Seimo pirmininkė perdavė Konstituciniam Teismui Seimo prašymus pateikti išvadas, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Šiais teisės aktais Seimas nutarė pradėti apkaltos procesus.

Seime penktadienį sudarytai komisijai dėl leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo narį Aleksandrą Sacharuką vadovaus Kęstutis Masiulis, buvęs komisijos, teikusios Seimo nariui pradėti apkaltą, vadovas.

Į penktadienį sudarytą komisiją dėl sutikimo patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn daugelis frakcijų delegavo tuos pačius atstovus kaip ir į komisijas, sprendusias dėl pagrindo Krikščionių partijos frakcijos atstovams A.Sacharukui ir jo kolegai Linui Karaliui pradėti apkaltas.

Komisijos pirmininku paskirtas apkaltos komisijoms pirmininkavęs K.Masiulis, pavaduotoju – šias pareigas ir apkaltos komisijose ėjęs Vytenis Povilas Andriukaitis.

“Vien dėl objektyvumo turėjo K.Masiulis ir Vytenis Andriukaitis atsisakyti”, – piktinosi Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

“Ypatingai aš nepritariu, kad pirmininkas būtų paliktas K.Masiulis, nes jis nuo pirmos dienos demonstravo šališkumą”, – jam antrino Darbo partijos frakcijos atstovė Loreta Graužinienė.

Remdamasis laikinojo generalinio prokuroro Raimondo Petrausko prašymu panaikinti A.Sacharuko teisinį imunitetą Seimas penktadienį sudarė komisiją, kuri turės Seimui iki birželio 15 pateikti išvadą.

Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi penktadienį.

“Paskirtis mano tokia, kad kreipiuosi į Seimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo. (…) Yra duomenų, kad Seimo narys A.Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2010 metų sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė Lino Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį fizinio asmens dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių”, – sakė R.Petrauskas.

Pasak jo, A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Seimo statutas numato, jog išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl parlamentaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaro tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę arba pradeda apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai Linui Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Konservatoriaus K.Masiulio vadovaujama parlamentinė komisija, kuri svarstė galimos apkaltos pagrįstumą, yra konstatavusi, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių.

Komisija prokuratūros prašė ištirti, ar A.Sacharuko veiksmų, kai jis balsavo užsienin išvykusio frakcijos kolegos Lino Karaliaus kortele, negalima vertinti kaip dokumento klastojimo ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Jeigu apkalta parlamentarus Aleksandrą Sacharuką ir Liną Karalių išvys iš Seimo, du nauji Tautos prisikėlimo partijos nariai gali smarkiai pagerinti valdančiosios koalicijos padėtį

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

A.Sacharuką ir L.Karalių Seime pakeistų verslininkas M.Subelis ir teisininkas A.Burba iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo

Atsitiko tai, kuo dar prieš mėnesį buvo sunku patikėti, – Seimas didele balsų dauguma nutarė, kad du gana tradicines parlamentarų nuodėmes padarę jo nariai, naujai susikūrusios Krikščionių partijos atstovai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas verti apkaltos. Pirmasis Seimo sesijos metu su savo drauguže išvyko atostogauti į Tailandą, o antrasis visą tą laiką dangstė kolegą, balsuodamas už jį vardine balsavimo kortele.

Sugauti kvailai sukčiaujant

Nuo pat pradžių tai buvo labai kvailas sumanymas, kuriam galėjo ryžtis tik visiški politikos naujokai, kokie ir yra L.Karalius su A.Sacharuku. Seime, kuriame dėl apylygio politinių jėgų išsidėstymo skrupulingai skaičiuojamas kiekvienas balsas, netrukta pastebėti, kad posėdžių salėje žmogaus nėra, o jo balsas – yra. Negana to, šiaip jau nei išsilavinimu, nei dideliu nuovokumu nepasižymintis L.Karalius, plačiau žinomas Ezopo sceniniu slapyvardžiu, kelionės metu vis papildydavo savo įspūdžius “Facebook’e”, išsamiai ir su nuotraukomis aprašinėdamas Pietryčių Azijos grožybes.

Galimas dalykas, didelio skandalo būtų pavykę išvengti, jeigu sukčiaujantys su balsavimo kortelėmis sugauti Seimo naujokai būtų sąžiningai prisipažinę, atgailavę ir prašę atleisti už jaunatvišką kvailumą. Užuot taip pasielgę, abudu pradėjo karštai viską neigti, išsisukinėti, taip tik dar labiau grimzdami į melo liūną. O kartu su savimi gramzdindami ir visą Seimą.

