Sinoptikams žadant sugrįžtančius šalčius, medikai informuoja apie kur kas didesnius nušalimų ir nudegimų pavojų bei gausėjančius tokių nelaimių atvejus.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ teigimu, ir dėl šalčio, ir dėl karščio patirtą žalą sveikatai draudikai atlygina tais atvejais, jei asmenys yra apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų. Medikai įspėja, kad svarbu atpažinti pavojingus nušalimo ar nudegimo požymius.

„Dažniausiai nukenčia oda – žiemą ji arba nušąla, arba nudeginama. Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau abi grėsmės šaltuoju metų periodu yra svarbios. Mat nuo šalčio ne visada pavyksta apsiginti būnant lauke, o štai būnant viduje ir  bandant apsišildyti tyko dar daugiau pavojų.“, – sako „PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė.

Jos teigimu, žiemą žmonės nudega dėl įvykių, kuriuos sukelia šalčiai – užsidega automobiliai, sprogsta garo katilai, trūksta vamzdžiai, neatlaiko krosnys. Net apsilankymai pirtyje tampa pavojingesni, nes maksimaliai įkaitintose pirtyse dažniau nusideginama ar nusiplikoma.

G.Beinorienės teigimu, į draudikus kreipiasi gyventojai, apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, kuomet dėl didesnių nušalimų ar nudegimų tenka kreiptis medikų pagalbos. Draudimas atlygina tuos  atvejus, kuomet šaltis ar karštis pažeidžia minkštuosius audinius, kuomet prireikia transplantacijos ar net amputacijos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič sako, kad svarbu teisingai suteikti pirmąją pagalbą nušalus ir atkreipti dėmesį į nušalimo simptomus, kurie gali liudyti apie rimtesnį pavojų.

Pasak gydytojos, pabalusi, o atšildžius paraudusi oda, ypač ant atvirų kūno vietų (veido, rankų, kojų) gali reikšti pirmojo laipsnio nušalimą, kuris nėra pavojingas. Tereikia kambario temperatūroje atšildyti odą, galima galūnę panardinti į kambario temperatūros vandenį, jos netrinti ir nenardinti į karštą vandenį. Verčiau išgerti šiltos arbatos, kuri sušildys kūną iš vidaus.

Kai ant odos atsiranda pūslės, prisipildžiusios balto ar gelsvo skysčio, o po kelių dienų išryškėja  tamsios ar net juodos dėmės, tai gali liudyti rimtesnį nušalimą, dėl kurio būtina kreiptis į medikus pagalbos.

„Pūslės, juodi odos plotai rodo rimtus odos pažeidimus ir nušalus, ir nudegus. Šių odos plotų negalima nei šildyti, nei šaldyti, jokiu būdu nereikėtų trinti ar kuo nors savarankiškai gydyti. Vertėtų vykti į medicinos įstaigą, nes tai gali būti ir kur kas rimtesnių pažeidimų ženklas. Gana daug žalos žmonės padaro sau patys, kai imasi savigydos ar neva liaudiškų priemonių – trina nušalusias vietas sniegu, mirko karštame vandenyje, tepa nudegimus aliejumi ir t.t.“, – sakė gydytoja Božena Markevič.

Pasak jos, laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba bei pastangos išvengti klaidų gydantis savarankiškai padarys mažiau žalos sveikatai, o kartais net išgelbės kūno dalis nuo amputacijos.

„PZU Lietuva“ duomenimis, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų apimtys 2011 m. augo 15 proc.

Europoje ir Lietuvoje spaudžiant šalčiams, o sinoptikams įspėjant apie vasario 2-5 dienomis besiartinantį stichinį meteorologinį reiškinį – speigą, būtina imtis savisaugos priemonių.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai gyventojams rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo kaustančio šalčio ir kaip sušvelninti šalčio padarinius. Pirmiausia, šiuo metų laiku reikia stengtis kuo daugiau būti patalpose, jei išėjimas į lauką neišvengiamas, būtina tinkamai apsirengti ir trumpinti buvimo lauke laiką. Esant dideliems šalčiams, kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas, ypač nosį, ausis, skruostus, smakrą. Šalčio poveikiui itin jautrios galūnės – rankų ir kojų pirštai, pėdos.
Apranga
Vis dėlto neišvengus būtinybės išeiti į lauką, būtina šiltai apsirengti. Rekomenduojama užsidėti kepurę, šaliką (pridengti burną, smakrą), dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis (prigludusius ties riešais), dėvėti kumštines pirštines, avėti storapadę, nelaidžią vandeniui avalynę. Reikėtų vengti drėgnų drabužių ir drėgnos avalynės, sudrėkusius – kuo skubiau pakeisti sausais.
Svarbu saugotis vėjo – pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis suintensyvėja ir žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Neretai dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti. O ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai. Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą. Pavojus nušalti atviras kūno vietas atsiranda temperatūrai nukritus iki – 28º C, lauke praleidžiant jau 10 – 30 min.
Mityba
Lietuvą užgriuvus gąsdinantiems šalčiams visuomenės sveikatos specialistai siūlo gerti šiltus, saldžius gėrimus, vartoti kaloringesnį maistą – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Nerekomenduojama vartoti alkoholio, daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes jiems veikiant, organizmas greičiau praranda šilumą.

