visavertiškai jiems veikti būtinas vis dar labai brangus interneto ryšys.
2013 ir 2014 m. liepos mėnesiais numatyti dar du tarptinklinio ryšio kainų nurėžimai, susiję tiek su pokalbiais bei SMS žinutėmis, tiek su mobiliuoju internetu. Maža to, nuo 2014-ųjų liepos pradžios vartotojai galės pirkti vietines ir tarptinklines paslaugas atskirai, naudodamiesi lankomos šalies operatorių paslaugomis ir išlaikydami tą patį telefono numerį.

LENTELĖ
Mažmeninių kainų ribos vartotojams (Lt, be PVM)
Dabar    2012-07-01    2013-07-01    2014-07-01
Duomenys (už 1 MB)    Nėra    2,42    1,55    0,69
Atlikti skambučiai (už 1 min.)    1,21    1    0,83    0,66
Priimti skambučiai (už 1 min.)    0,38    0,28    0,24    0,17
SMS žinutė    0,38    0,31    0,28    0,21

Mažėjančios mobiliojo ryšio paslaugų kainos ir sparčiai didėjantis klientų skaičius lėmė tolesnį telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamų ir pelno augimą. Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Tele2“ pajamos augo 3,1 proc. ir buvo 113,7 mln. litų.

Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo 47 mln. litų, ir palyginus su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu padidėjo 6,9 proc.

„Tele2“ EBITDA marža siekė 41 proc. Tuo pačiu laikotarpiu pernai šis rodiklis buvo 40 proc.

Palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, „Tele2“ klientų skaičius išaugo 3,8 proc. Itin sparčiai daugėjo verslo klientų – jų skaičius, lyginant su pirmaisiais trim praėjusių metų mėnesiais, augo 12,7 proc.

„Spartų klientų skaičiaus augimą, o tuo pačiu ir gerus finansinius rodiklius, lemia mažėjančios paslaugų kainos ir gera jų kokybė. Gyventojai vis aktyviau naudojasi ryšio paslaugomis, ypač mobiliuoju internetu, kurio paklausą augina pasiūlyti išmanieji telefonai už mažą kainą“, ‒ sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimo duomenimis, „Tele2“ 2G ir 3G ryšio tinklai yra antri Lietuvoje pagal aprėptį. Bendrovės mobiliojo ryšio tinklo aprėptis – beveik visa Lietuva, 98,1 proc.

Rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „RAIT“ kovą atlikto tyrimo duomenimis, klientų vertinimu, operatorių paslaugų kokybė yra ta pati. 61 proc. vartotojų nurodo, kad „Tele2“ paslaugų kaina yra mažiausia. Perėjusių į „Tele2“ vartotojų išlaidos mobiliajam ryšiui sumažėja vidutiniškai 37 proc.

„Tele2“ klientų mobiliaisiais telefonais siunčiamų duomenų kiekis aptariamu laikotarpiu išaugo 80 proc. „Išmanieji telefonai jau prieinami kiekvienam, todėl mobiliojo interneto vartojimas auga įspūdingais tempais“, ‒ pažymi P. Masiulis.

„Tele2“ toliau pirmauja ir pagal perkeliamų numerių skaičių. Pirmąjį šių metų ketvirtį į „Tele2“ perėjo 8155 vartotojais daugiau, nei išėjo.

2011 m „Tele2“ pajamos Lietuvoje padidėjo 2 proc., iki 481,7 mln. litų. Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pernai siekė 171,87 mln. litų ir, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5,7 procento.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. Bendrovės „RAIT“ praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
mob. +370 683 66319, el. paštas: andrius.baranauskas@tele2.com

Aptaręs Europos Komisijos pateiktą siūlymą, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas nutarė nustatyti viršutinę tarptinklinio ryšio kainų ribą, kurią operatoriai galės taikyti mobiliųjų telefonų vartotojams.

Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, labai svarbu, kad šalia pastangų mažinti trumpųjų tekstinių žinučių bei pokalbių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainas, pirmą kartą istorijoje ketinama įvesti ir maksimalų leidžiamą mokestį už duomenų atsisiuntimą.

