Numačiusi baudas už homoseksualių santykių propagavimą, Lietuva pažeistų tarptautinę ir Europos Sąjungos (ES) teisę, tvirtina Teisingumo ministerija.

“Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek ES teisės aktams”, – rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Dokumente teigiama, kad siūlomos pataisos taip pat prieštarauja Lietuvos konstitucinėmis nuostatoms ir yra diskriminacinės asmenų seksualinės orientacijos pagrindu.

Projektą parengusi Teisingumo ministerija siūlys Vyriausybei pateikti neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto, kuris numatytų, jog “viešas homoseksualių santykių propagavimas užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų”.

Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, kad jis būtų priimtas, reikia dar dviejų balsavimų. Lietuva dėl projekto jau sulaukė tarptautinės kritikos, jį pasmerkė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto autorius parlamentaras Petras Gražulis tvirtina, kad priėmus įstatymą būtų uždraustas jaunimui kenksmingos informacijos skleidimas, įskaitant homoseksualų eitynes. Aiškinamajame rašte Seimo narys teigia, kad “baudžiama būtų ne už kitokią seksualinę orientaciją, bet tik už visuomenės dorovei prieštaraujančių kitų seksualinių orientacijų propagavimą”.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį žurnalistams sakė, kad įstatyme ir jį lydinčiuose dokumentuose painiojamos sąvokos, neaiškus įstatymo tikslas.

Ministras sakė remiantis šeimos vertybių gynimą, tačiau nemano, jog P.Gražulio siūlymai riboti viešus renginius kaip nors su tuo susiję.

“Esu visiškai palaikantis, kai kalbama, kad visuomenėje yra tam tikros vertybės, yra šeimos vertybės, ir jos turi būti ginamos. Manau, kad yra absoliučiai nenormalu, kai žmonės baidosi kaimynų didelių šeimų – pagal apklausas, tai vyksta”, – sakė R.Šimašius.

“Tačiau man visiškai nesuprantama, kuo, sakykime, piketai ar demonstracijos, išreiškiantys vienokį ar kitokį požiūrį, su kuriuo ne visi iš mūsų sutinkame, kuo tai susiję su vertybių saugojimu ar gynimu”, – pridūrė ministras.

Teisingumo ministerijos parengtame dokumente rašoma, kad neaiški įstatymo projekte vartojama “viešo propagavimo” sąvoka, neaptarta, ką ji apima ir už kokias konkrečias veikas turėtų būti baudžiama.

Projekte minimi diskriminaciją draudžiantys tarptautiniai teisės aktai – Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Ministerija pabrėžia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybės turi pareigą užtikrinti teisę į įvairius taikius viešus nuomonės reiškimo būdus, taip pat ir demonstracijas, nepaisant to, kad ta nuomonė gali būti erzinanti, šokiruojanti ar net įžeisti asmenis, manančius kitaip.

Be to, nurodoma, kad pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją, kurioje valstybės įpareigojamos užtikrinti seksualinėms mažumoms galimybes veiksmingai įgyvendinti jų teisę į saviraiškos laivę ir teisę į taikius susirinkimus.

Ministerija pabrėžia, kad Lietuvai ratifikavus ES Lisabonos sutartį, tapo privaloma laikytis ES pagrindinių teisių chartijos, kuri draudžia bet kokią diskriminaciją, įskaitant dėl seksualinės orientacijos.

“Įstatymo projekte siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, nustatantys administracinę atsakomybę už viešą homoseksualių santykių propagavimą, prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams, tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėms nuostatoms ir laikytini diskriminaciniais asmenų seksualinės orientacijos pagrindu”, – rašoma dokumente.

Klausimas dėl Lietuvos Seime svarstomo įstatymo projekto turėtų būti iškeltas ir šį mėnesį vyksiančioje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, kur savo poziciją turėtų išdėstyti ir Europos Komisijos atstovas.

Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu ištiko katastrofa, pareiškė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Pirmadienį paskelbtame interviu dvi kadencijas šalies vadovu buvęs V.Adamkus teigė, kad Lietuva “persistengė”, “mėgindama patikti” Aleksandrui Lukašenkai, kuris po prezidento rinkimų dėl susidorojimo su opozicija praeitą mėnesį sulaukė griežtos Vakarų kritikos.

“Mūsų užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu ištiko katastrofa”, – interviu “Lietuvos rytui” sakė V.Adamkus.

“Manau, akivaizdžiai persistengėme, mėgindami patikti Aleksandrui Lukašenkai. Gyrėmės, kad Baltarusijoje atradome kone naujų santykių aukso kasyklas, bet po kelių savaičių žadėtą auksą pakeitė iliuzijas sutvatinusios guminės lazdos. Vakarų šalys nustėro, o mes tiesiog apsijuokėme”, – kalbėjo prezidentas.

1998-2003 ir 2004-2009 metais Lietuvos prezidentu buvęs V.Adamkus taip pat sakė skaudžiai išgyvenantis, kad įtampa atsirado tarp Lietuvos ir Lenkijos.

“Ankstesnį dešimtmetį galime drąsiai vadinti mūsų šalių bendradarbiavimo auksiniu laikotarpiu. Dabar akivaizdžiai ima byrėti mūsų draugystės pamatai, kuriuos taip nuosekliai stengėmės stiprinti. Man net sunku suprasti, kodėl taip atsitiko”, – teigė V.Adamkus.

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka sulaukė daug Vakarų kritikos, kai milicija Minske išvaikė dešimtis tūkstančių demonstrantų, protestavusių prieš rinkimų rezultatus, taip pat sulaikė daugiau nei 600 žmonių.

Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad A.Lukašenka laimėjo triuškinama persvara, surinkęs beveik 80 proc. balsų, tačiau Vakarai teigia, kad rinkimai nebuvo demokratiški.

V.Adamkų prezidento poste pakeitusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su A.Lukašenka buvo susitikusi dukart – 2009 metų rugsėjį Vilniuje ir pernai spalį Minske.

"Veido" archyvas

Atrodo, kad esate ištekėjusi šimtą metų, nes vyrą pažįstate kaip nuluptą, pilve nustojo plazdenti drugeliai, priaugote svorio, pamėgote serialus, nejaučiate poreikio dėl artimo žmogaus verstis per galvą… Tai ką daryti – negi skirtis?

