Seimo narys, Krikščionių partijos frakcijos narys Aleksandras Sacharukas, pernai lapkritį, iškart po to, kai Seimui nepakako balsų iš jo atimti mandatą, nors ir buvo pripažinta, kad jis pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką, tvirtinęs turįs kompromatą apie apkaltos iniciatorius, jo nebepateiks.

Pasak “Kauno dienos”, dar per apkaltos procesą kalbėdamas iš Seimo tribūnos A. Sacharukas užsiminė, kad tarp jo skriaudikų, tai yra apkaltos organizatorių, yra premjeras Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir vienas premjero patarėjas.

Be to, atvirais politiniais priešininkais A.Sacharuko paversti apkaltą rengę ir gynę konservatorius Kęstutis Masiulis bei socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Nors per apkaltą išsaugojęs mandatą Seimo narys žadėjo artimiausiu metu pateikti kompromituojančią informaciją apie kai kuriuos politikus, iki šiol to nepadarė.

Pasak dienraščio, ir jau nepadarys, nes tvirtina esąs atskirtas nuo galimybės surinkti įrodymus apie neteisėtą veiklą.

“Aš padariau klaidą – iškart po apkaltos, jau tą pačią dieną, vadovaudamasis grynai savo emocijomis, pareiškiau garsiai, kad pateiksiu tokią medžiagą. Bet buvo paskubėta priimti sprendimus, kurie mane atkirto nuo informacijos ir įrodymų surinkimo”, – tvirtino A.Sacharukas.

Jis priminė, kad netrukus po apkaltos jis buvo nušalintas nuo Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovo pareigų. Vėliau Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sprendimu iš A.Sacharuko buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija ir jis neteko galimybės dirbti parlamentiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

“Iš manęs buvo atimtos visos priemonės, kurios būtų leidusios surinkti visus įrodymus, dokumentus ir kitą informaciją. Puikiai žinau apie kai kuriuos politikų nešvarius darbelius, tačiau pristigau įrodymų. Operatyviniai darbuotojai, kurie žadėjo liudyti, dabar jau to nebedarys, nes neturėdamas teisės dirbti su slapta informacija nebegaliu jų prikalbinti pateikti žinių apie korupciją ir visokias sąsajas su stambiu kapitalu ir oligarchija”, – aiškino A.Sacharukas.

Leidimą dirbti su slapta informacija praradęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas Aleksandras Sacharukas parašė prašymą išeiti iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys BNS patvirtino, kad A.Sacharukas parlamento vadovei įteikė prašymą jį iš NSGK perkelti į Ekonomikos komitetą.

A.Sacharukas BNS sakė iš NSGK pasitraukiantis, nes be leidimo dirbti su slapta informacija darbas šiame komitete neįmanomas, ir nors jis ketina skųsti sprendimą atimti iš jo tokią teisę, greito sprendimo nesitiki.

“Nemanau, kad jau šią kadenciją gaučiau atsakymą, kol baigsis teismai, o be leidimo dirbti NSGK realiai negaliu”, – sakė parlamentaras.

Seimo pirmininkė I.Degutienė prieš porą savaičių pasirašė potvarkį, kuriuo NSGK nariui, buvusiam Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui A.Sacharukui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Leidimas panaikintas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento (VSD) teikimą. Jis grindžiamas Konstitucinio Teismo spalio pabaigoje priimtu nutarimu, kad A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, nes parlamento posėdžiuose naudojosi kolegos Lino Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.

VSD teikimą Seimas gavo vasario 14 dieną. Departamentas teigia, kad A.Sacharuko veiksmai – naudojimasis L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimu per plenarinius posėdžius ir sąmoningas balsavimas už jį aštuonis kartus – duoda pakankamą pagrindą abejoti parlamentaro patikimumu.

“A.Sacharukas dėl savo asmeninių savybių (yra nesąžiningas) netinka darbui su įslaptinta informacija”, – rašoma VSD teikime.

Leidimą dirbti su slapta informacija A.Sacharukui turėjo iki 2013 metų gruodžio 15 dienos.