Europarlamentarai, siūlydami nustatyti naują duomenų perdavimo judriuoju ryšiu mažmeninės kainos viršutinę ribą, siekia, kad mažmeninė duomenų tarifo kaina (neįskaitant PVM), kurią paslaugų teikėjas gali taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojams už teikiamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, neviršytų 50 euro centų už megabaitą, o nuo 2014 m. liepos 1 d. kainos riba atitinkamai būtų mažinama iki 20 euro centų už perduotą megabaitą.

“Niekam nėra paslaptis, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos nemenkai gąsdina europiečius ir riboja jų galimybes įprastai naudotis interneto ryšiu tuo metu, kai esama užsienyje. Tai rodo ir apklausos: vos penktadalis europiečių mano, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kaina yra priimtina. Tad šis sprendimas neabejotinai turėtų nudžiuginti europiečius, o ypatingai – jaunimą, kuris labiausiai linkęs naudotis šia paslauga”, – sako EP narė Radvilė Morkūnaitė.

Parlamentarai taip pat siekia riboti ir trumpųjų žinučių bei skambučių užsienyje kainas. Nuo šių metų liepos pradžios, EP komiteto siūlymu, trumpoji tekstinė žinutė tarptinkliniu ryšiu turėtų kainuoti ne daugiau nei 8, o nuo 2014 m. liepos – ne daugiau nei 5 euro centai. Priimamų skambučių kaina, esant užsienyje, jau nuo 2014 metų liepos, jei dėl šių pakeitimų sutars Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Taryba, neturėtų viršyti 5 euro centų, o išeinantys skambučiai neturėtų būti brangesni nei 15 euro centų.

EP narė Radvilė Morkūnaitė tikisi, kad jau gegužę, kai šie siūlymai dėl tarptinklinio ryšio kainų turėtų būti svarstomi Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, jiems pritars dauguma europarlamentarų. “Būtų sunkiai suprantama, kad tuo metu, kai daug kalbame apie ES piliečių judumą, apie verslo subjektų tarptautinių ryšių plėtrą bei specialistų, mokslininkų bendradarbiavimą ES “be sienų”, atsisakytume galimybės panaikinti kliūtis žmonių bendravimui. Juolab, kad mobiliųjų telefonų vartotojams šiuo metu siūlomos kainos visiškai neatspindi telekomunikacijų operatorių patiriamų kaštų”, – įsitikinusi europarlamentarė R.Morkūnaitė.

Na va, ir baigėsi senieji metai, su savimi nusinešdami ne tik nugyventus 2011-ųjų įvykius, bet ir svajones, neišsipildžiusius lūkesčius bei metų pabaigos nostalgiją.