A.Sacharukas, savo pasiaiškinimus keitęs kelis kartus, galiausiai ėmė kaltinti ir kitus Seimo narius, kad jie balsuoja už tuos, kurių nėra salėje. Netgi savarankišką tyrimą atlikti bandė. Ši taktika dažnai pasiteisina mokykloje mokiniams bėgant iš pamokų, būtinai visa klase, nes negi bausi kažkurį, jei visi tokie? Tačiau Seime ji davė atvirkščią rezultatą.

Taip, dalis parlamentarų ne šventieji ir mygtukų spaudymas už kaimyną ar kelių dienų “nugriebimas” išvykstant ar parvykstant iš atostogų, dar nesibaigus ar jau prasidėjus Seimo sesijai, – sena parlamentarų bėda. Koks Gediminas Kirkilas netgi istorinį ir jo partijai lemiamą balsavimą dėl premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo įsigudrino praleisti, atseit apsnigtas Alpėse. Bet, kaip per apkaltos svarstymą teisingai sakė krikdemas Edmundas Pupinis, tikrai daugiau nei pusė Seimo narių niekada nebalsavo už kaimyną ir neatostogavo darbo metu. Juolab kad tokio įžūlaus, sąmoningo ir ilgalaikio Seimo statuto laužymo nėra buvę per visus du dešimtmečius. Lygiai kaip ir tokio įžūlaus melo, mėginant išsisukti iš padėties. Tad Seimo nariai, iš pradžių būdami linkę A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmus vertinti gan atlaidžiai, pamažėle ėmė vis labiau piktintis ir linkti į tai, kad iš jų būtų atimti Seimo narių mandatai.

Kodėl pritarta apkaltai

Įtakos tam turėjo trys veiksniai. Pirma, nesiliaujančius Seimo statuto pažeidinėjimus vykstant balsavimui pagaliau reikia baigti. Lygiai kaip ir asmeninius pasivažinėjimus po egzotiškas šalis be Seimo valdybos leidimo. Kaip rodo ilgametė praktika, vieši įkalbinėjimai ir smerkimas, pasitelkus žiniasklaidą, poveikio Seimo begėdžiams nedaro, nes per du dešimtmečius visi apsiprato, kad už tai nėra baudžiama. Juk nevadinsime bausme kelių šimtų litų praradimo už be pateisinamos priežasties praleistus Seimo posėdžius žmogui, kurio banko sąskaitose vartosi milijonai? Tokiais atvejais kitos išeities, kaip skaudi pavyzdinė bausmė, nelieka. O bausti išmetimu iš Seimo geriausia tuos jo narius, kurių negaila.

Antra, per praėjusius metus Seimo įvaizdis visuomenės akyse nepaprastai sumenko, pirmiausia – dėl tų pačių A.Sacharuko, L.Karaliaus ir jų buvusių bei esamų bendražygių iš dabar jau žlugusios “prisikėlėlių” partijos veiksmų. Rietenos, skandalai, tušti, bet vaizdingi kaltinimai vieni kitų atžvilgiu skandino Seimą daug greičiau nei mokesčių reformos ar biudžeto pjaustymai. Viešai išmetus bent porą šių skandalistų, yra vilties, kad Seimo reputacija pagerės.

Na, ir paskutinė, bet gal svarbiausia priežastis. Išmetus šiuo metu iš valdančiosios koalicijos į opoziciją pas Vidmantą Žiemelį ir Gediminą Vagnorių perbėgusius A.Sacharuką ir L.Karalių, į jų vietas ateis du nauji parlamentarai iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo: teisininkas Andrius Burba ir kailių verslininkas bei dainininkas Mečislovas Subelis. Pirmasis šiuo metu yra aplinkos ministro Gedimino Kazlausko padėjėjas, antrasis – taip pat greičiau “prisikėlėlių”, o ne “krikščionių” žmogus. Tad tikimybė, kad atsidūrę Seime juodu sustiprintų valdančiosios koalicijos, o ne opozicijos gretas, labai didelė.

Tokia tarsi nežymi Seimo narių kaita vietomis iš tikrųjų smarkiai pagerintų Vyriausybės pozicijas. Šiuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybę tvirtai remia tik 70 Seimo narių, dar trys “valstiečiai” įsipareigoję ją remti kai kuriais klausimais. Prisijungus prie koalicijos A.Burbai ir M.Subeliui (arba, jei šis nenorėtų į Seimą, aplinkos ministro žmonai Renatai Kazlauskienei), jėgų santykis jau būtų 72+3, vadinasi, Vyriausybė susigrąžintų Seime ir formalią daugumą. Dėl to verta ir kelis nusidėjėlius paaukoti, ypač kad abu tikrai to verti.