Pernai lapkritį A.Sacharukui parlamente buvo surengtas apkaltos procesas, tačiau neužteko parlamentarų balsų panaikinti šio Seimo nario mandato.

Praėjusių metų lapkričio 15 dieną A.Sacharukas paties prašymu atleistas Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pareigų.

+370 5 2058507

Konstitucinis Teismas ketina rugsėjį pradėti nagrinėti, ar parlamentarai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius, pažeidę balsavimo Seime tvarką, nusižengė Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo atstovė Ramunė Sakalauskaitė BNS sakė, kad kiekvieno Seimo nario atvejis bus nagrinėjamas atskirai, o vieši posėdžiai numatomi rugsėjo mėnesio antroje pusėje, jei bus laiku gauti reikalingi dokumentai.

Seimas gegužės mėnesį nusprendė, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos, nes galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti parlamentaro priesaiką.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiams sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Jeigu nėra Seime nė 71 įstatymo leidėjo, žinančio, kad įstatymą reikia gerbti, tada nereikia tautai ir visų 140 išrinktųjų. Užteks vieno Aleksandro Sacharuko, galinčio už visus draugelius pabalsuoti.

Seimas nesutiko, kad svetima balsavimo kortele naudojęsis ir taip bičiulio Lino Karaliaus atostogas darbo metu dangstęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

A.Sacharuko istorija dar labiau sumažins rinkėjų pasitikėjimą Seimu

Atsisakydamas atiduoti į teisingumo rankas akivaizdų machinatorių, Seimas praleido tikriausiai paskutinę galimybę bent kiek atkurti visuomenės pasitikėjimą savimi. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu pasitikėjimas Seimu krito iki per pusantro dešimtmečio neregėtų žemumų – savo atstovybe pasitiki apie 3 proc. Lietuvos piliečių. Žinoma, galima sakyti, kad dėl visko kalta krizė ir nuolatinis pinigų karpymas, bet ar vien tik tai? Prieš dešimtmetį Lietuvą ištikusi Rusijos finansų krizė buvo daug žiauresnė, žmonėms nuolat vėlavo atlyginimai ir pensijos, bet netgi tuomet pasitikėjimas Seimu buvo dukart didesnis nei dabar. Gal todėl, kad tokio įžūlaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dar nėra buvę?

Siutina ne krizė, o amoralumas

“Žmones siutina ne tiek pati krizė, kiek tai, kad valstybėje nėra net paprasčiausio visiems suprantamo teisingumo, kai vienodos taisyklės galioja visiems piliečiams, – “Veidui” sakė vienas Seimo veteranų socialdemokratas Algimantas Salamakinas, einantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigas. – Kaip gali būti, kad paprastas žmogus metamas iš darbo už kelių valandų pavėlavimą, o Seimo narys darbo metu gali kelias savaites važinėtis po egzotiškus kraštus ir jam dar atlyginimas tuo metu mokamas? Arba kaip dabar su tuo A.Sacharuku? Nuolat balsavo svetima kortele už kitą žmogų, prokurorai sako, kad už tai turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, o iš visos mūsų Socialdemokratų frakcijos už prokurorų prašymą balsavo tik penki žmonės! Ir tie – Seimo veteranai: aš, Česlovas Juršėnas, Vytenis Andriukaitis, Justinas Karosas, Algirdas Sysas. O jaunimas dėjo į krūmus!”

Jaunieji Seimo nariai, ypač tie, kurie į parlamentą pateko pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą gyvenime, šiurpina aštuoniolika metų Seime dirbantį A.Salamakiną. “Įsivaizduojate, jie man į akis sako, kad į Siemą pateko atsitiktinai, tad per tuos ketverius metus, kol čia sėdės, turi susitvarkyti savo gyvenimą, nes kitos tokios progos jiems nebapasitaikys, – stebisi parlamentarų etikos sargas. – Per Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius nuolat sulaukiu priekaištų ne tik iš svarstomųjų, bet ir iš pačių komisijos narių, kodėl vis reikalauju laikytis drausmės, nustatytos tvarkos, kodėl trukdau daryti tai, kas jiems į galvą šauna. Atseit juos turės po ketverių metų vertinti rinkėjai, o ne kažkoks Salamakinas”.