Taip jau žmogus sukurtas, kad kiekviena pabaiga jam tampa kažin kokiu simboliu, reiškiančiu ir tam tikro gyvenimo etapo pabaigą, dėl kurios turime paliūdėti bei kartais sukurti šventę tam, kad tas liūdesys būtų įveiktas ir nugramzdintas į mūsų pasąmonės gelmes.
Kad ir kokia rimta būtų pabaiga, ji visuomet su savimi atneša ir kažkokią naują pradžią: naujas svajones, lūkesčius, kurie galutinai „pribaigia“ praėjusių išgyvenimų prisiminimus bei sukuria naują simbolį, kad štai dabar viskas prasidės iš naujo, kad mes atgimsime lyg feniksas iš pelenų ir su naujomis jėgomis kibsime šturmuoti gyvenimo…
Žmogus linkęs pamiršti – sąmoningai ar nesąmoningai – tai, kas jam nėra malonu, tai, kas kelia rūpestį, jis linksta pasitelkti pačius įvairiausius būdus baimėms ir nerimams, liūdesiui ir skausmui įveikti. Baigėsi dar vieni metai – puolame švęsti, nors atrodytų, kad džiaugtis nėra kuo, nes perverčiame dar vieną savo gyvenimo knygos lapą, taip pamažu artėdami prie gyvybę ir mirtį skiriančios ribos. Jauną dar gali suprasti – jam viskas prieš akis, o vyresniam kas belieka?
O gal ir švenčiame tam, kad netekties skausmą pabandytume užglaistyti? Tuo mes ir nuostabūs, nes išmintingi! Bet ir vėl klausiu, ar tikrai tokie mes išmintingi, jei teisybei į akis pažvelgti neišdrįstame, o verčiau „šventu melu“ save raminame… Ir kur tik to nepamatysi. Naujųjų metų šventė – visuotinio „užsimiršimo“ puota, o kur dar begalės pavienių žmonių paslapčių, su kuriomis jie vienokiais ar kitokiais neigimais tvarkosi.
Ateina toks žmogus į konsultaciją ir guodžiasi, kad niekaip iš vienatvės išbristi negali, kad ir ką sutiktų, vis santykius praranda – mat partneris greitai „įtartinas“ ima darytis, o situacija išsiskyrimu grasinti ima. Pasikalbi su tokiu žmogumi bent dešimtį minučių, ir yla akimirksniu iš maišo pradeda lįsti – nemylėtas, tėvų pamirštas, vis dar iš dvasinės vaikystės išaugti negalintis vargdienis niekaip iš dar vieno atstūmimo baimės išsivaduoti negali. Vos pajunta, kad partneris kiek šaltesnis tapo – gal iš nuovargio, o gal tik kasdienės rutinos paveiktas, – tuoj ir ima bėgti nuo tos baimės. Ir bėga gana keistai situaciją sumodeliuodamas – šįkart jis nebepasiduoda atstūmimo grėsmei, bet palieka pats. Netektis, bet bent jau mano valdoma!
Tačiau neigimas, bėgimas ar dar koks nors bandymas nuo skausmo apsiginti retai kada ilgam padeda… Vienatvė galiausiai užgraužia tiek, kad nori nenori pradedi priežasčių ieškoti. Bet net ir tada mūsų išgirtoji „išmintis“ neapleidžia: pabandai žmogui jo vaikiškąjį skausmą parodyti ir beveik visuomet išgirsti: „Juk mano tėvai kitaip negalėjo… Jie dirbti turėjo, šeimą išlaikyti.“ Arba: „O ką mano mama padaryti galėjo? Juk jai reikėjo pačiai nuo girto tėvo saugotis – tai kaip dar mane apgins?“ Bet juk vienišam ir baikščiam vaikui taip protingai nepaaiškinsi, tai tik dabar mes gudrūs viską paaiškinti.
Žodžiu, gintis nuo nemalonumų mes tiesiog tobulai mokame. O jei patys nesumąstome, kaip su tuo susitvarkyti, tai mūsų pasąmonė į pagalbą atskuba. Ir pradedame baimes įvairiais skausmais versti, o pyktį taip užgniaužiame, kad opininkais, hipertonikais ar net vėžininkais virstame.
