Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia visuomenės dėmesį, kad jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia ir nėra priėmusi. Svarstymai apie tokių priemokų atsiradimą galėtų prasidėti nuo 2012 m.

Diskusijos apie tokių priemokų galimybę Lietuvoje vyksta jau ne vienus metus. SAM tarp prioritetinių veiklos uždavinių yra numačiusi siekius mažinti korupciją sveikatos sistemoje išgyvendinant neoficialius mokėjimus ir didinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą. Viena iš galimų priemonių šiuos uždavinius įgyvendinti gali būti vieningos priemokų sistemos reglamentavimas. Tačiau tai sudėtingas kompleksinis, galimai su Konstitucijos keitimu susijęs sprendimas, kuriam priimti ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas.

SAM atkreipia dėmesį, kad šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojanti galimybė gauti papildomas paslaugas už tai papildomai susimokant nėra susijusi su vieninga priemokų sistema. Iš privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų, papildomas mokestis gali būti imamas tik šiais konkrečiais atvejais:

• jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis susimoka faktinių ir bazinių kainų skirtumą;

• jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jis apmoka pats;

• jei pacientas pageidauja be šeimos gydytojo siuntimo gauti specialisto konsultaciją;

• jei konsultacijai pas specialistą siunčia privačiai dirbantis gydytojas be sutarties su teritorine ligonių kasa.

Egzistuoja paslaugų sąrašas, kuomet visi pacientai visuomet privalo mokėti už suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, už nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu, hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimus, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis) bei implantavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį į pastaruoju metu augančią neigiamą tendenciją, kuomet vaistų pardavėjai neetiškai pasinaudodami lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais, rengia teatralizuotas apmokamas viešųjų ryšių akcijas per kurias daro tiesioginį spaudimą valstybinėms institucijoms, kad būtų priimti jų verslui palankūs sprendimai.

Neetiškomis viešųjų ryšių akcijomis daromas tiesioginis spaudimas valstybinėms institucijoms, siekiant ne pacientų gerovės, o dar didesnių pelnų savo verslui. Tokias viešas akcijas rengia ne patys vaistų pardavėjai, o nusamdytos profesionalios viešųjų ryšių bendrovės, kurios organizuoja teatralizuotus vaidinimus, o jiems fiksuoti taip pat už pinigus perka žiniasklaidą.

SAM ragina visuomenę, medikus, žiniasklaidą, verslą pristatant bei vertinant su ligomis ir jų gydymu susijusias problemas būti atsakingais, kritiškais ir etiškais.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad yra atvira dalykinėms diskusijoms ir jai vienodai rūpi kaip padėti visiems sveikatos problemų turintiems gyventojams, tačiau tikrai nepasiduos neetiškam, neretai su elementariu žmogiškumu prasilenkiančiam vaistų pardavėjų šantažui.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys kreipėsi į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą prašydamas išnagrinėti galimybę sugrąžinti medicinos įstaigų finansavimą į 2009 m. lygį – t.y. iki 0,89 lito padidinti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę.

“Atlikta analizė rodo, kad balo sugrąžinimas į 2009 m. lygį yra ekonomiškai, socialiai ir finansiškai pagrįsta būtinybė. Nuo šių metų pradžios ypač sumažinus paslaugų bazinių kainų balo vertę labai komplikavosi daugelio medicinos įstaigų darbas – išaugo įstaigų įsiskolinimai, kilo grėsmė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui bei kokybei”, – teigia Raimondas Šukys.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo PSDF sukūrimo iki 2008 m. sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė buvo 1 litas, 2009 m. ji buvo sumažinta iki 0,89 lito, o 2010 m. – iki 0,81 lito.

Beje, Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės derinimui pateiktame 2011 m. biudžete yra numačiusi, kad kitąmet sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė turėtų būti padidinta iki 0,92 lito.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepajėgi užtikrinti viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms pagal panaudos sutartis perduoto turto tinkamo valdymo ir naudojimo, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Anot jos, tai rodo kontrolierių atlikto audito metu nustatyti turto pardavimo ir nurašymo pažeidimai.

Ministerijos apskaitos duomenimis, jos turtas vertinamas daugiau nei 1 mlrd. litų, bet didžioji jo dalis – 994 mln. litų – pagal panaudos sutartis perduota naudoti 270 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, auditas SAM atskleidė daug valstybės turto valdymo problemų – ji ne tik netinkamai prižiūrėjo didelės vertės valstybės turtą, bet ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų skirstė lėšas viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtu sprendimu sveikatos apsaugos ministras įpareigotas reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Prieš trejus metus Valstybės kontrolė rekomendavo visą ministerijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir spręsti klausimą dėl nenaudojamo nekilnojamojo ilgalaikio turto.

Šiemet valstybiniai auditoriai rekomendavo organizuoti sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nekilnojamojo turto inventorizaciją ir, esant neatitikimų, imtis reikiamų priemonių.

Valstybiniai auditoriai ministerijai turėjo priekaištų ir dėl netinkamo valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Nustatyta, kad neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų, ministerija pagal sutartis įvairioms asociacijoms, viešosioms įstaigoms ir uždarajai akcinei bendrovei paskirstė 364 tūkst. litų paslaugoms įsigyti, projektams, konferencijoms ir renginiams finansuoti.

