Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai – 8,5 procento.

Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. Estijoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų pirmą ketvirtį padidėjo 6,3 proc., o antrą ketvirtį – 8,5 proc., palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus. Lietuvoje darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį išaugo beveik 4,5 proc. ir šis augimas buvo daug spartesnis, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Latvijoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą ketvirtį padidėjo 3,8 proc. ir 4,7 proc. antrą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu. „Maždaug trečdalį vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo Lietuvoje lėmė minimalios mėnesio algos padidinimas. Tokią pačią situaciją šių metų pradžioje stebėjome ir Estijoje. Tai, kad šiemet darbo užmokesčio augimas šiose šalyse buvo didesnis, lėmė realiojo darbo užmokesčio spartesnį augimą. Dėl šios priežasties ir dėl mažos infliacijos dirbantieji Lietuvoje ir Estijoje labiau pajuto pajamų, o ne pragyvenimo išlaidų padidėjimą“, – sako SEB banko Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmundas Rudzitis. Vis tik sparčiausiu realiojo darbo užmokesčio augimu regione išsiskyrė Latvija. Tai lėmė rekordiškai žema infliacija šalyje: vidutinis realusis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Latvijoje padidėjo 5,2 proc., palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pralenkė vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimą. Estijoje antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 4,9 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, o Lietuvoje darbą turinčių žmonių perkamoji galia didėjo lėčiausiai: realusis darbo užmokestis 2013 metų pirmą ketvirtį čia padidėjo 2,1 proc., antrą ketvirtį – 3 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Pasak SEB banko eksperto Latvijoje, palyginti su prieškriziniais 2008 metais, Lietuvoje vidutinis realusis darbo užmokestis yra vis dar mažesnis beveik 13 proc., Latvijoje – 8 proc., o Estijoje – beveik 3 procentais.

Dauguma lietuvių džiaugiasi gimę Lietuvoje, bet prisipažįsta, kad mieliau gyventų kitoje Europos šalyje.
Kaip parodė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta didžiųjų miestų gyventojų apklausa, net 83 proc. apklaustųjų yra laimingi, kad gimė būtent Lietuvoje. Taigi tuo nepatenkintų – absoliuti mažuma. Vis dėlto jei turėtų galimybę pasirinkti, kurioje Europos Sąjungos šalyje gyventi, nieko keisti nenorėtų ir Lietuvoje liktų tik 17 proc. visų apklaustų miestiečių.
Pasirodo, 18 proc. respondentų dabar labiau norėtų gyventi Prancūzijoje, 12 proc. – Švedijoje, 11 proc. – Italijoje. Dažniau minėtos ir tokios šalys, kaip Vokietija, Ispanija, Airija. Na, o norinčiųjų gyventi kaimyninėse Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, kaip ir Bulgarijoje, Rumunijoje bei dar keliose šalyse, tarp apklaustųjų neatsirado nė vieno.

Ar esate laimingas, kad gimėte Lietuvoje? (proc.)

Taip     83,4
Ne     14,8
Nežinau / neturiu nuomonės     1,8

Jei turėtumėte galimybę pasirinkti, kokioje ES šalyje dabar norėtumėte gyventi? (proc.)

Prancūzijoje     18,2
Lietuvoje     17,2
Švedijoje     12,4
Italijoje     11,6
Vokietijoje     10,2
Ispanijoje     8,8
Airijoje     6,4
Jungtinėje Karalystėje     4,2
Danijoje     3
Portugalijoje     2,2
Nežinau / neturiu nuomonės     1,4
Maltoje     1
Kipre     0,8
Graikijoje     0,6
Vengrijoje     0,4
Austrijoje     0,4
Suomijoje     0,4
Belgijoje     0,2
Čekijoje     0,2
Liuksemburge     0,2
Nyderlanduose     0,2
Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje     0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. spalio 29–31 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Priešingai nei dauguma Europos ir NATO valstybių, Šiaurės šalys Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija, nepaisydamos jas irgi palietusios ekonominės krizės, pastaruosius ketverius metus nuosekliai didina išlaidas gynybai, pirkdamos vis naujesnius ir galingesnius ginklus, nes tiesiogiai jaučia kylančią Rusijos karinę grėsmę.