Noriu skyrybų?!

Kiekvieną dieną toks pat rytas ir vakaras, puikiai žinote, ką veiksite šiandien, rytoj, po savaitės, įtariate, kaip elgsis ir ką sakys antroji pusė, laukiate nesulaukiate iš jo staigmenų, kuriomis džiugindavo santuokos pradžioje, negirdite komplimentų – gyventi pasidarė taip neįdomu, kad net kaukti norisi. Juk ištekėjote už žmogaus su polėkiu, todėl buvote tikra, kad ko jau ko, bet rutinos tikrai išvengsite. Deja… Dabar vakarais girdite ne: “Pasiilgau”, “Gal eikime pasivaikščioti”, o “Ša, tyliai, žiūriu žinias”, ir “Ir vėl spintos durys neuždarytos”, “Kur nukišai mano kojines?” ir t.t. Nieko nuostabaus, kad vis dažniau susimąstote apie skyrybas – esą kovos su kasdienybe neįmanoma laimėti. Pala, o ar bandėte? Juk puikiai žinote: kad namie būtų šventė, reikia jūsų abiejų pastangų, vienas lauke ne karys.

Jausmai jaučiami skirtingai

Manote, kad rutina jus įveikė? Nesikrimskite taip labai – patikėkite, ji pasibeldžia net į beprotiškai vienas kitą mylinčių žmonių širdis. Juk ne visi turi tiek energijos, kad galėtų kasdien žavėti, stebinti, džiuginti, palaikyti… Be to, žmonės skirtingi – vieni jaučiasi mylimi, kai gulasi į rožių žiedlapiais nubarstytą lovą, vakarieniauja žvakių šviesoje, kitiems užtenka tiesiog kartu pavalgyti, tyliai pažiūrėti gerą filmą…

Karas rutinai – jau po pusmečio

Sakoma, kad pirmoji krizė poras ištinka po septynerių santuokos metų. Pasirodo, kad daug anksčiau – jos daigeliai pradeda dygti pradėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui. Tikslas jau pasiektas, todėl nėra būtinybės stengtis, juolab gėdytis – sutuoktinio akyse netgi galima pasikrapštyti nosį, veido kaukę užsitepti, kojų plaukelius šalinti… Kai meilė liepsnoja, skrajojame kaip su sparnais, atrodo, kad dėl brangaus žmogaus galime nuversti kalnus, paskui protas neva prašviesėja, nusileidžiame ant žemės ir … pradedame skaičiuoti visus savo gerus darbus, svarstome, ar sutuoktinis neliko už juos skolingas. Kai kas nors paklausia: “Ar esi laiminga?”, atsakome: “Nežinau”, “Retsykiais”, “Gal ne”, “O kas yra laimė?”, “Laiminga po tiek metų santuokos – juokinga…”

Gal skamba ir nelabai gražiai, bet kurti santykius yra sunkus darbas. Kasdien reikia nors truputį pasistengti, kad užkariautumėte žmogaus, su kuriuo gyvenate, jausmus ir dėmesį.

Prisiminkite savo poreikius

Skamba keistai? Tačiau psichologai tikina, kad tai – puikus būdas sušildyti atvėsusius santykius. Anksčiau per mėnesį perskaitydavote kelias knygas, rasdavote laiko nueiti į teatrą, galbūt lankėte dailės ar teatro studiją, buvote užsirašiusi į mezgimo ar natūralaus kremo gaminimo kursus, sportavote, lankėte privačias dainavimo pamokas, kiekvieną trečiadienį susitikdavote su draugėmis. Dabar tikinate, kad per darbus ir rūpesčius niekam neturite laiko, nes reikia paruošti vakarienę, užadyti kojines, pavedžioti šunį, palesinti kanarėlę, išplauti paloves…

Iš tikrųjų laisvo laiko turime tiek, kiek patys jį valdome. Jeigu panorėsite, mielai veiklai tikrai jo rasite! Kai šiek tiek atitolsite nuo puodų, akys iškart suspindės – patikėkite, tokie pokyčiai nesužadina tik visiškų stuobrių (kietaširdžių, emocinių tinginių…) smalsumo.

Išlaisvinkit žavesį!

Maža to: kartais atrodo, kad sugriebusios jautį už ragų (t.y. ištekėjusios), galime nusiraminti – spintoje įkalinti seksualius apdarus, paslėpti kosmetikos priemones, pamiršti savo idealų svorį, perskaitytas knygas, aerobiką. Kitaip tariant – visa širdimi atsiduodame šeimai.

Deja, netrukus namuose ima karaliauti televizorius, nes baigiasi nuoširdūs pašnekesiai – tiesiog neįdomu kasdien aptarinėti orą. Būna ir dar blogiau – namuose pasipila priekaištų, esą aukojuosi, niekur neinu, o ką gaunu mainais? Tai gal geriau nesiaukokite? Juk niekas už jus nesuplonės, neišmoks kalbos, nepamatys spektaklio, nesusipažins su įdomiais žmonėmis…

Žodžiai sulaužo ledus!

“Aš kaip indėnas, jausmų nerodau…”, “Juk prieš dešimt metų sakiau, kad myliu…”, “Jeigu kasdien tave girsiu, išpuiksi…” Girdėtos frazės? Deja, nors daugelis vyrų puikiai žino, kad žodžiais galima nukelti į žvaigždes, taupo juos kaip užkietėję šykštuoliai!

Tačiau ne tik moterys turi ausis – leiskite sutuoktiniui suprasti, kad jis yra ypatingas, mylimas, vienintelis. Netaupykite žodžių, juk jie nekainuoja…

Žinutė veikia ypatingai

Dirbančiam vyrui niekada neskambinate – bijote, kad numes ragelį, susierzins arba susigės, nes koks nors kolega pasišaipys, esą žmona kontroliuoja…

Arba sutuoktinį prisimenate tik tuomet, kai reikia padiktuoti pirkinių sąrašą, priminti, kokio pažado neištesėjo ir kur vinies neįkalė?