Vis dėlto žmogus paradoksų pilnas – vienur, užuot kažkaip sunkumus įveikti pabandęs, nuo jų bėgti ima, o kitur smulkmenas taip sureikšmina, kad gyventi ne tik jam, bet ir aplinkiniams sunku darosi. Tokie paradoksai ir ateinančiais metais mūsų vėl laukia.
Štai pradėjome 2012-uosius – „pasaulio pabaigos“, pagal kažin kokį civilizacijos lopšyje gyvenusios tautelės kalendorių, dėl niekam nežinomų priežasčių tapusį ypač reikšmingu visam civilizuotam pasauliui, metus. Skelbiamės, kad esame vos ne pasaulio valdovai, kurie ne tik į kosmosą pakilti sugeba, bet ir „juodąsias skyles“ po žeme sukurti grasinasi, tačiau dar kažin ar toli nuo kanibalizmo nužengusių indėnų žodžiais lyg nušvitimu patiki.
Na, gerai, nebūsiu toks nuvertinantis – savu laikotarpiu ši tautelė gal ir gerokai kitas pralenkusi buvo, tačiau jos kalendorių, kuris 2012 metų gruodį baigiasi, nes, matyt, toliau ir galvoti nebuvo jokio reikalo, mat mūsų amžius jiems dar kažkur kosminėse platybėse skrajojo, mes vos ne dieviška naujiena paskelbiame. Ir, maža to, mokslininkai imasi šį reiškinį nagrinėti, save bei kitus raminti, įvairias versijas apie indėnų mąstymą dėliodami. Užuot tiesiog nekreipę dėmesio, mes paskelbiame pasaulio pabaigą! Ir ar po šito dar kas nors sakys, kad mirties baimė mūsų nekamuoja? O kur mūsų išgirtoji išmintis?
Na, gerai, gal pasaulio pabaigos ir nebus, nes jau ne viena „įvyko“, bet dar ir paslaptingoji Nibiru planeta kažkur tebeskraido, o juk šiemet ar kitąmet dar ir Saulės aktyvumo pikas pasiektas bus… Tai kas gi vyksta? Kodėl mes taip sėkmingai nuo savo vidinių skausmų pabėgame, bet globalines katastrofas pasigardžiuodami aptarinėjame?
Gal atsakymas visai paprastas – mes tiesiog esame linkę nerimą ne tik slopinti, bet juo ir dalytis… Juk mano vidinės baimės yra niekas, lyginant jas su žmonijos skausmais. O kai kenčia dauguma, tai ir man lengviau.
Žmogus nuostabus ir tuo, kad geba pajusti kito žmogaus skausmą, o kartu jį ir iškęsti kitam padeda. Mes visi gyvenimą nuo to pradedame: mūsų baimes, skausmus ir nerimus pajunta ir pirmiausia užgydo mama, taip padėdama mums tapti dvasingais žmonėmis, galinčiais pajusti ir atjausti kitą bei atrasti žmogiškojo ryšio skonį.
Deja, ne visuomet ir ne visiems tai duota. Mes paskęstame kasdienybės rūpesčiuose ir per amžiną skubėjimą tampame abejingesni vieni kitiems. Mūsų valdžia vardan mistinio finansinio stabilumo patrumpina ir atpigina visavertes motinystės atostogas, o kartais tą padaro ir pačios motinos, teigdamos, kad pernelyg sunku išbūti namie su vaiku. Mes nuvertiname šeimą, sakydami, kad „antspaudas pase nieko nereiškia“, o jis, deja, reiškia, ir net labai daug, ką tik patvirtina ir psichoterapinė mūsų praktika. Bet svarbiausia, kad visa tai nuvertina ir žmogiškojo ryšio svarbą. Ir tada mes prarandame gebėjimą pajusti kitą, pažinti jo jausmus ir palengvinti skausmą. Kad ir kaip būtų liūdna, tai tampa mūsų bendruomenės liga.
Deja, su naujaisiais metais ateina ne pasaulio pabaiga, bet laikas, kai mes nebemokame dalytis savo dvasine patirtimi su kitais ir nesugebame palengvinti žmogaus skausmo. Bet gal ateis ir toks laikas, kai dviejų žmonių ryšys taps atsvara apokaliptiniam pagalbos šauksmui, kai tik visuotinė panika galės suvaldyti vienišo žmogaus baimes ir nerimą…