Pastaruoju metu tikriausiai nebūna mėnesio, kad Šiaurės šalių žiniasklaidoje nepasirodytų žinių apie kylančią Rusijos karinę grėsmę bei poreikius bendrai rengtis atremti ją ginklu. Žinant bendrą skandinavų santūrumą ir ypač santūrumą Rusijos atžvilgiu, tai jau vertintina kaip viešas pavojaus būgnų mušimas. Savo ruožtu ir Rusija, matydama vis didėjantį Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą bei pasirengimą priešintis jėga, ima atvirai grasinti Šiaurės valstybėms.

Rusija grasina Suomijai

Birželio pradžioje Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas atvirai pagrasino Suomijai nedrįsti galvoti apie bendradarbiavimą su NATO, nes Suomija, kaip ir Baltijos valstybės, Maskvos požiūriu, turi priklausyti Rusijos karinės įtakos zonai. „Rusijos karinis bendradarbiavimas su NATO plėtojasi gerai ir duoda naudos abiem pusėms, – per susitikimą su Suomijos kariškiais ir gynybos ekspertais dėstė Rusijos generolas. – Ir priešingai – Suomijos karinis bendradarbiavimas su NATO kelia grėsmę Rusijos saugumui, tad Suomija neturi net galvoti apie narystę Aljanse: jai reikia stiprinti karinį bendradarbiavimą su Rusija.“
Vis dėlto Suomijos kariškius ir saugumo specialistus labiausiai nustebino ne šie, gana įprasti, Rusijos generalinio štabo viršininko grasinimai, ne bandymai drausti Suomijos karinėms pajėgoms rengti pratybas rytinėje šalies dalyje kartu su Švedijos bei Norvegijos pajėgomis ir net ne kaltinimai, kad „remiamos Gruzijos revanšistų pastangos atsiimti Pietų Osetiją ir Abchaziją“. Pasak žymaus Suomijos gynybos eksperto, Tarptautinių santykių instituto darbuotojo Charly Saloniaus-Pasternako, jam ir kitiems susitikimo dalyviams net žandikaulis atvipo, kai generolas N.Makarovas it niekur nieko parodė Europos priešraketinės gynybos žemėlapį, kuriame Vakarų Europa priskirta NATO gynybos zonai, o Rytų Europa, įskaitant ES priklausančias Baltijos šalis ir Suomiją, – Rusijos gynybos zonai. Tai suomiams iš karto priminė Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriame Vokietija ir Sovietų Sąjunga lygiai taip pat buvo pasidalijusios įtakos sferas Europoje.
Čia verta priminti, kad apie karinės įtakos sferų pasidalijimą Europoje, kuriant priešraketinės gynybos sistemą, Rusijos generolas kalbėjo jau po to, kai gegužę vykęs NATO viršūnių susitikimas Čikagoje kategoriškai atmetė šią Maskvos idėją ir nurodė, jog visos NATO šalys bus po vienu – Aljanso priešraketiniu skėčiu. Beje, kaip parodė iš karto po šio N.Makarovo pareiškimo surengta dienraščio “Ilta-Sanomat” apklausa, narystės NATO šalininkų skaičius Suomijoje padidėjo iki 20 proc., o neigiamai narystę Aljanse vertinančiųjų krito žemiau 10 proc.