Seimas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl apkaltų opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pagrįstumo.

KT prašoma išvados, ar konkretūs A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų medžiagose, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Už kreipimąsi į KT dėl A.Sacharuko antradienį balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 14, dėl L.Karaliaus – už buvo 75 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 16.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ragino Seimo narius palaukti generalinio prokuroro kreipimosi dėl leidimo patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn. Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas pirmadienį pranešė ketinąs parlamentui pateikti tokį prašymą.

Anot V.Žiemelio, jeigu bus pradėtas baudžiamasis A.Sacharuko persekiojimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo, tuomet nereikia kreiptis į KT, nes apkaltai būtų kitas pagrindas.

“Tokiu atveju siūlau kreiptis į KT tik dėl to, kad buvo pažeistas Seimo statutas”, – ragino V.Žiemelis.

Pats A.Sacharukas taip pat atkreipė dėmesį, kad į KT kreiptasi dėl to paties dalyko, dėl ko prokuroras ketina pradėti ikiteisminį tyrimą.

“Seimo statute aiškiai nurodyta, kad viena iš procedūrų turi vykti. Kaip dabar Seimas apsispręs, nežinau. Arba Konstitucinis Teismas turės laukti, kol išvada bus prokurorų ir teismų, arba prokuroras negaus leidimo. Bus labai įdomi procedūra”, – teigė politikas.

Pasak konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno, susidariusi situacija vertinama skirtingai, todėl reikia, kad ji būtų įvertinta iš šalies.

“Tą pačią situaciją visi supranta skirtingai, todėl tokiose situacijoje reikalingas arbitras. (..) Tie, kurie prieštarauja (kreipimuisi į KT – BNS), vėl nori palikti, kad ta košė ir liktų”, – tvirtino jis.

Praėjusią savaitę Seimas nusprendė, kad opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos, nes galėjo šiurkščiau pažeisti Konstituciją ir sulaužyti parlamentaro priesaiką.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis galimai atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Seimo nutarimu priimti kreipimaisi į KT svarstomi be eilės, tačiau bylos parengimas iki nagrinėjimo viešame posėdyje gali užtrukti keletą savaičių ir net mėnesių.

Jei KT pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai, t.y. 85 iš 141, Seimo narių.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas nutarė kreiptis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką.

Tai BNS patvirtino laikinojo generalinio prokuroro atstovė spaudai Jurgita Barzdžiuvienė.

Pasak prokuratūros pranešimo, A.Sacharukas, kai balsavo kolegos Lino Karaliaus kortele, galėjo suklastoti balsavimo protokolus ir padaryti didelės žalos valstybei, nes sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Prokurorai parlamentaro veiksmuose įžvelgia piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo, dokumento pagrobimo požymius.

Už šiuos nusikaltimus baudžiama iki 5 metų nelaisvės.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius rekomendavo R.Petrauskui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Sacharuko veiksmų ir kreiptis į Seimą su prašymu leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti jo laisvę.

Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujama parlamentinė komisija, kuri svarstė galimos apkaltos pagrįstumą, yra konstatavusi, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, nes minėtas parlamentaras sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo – L.Karaliaus pažymėjimu užregistravo Seimo posėdyje ir balsavo už jį.

Komisija prokuratūros prašė ištirti, ar A.Sacharuko veiksmų negalima vertinti kaip dokumento klastojimo ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas svarsto galimybę kreiptis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką.

Su tokiu pasiūlymu į R.Petrauską kreipėsi Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius, nagrinėjęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos A.Sacharukui pradėjimo pagrįstumo kreipimąsi.

Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujama komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių. Prokurorų prašoma išaiškinti, ar A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą Liną Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius verti apkaltos, nusprendė Seimas. Už Seimo nutarimą dėl apkaltos A. Sacharukui balsavo 80 Seimo narių, prieš – 12, susilaikė 20, o už nutarimą dėl apkaltos L. Karaliui balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 20.