Milijonieriai taisyklių nepripažįsta

Tačiau kartais netgi Seimo veteranų elgesys toks, kad sveiku protu nesuvoksi. Jau dešimtus metus Seimo nario pareigas einantis socialdemokratas Bronius Bradauskas iki šiol negali atleisti kolegoms, kad šie privertė jį grąžinti į valstybės biudžetą 12 tūkst. Lt. Šią sumą jis išmokėjo savo įmonei “Lamantinas”, iš kurios už Seimo pinigus nuomojosi automobilį. Dar labiau nesuvokiamas toks siekis naudotis valstybės pinigais žinant, kad B.Bradauskas yra deklaravęs turto, kurio vertė – beveik dvi dešimtys milijonų litų, o partijos kolegos jį net kelis kartus perspėjo nesinuomoti automobilio iš savęs paties.

Kitas Seimo milijonierius irgi socdemas Andrius Šedžius niekaip nesuvokia, kodėl jis negali, kada užsimanęs skristi į Londoną, nors yra patvirtinta Seimo tvarka, kad tokiems dalykams reikalingas Seimo valdybos pritarimas. Arba nemato nieko bloga, kad STT ėmus tirti jo tėvo įmonės veiklą parlamentaras užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo panaikinti pačią STT. O ką – jis Seimo narys, turi įstatymų leidybos teisę, kokį nori, tokį įstatymo projektą ir siūlo!

Dar vienas Seimo narys – “Tvarkos ir teisingumo” atstovas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis leidžia sau lėkti į Klaipėdą ir kištis į 50 mln. Lt vertės muziejaus rekonstrukcijos konkursą bei nenurimsta tol, kol užsakymas neatitenka bendrovei “Vėtrūna”. O paskui dar stebimasi, kodėl ši įmonė nuolat siejama su paksininkais. Na, o pats K.Komskis tuo metu skundžia Etikos komisijai Seimo pirmininkę Ireną Degutienę už tai, kad ši leido sau viešai suabejoti, ar gali Antikorupcijos komisijai vadovauti žmogus, įtarinėjamas ryšiais su kontrabandininkais?

Gal, beje, tai paaiškina, kodėl sprendžiant A.Sacharuko perdavimo į teisingumo rankas klausimą prokurorų prašymo neparėmė nė vienas “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovas? Kodėl į A.Sacharuko gynėjų gretas stojo “darbiečiai”, daug spėlioti netenka – juk paties jų vado Viktoro Uspaskicho laukia balsavimas dėl teisinės neliečiamybės atėmimo Europos Parlamente.

Iš kelių sprendžia apie visus

Prieš Seimo rinkimus ir po jų daug apie moralę ir padorumą kalbėję Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai jau trečią savaitę tyli it vandens į burną prisisėmę apie įtakingo savo partijos nario Manto Adomėno elgesį laimint 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą. “Veidas” plačiai aprašė šią istoriją, kai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario M.Adomėno vadovaujamas Demokratinės politikos institutas vienintelis pretendavo kurti Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytus aukštųjų mokyklų reitingus. Beje, tyli ir liberalai, kurių deleguotas ministras Gintaras Steponavičius ne tik palaimino šio skandalingo konkurso rezultatus, bet, pasirodo, yra vieno konkurso nugalėtojų – savo konsultanto, Katalikų mokslo akademijos prezidento Pauliaus Subačiaus kūmas! Pasirodo, tai buvo netgi ne senų draugų ratelio, o beveik šeimos narių susirengtos 2,5 mln. Lt dalybos.

