Nepaisant Lietuvos ir Lenkijos premjerų draugiškų pokalbių ir dvišalės Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų grupės darbingų posėdžių Druskininkuose ir Varšuvoje, Vilniuje vis tiek mitinguose laužomos ietys dėl naujojo Švietimo įstatymo.

Lenkų organizacijų sukviestame mitinge prie Seimo penktadienį susirinko apie 5 tūkst. protestuojančiųjų. Pagrindinį nepasitenkinimą sukėlė Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis.
Tačiau ar tikrai lenkai turi pagrindo piktintis Lietuvos švietimo politika jų atžvilgiu? Už Lenkijos ribų gyvena apie 10 mln. lenkų. Kur kas daugiau nei Lietuvoje jų gyvena Vokietijoje, kur lenkų tautinė mažuma siekia 2 mln., tačiau ten valstybinių lenkiškų mokyklų apskritai nėra. Baltarusijoje, Ukrainoje lenkiškų mokyklų vos dvi. Tad keista, bet lenkai protestus Lietuvoje ir triukšmą Briuselyje kelia būtent dėl švietimo lenkų kalba padėties Lietuvoje, kuriai neprilygsta jokia kita pasaulio valstybė. Unikalus atvejis: vienintelėje Lietuvoje ne tėvynėje gyvenantys lenkai gimtąja kalba gali mokytis nuo darželio iki universiteto, Lietuvos valstybė išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų tinklą. 2010–2011 m. iš 1321-os bendrojo lavinimo mokyklos Lietuvoje su mokomąja lenkų kalba – 56, rusų k. – 36, baltarusių k. – 1. Dar 44 mokyklos mišrios: lietuvių ir rusų (18), lietuvių ir lenkų (12), rusų ir lenkų (10), lietuvių, rusų ir lenkų (4). Kitakalbės mokyklos Lietuvoje sudaro 10,2 proc. visų mokyklų.
Beje, tokių mokyklų, kur visi dalykai būtų mokomi tautinės mažumos kalba, nėra ir pačioje Lenkijoje. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tikisi, kad po dvišalių derybų ir Lenkijos lietuvių švietimo reikalai priartės prie tokių standartų, kokius Lietuvoje turi lenkai.

Lenkiškų mokyklų skaičius Europoje ir JAV
Šalis    Gyvena lenkų (mln.)    Veikia lenkiškų mokyklų
JAV    10    0
Vokietija    2    0
Brazilija    1,8    0
Prancūzija    1    0
Ukraina    1    2
Didžioji Britanija    0,5    0
Baltarusija    0,4    2
Lietuva    0,2    82
Čekija    0,06    36
Latvijoje    0,06    5
Rusija    0,3 mln.    0
Pastaba: kai kuriose valstybėse veikia sekmadieninės lenkų mokyklos arba vaikai mokosi kitakalbėje mokykloje lenkų kalbos kaip vieno iš mokomųjų dalykų.
Šaltinis: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lenkijos tautos edukacijos ministerija

Būsimas Rusijos ir Lenkijos prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) susitikimas bus dar vienas teigiamų pokyčių Maskvos ir Rusijos santykiuose etapas, mano Politikos technologijų centro viceprezidentas Aleksejus Makarkinas.

“Proveržis Rusijos ir Lenkijos santykiuose buvo pasiektas pernai balandį, kai mūsų premjeras ir Lenkijos valstybės vadovas aplankė Katynę, padėjo gėlių prie memorialo. Lenkus sujaudino Rusijos užuojauta dėl lėktuvo katastrofos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis). Ir šis proveržis buvo įtvirtintas pernai per D.Medvedevo vizitą į Varšuvą”, – pareiškė A.Makarkinas penktadienį agentūrai “Interfax”.

“Prezidentų susitikimas Smolenske, be abejo, turi tapti kitu santykių gerinimo etapu. Svarbiausia, kad ši konstruktyvių santykių tendencija išliko”, – sakė politologas.

A.Makarkino nuomone, Rusijos ir Lenkijos užmezgė gana efektyvų tarpusavio ryšį, kuris leidžia tikėtis, kad bus tęsiamas santykių tarp abiejų valstybių gerinimo kursas.

“Svarbu, kad tęsiamas dialogas, kuris, mano nuomone, gana sėkmingai palaiko abu prezidentai. Pernai Medvedevo vizitas į Varšuvą buvo labai sėkmingas”, – pažymi ekspertas.

Pasak A.Makarkino, tam tikri Rusijos ir Lenkijos nuomonių skirtumai klausimais, susijusiais su Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa pernai, yra darbiniai, ir dvišaliai ryšiai parodė, kad šie klausimai išsprendžiami.

“Lėktuvo katastrofa – dramatiška. Mes turime klausimų lenkams, o lenkai mums. Pavyzdžiui, mūsų prokuratūra mano, kad Lenkija nedavė atsakymo į visus klausimus, kuriuos uždavė Rusijos pareigūnai, atlikdami tyrimą. Yra nesutarimų, bet jų bet kuriuo atveju būtų buvę”, – sakė politologas.

Jo nuomone, Lenkijai grynai psichologiškai sunku priimti realybę, kad dėl lėktuvo katastrofos kalti jų KOP karininkai.

“Tai psichologiškai jiems sunku pripažinti. Tačiau kažkokius Rusijai priešiškus pareiškimus, akivaizdžiai angažuotus, daro tik dalis Lenkijos visuomenės, simpatizuojanti opozicinei partijai “Įstatymas ir teisingumas”, – pažymi ekspertas.

“Tuo tarpu kitos politinės jėgos, sudarančios valdančiąją koaliciją, elgiasi korektiškai ir santūriai. Todėl aš manau, yra gera galimybė svarstyti visus sudėtingus klausimus”, – sakė A.Makarkinas.