"Veido" archyvas

Grupelė jaunų savanorių pasišovė sutvarkyti Santariškių klinikų Vaikų skyriaus kiemą ir ieško rėmėjų – įmonių ar pavienių asmenų – galinčių paremti projektą “Sveikime kartu” pinigais, augalais ar savo rankomis.

Viena projekto dalyvių Jovita Bareikytė teigia, kad Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų skyrius teikia puikią medicininę pagalbą, tačiau jo lauko aplinka yra mažai prižiūrima ir tvarkoma – savivaldybė negali tam skirti pakankamai lėšų. “O juk sirgdami vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia palatose ir dabar net neturi kur įkvėpti gryno oro, pasimėgauti saulės šiluma, pasigrožėti sutvarkyta aplinka”, – susirūpinę savanoriai.

Todėl jie nori iki liepos 27 d. sutvarkyti 2,7 ha ploto ligoninės kiemą – pasėti čia veją, pasodinti medžių, krūmų, gėlių, pastatyti suoliukų. Aplinka bus tvarkoma pagal savanorės kraštovaizdžio architektės Malgožatos Koševskos parengtą projektą. Kitas projekto rėmėjas sostinės “Nesė pramogų bankas” suteikė savo patalpas paramos koncertui, kuris bus surengtas liepos 13 d. Savanoriai taip pat dėkingi jau prisidėjusioms bendrovėms “Sveikas žmogus”, “Rekesa”, “Lauko gėlininkystės bandymų stotis”, “Želmita”, “Rudista” ir V.Bartoševič ūkiui.

Norintys taip pat paremti “Sveikime kartu” iniciatyvą gali kreiptis į J.Bareikytę telefonu 8 615 27 455 arba el.paštu jovita.bareikyte@gmail.com

BFL

Onkologijos sistemos pertvarkos gairės ims ryškėti tik rudenį, kai bus aiškūs teismų sprendimai dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizacijos, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys.

Šiuo metu, pasak Seimo komiteto vadovo, akivaizdu viena – institucijoms nesusitariant, koks turėtų būti onkologijos tyrimų ir gydymo sistemos modelis, kenčia pacientai.

Penktadienį ŠMKK surengė įstatymo projekto, kuriuo siūloma kurti Nacionalinį vėžio institutą, klausymus.

“Vyksta teisminis procesas ir jis nukeltas į spalį, vadinasi, iki to laiko jokie juridiniai veiksmai, susiję su struktūriniais pokyčiais, negali vykti, kol nėra teismo galutinio verdikto arba neatsiimtas ieškinys. Tokia yra realybė. Kur kas svarbesnis momentas, kad vyksta institucinės savigynos scenarijų realizavimas, o pacientas dėl to neturi kentėti, nors labai aiškiai paliudijo klausymų dalyviai, kad dėl tarpinstitucinių nesusikalbėjimų ir aiškios sistemos nebuvimo dažnu atveju kenčia pacientas”, – po klausymų žurnalistams sakė V.Stundys.

Vyriausybė 2010 metų pradžioje yra priėmusi nutarimą, kad dabartinis Vilniaus universiteto Onkologijos institutas turi būti padalytas į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Ligoninės steigėjo teisės privalo būti perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai, o Lietuvos onkologijos instituto steigėjo teisės – Švietimo ir mokslo ministerijai. Šį nutarimą Onkologijos institutas apskundė teismams, ir jo reorganizavimo procesas įstrigo.

Tuo metu “darbietė” Dangutė Mikutienė pasiūlė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pagrindu steigti Vyriausybei pavaldų Nacionalinį vėžio institutą, kuris vykdytų ir mokslinę veiklą, ir gydytų ligonius. Jame būtų tvarkomas Vėžio registras, teikiama metodologinė, metodinė ir kita pagalba vėžio kontrolės klausimais.

Įstatymui dėl instituto steigimo Seime po pateikimo buvo pritarta, šiuo metu jis svarstomas komitetuose, penktadienį surengti klausymai – proceso dalis.

Klausymuose dalyvavusiųjų nuomonės varijavo nuo siūlymų palikti esamą padėtį, atsisakant VU Onkologijos instituto reorganizavimo, iki raginimų kuo skubiau steigti Nacionalinį vėžio institutą.

Lietuvos mokslo tarybos atstovas Limas Kupčinskas pabrėžė, kad taryba pasisako už dabartinį modelį, o siūlymą steigti atskirą Nacionalinį vėžio institutą vertina skeptiškai.

“Mokslo taryba palaiko institutų integracijos į universitetus modelį, ir šiuo metu Onkologijos institutas tikrai labai gerai integruotas į VU. Naujas modelis siūlo atsiskyrimą nuo VU, ypač moksliniu pagrindu, ir jis kelia didelių abejonių. Mokslo tarybai neaišku, kuo bloga dabartinė situacija, kai VU Onkologijos institutas sėkmingai dirba būdamas integruotas savo administraciniais ir finansiniais principais su VU”, – kalbėjo L. Kupčinskas.