Apie krizės fone itin išryškėjusį begėdišką kai kurių dabartinio Seimo narių elgesį būtų galima dar daug rašyti. Kad ir apie tuos parlamentarus (“prisikėlėlė” Asta Baukutė, socdemai Birutė Vėsaitė, Irena Šiaulienė ir Bronius Pauža, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas, Arimantas Dumčius, “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas), kuriuos prokurorai pagavo, kai šie norėjo už reprezentacijai skirtus pinigus išsipirkti prabangius automobilius. Arba apie liberalo Gedimino Navaičio prabangius pirkinius už tas pačias reprezentacines lėšas. Arba apie kito liberalo Armino Lydekos nelegalias statybas Vilniaus senamiestyje. Ir taip be galo.

Blogiausia yra kitkas – krūvon sudėjus aiškėja, kad nepadoriai elgiasi maždaug 30 Seimo narių, bet būtent iš jų elgesio sprendžiama ir apie kitų, sąžiningai viso parlamento darbą tempiančių, politikų veiklą. Po nesėkmingo balsavimo už A.Sacharuko atidavimą teisėtvarkai galima teigti, kad gėdos ir sąžinės nepraradę tik 46 Seimo nariai. Trečdalis, kaip ir visoje Lietuvos visuomenėje.

– Kaip vertinate Seimo sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko, kaltinamo svetimo dokumento pasisavinimu ir dokumentų klastojimu?

Šį sprendimą vertinu kaip Seimo moralinio veido išsipurvinimą. Manau, kad tie Seimo nariai, kurie nepritarė Generalinės prokuratūros prašymui leisti patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn, prieš balsavimą prisiminė ankstesnes savo pačių nuodėmes, kai vieno ar kito kolegos prašymu balsuodavo už salėje nesantį parlamentarą. Žinoma, tai tik prielaida, bet kitokio paaiškinimo neturiu, kodėl prieš kelias savaites kolegos gana vieningai balsavo už apkaltą A.Sacharukui, o šiandien ėmė ir persigalvojo.

Prieš balsavimą Tėvynės sąjungos frakcijoje išsamiai aptarėme šį reikalą ir iš visų kolegų kalbų buvo galima spręsti, kad nuomonė dėl A.Sacharuko bendra – leisti traukti baudžiamojon atsakomybėn. Matydami tokį nusiteikimą netgi nematėme reikalo įpareigoti frakcijos narius remti prokurorų prašymą ir leidome balsuoti laisvai, nes apkalta – tai vis dėlto asmeninio apsisprendimo reikalas. Na, ir matome, kas iš to išėjo – vieni balsavo prieš, kiti iš viso neatėjo balsuoti. Pasirodo, dalis mūsų parlamentarų garsiai sakė viena, o paskui tyliai darė kita.

– Prokurorai yra kreipęsi į Seimą ir dėl kitų parlamentarų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaip manote, koks bus šių prašymų likimas?

– Tikrai nežinau, nes nusižengimai, kuriais kaltinami Rokas Žilinskas, Kazimieras Uoka, Petras Gražulis, yra net nelygintini su tuo, ką padarė A.Sacharukas. Jis užsiima gryniausia, begėdiška demagogija, aiškindamas, neva jis tik Seimo statutą pažeidė. Jo laukė baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą, nes Baudžiamajame kodekse numatytos veikos buvo padarytos, pats A.Sacharukas prisipažino tai padaręs.

Apskritai laikausi tokios pozicijos – Seimo narys įstatymo požiūriu turi būti toks pats pilietis, kaip ir visi kiti. Tad jeigu prokuratūros pateiktuose kaltinimuose negalima įžvelgti politinio persekiojimo ar susidorojimo, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti duodamas, nepriklausomai nuo padarytų nusižengimų įstatymui dydžio.

Nors Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko istorija jau visiems įkyrėjusi ir ją norėtume užmiršti, praėjusios savaitės įvykiai neleidžia į šį nonsensą žiūrėti abejingai.

Taigi praėjusį ketvirtadienį Seimas nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko. Už tai, kad šio parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, balsavo vos 46 Seimo nariai. Pats svarstytasis tai įvertino kaip “sveiko proto pergalę”. Tik vargu ar tas protas sveikas.