Dar beveik 52 tūkst. litų, nesilaikant Sveikatos sistemos įstatymo, ministro įsakymu buvo skirta sveikatinimo veikloje dalyvaujančioms viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondui.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimto sprendimo reikalavimus ministerija įpareigota įvykdyti per 90 kalendorinių dienų.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose Sveikatos sistemos plėtros 2010-2015 metų metmenyse numatytas siekis įstatymu įtvirtinti pareigą darbdaviams per metus suteikti darbuotojams vieną laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Tarp numatomų priemonių – ir užmojis įteisinti galimybę privačioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, dirbančioms pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, naudotis valstybei ar savivaldybės priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu panaudos teise.

Taip pat ketinama reglamentuoti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, tobulinti vaistinių preparatų reklamos reikalavimus, siekiant užtikrinti neklaidinančią ir objektyvią reklamą, skatinančią racionalų vaistinių preparatų vartojimą.

Šio ir kitos priemonės bus teikiamos tvirtinti Vyriausybei, o po to – ir Seimui.

Pagal dokumento projektą, numatoma sudaryti vienodas konkurencines veiklos ir atsakomybės sąlygas visiems šeimos gydytojams, nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros įstaigos nuosavybės formos, diegti įvairias viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formas bei mažinti verslo plėtrą ribojančias sąlygas sveikatos priežiūros sektoriuje.

Per penkmetį numatoma įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo planą, pagal kurį “aukščiausio sudėtingumo lygio sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos universitetų ir respublikos ligoninėse, o regiono ir rajono lygmens ligoninėse pacientai laiku gautų kitas reikalingas, saugias ir kokybiškas paslaugas”.

Siekaint gerinti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarką, planuojama įdiegti be kaltės padarytos žalos atlyginimo modelį.

Gyventojų atsakomybę už savo sveikatą numatoma ugdyti, be kita ko, vykdant mokestinę politiką, skatinančią sveiką gyvensena be sveikatą žalojančių nuo asmens priklausančių veiksnių.

Tarp planų – ir papildomojo (savanoriško) sveikatos draudimo įvedimas. Jis esą laiduotų pacientams privalomojo sveikatos draudimo neapmokamų paslaugų kompensavimą ir papildomus finansinius išteklius sveikatos sistemai finansuoti bei būtų priemonė išvengti neoficialių mokėjimų.

Metmenyse iškeltas siekis, kad valstybės išlaidos sveikatos apsaugai pasiektų ES šalių vidurkį.

Per 2009-2010 metus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 10 procentų, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tuo ji neigia premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, kad taupymas viešajame sektoriuje esantis mažesnis privačiame sektoriuje dėl neva nemažintų medikų atlyginimų.

SAM duomenimis, per 2009-2010 metus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o sistemą finansuojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 14,5 procento.

“Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo pat metu šalies gydymo įstaigoms brango šildymas, elektra, vaistai ir medicinos priemonės, o taupymo režimu gyvenanti valstybė pirmąkart istorijoje sumažino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą”, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak pranešimo, vidutinis gydytojo atlyginimas šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų sausiu, sumažėjo 13,6 proc. arba 476 litais. 2009 metų sausį vidutinis gydytojo atlyginimas buvo 3500 litų, 2010 metų sausio mėnesį – 3024 litai.

Atitinkamai už tą patį laikotarpį vidutinis slaugytojo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. arba 212 litų. 2009 metų sausį vidutinis slaugytojo atlyginimas buvo 2045 litai, 2010 metų sausį – 1833 litai.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vidutiniškai viso sveikatos priežiūros įstaigose dirbusio personalo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. – nuo 2181 litų pernai sausį iki 1955 litų šių metų sausį.

Premjeras A.Kubilius šią savaitę duodamas interviu Žinių radijui pareiškė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

Tokiu Vyriausybės vadovo pareiškimu pasipiktino ir švietimo darbuotojai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija penktadienį priminė, kad mokytojų atlyginimas mažėjo sumažinus bazinę mėnesinę algą, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio mėn. patikrino 36 vaistines (tarp jų – 17 vaistinių tinklams nepriklausančių) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tyrimas atskleidė, kad dauguma vaistinių nevykdo LR teisės aktų – ne tik nesumažino vaistų antkainių, o juos dar net padidino.

VVKT tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo. Daugiausia pažeidimų ir labiausiai „užkelti“ prekybos antkainiai buvo nustatyti šiose tikrintose vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“), Didlaukio 80A, Vilnius – 97% (28 iš 29) tikrintų vaistinių preparatų buvo taikyti didesni mažmeninės prekybos antkainiai, negu leidžia Vyriausybės nutarimas; UAB ,,Skalvė” ir Co, Donelaičio 70D–42, Kaunas – 71% (17 iš 24); UAB „Rovifarma“ vaistinė, Liepojos 49, Klaipėda – 46% (12 iš 26), UAB ,,Eurovaistinė”(prekinis ženklas ,,Eurovaistinė”), Savanorių pr. 68, Vilnius – 38% (11 iš 29).

“Visoms vaistinėms VVKT nurodė trūkumus pašalinti per 5 dienas. Jeigu vaistinėse ir po 5 dienų nebus taikomi teisės aktais nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai, VVKT, vadovaudamasi Farmacijos įstatymu, stabdys vaistinių veiklos licencijų galiojimą”, – teigia ministras R. Šukys.