“Šiuolaikinės Lietuvos ir tarptautinės mokslo tendencijos rodo, kad efektyviausi mokslo rezultatai pasiekiami, kai mokslo institutai būna integruoti su universitetais, kur siauros specialybės, pavyzdžiui, onkologai, gali bendradarbiauti su fizikais, chemikais, biotechnologais”, – sakė LMT atstovas.

Jo žodžiais, Nacionalinio vėžio instituto kaip nepriklausomo mokslinio instituto sukūrimas “prasilenkia su mokslo vystymosi tendencijomis”.

Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys tvirtino, kad šiuo metu onkologijos nepasidalijančios institucijos kiekviena gina savo interesus, tuo metu pacientai likę nuošalyje.

“Kiekviena institucija šiuo klausimu turi savo interesą, ir neinama ta linkme, kad būtų susitarta padaryti, jog žmogui būtų naudinga. Užtat ir išėjome iš šito pasitarimo be nieko ir atidedame viską rudeniui”, – sakė G. Žižys.

Jis tvirtino remiantis iniciatyvą “instituto pagrindu kurti klasterį, kas pasaulyje yra moderniausia inovacijų, mokslo sintezės ir praktikos prasme”.

Dabartinė padėtis, pasak jo, situacija nepatenkinama, o “Ligonių kasų ir ministerijos požiūris, atrodo, yra toks, kad onkologiją reikia sunaikinti”.

2009 metų gruodį Seimas buvo priėmęs nutarimą dėl Nacionalinio vėžio instituto įkūrimo, tačiau jis iki šiol neįgyvendintas. Dabar instituto įkūrimą mėginama paskubinti priimant specialų įstatymą.

Kasmet pasaulyje užregistruojama per 11 mln. naujų piktybinių navikų, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet vis didės, ir 2030 metais šia liga pasaulyje kasmet susirgs daugiau nei 15 mln. žmonių.

Nors sostinės Santariškių medicinos miestelio teritorijoje jau matyti iškilusios naujo milžiniško pastato sienos, statybų pabaiga numatyta tik po metų. Planuojama, kad į šį pastatą persikels Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių akušerijos ir ginekologijos klinika, kuri dabar glaudžiasi buvusios “Raudonojo kryžiaus” ligoninės pastate.

Turto bankas į naująjį pastatą ketina investuoti apie 50 mln. Lt. Už tai jam atiteks “Raudonojo kryžiaus” ligoninės pastatai ir sklypas. Tai antrasis įgyvendinamas projektas iš dar 2005 m. suplanuotos Santariškių medicinos miestelio plėtros plano, inicijuoto Santariškių medicinos įstaigų asociacijos, kuriai priklauso vienuolika įstaigų. Onkologijos centras jau perkėlė mokslo padalinį iš Užupio.

Pagal minėtą planą į Santariškes turėjo persikelti daugelis VU įstaigų, visų pirma Vaikų ligoninės bei Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės padaliniai, kurie dabar išsimėtę po visą miestą. Be to, į medicinos miestelį turėjo atsikraustyti VU Medicinos fakultetas, Lietuvos medicinos biblioteka bei VU ligoninės Žalgirio klinika.

Manyta, kad viso medicinos miestelio projektas atsieitų apie 500 mln. Lt. Jis būtų finansuojamas pagal tokį pat modelį, kaip ir Akušerijos bei ginekologijos klinikos statyba.

Projektą buvo numatyta įgyvendinti iki 2013–2015 metų, tačiau pradėjus apskričių reformą jis buvo sustabdytas, nes nuspręsta visas Santariškių įstaigas sujungti į vieną. Šis procesas turėjo prasidėti liepos 1 d., tačiau kol kas prie Vaikų ligoninės prijungtos tik dvi sanatorijos “Pušelė” ir “Saulutė”. Kiti darbai įstrigo, nes jiems visų pirma nepasirengta, be to, laukiama teismo sprendimo dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto – ar gydymo padalinį atskirti nuo mokslo.

Pasak Santariškių medicinos įstaigų asociacijos administratoriaus Aurimo Jaskonio, Santariškių medicinos miestelio kūrimo tikslas – užtikrinti kokybiškas paslaugas ne tik miesto bei šalies, bet ir kitų Baltijos šalių žmonėms. Ligoniai vienoje vietoje gautų visas paslaugas, būtų sutelktas ir kvalifikuotas personalas, ir modernios technologijos. Taip pat būtų sutaupoma nemažai lėšų, mat būtų galima koncentruotai pirkti kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, maitinimo, skalbimo, sterilizavimo. Sumažėtų išlaidos ir pastatams išlaikyti.