Po kelių savaičių Kremliaus grasinimai Suomijai buvo pakartoti pačiu aukščiausiu lygiu: birželio 22-ąją Sankt Peterburge susitikęs su naujai išrinktuoju Suomijos prezidentu Sauli Niinisto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija būtinai imsis griežtų atsakomųjų priemonių, jeigu Suomijos teritorijoje atsiras naujų raketinių sistemų, o Suomijos narystė NATO taps grėsme jos suverenumui. „Bet kurios šalies įsitraukimas į karinį aljansą tam tikru laipsniu sumažina jos suverenitetą, nes kai kurie sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu“, – bandė atkalbėti suomius nuo glaudesnio bendradarbiavimo su NATO V.Putinas, tačiau jo bauginimai ir iš karto po jų pasigirdusios vilionės ekonominiu bendradarbiavimu vargu ar darė įspūdį S.Niinisto, kuris, priešingai nei jo pirmtakė, NATO nekentusi socialdemokratė Talja Halonen, palankiai žiūri tiek į Aljansą, tiek į vis stiprėjantį gynybos bendradarbiavimą su kitomis Šiaurės šalimis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiandien baigiasi visą vasarą trukęs „Didysis žygis po Baltijos šalis 2012“. Šeštą kartą surengtas kelionių projektas, skirtas Baltijos šalių turizmo populiarinimui, sudomino ne tik gintarinio pajūrio gyventojus, bet ir kitų šalių keliautojų.
Projektui skirtoje svetainėje per visą laikotarpį iš viso užsiregistravo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Beveik 10 proc. jų aplankė visus 30 rekomenduotų turistinių objektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir iš viso įveikė apie 2 tūkst. km. Vyriausias žygeivis buvo 68 m. latvis, jauniausias – aštuonerių Nojus iš Lietuvos.
„Tai – vienas sėkmingiausių ir labiausiai pasiteisinusių tarptautinių kelionių projektų. Kasmet augantis keliautojų po Baltijos šalis skaičius džiugina ir skatina toliau tęsti šią iniciatyvą, kuri padeda savo ir kaimyninių kraštų lobius atrasti asmeniškai, ne tik iš turistinių lankstinukų ar nuogirdų. Ypač džiaugiamės tais entuziastais, kurie šiame projekte dalyvauja jau ketvirtą ar penktą kartą. Vadinasi, mažose Baltijos šalyse vis dar yra, ką atrasti ir pažinti, o gerų atostogų ir įspūdžių tikėtis galima ne tik tolimuose egzotiniuose kraštuose“, – džiaugiasi Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Žygeiviai ne tik aktyviai keliavo po Baltijos šalis, bet ir dalinosi savo įspūdžiais, komentarais, kūrė nuotraukų galerijas, diskutavo internetinėje erdvėje. Nemažai daliai keliautojų didžiojo žygio kataloge rekomenduojamos net ir savo krašto vietos buvo tikras atradimas.
Lankomiausi objektai Lietuvoje buvo Krekenavos regioninio parko lankytojų centras, L. Šepkos drožinių ekspozicija Rokiškio krašto muziejuje, apžvalgos ratas prie Zaraso ežero ir karstinė įgriuva Karvės ola. Iš viso projektų dalyviams buvo siūloma aplankyti po 10 vertingų istorinių, gamtos ir architektūrinių objektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Didžiojo žygio po Baltijos šalis laimėtojas bus išrinktas rugsėjo 12 d. Vilniuje. Jam atiteks pagrindinis prizas – skrydis dviems į pasirinktą Europos miestą su nakvyne 4-ių žvaigždučių viešbutyje. Kiti aktyviausi dalyviai bus apdovanoti kelionėmis į pasirinktą Baltijos šalies sostinę, tad vėl galės leistis į keliones.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).

Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse. Vis dėlto nepaisant pagerėjusios bendros situacijos, sumenkęs vartotojų pasitikėjimas Estijoje lėmė iki tol buvusio didelio pasitikėjimo rodiklių atotrūkio tarp Estijos ir kitų Baltijos šalių sumažėjimą. Namų ūkių balansai gerėjo — tą rodo namų ūkių santaupos, kurios yra didžiausios Estijoje, tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje jos sumažėjo. Dėl demografinės situacijos, t. y. mažo gimstamumo, didėjančio senyvo amžiaus gyventojų skaičiaus ir emigracijos ateityje visose Baltijos šalyse gali kilti problemų finansuojant pensijų ir socialinę sistemą. Tokiomis aplinkybėmis svarbesnis vaidmuo tenka privalomai ir savanoriškai pensijų kaupimo sistemoms, kurios gali užtikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje.

Užimtumas
Užimtumo lygis Estijoje padidėjo 11 proc., Latvijoje — 7,7 proc., Lietuvoje — 5,9 proc., palyginti su užimtumo lygiu 2010 metų laikotarpiu, kai nedarbas Baltijos šalių darbo rinkoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Nors užimtumo lygis padidėjo, tačiau buvo kur kas mažesnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės — dabartinis užimtumo lygis Latvijoje ir Lietuvoje  atitinka 2002–2003 metų lygį.
SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitikas Edmundas Rudzytis: „2011-ieji Baltijos šalims buvo labai sėkmingo ekonomikos augimo metai, todėl Europos Sąjungoje jų ūkio augimas buvo sparčiausias. Sparčiai auganti ekonomika, paklausa užsienio šalyse ir vidaus vartojimas skatino investicijas ir turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. 2011 metais užimtumo lygis visose trijose Baltijos šalyse padidėjo — Estijoje užimtumo lygis padidėjo 6,7, Lietuvoje 3,1, Latvijoje 2 procentais. Visose trijose Baltijos šalyse sumažėjęs nedarbo lygis šiemet toliau mažės ir stabilizuosis pasiekęs 14 procentų ribą Latvijoje ir Lietuvoje, o Estijoje darbo rinkos pokyčiai bus mažiau pozityvūs.“

Realusis darbo užmokestis
Po 2008-2010 metų nuosmukio realusis darbo užmokestis didėjo Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje  realusis darbo užmokestis mažėjo. Palyginti su 2010 metais, Latvijoje realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 0,1 proc., paskutinį 2011 metų ketvirtį jis padidėjo 0,6 proc., tuo tarpu Estijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 2,1 proc., t. y. didėjo antrą ketvirtį iš eilės. Taigi 11 ketvirčių trukęs realiojo darbo užmokesčio mažėjimas Estijoje liovėsi. Tuo tarpu Lietuvos dirbančiųjų realusis darbo užmokestis mažėjo jau dvyliktą ketvirtį iš eilės — palyginus paskutinį 2011 metų ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento. Tačiau dėl didesnės mokesčių naštos Latvijoje darbo užmokestis atskaičius mokesčius vis dar išlieka mažiausias iš visų Baltijos šalių.

Vartotojų pasitikėjimas
Nors Estijos namų ūkių pasitikėjimo rodiklis pranoksta Europos Sąjungos vidurkį, buvęs didelis Estijos ir kitų Baltijos šalių vartotojų pasitikėjimo rodiklių atotrūkis 2011 metais išnyko. Latvijos ir Lietuvos namų ūkių pasitikėjimas atitiko ES vidurkį: šių metų kovą Latvijoje jis buvo -18,1, o Lietuvoje buvo -21,3.
SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas: „Nors namų ūkių pajamos ir užimtumo lygis didėja, tačiau menką jų kaip vartotojų pasitikėjimą galima paaiškinti tuo, kad dėl paskolų krizės Europoje žmonės Baltijos šalyse ekonomikos perspektyvas vis dėlto vertina neigiamai.“

Namų ūkių balansai
Esant menkam vartotojų pasitikėjimui Estijoje, gerėja namų ūkių balansai — namų ūkiai Estijoje sukaupė daugiausia santaupų, jiems tenka daugiausia paskolų vienam gyventojui, tuo tarpu Lietuvoje buvo nustatytas mažiausias paskolų ir indėlių santykis — indėlių vienam gyventojui tenka daugiau negu paskolų. Latvijoje vienam gyventojui tenkanti indėlių finansų institucijose suma yra mažiausia, ko negalima pasakyti apie paskolas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Matome, kad antrąjį pusmetį Estijos namų ūkių indėlių finansų institucijose padaugėjo 4,6 proc., tuo tarpu sumažėjo Latvijoje 0,5 proc. ir Lietuvoje 2,2 procento. Tačiau akivaizdu, kad ne kiekvienas žmogus sukaupia santaupų. Jei indėlių sumą padalintume tik santaupas turintiems žmonėms, gautume, kad santaupų turinčių žmonių Latvijoje yra santykinai mažiau negu Lietuvoje ar Estijoje, tačiau tie indėlininkai yra sukaupę kur kas didesnes sumas.“
Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius
Tai, kad gyventojų skaičius mažėja ir didėja pensinio amžiaus žmonių skaičius, turės neigiamos įtakos pensijų sistemų ir darbo rinkų tvariai plėtrai. Per ateinančius dešimt metų darbingo amžiaus žmonių skaičius gali sumažėti apie 10 proc. Latvijoje ir apie 8 proc. Estijoje ir Lietuvoje.
Dėl ekonomikos krizės ir didesnio socialinio biudžeto deficito antros pakopos pensijų fondų turtas auga lėčiau. Antrąjį 2011 metų pusmetį Estijoje antros pakopos pensijų fondų vertė buvo 1 600 eurų vienam klientui, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vertė, tenkanti vienam klientui, buvo apie 30 proc. mažesnė: 1 110 eurų Lietuvoje ir 1 080 eurų Latvijoje.
Pasak SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitiko Edmundo Rudzyčio, jei įmokos į antros ir trečios pakopos pensijų fondus išliks tokios mažos kaip dabar, būsimų pensininkų pragyvenimo lygis sulaukus pensijos gali smarkiai smukti, todėl svarbu skatinti ilgalaikį lėšų kaupimą įgyvendinant mokesčių politiką ir didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus.

