Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad Lietuvoje nesudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio, o dėl su triukšmu susijusių ES direktyvų nepaisymo Lietuvai gali būti pradėta ES teisės pažeidimo procedūra ir taikomos sankcijos.
Paaiškėjo, kad nors Lietuva yra įpareigota iki birželio 30-osios sudaryti strateginius triukšmo žemėlapius, jų sudaryti kol kas neįmanoma, nes savo darbo neatliko nei Susisiekimo ministerija, nei atskiros savivaldybės.
Susisiekimo ministerija bei jai pavaldžios Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinė geležinkelio inspekcija vis dar neįgyvendinusios penkių triukšmo valdymo priemonių. Taip pat paaiškėjo, kad triukšmo valdymo duomenis Triukšmo prevencijos tarybai kasmet pateikia ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos, privalančios tokius duomenis pateikti.
Keturių triukšmo valdymo priemonių neįgyvendino ir Sveikatos apsaugos ministerija, todėl nežinoma triukšmo prevencijos priemonių taikymo praktika savivaldybėse ir triukšmo lygis visoje šalyje prie mokyklų, ligoninių ir tose vietose, kur būtina mažinti triukšmą.
Net nuo 2008 m. iš aštuonių audituotų savivaldybių kompensuotų priemonių triukšmui mažinti prie mokyklų ir darželių iki šiol neįrengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų bei Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės, o triukšmo prevencijos zonų nepatvirtino Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų bei Jonavos, Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Tyliųjų gamtos zonų nenustatė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Ukmergės ir Radviliškio rajonų savivaldybės, o tyliųjų viešųjų zonų nenustatė Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.
Be to, iki šiol nereglamentuoti ir daugiau nei pusės savivaldybių veiksmai vykdant triukšmo, kylančio atliekant statybos ir remonto darbus, kontrolę.