"Veido" archyvas

Pasirengti žaidynėms – per 90 dienų. Tokia užduotis teko Lietuvos sportininkams ir sporto organizatoriams, sulaukusiems kvietimo į 1992 m. žiemos olimpines žaidynes. Aukas sportininkams prieš Barselonos olimpiadą rinko ir tuometis Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos pirmininkas Valdas Adamkus, laisvu nuo krepšinio metu jų prasimanymu rūpinosi kiti krepšininkai – Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius panašia užklasine veikla kaip Šarūnas Marčiulionis JAV užsiėmė Ispanijoje.

Inga NECELIENĖ

Faktą, kad komandiniam sportui klestėti reikia stiprių vietinių čempionatų, ypač gerai suprato SSRS aukščiausiosios lygos pirmenybėse kovoję to meto geriausi šalies krepšininkai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pamatus paklojo 1994 m. šios lygos įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas (iki 2004 m.) Š.Marčiulionis, vėliau įsteigęs platesnę krepšinio sąjungą – Šiaurės Europai skirtą krepšinio lygą, gyvavusią ketverius metus ir žinotą NEBL vardu.

Su Š.Marčiulionio vardu siejama to meto naujovė – privati krepšinio mokykla, kurią jis įkūrė 1992 m. Po poros metų duris atvėrė A.Sabonio krepšinio mokykla.

Nuo pat tada, kai gerokai ištįsusį jaunąjį legendinio „Žalgirio“ vidurio puolėją pagaudavo televizijos kameros, būdavo smalsu: o ką gi pasakė A.Sabonis?

Laikai, santvarkos, rinktinės, krepšinio komandos, pareigos keitėsi, bet ką pasakė A.Sabonis – iki šiol įdomu. Dažniausiai jis sako nedaug, bet ką pasako – retas drįsta ginčytis, nes autoritetai visada teisūs.

Kai Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF), kurios vairą iš Vlado Garasto perėmė 2011 m., padvelkė užkulisiniais politiniais vėjais, A.Sabonis pasakė: aš čia nežaisiu, išeinu. Ir paskui jį susirengė LKF viceprezidentas, vykdomasis direktorius, rinktinės treneris. Tąkart išėjo generalinis sekretorius, o Lietuvos sporto ir krepšinio vėliavnešys A.Sabonis pasakė, kad dar pasiliks.

Kaip sportininkai policininkus išvijo

Pirminei euforijai praėjus po sugrįžimo į olimpinę šeimą pradėti kurti lietuviškos sporto sistemos pagrindai. Po ne itin sėkmingų 1996 m. olimpinių žaidynių savą sportininkų rengimo sistemą ėmė gryninti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir kartu stiprinti finansinę nepriklausomybę garantuojančią pagrindinę pinigų tiekėją – loterijų bendrovę.

Įkurtas aukščiausio meistriškumo sportininkų rengimu besirūpinantis Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), imti steigti atskirų sporto šakų sportininkų rengimo mini centrai.

Dėl vieno tokių centrų – Trakų irklavimo bazės, kurioje geriausi šalies irkluotojai treniravosi dar tada, kai Trakų pilies vietoje styrojo griuvėsiai, sporto bendruomenei ir jos vadovams teko ilgai aiškintis su Vidaus reikalų ministerija (VRM), užsimojusia šią bazę atiduoti Lietuvos policijos mokymo centrui.

Kodėl būsimiesiems policininkams rengti VRM buvo numačiusi šią vaizdingą vietovę ir kas ten iš tiesų būtų vykę, belieka spėlioti, bet tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Algirdas Raslanas, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, viceprezidentas Vytas Nėnius, Lietuvos irklavimo federacijos vadovybė surėmę pečius pasiekė, kad nebūtų įgyvendintas 2008 m. pavasarį, prieš pat Pekino olimpines žaidynes, tuomečio premjero Gedimino Kirkilo ir vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos pasirašytas Vyriausybės nutarimas esą kaip netinkamą naudoti griauti finišo bokštelį.

Priešinga kryptimi pasisukus povandeninėms srovėms nebuvo įgyvendintas ir kitas tų pačių metų rudenį priimtas sprendimas grąžinti visą sporto kompleksą VRM. Trakų irklavimo bazė perėjo KKSD arba, tiksliau, sportininkų rengimu besirūpinančio LOSC globon ir dabar čia ne tik treniruojasi mūsų irkluotojai, bet ir sėkmingai rengiamos nacionalinės ir, pastačius naują bokštelį, tarptautinės varžybos.