Jeigu vyras iš tikrųjų pluša kaip juodas jautis ir negali švaistyti laiko suokdamas apie meilę, parašykite jam šiltą žinutę – ne bejausmę frazę iš internete pateikiamo auksinių minčių fondo, o iš širdies gelmių ištrauktą. Jeigu vaidins, kad ją perskaitęs nieko nepajuto, meluos išsijuosęs…

Būtinai siųskite žinutes, kai būnate ne kartu kelias dienas – patikėkite, kartais jos “veikia” geriau nei garsiai pasakyti žodžiai.

Staigmenų vilionės

Kodėl santykiai išsisemia? Nes pamirštame kurti šventes, žavėti, vilioti, provokuoti, stebinti…

Į parduotuvę su pirkinių sąrašu paprastai eina vyras? Tuomet surašykite jį šiek tiek kitokį:

1. pakelis pieno;
2. pusė kepalėlio duonos;
3. du pakeliai cukraus;
4. didžiuojuosi tavimi;
5. kilogramas pomidorų…

Gal grįžęs jis ir burbtelės: “Kokias čia nesąmones kreti?”, bet patikėkite – jūsų žodžiai privers jį kvėpuoti giliau!

Ką dar galėtumėte padaryti? Suorganizuokite neįprastą gimtadienio šventę, surinkite iš mokyklos ar studijų draugų nuotraukas, kurių vyras neturi, parašykite eilėraštį, sukurkite dainą, nutapykite portretą (gal vyras net neįtaria, kad mokate tai daryti), padovanokite tai, apie ką svajoja, laiptinėje pakabinkite plakatą su linksmu užrašu, pakvieskite į pasimatymą, ant apsnigto automobilio lango nupieškite didelę širdį ir t.t. Dėl žmogaus, kuris iš tikrųjų svarbus, juk galima labai daug ką padaryti…

Na, o jeigu jis ir dabar išliks viskam abejingas, tada ir galėsite pagalvoti, ar jums su šiuo žmogumi pakeliui?

Kalbėkitės, kalbėkitės, kalbėkitės!

Apie viską: ko norite, ką skauda, kas pralinksmino, supykdė, sudomino, nudžiugino… Patinka pasimerkti gėlių, tačiau puokštę gaunate tik per gimtadienį? Paprašykite, kad dažniau padovanotų, nelaukite, kol perskaitys jūsų mintis, atspės slaptas svajones ir taip įrodys tikrą meilę ir supratimą. Vyras juk ne aiškiaregis.

! Žinoma, pasakinėti jam, ko turėtų imtis norėdamas jus pamaloninti, gal ir nelabai gerai, tačiau tylėti – dar blogiau.
Sutuoktinis nuolat dovanoja jums šokoladinių saldainių, nes nežino, kad negalite jų pakęsti. Gal jau laikas pasakyti, kad mėgstate mielines bandeles, pyragėlius su kremu ir ledus? Be to, jis turėtų žinoti ir daugiau dalykų: koks serialas jums patinka (kad galėtų įrašyti, jeigu liksite dirbti viršvalandžių), kokį blakstienų tušą ar nagų laką perkate, koks rašytojas priverčia susimąstyti, kokiais vaistais malšinate galvos skausmą, ant kokios pagalvės neužmiegate ir kt. Smulkmenos? Bet jos – sudedamoji poros gyvenimo dalis.

Lytėjimo magija

Kasdien prisiglauskite, paglostykite, palieskite ranką, pažiūrėkite į akis – ne tik moterims, bet ir vyrams reikia išskirtinio dėmesio, švelnumo. Nesigėdykite paimti vyrą už rankos parduotuvėje, gatvėje, neatsukite nugaros lovoje – geriau užmikite apsikabinę…

Būtinai veikite ką nors kartu

Vyras išvažiuoja žvejoti, o jūs liekate namie žiūrėti serialo? Jis spokso į televizorių, o jūs šveičiate vonią arba plepate telefonu su draugėmis? Pirkti meškerių neuždrausite, televizoriaus neišmesite – vadinasi, reikia rasti veiklos, kuri būtų įdomi jums abiem: pasiūlykite pažaisti stalo žaidimus arba kartu spręskite kryžiažodžius, garsiai vienas kitam skaitykite knygas, kurkite būsimos kelionės maršrutą, dėliokite nuotraukas į albumą, sutvarkykite namus, pažaiskite šachmatais, užsirašykite į sporto klubą…

"Veido" archyvas

“Jau porą metų bendrauju su gerokai vyresniu vyriškiu. Man – 27-eri, jam – 42-eji metai. Jis man pasipiršo, pasiūlymą priėmiau. Tačiau mano tėvai labai tam priešinasi ir tvirtina, kad iš mūsų santuokos nieko gera neišeis. Negi iš tiesų elgiuosi kvailai, mylėdama 15 metų vyresnį vyrą?” – klausia Evelina iš Kėdainių.

Vienareikšmiškai į tokį klausimą atsakyti sunku. Būna, kad poros, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas, išyra dėl nesutampančių interesų, vyresnio sutuoktinio noro vadovauti ar dėl to, kad kažkuris iš sutuoktinių išlekia pas bendraamžį. Bet juk skyrybų netrūksta ir tarp panašaus amžiaus sutuoktinių.

Be to, neretai skiriasi ir bendraamžių norai, interesai, požiūris, atlyginimas… Tad jeigu pora, kai vyras daug vyresnis, ilgą laiką pabendravusi į kartų konfliktą neįsivelia ir sutaria puikiai, greičiausiai nesutarimų bus išvengta ir sukūrus šeimą. Kai kurios moterys, turinčios vyresnį gyvenimo draugą, pabrėžia, kad su juo jaučiasi daug saugesnės, ramesnės, labiau vertinamos, nei bendraudamos su bendraamžiais.

Tiesa, aplinkinių spaudimas, jų nuomonė, kad tokia santuoka sudaroma veikiausiai iš išskaičiavimo, apkartina gyvenimą daugeliui šeimų, kuriose amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių didelis. Tačiau artimiausi žmonės prie to netrukus pripranta ir ima pastebėti kitas naujojo šeimos nario savybes, o ne amžių.

Ką teigia rytiečių skaičių teorija

Viena rytietiška teorija teigia, kad sutuoktinių tarpusavio santykius lemia jų amžiaus skirtumas. Nesvarbu, vyresnis vyras ar žmona – svarbus vien skaičius.