A.Sacharuko kolega, kitas taip pat prieštaringai vertinamas Seimo narys Jonas Ramonas paskelbė: “Prokurorai turi svarstyti ir tirti visus Seimo narių balsavimo vienas už kitą atvejus. Negalima ištraukti iš konteksto tik vieno atvejo, kaip daroma šįkart”. Taip ir norisi sušukti: “Tai ir svarstykite, pone J.Ramonai, nes tai, ką jūs padarėte, tapo baisiu precedentu”. Juk praėjusią savaitę politikai balsuodami parodė, kad dvigubi standartai Lietuvoje yra norma.

Remiantis J.Ramono ir kitų panašių veikėjų logika, dabar visi korupcija įtariami ar jau kaltinami valstybės tarnautojai turėtų paprašyti, kad visi įtarimai jiems būtų panaikinti. Taip ir turėtų būti padaryta, juk negalima iš konteksto ištraukti tik vieno atvejo. Turėtų būti reabilituoti ir visi tie užimantieji aukštas pareigas, kurie ant įvairių sutarčių suraitytais savo parašais valstybei padarė daug žalos. Juk jų elgesys nė kiek nesiskiria nuo A.Sacharuko. Ir apskritai po šio Seimo narių balsavimo turėtų būti nutraukta tūkstančiai bylų ir gal net keletas šimtų įkaltintųjų reikėtų paleisti į laisvę. Jei koks nors korumpuotas žėmėtvarkininkas, pinigų padirbinėtojas ar aferistas sėdi įkalinimo įstaigoje, o kiti tokias pačias machinacijas darę, bet nepagauti, nesėdi – vadinasi, ir sučiuptuosius reikėtų paleisti, nes, pasak J.Ramono, neteisinga, kad vieni sėdi, o kiti – ne.

Štai iki kokio absurdo galime nusiristi. Ir, tiesą sakant, ritamės.

Po šio balsavimo parlamente Seimo specialiosios komisijos, nagrinėjusios prokurorų kreipimąsi dėl A.Sacharuko, pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis sakė: “Patyriau vieną didžiausių nusivylimų dabartiniame Seime. Prokurorai manė, kad A.Sacharukas galimai pažeidė įstatymą, ir tai norėjo patikrinti tirdami bylą ir gavę Seimo leidimą tą daryti. Leidimas neduotas ir tai labai liūdina”.

Taip tvirtindamas K.Masiulis ir teisus, ir ne visai. Mat šis nusivylimas dabartiniu Seimu tikrai ne pats didžiausias. Per pastaruosius dvejus metus tų nusivylimų buvo šimtai, taigi tai jau kasdienybė. Visi jie ir lėmė, kad Lietuvos Seimu pasitiki vos 5 proc. Lietuvos gyventojų. Po keistos A.Sacharuko istorijos atomozgos pasitikėjimas Seimu Lietuvoje gali pasiekti ir 2 proc. Bet toks yra pačių parlamentarų pasirinkimas.

Po kiekvieno panašaus absurdo politikos apžvalgininkai pareiškia, kad visos ribos peržengtos ir toliau jau nėra kur. Bet jie vis tiek suklysta – mūsų politikai geba kasdien stebinti ir kas savaitę peržengti visas sveiko proto ribas.

Šiandien Krikščionių partijos frakcijos narys, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas atsistatydino iš užimamų pareigų.

„Nenoriu, kad mano pirmininkavimas šiai komisijai sudarytų prielaidas tolesnėms spekuliacijoms. Noriu tikėti, kad man pasitraukus, atsiras daugiau skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo valdžia“, – atsistatydinimo pareiškimą Seimo pirmininkei Irenai Degutienei įteikęs sakė A. Sacharukas.

Neleidęs baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko, Seimas parodė “dvigubą moralę”, pareiškė šį atvejį tyrusios specialios komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

“Aš patyriau vieną didžiausių nusivylimų Seime. Manau, kad tai yra dvigubos moralės ištransliavimas, parodymas. (…) Jo nusižengimas, arba įstatymo pažeidimas, prokurorams buvo pakankamai akivaizdus, kokią žinią mes paskleidėme visuomenei – kad Seimo nariai gali sau leisti nusižengti įstatymui ir vienas kitą palaikyti”, – po balsavimo žurnalistams sakė K.Masiulis.