Prie aukščiausios valstybinės sporto struktūros – KKSD vairo po porą sykių stojo du dar nuo sovietmečio įvairių sporto institucijų koridoriais vaikščioję buvę sportininkai. 1990–1993 m. KKSD vadovavo iš akademinės aplinkos atėjęs buvęs irkluotojas A.Raslanas, kurį pakeitė buvęs ledo ritulininkas V.Nėnius.

Labiau ir mažiau matomi

Ano tūkstantmečio pabaigoje iš aktyvaus sporto pasitraukė garsiausi krepšininkai, bet 2000-aisiais Sidnėjuje sužibo pora ilgai švietusių ir šildžiusių sporto žvaigždžių – tada pirmąjį olimpinį auksą iškovojusio Virgilijaus Aleknos ir po ketverių metų patikėti neįtikinamu dalyku, kad iš NBA superžvaigždžių sudaryta JAV rinktinė yra įveikiama, privertusio Š.Jasikevičiaus.

Ar abu jie tik garsūs ir daug pasiekę sportininkai, ar ir įtakingi sporto veikėjai – štai koks klausimas. Nors ilgamečio pagrindinio šalies vyrų rinktinės įžaidėjo įkvėpti berniukai į krepšinio aikštes, mažai abejonių, plūdo gausiau nei paskui V.Alekną į disko metimo sektorius, abiejų jų įtaka sportui jo populiarinimo matu neabejotinai gali būti matuojama.

V.Alekna – daugiausiai kartų (keturis) iš visų nepriklausomos Lietuvos sportininkų Metų geriausiojo titulą pelnęs atletas. Jis yra pirmasis lietuvis, išrinktas Europos metų lengvaatlečiu ir UNESCO sporto čempionu. Tai tikras sporto džentelmeno, išorės veiksniams neįveikiamo psichologinio stabilumo ir santūrumo pavyzdys.

Š.Jasikevičius tapo ne tik atsinaujinusios šalies krepšinio rinktinės, bet ir naujosios Lietuvos krepšininkų kartos centrine figūra, po 2003 m. iškovoto ilgai laukto Europos čempionato aukso visą šalį paskandinusia į sunkaus laipsnio euforiją.

Tokį pat jausmą išgyvenome ir prieš šešerius metus, kai 1997 m. vienintelį sykį auksu suspindo Lietuvos krepšininkių krūtinės. Tąkart Budapešte Europos čempionių pakylos link krepšininkes vedė sėkmingą trenerio darbą į ne mažiau sėkmingą politiko karjerą iškeitęs Vydas Gedvilas.

Nors būtų galima ginčytis, ar išėjęs į politiką ir nuo 2004 m. jau trečią kadenciją dirbdamas Seimo nariu, eidamas Seimo pirmininko ir jo pavaduotojo pareigas, jis labiau vertintinas kaip politikos ar kaip sporto veikėjas, bet tai greičiau detalės.

Sunku būtų paneigti pastaruosius porą metų besislapstančio, bet iki tol ryškiai Lietuvos sporto padangėje žibėjusio prieštaringai vertinamo verslininko Vladimiro Romanovo įtaką. Vadinamajam sporto rėmėjui, per kelerius metus sugebėjusiam iki antrosios lygos nustekenti buvusį daugkartinį Lietuvos aukščiausiosios lygos čempioną FBK „Kauną“, tokia patirtis nesutrukdė 2009 m. perimti į skolas įklimpusio Kauno „Žalgirio“ akcijų paketo ir pagal savo dūdelę šokdinti ne tik žaidėjus, klubo vadovybę, sirgalius, bet iš dalies ir Kauno miesto savivaldybę.

Vienybę pakartoti sunku

„Duok Dieve, kad patriotizmo, pakylėjimo būtų tiek, kiek anais laikais. Bet tokį entuziazmą, kokį patyrėme pirmosiose olimpinėse žaidynėse, sunkiai būtų įmanoma pakartoti“, – mintimis grįžęs į pirmųjų po nepriklausomybės atkūrimo metų žaidynes sako A.Poviliūnas.

Klausantis šio nostalgiško pasakojimo atrodo, kad tie laikai, kai ne fondai ir milijonų skirstymas, o nuoširdus noras ir už savo pinigus atstovauti šaliai bei kitiems padėti tą patį padaryti, buvę prieš šimtmetį. Nors iš tiesų – prieš 25 metus.