Vidutiniškai kas penktas lietuvių socialinės medijos įrašas apie Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Norvegiją yra susijęs su emigracijos tema.

Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas tyrimas. Jo metu buvo analizuojami lietuvių komentarai tinklalapiuose, pasisakymai forumuose, tinklaraščiuose ir tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Minėto tyrimo metu buvo orientuojamasi į tris valstybes Didžiąją Britaniją, Ispaniją ir Norvegiją, kurios atspindi skirtingus Europos geografinius regionus. Kalbėdami apie emigraciją, vartotojai dažniausiai – t. y. 46 proc. su šia tema susijusių pasisakymų – minėjo Angliją, kuomet šiek tiek daugiau nei 30 proc. tokių pasisakymų teko Norvegijai, o 24 proc. – Ispanijai.

Apskritai Didžioji Britanija mūsų šalies socialinėje žiniasklaidoje minima beveik du kartus dažniau už Ispaniją ir Norvegiją. Anglijos paminėjimai sudaro daugiau nei 48 proc. nuo visų trijų šalių paminėjimų dalies.

Be emigracijos Lietuvos socialinės medijos vartotojai Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir Ispaniją dažniau sieja su turizmo, ekonomikos bei sveikatos apsaugos temomis.

„Vertindami skirtumus tarp valstybių pagal paminėjimų kontekstą, pastebėjome, kad Ispanija dažniau už kitas šalis siejama su turizmu ir sportu, kuomet Norvegija užima lyderio pozicijas kalbant apie ekonomikos temas“, – teigia Linas Spėčius, TNS LT komunikacijos analizės vadovas.

Anot L. Spėčiaus, socialinėje medijoje dažniausiai aptarinėti Ispanijos kurortai, Norvegijos pragyvenimo lygis bei atlyginimai ir Anglijos gydymo įstaigos bei paslaugos. Taip pat aktyviau diskutuota apie minėtų valstybių pilietybės įgijimą, studijų kainas, dokumentus socialinėms išmokoms gauti.

Aktyviausiai nuomonę apie minėtas šalis vartotojai reiškia tinklalapių komentaruose – 46 proc., forumuose – 42 proc. ir tinklaraščiuose – 10 proc. visų tirtų paminėjimų. Žymiai rečiau vartotojai apie Lietuvos emigrantus traukiančias šalis pasisako socialiniame tinkle „Facebook“ – tokių pasisakymų dalis jame sudaro tik 0,7 proc.

Tyrimas, kurio metu buvo analizuojami užsienio valstybių paminėjimai Lietuvos socialinėje medijoje, buvo atliktas 2011 m. lapkritį, pasitelkus „TNS/NewsPoint“ interneto monitoringo sistemą. Tyrime nenaudoti paminėjimai, kuriuose tiriamos šalys nurodomos kaip internete siūlomų įsigyti prekių gamintojos arba nurodoma, kad siūlomos įsigyti prekės yra įvežtos iš tiriamų šalių.

TNS LT kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

. Kita vertus, Baltijos šalių rinkos tendencijos ne ką tesiskyrė nuo Šiaurės šalių biržose fiksuotų pokyčių.

„Procesas šiek tiek priminė falstartą – investuotojai pirmame ketvirtyje vis dar bėgo į priekį, nors starto šūvio taip ir nepasigirdo. Lūkesčiai ir optimizmas atsidūrė toli priekyje prieš fundamentalius ūkio pokyčius, abejonių dėl ekonomikos augimo tvarumo vis daugėjo, todėl tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalių rinkose vyko natūrali kainų korekcija. JAV skolos problemos dar labiau pakirto tikėjimą pasaulinės ekonomikos perspektyvomis,  todėl gali būti, jog antrajame metų pusmetyje stebėsime panašų rinkų nervingumą.

