Scanpix

Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) patyrė skaudų pralaimėjimą pirmadienį vykusiame referendume, kuris sužlugdė jo planus grąžinti šaliai branduolinę energetiką ir užkirto kelią įstatymui, turėjusiam apsaugoti vyriausybės vadovą nuo teismų.

Referendumų rezultatai, paskelbti po triuškinančių S. Berlusconi partijos pralaimėjimų vietos valdžios rinkimuose, dar labiau padidino nerimą tarp premjero šalininkų.

Galutiniai rezultatai rodo, jog daugiau nei 90 proc. savo valią pareiškusių piliečių balsavo prieš keturis vyriausybės pasiūlymus: dėl branduolinės energetikos; dėl įstatymo, kuris būtų užtikrinęs S.Berlusconi teisinę neliečiamybę ir du klausimus dėl vandens išteklių privatizavimo.

Oficialius rezultatus Italijos VRM paskelbė antradienį paryčiais, bet į juos dar neįtraukti užsienyje gyvenančių italų balsai.

Tačiau daugiau nei 94 proc. dalyvių atmetė vyriausybės planus statyti naujas atomines jėgaines, kurie buvo vienas iš svarbiausių S. Berlusconi politikos prioritetų.

Beveik 95 proc. balsavo prieš ypatingų privilegijų suteikimą S. Berlusconi, kol jis užims premjero postą, įskaitant teisinę neliečiamybę.

Pats S. Berlusconi referendume nebalsavo, o vyriausybė irgi ragino savo šalininkus jame nedalyvauti. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad savo valią pareiškė beveik 56 proc. rinkėjų.

Pripažindamas šį faktą S. Berlusconi pirmadienio vakarą sakė: “Didelis aktyvumas referendumuose rodo, kad dalis piliečių nori dalyvauti priimant sprendimus apie mūsų ateitį, ir to ignoruoti negalima”.

Piliečių aktyvumas buvo itin svarbus, nes balsavus mažiau nei 50 proc. šią teisę turinčių žmonių referendumo rezultatai neturėtų teisinės galios.

Faktas, jog buvo atmesti S. Berlusconi planai atnaujinti Italijos branduolinę programą akivaizdžiai atspindi padidėjusį Europos visuomenės nerimą dėl atominės energetikos po Fukušimos jėgainės avarijos Japonijoje.

Tuo tarpu piliečių sprendimas atmesti įstatymą dėl dalinės teisinės neliečiamybės tikriausiai rodo didėjantį rinkėjų nepasitenkinimą dėl 74 metų premjero teisinių problemų.

S. Berlusconi šiuo metu yra kaltinamas trijose bylose dėl įtariamo kyšininkavimo, klastojimų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir mokėjimo už seksą su viena 17-mete.

Valdančiosios partijos atstovas Daniele Capezzone (Danielė Kapeconė) perspėjo kritikus nedaryti toli siekiančių išvadų iš šio referendumo rezultatų, nes jie esą neturi “reikšmės arba politinio poveikio”.

Tačiau pralaimėjimas šiame referendume tapo antruoju per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį skaudžiu smūgiu premjerui, kurio “Laisvės tautos” partija gegužę prarado svarbius metų postus Milane ir Neapolyje.

Dabar nepasitenkinimą pradeda reikšti netgi S. Berlusconi sąjungininkai ir šalininkai.

Šiaurės lygos, kuri yra valdančiosios koalicijos partnerė, įtakingas veikėjas Roberto Calderoli (Robertas Kalderolis) perspėjo: “Mes gavome vieną antausį per rinkimus prieš dvi savaites. Dabar per referendumus sulaukėme antrojo.”

Autoritetingos televizijos pokalbių laidos vedėjas Giuliano Ferrara (Džulianas Ferara), kuris yra ilgametis S. Berlusconi šalininkas, taip pat išsakė nerimą.

“Kažką reikia keisti, – sakė jis. – Berlusconi ir jo valdantysis elitas nusprendė nesikeisti, likti toks, koks yra, su kuo aš giliai ir griežtai nesutinku.”

Scanpix

Antrasis vietos valdžios rinkimų ratas Italijoje baigėsi ministro pirmininko Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) fiasko. Premjero partijos “Laisvės tauta” (PdL) kandidatai negavo mero postų nei jo gimtajame Milane, nei Neapolyje, praneša agentūra AFP.