Specialiosios tyrimo komisijos konstatavo, kad Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui dalis pateiktų kaltinimų yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti jų apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

Dabar Seimas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Toliau apkaltos procesas Seime galės būti tęsiamas tik po to, kai įsigalios Konstitucinio Teismo sprendimas, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui turėtų būti pradėti apkaltos procesai. Tokiam specialiosios tyrimo komisijos siūlymui antradienį po pateikimo pritarė dauguma parlamentų.

Už Seimo nutarimo projektą pritarti komisijos išvadoms dėl apkaltos A.Sacharukui po pateikimo balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 12, o 23 susilaikė. Komisijos išvadas dėl apkaltos L.Karaliui po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, 18 susilaikė.

Vadinamoji apkaltos komisija nusprendė, kad A.Sacharukas, paėmęs kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, juo balsavo, ir taip galėjo nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jo mandato atėmimo procedūrą.

L.Karalius nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, anot komisijos, galėjo dėl to, kad sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą ir tuo sudarė prielaidas ja pasinaudoti kitam parlamentarui, sąmoningai išvyko atostogauti per pratęstą Seimo sesiją, nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą, sakė netiesą.

“Per daug metų Seime tokio įžūlaus svetimo mandato naudojimo neteko matyti”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Tyrėjų duomenimis, nuo 2009 metų rugsėjo A.Sacharukas 55 kartus balsavo iš kitų parlamentarų vietų, todėl jo paaiškinimai, kad jis esą taip eksperimentavo, o už kolegą L.Karalių balsavo tik kartą, neatitinka tikrovės.

Tačiau komisijai nepavyko nustatyti, kad Krikščionių partijos frakcijos nariai buvo iš anksto sutarę, jog vienas balsuos už kitą.

Nepaisant to, komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, todėl ir nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus. Komisija įžvelgė, kad A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad A.Sacharuko balsavimas už L.Karalių nė karto nebuvo lemiantis ar svarbus.

“Balsavimų, kur būtų nulėmęs šis balsas, nebuvo. Nebuvo esminių, lemiančių, persveriančių balsavimų, todėl sunku paaiškinti, kodėl jis balsavo svetima kortele. Nebent tai, ką nurodė teikėjai – kad bandyta pateisinti nebuvimą”, – teigė K.Masiulis.

Dalis parlamentarų domėjosi, kiek kitų parlamentarų yra balsavę už kolegas, tačiau K.Masiulis pabrėžė, jog to tirti jo vadovaujamoms komisijoms nebuvo pavesta. Jis siūlė tokių faktų žinantiems Seimo nariams inicijuoti apkaltas tokiems politikams.

“Paspausti mygtuką (už kitą – BNS) – tai tas pats, kas pakelti už jus ranką. Kaip dabar pakelsi už jus ranką? (…) Reikia turėti omeny, kad galimi tokie atvejai, kai būna perversmai, dar kas nors. Kai pradėsime vienas už kitą spaudinėti mygtukus, valstybė gali griūti. Tai labai atsakingas dalykas”, – kalbėjo K.Masiulis.

Jis pavyzdžiu rodė Japonijoje, kur vienas parlamentaras atsistatydino, kai tik buvo pagautas balsuodamas už kitą.

“Tiesą sakant, Japonijoje yra daug geresnės tradicijos, ten paprastai dar ir žarnas pasileisdavo po tokio poelgio”, – pridūrė konservatorius.

Kalbėdamas apie L.Karaliaus atostogas, K.Masiulis pabrėžė, jog jau vien pažiūrėjus, kada parlamentaras paprašė užsienio valstybių vizų, daug pasako apie jo ketinimus.

Komisija nustatė, jog sausio 13-ąją L.Karalius, turėdamas galiojantį bilietą grįžti į Lietuvą, jis tą pačią dieną paprašė Kambodžos vizos.

Komisija taip pat nustatė, kad L.Karalius į užsienį išvyko žinodamas apie būsimus plenarinius ir komitetų posėdžius. Vėliau šis parlamentaras savo nedalyvavimą bandė dangstyti teikdamas klaidingus paaiškinimus.

“Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodytą kaltinimą L.Karaliui dėl sąmoningo, tyčinio melavimo Seimui savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais”, – rašoma išvadose.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog L.Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis, anot išvadų, diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Toliau Seimo nutarimus dėl apkaltos pradėjimo A.Sacharukui ir L.Karaliui parlamentarai svarstys antradienį arba ketvirtadienį.

Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti apkaltos komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas galimai nusižengė Konstitucijai ir sulaužė priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jų mandato atėmimo procedūras.