Ketvirtadienį Seimas nedavė sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko – už teisinės neliečiamybės atėmimą balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 12, 28 balsuodami susilaikė. Kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikia, jog tokį siūlymą palaikytų ne mažiau kaip pusė arba bent 71 parlamentaras.

Komisijos pirmininkas K.Masiulis tokį parlamento sprendimą sakė galintis paaiškinti vienintele priežastimi – balsavimo vienasmeniškumo principą praeityje yra pažeidęs ne vienas Seimo narys.

“Iš tikrųjų tas balsavimas už kitus asmenis paspaudžiant gretimą mygtuką buvo pakankamai išplitęs ir niekas nelaikė, kad tai buvo pažeidimas. Niekaip kitaip negalėčiau paaiškinti, kaip žmonės paprasčiausiai palaikė kolegą, nes patys kažkada anksčiau buvo panašiai prasižengę”, – sakė K.Masiulis.

Tuo, jog panašių nusižengimų yra padaręs ne vienas Seimo narys, balsavimo rezultatus aiškino ir pats A.Sacharukas, teigdamas, jog jo atveju pradėjus bylą reikėtų analogiškai baudžiamojon atsakomybėn traukti visus prasižengusius.

“Tokių per paskutinius aštuonis metus buvo šešiasdešimt, kur bausti už vienasmeniškumą, senatis yra aštuoni metai”, – sakė A.Sacharukas, pats nepripažindamas prasižengimo esant pakankamu pagrindu pradėti bylą ir jį sakė esant tik procedūriniu.

“Manau, kad Seimas baigs tą temą. Aš aiškiai pasakiau iš Seimo tribūnos – aš nusižengiau Seimo statutui, jokių kitų veikų aš nepadariau, Statutas tam ir yra, kad būtų aiškiai atskirta, kas yra statutiniai procedūriniai pažeidimai. Jei vadovautis ta logika, kuria čia kai kurie vadovaujasi, tai už kiekvieną Statuto pažeidimą gali kelt bylą dėl piktnaudžiavimo”, – sakė A.Sacharukas.

Klausiamas, ar pradėtas tyrimas nebūtų buvusi galimybė apginti garbę – prokuratūrai arba nutraukus tyrimą, neradus nusikaltimo sudėties, arba sulaukus teismo sprendimo, A.Sacharukas sakė garbę apsiginsiantis, tik neatskeidė, kokiu būdu.

“Tai aš ją dar apginsiu (garbę – BNS). Žinau būdų, dabar nesakysiu”, – sakė Seimo narys, o teisinį imunitetą prašiusį panaikinti buvusį laikinąjį prokurorą Raimondą Petrauską sakė “darius cirką”.

“Aš negaliu prognozuot, aš nesu tas prokuroras, kuris čia atėjo cirką darė, kad prognozuočiau Konstitucinio Teismo išvadą, ir iškart pažeist visus teisės principus”, – klausiamas, kaip prognozuotų apkaltos proceso baigtį, sakė A.Sacharukas.

Ketvirtadienį balsavusiųjų prieš teisinio imuniteto panaikinimą Krikščionių partijos frakcijos nariui buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Tautos prisikėlimo partijos. Vieningai prieš balsavo arba susilaikė Darbo partijos, Krikščionių partijos bei partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijų nariai.

“Tuo viskas ir baigsis, mes ikiteisminio tyrimo nepradėsime”, – ketvirtadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Vytautas Kirdeikis, paklaustas apie balsavimo padarinius.

Anot jo, Baudžiamojo proceso kodekse aiškiai pasakyta, kada baudžiamasis procesas negalimas. Vienas iš pagrindų – kai nėra kompetentingos institucijos privalomo leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

“Jei nustatysime, kad ir toliau bus pažeidžiamas vienasmeniškumo principas, mėginsime dar kartą įtikinti Seimą, jog galėjo būti padarytas baudžiamasis nusikaltimas”, – sakė prokuroras.