Fizinis krūvis
Svarbiausias patarimas, siekiant išvengti didesnių sušalimų – kaip įmanoma trumpinti buvimo lauke laiką. Jei lauke ilgiau būti neišvengiama, tokiu atveju siūloma nestovėti vienoje vietoje, stengtis judėti. Patariama neatlikinėti jokių sunkių darbų šaltyje, nes šaltas oras papildomai apsunkina širdies veiklą. Jei privaloma dirbti lauke, specialistai rekomenduoja šiltai apsirengti ir dirbti lėčiau (būtina prisiminti, kad kūno raumenys, siekdami išsaugoti šilumą, dirba intensyviau).
Nušalimai
Šiurpulys ir drebulys yra pirmi ženklai, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikėtų suskubti ir vengti tolimesnio buvimo lauke. Jeigu atsitiko nelaimė ir žmonės sušąla, būtina žinoti kaip pažinti nušalimą, nes tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai pabąla. Stiprūs nušalimai gali baigtis galūnių amputacija.
Kaip elgtis sušalus:
- būtina kuo skubiau užeiti į šiltą patalpą;
- pamerkti sušalusią galūnę į šiltą vandenį, komfortišką sveikoms kūno dalims(tik ne į karštą, nes padidinsite pažeidimus);
- rekomenduojama šildyti sušalusią galūnę (glausti prie kūno, pvz. pažasties);
- pažeistų vietų netepti riebiais tepalais;
- siekiant sušildyti sušalusią galūnę, nenaudoti šildytuvų, radiatorių ar pan., nes pažeistos vietos yra nejautrios, galima padidinti pažeidimus;
- sušalusių kūno vietų, galūnių negalima trinti sniegu, masažuoti (padidinsite pažeidimus);
- jei sušalusi galūnė neatgauna jautrumo, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Hipotermija
Organizmas, paveiktas šalčio,  greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali nukristi kūno temperatūra. Ši būklė, kai temperatūra nukrinta žemiau 35º C, vadinama hipotermija. Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, naujagimiai, benamiai, keliautojai, medžiotojai, alkoholį, narkotikus vartojantys asmenys.
Sumažėjus kūno temperatūrai, sutrinka smegenų veikla, todėl žmonės nebegali aiškiai mąstyti ir negali priimti adekvačių sprendimų (pvz.: nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke).
Hipotermijos ištikti asmenys jaučia drebulį, nuovargį, apsnūsta, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, sutrinka kalba.
Nukentėjusį būtina nugabenti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus, šlapius drabužius, pamatuoti kūno temperatūrą (jei žemesnė nei 35 °C, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą),  susupti į sausą šiltą apklotą, duoti šiltų nealkoholinių gėrimų, kviesti greitąją medicinos pagalbą ir tuo metu visais įmanomais būdais stengtis sušildyti nukentėjusiojo kūną.
Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai tikisi, kad šie patarimai padės išvengti sušalimų ir artėjančius šalčius įveiksime be didesnių pasekmių sveikatai.

Gerokai sutriko darbas Europos oro uostose – Belgijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, praneša agentūra EFE.

Amsterdame atšaukta dešimtys skrydžių, daugelis lėktuvų vėluoja; dėl sudėtinų meteorologinių sąlygų oro uosto pastate nakvojo apie 3 tūkst. žmonių.

Briuselyje šeštadienio rytą buvo atšaukti keli skrydžiai į Nyderlandus, Šveicariją, Vokietiją. Tačiau padėtis palengva gerėja.

Belgijos keliuose dėl sniego ir plikledžio susidarė kilometriniai transporto kamščiai, trinka ir traukinių eismas.

Didžiojoje Britanijoje tradicinis karštligiško pirkimo prieš Kalėdas ir kelionių savaitgalis paralyžiuotas vėl gausiai iškritusio sniego.

Pūgos siautė didelėje dalyje vakarų Britanijos, Šiaurės Airijoje ir Škotijos šiaurėje, o šalies pietuose eismą taip pat trikdė “nepaprastos” meteorologinės sąlygos, sakė susisiekimo sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

Žiniasklaida praneša apie šimtus žmonių, kurie per naktį išbuvo įstrigusiuose savo automobiliuose šalies šiaurės vakaruose. Taip pat užfiksuota daug eismo įvykių.

Dėl smarkaus snygio sutriko dviejų judriausių Britanijos oro uostų darbas. Oro bendrovė “British Airways” atšaukė visus savo reisus iš Londono Hitrou (Heathrow) oro uosto, o Getviko (Gatwick) oro uoste – visus skrydžius į Europos šalis ir Britanijos miestus šeštadienį nuo 10 iki 17 val. Grinvičo (nuo 12 iki 19 val. Lietuvos laiku). Sutrikusi veikla ir Bristolio bei Belfasto oro uostuose.

Atšalimas pasiekė ir Italiją, net jos pietinius rajonus. Itin sunkioje padėtyje atsidūrė vairuotojai Toskanoje, kur sniegas visiškai paralyžiavo eismą A-1 magistralėje, kurioje užblokuoti buvo šimtai žmonių, kuriems teko nakvoti savo automobiliuose.

Prancūzijos kelių priežiūros tarnybos perspėjo gyventojus, kad dėl snygio ir šalčio bus sunkiau ketinantiems keliauti per Kalėdų atostogas. Sudėtingos sąlygos keliuose prognozuojamos daugiau kaip 30 šalies departamentų.

Tuo tarpu Vokietijoje, kuri taip pat kenčia nuo šalčių, padėtis palengva gerėja. Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Diuseldorfo oro uostai stengiasi dirbti įprastu režimu. Nors kol kas vis dar tenka atšaukti ar atidėti kai kuriuos skrydžius.

Taip pat pranešama, jog Vokietijos keliuose gerokai sumažėjo dėl nepalankių orų susidariusių kamščių.