Tai trečiadienį nusprendė vadinamosios apkaltos komisijos. Už apkaltą L.Karaliui balsavo 9 parlamentarai, 3 buvo prieš. Už A.Sacharuko apkaltą – 9 Seimo nariai, 2 – prieš ir 1 susilaikė.

“Komisijos nustatė, kad L.Karalius ir A.Sacharukas yra verti apkaltos, nutarta kreiptis į Seimą ir siūlyti pradėti apkaltos procesus dėl vieno ir dėl kito”, – trečiadienį sakė abiejų apkaltos komisijų pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

Dėl A.Sacharuko veiksmų dar siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Dėl komisijų parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys “A.Sacharukas ir Seimo narys L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad daug kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.

L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją atostogauti. Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Vadinamosios apkaltos komisijos penktadienį baigia liudytojų apklausas ir kitą savaitę pradės rašyti išvadas, pranešė abiejų komisijų pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

“Procesas gana įtemptas, jis nervingas. Reikia įsivaizduoti, kiek įtampos mums tenka ir taip pat apklausos dalyviams. Gana rimtai žiūri proceso dalyviai, rankos dreba visiems ir kinkos dreba visiems, ir miegame sunkiai. Čia sunkus darbas”, – penktadienį žurnalistams sakė K.Masiulis.

Kita vertus, komisijos pirmininkas prisipažino jau turįs savo nuomonę, kokias išvadas rašyti ir dėl Lino Karaliaus, ir dėl Aleksandro Sacharuko apkaltos.

“Man vienprasmiškai absoliučiai aišku. Turiu labai aiškią nuomonę, ir ji man pradėjo formuotis pakankamai anksti. Man atrodo, turime pakankamai duomenų”, – kalbėjo K.Masiulis.

Penktadienį komisijoms liudijo Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir buvo surengta pačių parlamentarų L.Karaliaus bei A.Sacharuko, kuriems inicijuojama apkalta, akistata.

Po akistatos A.Sacharukas žurnalistams tvirtino nesupratęs, kodėl tyrėjai jį dar kartą kvietė į apklausą. “Tie patys klausimai aštuntą kartą, nė vieno naujo nebuvo (…) Turbūt komisija neturi, ką daryti, reikia kažką daryti, dėl to ir pakvietė kartu. Gal kitą kartą su tėvais pakvies”, – ironizavo parlamentaras.

Krikščionių partijos frakcijos narys pranešė tyrėjams perdavęs informaciją apie anksčiau kitų Seimo narių padarytus tokius pat nusižengimus – atvejus, kai balsuota už kitą parlamentarą.

BNS žiniomis, tarp A.Sacharuko pateiktų duomenų yra dabartinių Liberalų sąjūdžio vadovų Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pavardės. 2001 metų rugsėjį E.Masiulis esą balsavo už G.Steponavičių, kai šis buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje.

A.Sacharuko teigimu, balsavimas už kolegas parlamente paplitęs gana plačiai. Anot jo, tik 3 proc. tokių išaiškinama. “Ne visus pagauna. Atidaviau tuos faktus, kuriuos yra pagavę, kur vienas užsienyje, o kitas balsuoja”, – teigė jis.

Jam inicijuotą apkaltos procesą Krikščionių partijos frakcijos narys vadina politiniu susidorojimu. Apie tai jis sakė kalbėjęs ir komisijų nariams.

Pasak A.Sacharuko, vienas iš apkaltos iniciatorių jam yra pasakęs, jog ir prieš kitus parlamentarus, balsavusius svetima kortele, galima būtų pradėti apkaltas, bet esą dėl to niekas nesurinko reikalingų parašų. “Buvo pasakyta: “surinkite dėl kitų parašus, svarstysime kitus už tą patį”. (…) Dauguma susidoroja su mažuma. (…) Grynas politikavimas. Kai kurie komisijos nariai, kurie yra sąžiningi, tą mato ir su šypsena priima. Kiti politikuoja. Aišku viena – aš padariau statuto pažeidimą.”, – kalbėjo politikas.

Apkaltos komisijos iki gegužės 1-osios privalo Seimui pateikti išvadas, ar yra motyvuotas pagrindas pradėti mandatų atėmimo procedūrą iš Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus.

Dėl parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs, kad toks pagrindas yra, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys “A.Sacharukas ir Seimo narys L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad daug kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.

Be to, abu parlamentarai taip pat kaltinami, kad “veikė bendrai ir iš anksto susitarę siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją atostogauti. Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.