• Sutuoktiniai vienmečiai. Tokia sąjunga puiki – bus ne vienas vaikas, gerai sutvarkyta buitis. Tačiau tokioje santuokoje ne visuomet yra stimulas tobulėti.

• Amžiaus skirtumas – metai. Puikūs santykiai. Sutuoktiniai padeda vienas kitam spręsti kasdienes problemas, kartu auklėja vaikus, kurių mažiausiai du. Pažinties pradžios romantika sklandžiai virsta draugišku ryšiu. Tokios santuokos dažnai trunka visą gyvenimą.

• 2 metai. Romantikų sąjunga. Pirmiausia vienas kitą tiesiog dievina, vėliau santykiai atšąla. Galimos netgi skyrybos. Bet net ir tokiu atveju liktų daug gražių prisiminimų, o ir turto dalybos neišvargintų – tokie žmonės, kad ir kiek uždirbtų, turtų nesukaupia.

• 3 metai. Labai daug emocijų. Santuoka neiširs, jeigu moteris nekvaršina galvos dėl smulkmenų arba vyras yra flegmatikas. Tuomet ne taip pastebimas skirtingas jų požiūris į gyvenimą. Santykiai savotiškai romantiški, bet moteris nepakankamai vertinama, nors to nusipelno.

• 4 metai. Santuoka labai harmoninga. Meilės ir pagarbos yra daugiau nei būtina. Ir net jeigu santuoka išyra, tai įvyksta abipusiu susitarimu ir buvę partneriai lieka draugai.

• 6 metai. Situacija panaši kaip ir tų, tarp kurių amžiaus skirtumas – treji metai. Šeimoje netrūks ginčų. Tačiau talentingiems žmonėms tai gali išeiti į naudą – energijos perteklius padėtų kuriant.

• 5, 10 ar 15 metų. Santykiai neblogi, ypač palankūs tuomet, kai sutuoktiniai turi bendros veiklos, pvz., imasi šeimyninio verslo. Jeigu amžiaus skirtumas 15 metų, vyresnis partneris ypač rūpinasi jaunesniu, dažnai padeda jam pasiekti pripažinimo.

• 7 (14) metų. Magiškas, keistokas, bet labai stiprus ryšys. Nors partneriai ne visuomet yra nuoširdūs, skirtis jie nenori. Nedidelės paslaptys šeimą tik sustiprina.

• 8 metai. Labai pasisekė – laukia daug laimingų šeimyninio gyvenimo metų. Meilė, supratimas, abipusis rūpestis, seksualinė trauka – belieka jums pavydėti.

• 9 metai. Šios poros santykiai panašūs į tų, kurių amžius skiriasi trejais arba šešeriais metais. Toks ryšys tinka aštrių pojūčių mėgėjoms. Faktas, kad nebus nuobodu ir bus ką atsiminti.

• 11 metų. Pykčius vis keičia apsikabinimai ir meilės prisipažinimai. Kiekvienas stengiasi paimti viršų. Arba vienam teks nusileisti, arba pakvips skyrybomis.

• 12 metų. Jeigu skaitėte iš eilės, turbūt pastebėjote, kad amžiaus skirtumas, besidalijantis iš keturių – palankus, o iš trijų – nepalankus. Skaičiui 12 tinka abu apibūdinimai. Tad bus ir gerai, ir blogai. Viską lemia tai, kiek abu sutuoktiniai linkę nusileisti. Santykiai gana įtempti, bet nebanalūs.

• 13 metų. Sėkmingas ir dvasingas ryšys. Paprastai vienas partnerių (dažniau vyras) turi užsibrėžęs rimtą gyvenimo tikslą, o kitas už tai (ir ne tik už tai) jį myli ir jam padeda.

• 16 metų. Meilės sužydėjimas. Visa, kas buvo gera, kai sutuoktinių amžiaus skirtumas ketveri arba aštuoneri metai, čia dar ryškiau. Gaila tik, kad dėl solidaus amžiaus skirtumo tokios santuokos retos. Jos trunka visą gyvenimą.

Tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbti slapti JAV diplomatiniai dokumentai privertė Lenkiją atsisakyti iliuzijų dėl jos santykių su Vašingtonu, antradienį pareiškė šalies premjeras Donaldas Tuskas.

“Mes susiduriame su tikrai rimta problema. Tai ne įvaizdžio problema, kaip tai yra kai kurių valstybių atveju; tai nėra ir reputacijos problema, kaip Jungtinių Valstijų atveju “, – žurnalistams Varšuvoje antradienį sakė D.Tuskas, “WikiLeaks” paskelbus kelis su JAV ir Lenkijos santykiai susijusius dokumentus.

“Problema – iliuzijų praradimas dėl skirtingų valstybių santykių pobūdžio, ir tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija”, – sakė jis.

Antradienį Didžiosios Britanijos dienraštyje “Guardian” cituojama “WikiLeaks” paskelbta informacija “nušvietė JAV santykius su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis”, pridūrė premjeras.

Dokumentai rodo, kad Lenkija tikėjosi gauti operatyvinių raketų “Patriot” su kovinėmis galvutėmis, o ne neužtaisytas raketas, kurios, aukšto Lenkijos gynybos pareigūno žodžiais, yra vertos tiek pat, kiek “gėlių vazonai”.

2009 metų gegužę Lenkijos ir JAV pareigūnai susitarė Lenkijoje dislokuoti pirmąją mokomąją “Patriot” raketų bateriją. Vėliau, Rusijai išreiškus pasipiktinimą dėl šio Vašingtono žingsnio, buvo paskelbta, kad Lenkijoje dislokuojamos raketos neturi kovinio užtaiso.

Lenkija tikėjosi, kad raketas aptarnaus Vašingtono siųstas personalas, tačiau slapti JAV dokumentai rodo, kad Vašingtonas to neketina daryti.

“Lenkai mano, kad nuolatinei baterijai aptarnauti reikės maždaug 110 karių, kurie, kaip tikisi lenkai, čia dirbs nuolatos rotacijos principu”, – rašoma 2009 metų vasario 13 dokumente.