PdL kandidatė S. Berluskonio gimtajame Milane Leticija Morati (Letizia Moratti) antrajame rinkimų rate pralaimėjo kairiųjų kandidatui Džulianui Pizapijai (Giuliano Pisapia). Jis gavo 55 proc. balsų, o ligšiolinė merė L. Morati – 45 proc. Milanas 18 metų buvo S. Berluskonio partijos bastionas. Per pastaruosius 15 metų kairieji čia nė karto net nėra patekę į antrąjį turą.

Neapolyje, kur nesiliauja rimta šiukšlių krizė, S. Berluskonio kandidatas Džianis Letjeris (Gianni Lettieri) pralaimėjo centro kairės kandidatui Luidžiui de Magistriui (Luigi de Magistri). Šis gavo 65 proc. balsų, o jo priešininkas – 35 proc.

Centro dešinioji stovykla rinkimus pralaimėjo ir Kagliaryje, Trieste, Novaroje bei Arkore. Arkore stovi vyriausybės vadovo vila, kurioje, anot pranešimų, vyko audringi vakarėliai su jaunomis gražuolėmis.

Bukarešte viešintis S. Berluskonis pirmadienį pareiškė, kad pralaimėjimas jo nesugniuždys. “Kiekvieną kartą, kai aš pralaimiu, patrigubinu savo jėgas”, – pabrėžė jis.

Scanpix

Italijos premjero Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) centro dešinioji koalicija vietos valdžios rinkimuose patyrė skaudžių nuostolių. Opozicija, be kita ko, balsų daugumą gavo Turine, o S. Berluskonio gimtajame Milane prireiks antrojo rinkimų rato.

Dešinioji miesto merė Leticija Morati (Letizia Moratti) čia surinko tik 41,5 proc. balsų, o jos varžovas Džulianas Pizapija (Giuliano Pisapia) – 48,1 proc. Per antrąjį balsavimą po dviejų savaičių Dž. Pizapija turi visus šansus pasiekti istorinę pergalę Milane. Šį finansų centrą Šiaurės Italijoje beveik 20 metų valdo dešinieji.

Kairieji liko valdžioje ir savo bastione Bolonijoje. Tuo tarpu S. Berluskonio partija pirmauja Neapolyje.

Sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo pakviesti dalyvauti 13 mln. italų. Rinkimai vyko 1 tūkst. 310 komunų bei 11 provincijų.

Šis balsavimas buvo išbandymas į skandalus įklimpusiam S. Berluskoniui, kurio kadencija baigiasi po dvejų metų. Premjero populiarumas šiuo metu tesiekia 30 proc.

Scanpix

Italijoje sekmadienį prasidėjo dvi dienas truksiantys vietos valdžios rinkimai. Ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pavadino juos “nacionaliniu egzaminu” jo vyriausybei. Pasitikėjimas premjeru Italijoje pastaruoju metu smuko iki 31 proc.

Prie balsadėžių pakviesti daugiau kaip 10 mln. rinkėjų. Rinkimai vyksta 9 provincijose ir 1 tūkst. 177 komunose, be kita ko – svarbiuose Milano, Turino, Bolonijos ir Neapolio didmiesčiuose.

Kad vyriausybė sustiprėtų, ypač svarbi pergalė finansų centre Milane, sakė S. Berluskonis.

Rinkimų punktai veiks sekmadienį nuo 8.00 iki 22.00 val. ir pirmadienį nuo 7.00 iki 15.00 val.

Scanpix

Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) neatmeta galimybės 2013 metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose dar kartą siekti premjero posto. Dar balandį per pokalbį su užsienio žurnalistais jis teigė daugiau rinkimuose nedalyvausiantis.

“Jei Centro dešiniajam aljansui bus būtina vėl skirti mane kandidatu vadovauti vyriausybei, aš sutiksiu”, – pareiškė 74 metų S. Berluskonis interviu valstybinės televizijos RAI politinei laidai “Porta a porta”.

“Tačiau jei iškils naujos asmenybės, kurioms rinkėjai suteiks pasitikėjimą, pirmiausiai – ūkio ministrui Džulio Tremončiui (Giulio Tremonti), aš būsiu laimingas, jei ir toliau galėsiu likti politikoje, kad rūpinčiausi savo partija. O vadovavimą vyriausybei, kas yra tikrai sunkus darbas, perleisčiau kitam”, – kalbėjo S. Berluskonis.

S. Berluskonis neseniai paneigė, kad sieks prezidento posto 2013 metų rinkimuose. “Manęs nedomina prezidento postas”, – sakė jis tada.

S. Berluskonis į didžiąją politiką atėjo 1994-aisiais. Tais pačiais metais jis pirmą kartą tapo premjeru. 2008 metais S. Berluskonis trečią kartą išrinktas vadovauti vyriausybei.