Guodžia tai, kad Baltijos šalių įmonės nemažina eksporto apsukų ir tai veikia kaip draudimas nuo vidaus rinkos stagnacijos. Eksportas lėmė tai, kad vartojimo prekių indeksas „Enskilda VPI“ per pusmetį ūgtelėjo 17,2 proc., tuo tarpu pirmąjį ketvirtį sėkmingai į viršų besiropštęs mažmeninės prekybos indeksas „Enskilda MPI“ per pusmetį prarado 6,7  proc. vertės. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad šio indekso pokyčiui reikšmingos įtakos turėjo ant bankroto slenksčio atsidūrusios bendrovės „Baltika“ situacija“, – komentavo „SEB Enskilda“ Lietuva asocijuotasis direktorius Artūras Gegužis.

Pasak  jo, optimizmo dėl eksporto perspektyvų nemažina daugiau ar mažiau stabilūs Europos biržų indeksai. Per pusmetį kilo tokie svarbūs sektoriai kaip statybos ir vartojimo prekių, antrame ketvirtyje teigiamas tendencijas demonstravo mažmeninės prekybos įmonės. „Augimas nebuvo labai reikšmingas, tačiau Europos rinkoje ir vertės mažėjimas buvo mažesnis nei Baltijos ar Šiaurės šalyse. Daugiausiai prarado bankai ir laivininkystė, tačiau ir šie indeksai mažėjo vienaženkliu skaičiumi. Pažymėtina, kad visose rinkose smuko komunalinių paslaugų įmonių vertė. Tendencijas lėmė brangstantys energetiniai ištekliai, o tai, savo  ruožtu, yra pavojaus signalas ir kitiems sektoriams, kuriuos energijos brangimas veikia netiesiogiai“, – sakė A.Gegužis.

Tačiau gera naujiena yra ta, jog absoliuti dauguma sektorių ir atskirų įmonių Baltijos šalių rinkoje vis dar lieka gerokai nuvertintos, palyginti su pasirinktu atskaitos tašku – 2007 metų liepa.  Gerokai pakilo  tik chemijos, medienos ir popieriaus bei paslaugų naftos pramonei įmonės, beveik pasiekė buvusią vertę farmacijos sektoriaus indeksas „Enskilda FI“ ir telekomai (TEO LT), tačiau visi kiti dar turi daug erdvės augimui.

Latvijos paramos žemės ūkio centrui duomenimis, maisto produktų kainos pernai bemaž vienodai augo visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau tebėra mažesnės nei prieš dvejus metus.

Per praėjusius metus Lietuvoje labiausiai pabrango kvietiniai miltai (21 proc.), Latvijoje – pienas (25 proc.), Estijoje – grietinėlė kavai baltinti (58 proc.). Labiau pastebimas buvo tik jautienos be kaulo atpigimas Latvijoje (10 proc.).

Kainas skaičiuojant eurais, Vilniuje brangiausia grietinėlė kavai (0,84 euro už 200 gramų), broileriai (2,78 euro už kilogramą), kvietiniai miltai (1,56 euro už 2 kilogramus), Rygoje – 3,5 proc. riebumo pienas (0,94 euro už litrą), kiauliena be kaulo (5,81 euro už kilogramą), kiaušiniai (1,52 euro už 10), Taline – sviestas (1,46 euro už 200 gramų), sūris “Edam/Guoda” (6,80 euro už kilogramą), jautiena be kaulo (9,65 euro už kilogramą).

Vilniuje pigiausias 3,5 riebumo pienas (0,78 euro už litrą), sviestas (1,26 euro už 200 gramų), sūris “Edam/Guoda” (5,92 euro už kilogramą), kiauliena (4,81 euro už kilogramą), kiaušiniai (1,13 euro už kilogramą).

Rygoje pigiausia jautiena be kaulo (6,35 euro už kilogramą), kvietiniai miltai (1,34 euro už 2 kilogramus), duona skrudinimui (0,52 euro už 300 gramų), Taline – grietinėle kavai (0,41 euro už 200 gramų), broileriai (2,31 euro už kilogramą).