“Dabartiniuose JAV planuose numatoma skirti tik 20-30 karių dislokuotai įrangai prižiūrėti”, – sakoma jame.

“WikiLeaks” paskelbtuose dokumentuose minimi klausimai “tikrai bus svarbūs prezidento (Bronislawo) Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) ir prezidento (Baracko) Obamos (Barako Obamos) pokalbiuose”, – sakė D.Tuskas.

B.Komorowskis turėtų lankytis Vašingtone trečiadienį B.Obamos kvietimu.

"Veido" archyvas

Skyrybos prasideda gerokai prieš tai, kol apie jas prabylama garsiai. Ir nesibaigia iškart pasirašius teisinius dokumentus. Atpažinkite savo emocijas viso skyrybų proceso metu ir išmokite jas kontroliuoti.

Skyrybų varpai

Dėl skyrybų neapsisprendžiama per penkias minutes. Vienas iš sutuoktinių mintį palikti kitą gali puoselėti pusmetį ar metus iki pasiryžimo apie tai pagaliau ištarti garsiai. Tačiau net jam tylint gresiančias skyrybas galima atpažinti iš tam tikrų ženklų.

• Nemokate spręsti konfliktų. Poros, kurios nemoka spręsti problemų nepakenkdamos santykiams, dažniausiai ima tiesiog vengti konfliktų. Tačiau tarpusavio skirtumai ir ginčai dėl jų vis tik neišvengiami. Negalintys su tuo susitaikyti galiausiai nusprendžia, kad vienintelis būdas išvengti nesutarimų – nebebūti kartu.

• Nesidomėjimas partnerio emocijomis. Kai Eglė verkia, Tomas išeina į kitą kambarį. Kai ji džiugiai nusiteikusi, jis nepaklausia – kodėl. O juk emocinis įsitraukimas – būtina sąlyga santykiams palaikyti! Kai jo nebelieka, nebelieka ir santykių…

• Dėmesio perskirstymas. Staiga dalis dėmesio, skirta partneriui, imama dalyti kitiems dalykams. Tai gali pasireikšti perdėtu rūpinimusi vaikais ir staigiu noru žinoti apie juos viską.

• Kitais atvejais atramos ieškoma darbe: staiga atsiduodama karjerai ir dirbama viršvalandžius, kad mažiau laiko reikėtų praleisti su sutuoktiniu.

• Pasiruošimas viengungio gyvenimui. Moterys, kurios didžiąją santuokos dalį praleido būdamos namų šeimininkės, prieš inicijuodamos skyrybas dažnai ima ieškoti pragyvenimo šaltinio ir susirūpina karjera.

• Kiti ženklai: dietos laikymasis, užsirašymas į sporto klubą ar staigus susirūpinimas šukuosena. Visa tai dėl noro gerai atrodyti per būsimus pasimatymus po skyrybų.

Aukos ir kaltojo žaidimas

Statistikos duomenimis, net 75 proc. visų skyrybų inicijuoja moterys. Viena vertus, tai reiškia, kad jos turi galimybę kontroliuoti skyrybų situaciją. Kita vertus, skyrybų iniciatoriui dažnai tenka išgyventi dar daugiau emocijų nei paliktajam sutuoktiniui.

Paliktasis gali prisiimti aukos vaidmenį ir tikėtis aplinkinių užuojautos. O skyrybų iniciatoriui prireiks atlaikyti visą tenkantį spaudimą. Būtent jam teks jaustis kaltam dėl santuokos įžadų sulaužymo ir šeimos ardymo bei žalos vaikams darymo.

Šiuo atveju svarbiausia gerai žinoti atsakymus į du klausimus: kodėl nusprendėte skirtis ir ar kitos išeities nebuvo. Priminkite sau šiuos atsakymus kiekvieną kartą pajutusi spaudimą ar kaltės jausmą.

3 emocinės skyrybų stadijos

Išgyvenant skyrybų laikotarpį aplanko ištisa emocijų vaivorykštė: nuo liūdesio ir baimės iki kaltės ir pykčio. Svarbiausia suvokti, kad visos šios emocijos – normali žmogiška reakcija. Nesistenkite su jomis kovoti: daugiau laimėsite prie jų prisitaikydama.

Liūdesys ir sielvartas

Tai pirmoji ir stipriausia su skyrybomis susijusių emocijų banga. Santykiai baigiasi. Nesvarbu, ar esate skyrybų iniciatorė, ar paliktoji, vis dar jaučiate emocinį ryšį su savo sutuoktiniu: kartu išgyventų akimirkų neišbrauksite tarsi eilutės iš pirkinių sąrašo. Suvokimas, kad šį ryšį reikia nutraukti, sukelia sielvartą net jei tikinate save, kad kitos išeities neturite.

Liūdesys dėl skyrybų turi tam tikras pakopas: tik užkopus jomis visomis, emocijos nusilpsta. Viskas prasideda nuo neigimo: “to būti negali”. Vėliau aplanko pyktis: “Aš to nenusipelniau”, ir imama derėtis su pačiu savimi, tikintis, kad ką nors pakeitus būtų galima pakeisti visą situaciją. Ketvirtoji liūdesio pakopa – depresija. Tai situacijos suvokimas įsitikinus, kad nieko nepavyks pakelti. Ir tik išgyvenus tokią vienos emocijos – liūdesio – kaitą, galiausiai pasiekiamas susitaikymas su situacija.

Pabandykite atpažinti tokias liūdesio pakopas ir savo situacijoje. Žinoti, ant kurios pakopos esate šiuo metu, svarbu dėl to, kaip ji veikia jūsų sprendimus. Liūdesys trukdo blaiviai mąstyti, tačiau kiekviena jo stadija jūsų mintis veikia savaip. Štai pykdama rėkiate ant sutuoktinio, o išgyvendama derybų stadiją galite bandyti su juo taikytis.

Kaltė ir gėda

Tokius jausmus sukelia išgyventa nesėkmė: tikėjotės laimingos santuokos, tačiau dabar ji žlunga. Jaučiatės neįvykdžiusi savo pačios, artimųjų arba visuomenės lūkesčių. Ką aš dariau ne taip, kad man nepavyko tesėti pažado “kol mirtis mus išskirs”?

