Kai pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” Kaune įkūrė savo bazę Centrinei Europai, didžiausią naudą pajuto Kauno miestas – čia turistų netrūksta net snieguotą ir žvarbią žiemą.

“Viso miesto lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu. Neabejojau, kad atėjus “Ryanair” bus efektas, bet kad toks staigus, greitas ir tokio masto – net neįsivaizdavau”, – prisipažįsta Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas.
Priminsime, kad “Ryanair” nusprendus kurti bazę Kaune, nuo gegužės gerokai padaugėjo tiesioginių skrydžių krypčių į kitus Europos miestus, o laikinojoje sostinėje pilni “Ryanair” lėktuvai tūpė su turistais iš užsienio. Tarp atradusiųjų Kauną šių pigių oro linijų dėka – daugiausiai suomių, kurie tiesiog užplūdo brangiausius miesto viešbučius. Kauno verslininkų džiaugsmui, net keturių žvaigždučių viešbučių užimtumas vasarą pasiekė 80 proc., o tokių turistų srautų verslininkai nė neprisimena.
Dėl “Ryanair” skrydžių Kauno oro uoste aptarnautų keleivių šiemet padaugėjo 70 proc. – iki 787 tūkst., o Kauno turizmo informacijos centras turizmo sezono metu (nuo kovo iki rugpjūčio) sulaukė 80 proc. daugiau turistų paklausimų. Net šią snieguotą žiemą turistų Kaune netrūksta: nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos Kauno turizmo departamentas gavo 45 tūkst. paklausimų, o pernai – 31 tūkst.
“Praėjusią savaitę apskambinome penkis ekonominės klasės viešbučius, kuriuose kambarys kainuoja 100–150 Lt per parą, ir tik penktame viešbutyje radome, kur apgyvendinti žmones. Mes ir patenkinti, ir nelabai, kai pirmadienio vakarą negalima gauti staliuko kavinėje Kauno senamiestyje. O ir apie kavines vos spėjame dėti informaciją į interneto puslapį, nes atidaromos vis naujos”, – vaizdžiai besikeičiančio miesto padėtį atskleidžia Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius. Jis priduria, kad šiemet atidaryti trys naktiniai klubai ir apie dešimt naujų kavinių.
Kauno miestas jau dabar ruošiasi ateinančių metų iššūkiui – kitąmet mieste vyks tarptautinės “Hanza dienos” ir Europos krepšinio čempionatas, todėl laukiama dar didesnio turistų antplūdžio. Ir nors “Ryanair” paskelbė nutraukiantis skrydžius į Vokietiją, A.Šliupas tikina, kad “Ryanair” tikslas kitąmet – išlaikyti tokį pat skrydžių intensyvumą kaip ir šiemet.