Prieš balsavimą trumpai kalbėjęs pats A.Sacharukas dar kartą atsiprašė už savo elgesį.

“Tikrai gailiuosi, kad nusižengiau statutui, gera pamoka man ateičiai”, – sakė jis.

Jis prisipažino už kolegą Liną Karalių balsavęs sąmoningai, žinodamas, kokią atsakomybė tai užtraukia.

“Nusižengiau Seimo statutui puikiai žinodamas įstatymus ir Konstituciją. Žinojau, kad minėta veika aiškiai aprašyta Seimo statute, kaip vienasmeniškumo pažeidimas, nesąžiningas balsavimas. Tikėtis, kad su manimi bus eksperimentuojama, bus taikomos visos Lietuvoje įmanomos atsakomybės už statuto pažeidimą, neįsivaizdavau, netikėjau, kad taip įmanoma – konstitucinė, statutinė, baudžiamoji, dar prokurorai grasina civiline (atsakomybe – BNS)”, – sakė A.Sacharukas.

Buvęs laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas R.Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

Prokurorai įtarė A.Sacharuką padarius tris nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

Anot pareigūnų, yra duomenų, kad A.Sacharukas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių.

Teigiama, kad A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei. “Buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Seimo – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas Seimo nario vardas”, – teigta prokurorų teikime.

Baudžiamajame kodekse už A.Sacharukui inkriminuotas veikas numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Seimas ketvirtadienį nedavė sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko, nors jis ir vykdė neteisėtą veiklą – balsavo su kito Seimo nario Lino Karaliaus kortele.

Už teisinės neliečiamybės atėmimą iš A.Sacharuko balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 12, 2 balsuodami susilaikė.

Kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikia, jog tokį siūlymą palaikytų ne mažiau kaip pusė arba bent 71 parlamentaras.

Buvęs laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

Prokurorai įtaria A.Sacharuką padarius tris nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

Anot pareigūnų, yra duomenų, kad A.Sacharukas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių.

Teigiama, kad A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei. “Buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Seimo – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas Seimo nario vardas”, – teigiama prokurorų teikime.

Baudžiamajame kodekse už A.Sacharukui inkriminuojamas veikas numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis teismas (KT) Krikščionių partijos frakcijos atstovų Aleksandro Sacharuko ir Linko Karaliaus bylų imsis tik rudenį, teigia buvęs apkaltos komisijų bei laikinosios komisijos dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką vadovas, konservatorius Kęstutis Masiulis.

Pasak “Vilniaus dienos”, K.Masiulis tvirtino KT jį informavus, kad apkaltos A.Sacharukui ir L.Karaliui bylų nagrinėjimas dėl vasaros atostogų ir gana sudėtingų procedūrų užtruks iki rugsėjo, galbūt netgi iki spalio.

KT, gavęs iš Seimo visą su apkaltomis susijusią medžiagą, išnagrinės, ar teikiamos bylos tvarkingos, ar jose nieko netrūksta, ar gali būti pradėtas nagrinėjimo KT procesas. Tuomet visos procese dalyvaujančios šalys turės paskirti savo atstovus, pateikti savo rašytinius paaiškinimus. Tik tuomet, kai visa tai bus padaryta, bus galima rengti viešą KT posėdį, kuriame bus nagrinėjamos apkaltos bylos.

Tik tuo atveju, jeigu KT nustatys, kad A.Sacharukas ir L.Karalius pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką, apkaltos procesas galės grįžti į Seimą, kuris 85 balsais galės panaikinti abiejų šių parlamentarų mandatus. Manoma, kad toks balsavimas gali vykti ne anksčiau kaip spalį ar lapkritį.

“Kaip yra, taip yra, nieko čia nepadarysi. Demokratija kainuoja ne tik pinigus, bet ir tam tikrą laiką”, – skėsčiojo rankomis K.Masiulis, bet vis dėlto išreiškė apgailestavimą, kad šių klausimų nepavyksta išspręsti kur kas sparčiau.