Nors kaltę ir gėdą išgyvena didžioji dalis besiskiriančiųjų, tik nedaugelis jų tai pripažįsta patys sau. Šie jausmai dažnai lieka paslėpti, o taip jie geba pridaryti daugiausia žalos. Kaltė trukdo iš tikro pažvelgti į problemas ir ieškoti jų sprendimų. Pavyzdžiui, jausdama kaltę galite jaustis neturinti teisės užduoti sutuoktiniui jums svarbių klausimų ar kelti savus reikalavimus.

Vis dėlto kaltės jausmas gali būti pernelyg skaudus ir nepakeliamas net ir nesuvokus, kad jį jaučiame. Todėl jį labai greitai pakeičiame kitais – sąlygiškai lengviau išgyvenamais jausmais – pykčiu ir depresija. Štai kodėl sutuoktiniai dėl byrančios santuokos linkę kaltinti vienas kitą, užuot prisiėmę savąją atsakomybės dalį.

Baimė ir nerimas

Jūs nebežinote, ko tikėtis iš ateities. Šiandien skiriatės, o rytojaus akimirka miglota… Būtent ši nežinomybė ir sukelia baimę bei nerimą. Baimę sukelia dar ir stresas: išgyvenant ilgalaikę stresinę situaciją organizmas į ją reaguoja nepaaiškinamo nerimo priepuoliais.

O kas toliau?

Kartu su skyrybomis baigiasi vienas gyvenimo etapas ir prasideda kitas. Tačiau įpratus prie nusistovėjusio gyvenimo ritmo sunku susitaikyti su tuo, kad teks jį pakeisti.

• Gyvenimo nepakeisite per vieną dieną. Iki tol, kol pajusite pirmuosius pokyčius, jums teks išgyventi visą krūvą emocijų ir ieškoti problemų sprendimo. Todėl kartais viskas, ko galėsite tikėtis – tiesiog ištverti dieną. Tokie jausmai netruks amžinai, todėl leiskite sau juos išgyventi. Skirkite laiko poilsiui ir situacijos įvertinimui. Kai būsite pasiruošusi stipresniems pokyčiams, tai pajusite.

• Susikurkite savo ateities viziją. Tebūnie tai rožinė fantazija. Įsivaizduokite, kaip jūsų gyvenimas atrodys po skyrybų ir ką jame pakeisite. Ieškokite galimybių įgyvendinti visoms senoms svajonėms: kada, jei ne dabar, mokytis šokti ar išvažiuoti atostogų į egzotišką šalį. Teigiama ateities vizija padeda lengviau ištverti dabartį.

• Rašykite dienoraštį. Pradėkite įrašus nuo šiuo metu išgyvenamų emocijų aprašymo, baikite – ateities planų sudarymu. Stenkitės daryti tai kasdien, o po savaitės perskaitykite viską, ką parašėte. Dažniausiai dienoraštyje besikartojančios temos išryškins jūsų rūpesčius ir lūkesčius, todėl bus lengviau suvokti, kokių veiksmų turite imtis.

Kitų valstybių raginimai spręsti tautinių mažumų problemas Lietuvai nereikalingi, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

“Vilnijos kraštas yra labai svarbus Lietuvai. Tautinių mažumų, etninių grupių gyvenimas Lietuvoje yra Lietuvos istorinis ir kultūrinis turtas ir todėl tam skiriame daug dėmesio. Tam dėmesio skyrimui mums visai nereikia paraginimų iš vienų ar kitų sostinių”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Praėjusios savaitės pabaigoje lenkų žiniasklaida paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame, Vilnius kritikuojamas už nenorą reaguoti “į Lenkijos draugiškus gestus” ir “gerbti lenkų mažumą Lietuvoje”.

A.Kubilius nuomone, Lenkijos pusė galbūt per karštai reaguoja į problemas, kurios žinomos 15 metų.

“Sakysime, kai kurios problemos, kurios yra žinomos paskutinius 15 metų, būtent šiuo metu keliamos. Tai mus šiek tiek stebina, bet mes tikrai matome tas problemas, kurios mums rūpi”, – tvirtino A.Kubilius.

Premjeras teigė, kad problemos galėtų būti sprendžiamos “taikant tokius pat standartus, kokius galima matyti pas kaimynus”.

Anot lenkų žiniasklaidos, oficialioji Varšuva pareiškė, jog “su didėjančiu nerimu stebi dviejų šalių santykių vystymąsi” ir žada “imtis diplomatinių veiksmų Lietuvos lenkų atžvilgiu”.

“Apgailestaujame, jog draugiški mūsų veiksmai pastaraisiais metais nesulaukė adekvačios reakcijos iš Lietuvos”, – rašė Lenkijos URM atsakydama į spaudos agentūros PAP klausimus apie Vilniaus ir Varšuvos santykius.

Penktadienį lenkų žiniasklaida paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškimą, kuriame, kaip rašo TVN24, Vilnius aštriais žodžiais kritikuojamas už nenorą reaguoti “į Lenkijos draugiškus gestus” ir “gerbti lenkų mažumą Lietuvoje”.

“Negalima su tuo sutikti”, – rašoma šios šalies URM pareiškime.

Ministerija prisipažįsta, jog “su didėjančiu nerimu stebi dviejų šalių santykių vystymąsi” ir žada “imtis diplomatinių veiksmų Lietuvos lenkų atžvilgiu”.

“Apgailestaujame, jog draugiški mūsų veiksmai pastaraisiais metais nesulaukė adekvačios reakcijos iš Lietuvos”, – rašo Lenkijos URM atsakydama į spaudos agentūros PAP klausimus, liečiančius Vilniaus ir Varšuvos santykius.

Ministerija nurodo, jog neįgyvendintų Lietuvos lenkų, kurie yra “lojalūs savo šalies piliečiai”, teisių katalogas metų metais nesikeičia. Iki šiol neišspręstos tokios problemos kaip žemės Vilniuje ir Rytų Lietuvoje grąžinimas, lenkų kalbos švietimo sistemoje išsaugojimas, sutikimas rašyti asmens dokumentuose pavardes gimtąja kalba arba dvikalbius vietovių ir gatvių pavadinimus ten, kur lenkai sudaro daugumą.