Praėjo 30 metų nuo tada, kai pasaulį išvydo ir buvo pradėtos teikti pirmosios kartos mobiliosios telefonijos – NMT (Nordic Mobile Telephony) paslaugos. NMT padėjo pamatus moderniosioms mobiliosioms komunikacijoms, o pati technologija buvo svarbus žingsnis besitęsiančioje kelionėje dar mobilesnio pasaulio link.

1981 m., spalio 1 d. NMT buvo paleista „Televerket” komutacinėje stotyje Stokholmo priemiestyje Hammarbyje, kur buvo įrengtas pirmasis „Ericsson“ mobiliosios telefonijos komutatorius. NMT ryšys veikė daugiau nei 25 metus, iki kol jis buvo išjungtas paskutiniąją 2007 metų dieną.

„Televerket”, kuri vėliau tapo „TeliaSonera”, jau XX amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje buvo itin stipri technologijų ir atviro standarto propaguotoja.

„Pažanga nuo tada yra stulbinama. Šiandien mobiliosios telekomunikacijos yra labai svarbios kur kas didesniam žmonių ratui nei anksčiau. Visame pasaulyje tai neatsiejama kiekvienos dienos dalis ”, – sakė Johan Wibergh, „Ericsson” tinklų padalinio vadovas.

„Mūsų įtinklintos visuomenės vizija – 50 milijardų ryšio įtaisų, kurie suteiks daug naudos žmonėms, verslui ir bendruomenėms. 1981-aisiais tai buvo neįsivaizduojama. O dabar ši vizija jau visai arti įgyvendinimo ir tai yra nuostabu“.

„Šiaurės Europos NMT sistema buvo itin novatoriška, nes ji suteikė Šiaurės Europos šalių gyventojams visiškai naują galimybę bendrauti mobiliai”, – sakė Håkan Dahlström, „TeliaSonera” Mobiliojo ryšio paslaugų prezidentas.

„Standartas, kurio pagrindu sistema buvo sukurta, praskynė kelią GSM ir šiuolaikinėms mobiliųjų telekomunikacijos technologijoms, kurios ryšiu dabar aprūpina daugiau nei 5 milijardų žmonių bendruomenę visame pasaulyje. Tai yra nepaprastas pasiekimas, apie kurį niekas net nedrįso svajoti. Tuo tarpu vartotojų telekomunikacijos poreikiai vis dar auga milžinišku greičiu”, – teigė Håkan Dahlström.

Nuo lapkričio pabaigos sostinės mokyklos ir darželiai, dalis muziejų ir bibliotekų gyvena be telefono ryšio. Jei tiekėjams trūks kantrybė, ugdymo įstaigos gali likti ir be šilumos, elektros ar vandens, rašo “Vilniaus diena”.

Į švietimo ir ugdymo įstaigas paskambinti galima – skambučių priėmimo paslauga joms neišjungta. Tačiau galimybė skambinti kitiems – apribota.

Mokyklų ir darželių vadovai tarnybinius reikalus tvarko as meniniais mobiliaisiais telefonais. Šių išlaidų jiems niekas nekompensuos.

“Naudojamės privačiais telefonais. Stacionariais leista skambinti tik trumpaisiais numeriais – į centrinę buhalteriją, mokyklos viduje. I savivaldybės Švietimo skyrių jau skambinu iš savo”, – pasakojo Pilaitės vidurinės mokyklos direktorius Zotikas Popovas.

Apribojus telefoninio ryšio paslaugas, mokyklos negali išsiųsti fakso. Kad darbai nesustotų, įstaigų raštinės darbuotojai lekia į kaimynystėje veikiančias privačias įmones ar seniūniją.

“Taip ir sukamės. Didžiumą reikalų stengiamės tvarkyti elektroniniu paštu. Suprantame: ekonominė situacija prasta, lėšų nepakanka. Todėl didelio triukšmo ir nekeliame, verčiamės, kaip išmanome”, – kalbėjo Z.Popovas.

Darželio “Mažylis” direktorė Lidija Dikčienė apgailestavo, kad asmeniniu telefonu turi užsakinėti prekes, maisto produktus, pranešti tėvams, kad jų vaikas susirgo, ir panašiai.

“Ko nors neatvežė – skambini. Auklėtinis sunegalavo – vėl skambini. Elektroniniu paštu apie tokius dalykus neinformuosi: kas, jei jį patikrins tik kitą dieną? Ryšio problemos išsispręs, kai savivaldybė sumokės skolas. Tikimės geresnių laikų”, – sakė L.Dikčienė.