Gegužės pabaigoje Seimas nusprendė, kad opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos.

Be to, trečiadienį laikinoji tyrimo komisija nusprendė, kad Seimas turėtų duoti sutikimą A.Sacharuką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko veiksmų gali paaiškėti naujų aplinkybių ir atsirasti naujų įtarimų, trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kirdeikis.

Trečiadienį laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką, prokuroras sakė, kad kol kas ikiteisminį tyrimą norima pradėti dėl trijų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

“Jeigu bus leista pradėti baudžiamąjį persekiojimą, gali atsirasti ir kitos aplinkybės, taip pat ir jūsų paminėtas materialinis suinteresuotumas”, – teigė V.Kirdeikis, atsakydamas į “tvarkiečio” Remigijaus Ačo klausimą, ar bus tiriamas įtarimas dėl galimo A.Sacharuko ir jo kolegos Liko Karaliaus susitarimo siekiant pasisavinti valstybės pinigus.

Anksčiau parlamentinei komisijai nepavyko įrodyti, jog L.Karalius išvykdamas atostogauti sąmoningai paliko A.Sacharukui savo parlamentaro pažymėjimą, kad nebūtų pastebėtas jo nebuvimas posėdžiuose ir jam nebūtų išskaičiuota atlyginimo dalis.

Prokuroras V.Kirdeikis trečiadienį per komisijos posėdį teigė, kad jam byla atrodo gana aiški ir ją būtų galima baigti pagreitinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu.

Į parlamentarų klausimą, kodėl A.Sacharuko negalima apklausti kaip specialiojo liudytojo neatimant teisinio imuniteto ir pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas teigė, kad ši norma taikoma, kai neaiškios įvykio aplinkybės ir nežinomas įtariamasis.

“Specialiojo liudytojo statusas būna, kai byla pradedama pagal faktą, kai nėra tikslių duomenų. Šiuo atveju yra labai konkreti išvada, konkretus asmuo, jis pats yra prisipažinęs, kad balsavo su L.Karaliaus pažymėjimu”, – dėstė V.Kirdeikis.

Kai kurie parlamentarai spaudė prokurorą paaiškinti, kodėl pareigūnai nereaguodavo anksčiau į žiniasklaidos pranešimus apie vienasmeniškumo principo pažeidimą balsuojant Seime.

“Tokio įžūlaus atvejo nebuvo. Tai siejasi su didelės žalos valstybei padarymu. Jeigu vienas Seimo narys kartą pabalsavo, būtų didelė problema įrodinėti padarytą žalą valstybei”, – tvirtino Generalinės prokuratūros darbuotojas.

“Darbiečio” Kęstučio Daukšio paklaustas, ar be Seimo komisijos kreipimosi būtų pradėjęs ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakė teigiamai. “Jeigu būtų pasikartoję keletą kartų”, – sakė prokuroras.

V.Kirdeikio teigimu, prokuratūroje nutarta reaguoti paaiškėjus naujiems balsavimo už kitą Seimo narį atvejams.

Trečiadienį į komisijos posėdį iškviestas A.Sacharukas teigė, kad be L.Karaliaus žinios “nebuvo atlikta jokių veiksmų”, tačiau jis nepatvirtino, kad kolegai tyčia paliko Seimo nario pažymėjimą.

A.Sacharukas ne kartą pabrėžė manąs, kad nusižengė tik Seimo statutui, o dabar jam vienam “pritaikomos visos įmanomos atsakomybės už tą veiksmą”.

“Esu pasimetęs, nesuprantu, kas vyksta”, – tvirtino politikas.

A.Sacharukas atmetė teiginius, kad jo ir L.Karaliaus atvejis kitoks, nes esą “pabalsuoti nenaudojus kitos kortelės neįmanoma – ar ji palikta frakcijoje, ar salėje – teisinis vertinimas yra tas pats”.

Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

“Yra duomenų, kad Seimo narys A.Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2010 metų sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį fizinio asmens dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių”, – sakė R.Petrauskas.

Pasak jo, A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.