“Negalime sutikti su Lietuvos lenkų teisių negerbimu”, – rašo Lenkijos URM ir pabrėžia, jog iš partnerių Lietuvoje laukia atitinkamo požiūrio į šias problemas, siekiant parengti konstruktyvius sprendimus.

Pabrėžiama, jog URM analizuoja esamą situaciją ir artimiausiu metu imsis atitinkamų diplomatinių žingsnių.

"Veido" archyvas

Tos mažos akytės ir ausytės kaip lokatoriai gaudo kiekvieną žodelytį. Ar susimąstėte, ko judu su vyru mokote savo vaikus?

Mums rašo:

“Beveik kasvakar ruošiame kartu su vyru vakarienę. Niekada ir nesusimąsčiau apie šio reikalo prasmę, mums tiesiog kartu ir lengviau, ir smagiau. Tačiau vienądien mūsų ketverių ir penkerių metų dukros su kaimynų vaikais žaidė namus. Mūsiškės buvo tėvai, o jų draugai – vaikai. Viskas ėjosi šauniai, kol atėjo metas vakarieniauti… “Tėčiai nekepa!” – pareiškė mažasis kaimynas, kai mūsų vyresnėlė išsitraukė žaislinę keptuvę. “Aišku, kad kepa!” – unisonu atsiliepė mūsiškės. “Vat ir ne!” – tas ginčas dar liepsnojo ilgai ir įdomiai.

Maniau, kad mudviejų su vyru užduotis – padėti dukroms suvokti tokius dalykus, kaip pasirinkimas, pasekmės ir panašiai. Tačiau tą akimirką suvokiau, kad mudviejų santykiai, taip sakant, be jokių pastangų skiepija joms tam tikras vertybes ir tikėjimą tuo, ką jos vėliau laikys teisinga. Ar tai bus gera, ar bloga… Ir reikia stengtis, kad nebūtų antrasis variantas”, – savo laiške svarsto Inga, Urtės ir Smiltės mama.

Atlikta daugybė tyrimų, kurie patvirtina, kad auklėdami vaikus tėvai per mažai dėmesio skiria sau, kaip, pavyzdžiui, ir mažųjų elgesio modeliuotojams. Juk vaikai stebi pavyzdžius dar tuomet, kai nemoka kalbėti. Deja, tėvai susitelkia į verbalinį auklėjimą, primiršdami savo veiksmų svarbą.

Pats matomiausias (ir geriausiai veikiantis!) bendravimo pavyzdys – tai mamos ir tėčio tarpusavio santykiai. Ir svarbu ne tik darbų pasidalijimas ar lyčių vaidmuo šeimoje. 2009 m. JAV baigtas ilgalaikis tyrimas parodė, kad tėvų tarpusavio santykiai turi ne mažiau įtakos vaiko psichinei ir fizinei sveikatai nei jo paties santykiai su kiekvienu iš tėvų.

Svarbiausi santykiai šeimoje yra tarp sutuoktinių, tad geriausia, ką tėvai gali padaryti dėl vaikų, – mylėti vienas kitą. Stengdamiesi vienas kitą vertinti, tėvai duoda vaikams neįkainojamas intymumo, konfliktavimo, šeimos ir karjeros derinimo pamokas.  Specialistai taip pat tvirtina, kad vieniši tėvai gali dalį šių įgūdžių perduoti vaikams, bendraudami su draugais ar kitais šeimos nariais.

Galime daug ir iškalbingai porinti vaikams apie dalijimąsi jausmais, būtinybę ginčijantis išklausyti kitą pusę, bet mažieji gali neišgirsti nė žodžio, nes… jie per daug užsiėmę, stebėdami kiekvieną mūsų žingsnį.

Rodykite švelnius jausmus

Dauguma tėvų instinktyviai suvokia, kaip svarbu prie vaikų reikšti kiekvienas kitam meilę. Mamos ir tėčio santykiai kloja jų pačių būsimo gyvenimo pamatus. Vaikai, užaugę šeimoje, kurioje tokie jausmai buvo slepiami, paskui patys gali patirti intymaus gyvenimo sunkumų. Smurtaujančiose šeimose augę vaikai perkelia tokį bendravimo modelį į savo šeimas, o vaikai, augę namuose, kuriuose sklandė švelnumas, atsineš jį į būsimus savo namus. Rodydami gražius ir tinkamus būdus meilei išreikšti, mes nuo mažumės mokome savo vaikus to, kas gerai ir kas ne, o tai tampa ypač svarbu, kai mūsų nėra šalia. Be to, vienas kitą mylintys tėvai sustiprina suvokimą, kad pasaulis yra saugus, o to girdėti ir matyti vaikams niekad nebūna per daug.

Svarbu rodyti meilę sutuoktiniui ne tik tuomet, kai jis padarė jums ką nors gera. Verčiau paėjėkite kelis žingsnius iš kelio, kad paglostytumėte skaitančio vyro petį, ar trumpam nutūpkite jam ant kelių kuo nors pasidžiaugti. Tada vaikai matys, jog žmonės neprivalo būti tobuli, kad būtų mylimi. Žinoma, tėtis nusipelno bučkio už sutaisytą čiaupą, tačiau svarbiausia suspausti glėbyje tiesiog šiaip, už nieką. Žinoma, tas pats galioja ir bendraujant su vaikais.

Išlikite artimi

Be abejonės, dar pamenate laikus, kai jūsų sutuoktinis buvo visa ko “numeris pirmas”. Kad pabūtumėte kartu, jūs perstumdydavote visus reikalus, dėl sekso aukojote miego valandas ir pasitelkdavote visą išmonę, kad padarytumėte jam mielą staigmeną.