Sekė ir analizavo “Ryanair” veiklą

“Ryanair” duodamą naudą matome akivaizdžiai, tačiau visos įdėtos pastangos prisikviečiant “Ryanair” liko nematomos. Prie Kauno oro uosto direktoriaus vairo 2007 m. pabaigoje stojusiam jaunam ir ambicingam vadovui A.Šliupui buvo iškeltas tikslas, atsižvelgiant į ES lėšomis modernizuotą Kauno oro uosto infrastruktūrą, praplėstą keleivių terminalą, didinti keleivių srautus ir siekti, kad veikla taptų pelninga.
Kadangi “Ryanair” iš Kauno oro uosto skraidė jau nuo 2005 m., nuspręsta orientuotis į pigių skrydžių avialinijas, tad A.Šliupas kartu su pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadove Jūrate Baltrušaityte daugiau nei metus viliojo “Ryanair” tvirčiau įsikurti Kaune. A.Šliupas tvirtina, kad 2008 m. derybos buvo vedamos ir su kitomis pigių skrydžių bendrovėmis, tačiau “Ryanair” jau žinojo Lietuvos rinką ir oro uostą, tad reikėjo sudaryti aplinką, palankią sandoriui įvykti.
“Tam pasitarnavo susiklosčiusi situacija – krizė ir atsivėrusi niša po “FlyLAL” bankroto bei “AirBaltic” sprendimo pasitraukti iš Lietuvos ir visą veiklą sukoncentruoti Rygos oro uoste. Sąlygas “Ryanair” ateiti sudarė ir kasdienis komunikavimas su jais bei asmeninis dėmesys”, – prisimena A.Šliupas.
Kauno oro uosto direktorius stebėjo ir analizavo “Ryanair” veiklą Europoje, nepamiršdavo pasveikinti su pasiektomis pergalėmis ir nuolat priminti apie save. Stebėdami “Ryanair” žingsnius, Kauno oro uosto vadovai greitai perprato ir “Ryanair” strategiją ieškoti tinkamų vietų bazėms steigti bei laiku išsiaiškino, kad 2010 m. “Ryanair” gaus tam tikrą kiekį naujų orlaivių tiesiai iš gamyklos. Vadinasi, derėtis dėl bazės steigimo yra reali galimybė.
“Kita vertus, turėjome įrodyti, kad esame pajėgūs aptarnauti šią skrydžių bendrovę ir turime tinkamą infrastruktūrą. O turbūt didžiausias darbas buvo sužadinti jų interesą. Kasdienis darbas, informacijos teikimas apie galimybes, apie rinkos potencialą lėmė tai, kad jie patikėjo mumis”, – pasakoja A.Šliupas.
Lūžio tašku Kauno oro uosto vadovas vadina 2009-ųjų vasarą, kai “Ryanair” iš tikrųjų pradėjo svarstyti Kauno pasiūlymą ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus bei poziciją – tiek dėl finansinių, tiek dėl operacinių klausimų. 2009 m. rudenį prasidėjo derybos. “Tada mes ėmėmės veiksmų. Vertinome, ar įmanoma įgyvendinti jų reikalavimus, ar galime sau leisti jų reikalavimus dėl oro uosto mokesčių. Tačiau “Ryanair” iki tol turėjo 39 bazes Europoje, ir mes vadovavomės principu – jei tai gali padaryti 39 oro uostai, tą galime padaryti ir mes”, – sako A.Šliupas.
Jis pabrėžia, kad oro uosto padarytos nuolaidos dėl mokesčių kompensuotos per pajamas: gerokai padaugėjus keleivių, bendros Kauno oro uosto pajamos šiemet per 10 mėn. padidėjo apie 30 proc.

Stabilumo garantas – įsteigta bazė

Steigti bazę “Ryanair” bendrovę kvietė ir Rygos oro uostas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad Kaunui pavyko nukonkuruoti Rygą dėl kelių priežasčių. “Kauno tarptautinis oro uostas turėjo tinkamą infrastruktūrą, kuriai plėtoti buvo skirta daug ES lėšų. Antra, pasitarnavo lanksti kainodara ir patrauklūs oro mokesčiai, o trečia – Kaunas, priešingai nei Ryga, neturėjo bazinės oro linijų bendrovės”, – priežastis analizuoja ministras.
Tiesa, pigių skrydžių bendrovės kritikuojamos dėl nepastovumo – nutraukti kryptis jos gali labai greitai. Štai neseniai “Ryanair” nutraukė skrydžius į Vokietiją dėl oro uostuose įvedamo mokesčio už keleivius. Tačiau A.Šliupas ramina, kad Lietuvai taip neatsitiks. “Ryanair” neatsitiktinai renkasi oro uostus, kuriuose steigia bazę. Prioritetinis dėmesys skiriamas tų bazių plėtrai, nes bazės įsteigimas – gana didelė investicija ir pačiai oro bendrovei. Kauno oro uostui bazė yra tam tikras garantas, kad “Ryanair” neišeis. Toks ir buvo strateginis siekis”, – apibendrino A.Šliupas.