Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pripažįsta, kad problemų dėl ambasadose Airijoje sudarytų santuokų pripažinimo greitai išspręsti nepavyks.

“Ambasadose jau sutuoktų porų situacija Airijos institucijų suvokiama kaip problema, kuri bus deramai nagrinėjama ir sprendžiama. Airijos vyriausybė yra susirūpinusi šiuo klausimu, tačiau jis yra labai sudėtingas, ir jo sprendimo paieškos užtruks”, – BNS situaciją komentavo pranešė ministerija.

URM sako klausimą dėl Lietuvos ambasadoje Dubline sudarytų santuokų nepripažinimo Airijoje kelianti aukščiausiu lygiu. Lietuvos ambasadorius Vidmantas Purlys aptarė šį klausimą su Airijos socialinės apsaugos ministru, kuris pranešė, kad Airija ir toliau nepripažins ambasadose registruojamų santuokų.

Gegužę su vizitu Airijoje viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į šios šalies premjerą dėl galimybės šioje šalyje pripažinti teisėtomis tas santuokas, kurios yra registruojamos Lietuvos konsulinėse atstovybėse.

Kovo pradžioje Airija, kurioje yra gausi lietuvių bendruomenė, informavo, jog užsienio ambasadų Airijoje įregistruotos santuokos nėra pripažįstamos Airijoje kaip teisėtos, nes vadovaujantis Airijos teisės aktais konsuliniai pareigūnai nėra priskiriami prie įgaliotų pareigūnų, galinčių tuokti Airijoje.

Šios šalies pareigūnai ne kartą yra patvirtinę, jog nagrinėja, kaip padėti santuokas atstovybėse įregistravusioms poroms, tačiau tai sudėtingas klausimas, reikalaujantis Airijos teisės aktų keitimo.

Nuo kovo 10-osios Lietuvos ambasada Airijoje laikinai nebepriima naujų prašymų registruoti santuokas ambasadoje. Anot URM, jei santuokų pripažinimo problema nebus išspręsta, santuokos ambasadoje Dubline negalės būti registruojamos.

Lietuvos atstovybės užsienyje turi teisę registruoti santuokas nuo 2008-ųjų liepos 1-osios. Lietuvos ambasadoje Airijoje 2008-2010 metais įregistruotos 145 santuokos.

80 proc. pastaraisiais metais Lietuvoje kartu pradedančių gyventi porų bendro gyvenimo pradžioje nesituokia, o gyvena kohabitacijoje – būna sugyventiniai, rodo tyrimas.

Tokį skaičių Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovė Aušra Maslauskaitė antradienį spaudos konferencijoje įvardijo pristatydama tyrimo “Kartų ir lyčių tyrimas” rezultatus.

Pasak jos, tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos kūrimo modelis Lietuvoje pasikeitė.

“Nuo 1970 metų gimusios kartos vis dažniau partnerystę pradeda kohabitacija. (…) Šiuo metu 80 proc. visų kiekvienais metais sudaromų pirmų partnerysčių yra kuriamos ne santuokos, bet kohabitacijos arba sugyvenimo pagrindu. Lūžio taškas įvyko apie 1998-2000 metus, kai kiekvienais metais sudaromų partnerysčių, kuriamų santuoka ir kohabitacija sudarė po 50 proc. Tėvų kartoje šie rodikliai buvo apie 15 proc., o senelių kartoje apie 5-8 proc.”, – sakė sociologė.

Šie pokyčiai pasak jo, negali būti siejami tik su praėjusių 20 metų veiksniais.

“Jei žiūrėsime per visą laikotarpį iki 1990 metų, kohabitacijos procesas kaip pirmų partnerysčių procesas plito lėtai, bet plito nuosaikiai. Tai reiškia, kad mes į nepriklausomybę atėjome su jau pradėjusiu kisti šeimos modeliu. Labai dažnai mėgstama tai nurašyti kažkokioms Vakarų įtakoms, vis tik dažniau reikėtų pasižiūrėti į situaciją, kurią mes turime ir paveldėjome”, – sakė A.Maslauskaitė.

Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2006 metais, jo metu apklausti 10 tūkst. 18-79 metų respondentų, gimusių 1927-1988 metais. Tyrimą, kurio respondentams reikėjo užpildyti 60 puslapių anketą, rėmė Mokslo ir studijų fondas, inicijavo Jungtinės Tautos.