„Nors mūsų delegacija Albervilyje buvo nedidelė, ją išmėtė po kelis kaimelius, kuriuos skyrė kalnuotos vietovės ir dešimtys kilometrų. Todėl taip jau išėjo, kad kai olimpiniame kaimelyje buvo keliama mūsų vėliava, šioje ceremonijoje Lietuvai atstovavau tik aš – stovėjau vienas ir giedojau himną. Tada susigraudinau, kad kažką pavyko padaryti, ir štai mes esame čia“, – apie pirmąją vėliavos kėlimo olimpiniame kaimelyje ceremoniją, palydėtą vyriška ašara, prasitaria A.Poviliūnas.

Lietuvoje auga nauja talentingų krepšininkų karta, turinti visus šansus užtikrinti, kad Lietuva ir toliau išliktų viena krepšinio pasaulio lyderių.

Savaitgalį į įgūdžių tobulinimo sesiją Vilniuje susirinko projekte „Samsung karta“ dalyvaujantys talentingiausi šalies jaunieji krepšininkai – Lietuvos krepšinio federacijos, trenerių ir mokyklų vadovų atrinkti 1999 metų gimimo gabiausi Lietuvos krepšinio mokyklų auklėtiniai. Keturiolika atrinktų gabiausių jaunųjų krepšininkų dalyvauja kompanijos „Samsung“ globojamame projekte „Samsung karta“, kurio tikslas – jaunajai šalies krepšinio kartai suteikti geresnes sąlygas tobulėti ir siekti sportinių tikslų.

Lietuvos rinktinę ir toliau matyti tarp pirmaujančių pasaulyje svajoja visi krepšinio mėgėjai. Ir tai – ne utopija, o reali perspektyva. Su vaikinų keturioliktuku Vilniuje padirbėję specialistai pripažįsta, jog dauguma jų turi potencialo tapti tikromis krepšinio žvaigždėmis. „Vaikinai tobulėja tiesiog akyse. Neabejoju, kad dauguma jų jau netrukus pasibels į savo amžiaus šalies rinktinių duris, o jeigu motyvuotai dirbs, ateityje jiems gali atsiverti kelias ir į nacionalinę šalies komandą. Nedrįsiu prognozuoti, ar kuris nors iš keturioliktuko gali tapti nauju Arvydu Saboniu ar Šarūnu Marčiulioniu, tačiau galimybių išaugti į puikius krepšininkus turi jie visi“, – sakė projekto „Samsung karta“ ambasadorius Linas Kvedaravičius.
Vilniuje surengto įgūdžių tobulinimo savaitgalio metu vaikinai turėjo galimybę pasisemti patirties iš buvusio garsaus krepšininko Andriaus Giedraičio. 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkas vaikinams aiškino, kaip pergudrauti savo tiesioginį oponentą žaidžiant vienas prieš vieną. „Andrius – tikras žaidimo vienas prieš vieną asas, kurio prasiveržimas už galvos versdavo griebtis daugelį tiesioginių varžovų ir komandų trenerių. Tokio žmogaus patarimai moksleiviams įsimins ilgam“, – pažymėjo L.Kvedaravičius.
A.Giedraitis augančią naują profesionalių krepšininkų pamainą mokė klaidinančių judesių, taisyklingos stovėsenos gynyboje ir puolime, atskleidė  tam tikrus varžovus gluminančius žaidimo elementus, kuriais jis puikiai naudodavosi savo profesionalios karjeros metais.
„Nors mes dažnai akcentuojame komandinius veiksmus, be gerų individualaus meistriškumo įgūdžių šiuolaikiniame krepšinyje nėra ką veikti. Juk net ir NBA žaidėjai per atostogas samdo trenerius ir tobulina tiek savo metimo, tiek perdavimo ir kitų veiksmų techniką, – pažymėjo A.Giedraitis. – Faktas toks, kad visoms jaunimo komandoms lemta išsiskirstyti – vaikinai atsiduria naujuose kolektyvuose, kur pasitikėti belieka vien pačiu savimi. Pagalbos iš šalies išvažiavus į užsienį tikėtis naivu – klubuose visi turi asmeninių interesų. Dėl šios priežasties jaunuoliai turi suvokti ne tik komandinio žaidimo principus, bet ir būti stiprūs individualiai, kad išsikovotų vietą po saule.“