Bendrovė “Teo LT” sostinės švietimo ir ugdymo įstaigoms ryšio paslaugas apribojo dėl skolų. Skaičiuojama, kad savivaldybė įmonei už paslaugas skolinga daugiau nei 300 tūkst. litų.

“Skola kaupėsi ir nuolat didėjo maždaug pusę metų. Kaip ir bendraujant su visais klientais, “Teo LT” daug kartų informavo apie susidariusias skolas, siūlė lanksčius atsiskaitymo modelius, tačiau skola nemažėjo. Suprantame, kokios svarbios švietimo įstaigų veiklai yra telekomunikacijų paslaugos, todėl taikyti paslaugų teikimo apribojimus ėmėmės tik po daugelio savivaldybei siųstų priminimų ir įspėjimų”, – situaciją komentavo “Teo LT” atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Jis akcentavo, kad telekomunikacijų apribojimus bendrovė pasirengusi nutraukti iškart po to, kai su ja bus atsiskaityta.

Savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis tvirtino, kad sumokėti už telefono ryšį savivaldybė neturi lėšų.

“Bandėme tolesnį paslaugos tiekimą užsitikrinti garantiniu raštu, bet “Teo LT” to neužteko. Pareikalavo, kad būtų atsiskaitoma ne raštais, bet realiai”, – sakė jis.

G.A.Petronis ir patikino, kad telefono ryšį mokyklos ir darželiai atgaus dar iki Naujųjų metų. Perskirsčius miesto biudžetą, tam skirta papildomų lėšų.

“Asignavimus gavome, todėl artimiausiu metu su “Teo LT” bus atsiskaityta”, – sakė jis.

Švietimo departamento vadovas tvirtino, kad būtų kur kas blogiau, jei mokyklos ir darželiai liktų be šilumos, elektros ar vandens. Esą jei ne šias paslaugas teikiančių bendrovių supratimas, galėtų grėsti ir tai.

“Šimtu procentų su tiekėjais neatsiskaitysime ir kitais metais”, – prognozavo G.A.Petronis.

Iš viso departamento skolos siekia apie 60 mln. litų. Jos ritasi nuo 2004 metų ir tolydžio pučiasi.

Šių metų pradžioje Lietuva užėmė trečią vietą tarp 27 Europos Sąjungos šalių pagal plačiajuosčio ryšio, teikiamo naudojant šviesolaidines linijas ir bevieles technologijas, plėtrą. Lietuva taip pat yra viena iš pirmaujančių Europoje pagal judriojo ryšio skvarbą bei skaitmeninės televizijos plėtros tendencijas.

Tokie duomenys pateikiami Europos Komisijos paskelbtoje Pažangos bendrojoje Europos elektroninių ryšių rinkoje ataskaitoje.

„Didelę pažangą Lietuvai leido padaryti plečiamas plačiajuosčio ryšio tinklas – šiuo metu kaimiškose vietovėse įgyvendinamas jau antrasis projekto RAIN etapas. Jį baigus, plačiajuosčio ryšio paslaugos taps prieinamos 98 proc. kaimiškųjų šalies vietovių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Šviesolaidinis internetas – sparčiausia iš šiuo metu naudojamų interneto technologijų. Pagal šviesolaidinio interneto ir bevielių technologijų plėtrą Lietuva jau pralenkė tokias šalis kaip Danija, Nyderlandai, Švedija, Liuksemburgas, Vokietija.

Lietuvos pažangą taip pat atspindi Europos Komisijos ataskaitoje pateikiami duomenys apie judriojo ryšio skvarbą bei skaitmeninės televizijos plėtros tendencijas.

Pagal skaitmeninės televizijos plėtros tendencijas ES šalyse, Europos Komisija nurodė Lietuvą, Prancūziją, Slovakiją ir Jungtinę Karalystę kaip šalis, kuriose galimybę naudotis skaitmeninės televizijos paslaugomis turi nemažiau kaip 70 procentų gyventojų. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai dabar aprėpia apie 92 proc. Lietuvos teritorijos, o galimybę naudotis skaitmenine antžemine televizija turi apie 95 proc. šalies gyventojų.