Naudingų patarimų apie savimotyvaciją ir jos būdus projekto „Samsung karta“ dalyviams suteikė kitas savo srities ekspertas – konsultacijų įmonės „DOOR Training&Consulting Baltic“ partneris Remigijus Savickas. Jis projekto dalyviams surengė paskaitą, kurioje kalbėjo apie keturis svarbiausius savimotyvacijos šaltinius. „Smegenys, fizinis kūnas, jausmai ir sąmoningumas – tai šaltiniai, iš kurių galima semtis savimotyvacijos. Tikiuosi, jog po paskaitos jaunimas sau galės išsikelti ir užsirašyti ambicingus, realius ir laike apibrėžtus tikslus. Krepšininkams turėti ateities viziją yra labai svarbu“, – teigė lektorius R.Savickas.
Laisvu nuo treniruočių ir paskaitų metu jaunieji krepšininkai atliko ir socialinę misiją – kartu su Maltos ordino savanoriais aplankė Vilkpėdės slaugos ligoninėje slaugomus senelius. Paaugliai pradžiugino senelius (tarp jų buvo ir aistringų krepšinio gerbėjų) šiltu bendravimu, pasakojimais apie krepšinį, nuvežė dovanų.
Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad gerus sportinius rezultatus lemia sunkus kasdienis darbas treniruotėse, o jei nebus gerų treniruočių sąlygų, motyvacijos ir palaikymo – gali žlugti net ir didžiausi talentai. Tad norint, kad Lietuva užsiaugintų pamainą dabartinėms krepšinio žvaigždėms, būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas jaunimui tobulintis bei skintis kelią krepšinio olimpo link. Toks ir yra Lietuvoje nuo 2012 metų vykdomo projekto „Samsung karta“ tikslas.

Lietuvos krepšinio legendą Arvydą Sabonį ištiko širdies smūgis. Visų laikų geriausiu mūsų šalies krepšininku tituluojamą A. Sabonį išvežė greitoji.

Antradienį A. Sabonio būklė Kauno klinikose buvo stabilizuota ir rimto pavojaus jo gyvybei nebėra. Jei viskas bus gerai, krepšininkas ligoninę turėtų palikti jau po savaitės, tačiau po to jo dar lauktų ilga reabilitacija.

Manoma, kad krepšininko sveikata galėjo pablogėti po tris savaites trukusio Europos krepšinio čempionato, kurio metu A. Sabonis turėjo daug organizacinių reikalų, pareikalavusių nemažai sveikatos ir sukėlusių didelį nuovargį.

Vakar vakare p asibaigus Kaune vykusioms draugiškoms rungtynėms Arvydas Sabonis pasijuto nekaip. Tiesiai iš ten jis išvežtas į Kauno klinikas.

Kauno klinikų medikai teikti informaciją apie A. Sabonio sveikatos būklę griežtai atsisakė. Pirminiais duomenimis, infarktas nebuvo stiprus.

TV3 skelbia, kad tik iš pradžių buvo manyta, jog A. Sabonio būklė yra sudėtinga, vėliau pasirodė, kad pavojus nėra labai rimtas.

Šiuo metu A. Sabonis žaidžia mėgėjišką krepšinį.

Oficialus 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato (“EuroBasket 2011″) ambasadorius Arvydas Sabonis antradienį kelione į Slovėniją pradėjo seriją vizitų po šalis, kurios dalyvaus Senojo žemyno pirmenybėse. Šių vizitų tikslas – populiarinti “EuroBasket 2011″ ir pakviesti į Lietuvą kuo daugiau užsienio sirgalių.

“Tai, kad savo turą pradėsime vizitu Slovėnijoje, yra simboliška. Slovėnai 2013 m. rengs Senojo žemyno pirmenybes”,- kalbėjo Europos pirmenybių organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas.

A. Sabonio kelionė buvo pristatyta specialioje spaudos konferencijoje Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ten Olimpiečių ložėje taip pat buvo pasirašyta sutartis su “Birštono mineraliniais vandenimis”, pagal kurią šios lietuviškos kompanijos gaminamas vanduo “Vytautas” ir “Akvilė” tapo oficialiu “EuroBasket 2011″ vandeniu.

Slovėnijoje A. Sabonis apsilankys specialioje vaikams rengiamoje krepšinio stovykloje “Playful Basketball” bei stebės Eurolygos rungtynes tarp Liublianos “Union Olimpija” (Slovėnija) ir Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) komandų.

Po kelionės į Slovėniją Lietuvoje vyksiančių pirmenybių ambasadorius planuoja apsilankyti Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Izraelyje.

Šias keliones su “EuroBasket 2011″ organizaciniu komitetu organizuoja Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 rugsėjo – 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos, o dvi į finalą iškopusios rinktinės užsitikrins kelialapius į Londono olimpiadą.