Tuomet gimė vaikai. Kad ir kokie mieli bei stebuklingi jie būtų, jų nenutrūkstamų poreikių tenkinimas praryja daugybę laiko bei energijos – ir minutė sutuoktiniui tampa prabanga. Tokia daugumos tėvų tikrovė – iš to nuovargio net noro nelieka investuoti į santuoką. Dar dalį laiko nurėžia kiekvieno darbas, mėgstama veikla, poreikis panaršyti internete ar pažiūrėti (ne)pakartojamą “Lietuvos talentų” laidą…

Ką daryti? Paskirkite vienas kitam seną gerą pasimatymą. Ir ne šiaip, kaip sakoma, kartais per pilnatį… Mažiausiai kartą per savaitę. Jei trūksta pinigų restoranams ar vaikų auklei, elkitės pagal 2010-ųjų stilių: gražiai pavakarieniaukite ir pasižiūrėkite išsinuomotą filmą. Sąlyga – tik vaikams sumigus. Jei norite išlikti draugai, mylimieji ir partneriai, reikia įdėti pastangų. Jųdviejų santykiai – jūsų šeimos pamatas, o juk jūs norite, kad jie būtų tvirti. Kartais vaikai kaip reikiant užputoja, kai tėvai nesiveda jų kartu. Tačiau niekas kitas nesukuria tokio saugumo jausmo, kaip galimybė augti žinant, jog tėvai myli ir randa vienas kitam laiko.

Suprantama, dėl darbo ir šeimos reikalų daug laiko vienas kitam ištaikyti sudėtinga, tačiau tuomet bent jau rodykite vaikams norą pabūti kartu. Patikėkite, netgi penkios nuvogtos minutės vyrui ar žmonai atlieka didelį darbą…

Dalykitės atsakomybe

Prižiūrėti namų ūkį – tai tas pats, kas vadovauti savo įmonei. Nuolat yra reikalų, kuriems būtinas neatidėliotinas jūsų dėmesys – nuo maisto gaminimo iki baladojimosi į baleto repeticiją. Netgi jei tėtis yra vienintelis šeimos maitintojas, specialistai vis tiek rekomenduoja pasidalyti atsakomybe už tai, kas vyksta namie. Reikia papildomų argumentų, kurie padėtų įtikinti vyrą dažniau išdžiaustyti skalbinius? JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad tie mokyklinio amžiaus vaikai, kurie kartu su tėvu atlieka namų ruošos darbus, geriau sutaria su draugais! Jie taip pat rečiau už kitus neklauso mokytojų ar panyra į depresiją, užsidaro savyje. Tėvo prisidėjimas prie namų ruošos suteikia vaikams bendradarbiavimo pradmenis, skiepija demokratijos šeimoje suvokimą.

Mokėkite pyktis

Įdomu ir tai, kad jūs turite progą pagerinti vaikų gyvenimą net tuomet, kai abu su vyru nesutariate. Pastaruoju metu vieni tokio pobūdžio tyrimai veja kitus – ir visi prieina prie tos pačios išvados: kol judu ginčydamiesi išgirstate ir atsižvelgiate į kito argumentus, nebūtina pyktis už uždarų durų. Tam tikromis aplinkybėmis vaikai iš tokių nesutarimų netgi gauna naudos: jei tėvai geba išspręsti tarpusavio nesutarimus, vaikai irgi išmoks priimti sprendimą pasitelkdami kompromisus. Jei vaikas auga namuose, kuriuose tėvai niekada atvirai nereiškė savo skirtingų požiūrių, vėliau jam atrodys, kad jei sutuoktinis jam nepritaria, vadinasi, jų santykiams galas. Arba kad kažkas ne taip jam pačiam…

Visų pirma nusistatykite pagrindines konfliktavimo taisykles (kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų). Pavyzdžiui, negalima šaukti, įžeidinėti pašaipiais žodžiais, išeiti iš kambario nebaigus pokalbio. Labai svarbu, kad abu tėvai su jomis sutiktų. Stenkitės įvaldyti empatiško klausymosi meną (kad ir kaip prašmatniai tai skambėtų). Pavyzdžiui, frazė “Tu kažkoks sudirgęs” ir padeda suglostyti pasišiaušusias plunksnas, ir rodo pagarbą. Jei jums pavyks ginčytis garbingai, parodyti vaikams, jog galima tai daryti nesidraskant, pasėsite jų širdyje suvokimą, kad meilė yra besąlygiška.

"Veido" archyvas

Tėvams norisi, kad vaikas puikiai sutartų su visais keturiais seneliais. Tačiau vienoda meilė būna tik teorijose: praktikoje vienas iš senelių arba vienas iš anūkų vis tiek bus mylimas labiau nei kiti.

Mums rašo

“Dukters vaikai – tai anūkai, kuriuos seneliai myli ir lepina. O štai sūnaus vaikai jiems svetimi. Juk dukters su marčia nepalyginsi. Svetima marti, nemieli ir jos vaikai: juk tai ta moteris, kuri atėmė iš mamos sūnų. Daug yra taip mąstančių, o vaikai viską mato ir mokosi. Penkiametis sako: aš nevažiuosiu pas močiutę, kuri užaugino mano tėtį, važiuosiu pas kitą, nes ten man geriau. Tokie šeimų karai yra baisu…” – tai eilutės iš šiaulietės Ritos laiško.

Kodėl mamos mamą mylime labiau nei tėčio tėtį?

Pagal idealios šeimos modelį, už vaikų ir dviejų jų tėvų visada stovi keturi seneliai: mamos mama ir tėtis bei tėčio tėtis ir mama. Tačiau meilė kiekvienam iš jų skirtinga. O jei bandysite gintis, kad jūs visus savuosius senelius mylite vienodai, vadinasi, tiesiog prieštarausite statistikai.

Pagalvokite apie savo senelius, nesvarbu, ar jie visi dar gyvi, ir pabandykite juos išrikiuoti į eilę pagal tai, kuriam jaučiate didžiausią prielankumą. Tyrimų duomenimis, daugelio žmonių sudėliota eilutė yra tokia pati: pirmoje vietoje aiškiai karaliauja močiutė iš motinos pusės. Už jos eina mamos tėtis, vėliau močiutė iš tėčio pusės, o paskutinis eilėje pasilieka senelis – tėčio tėtis.

Tai, kad senelis iš motinos pusės daugeliui anūkų artimesnis už močiutę iš tėčio pusės, paaiškinama tik mamos motinos karaliavimu šioje eilutėje. Kadangi vaikai būtent su šia močiute statistiškai praleidžia daugiausiai laiko ir tampa su ja artimesni nei su kitais seneliais, tai analogiškai daugiau laiko praleidžiama ir su šios mylimiausios močiutės vyru – seneliu iš motinos pusės. Praleidus su juo daugiau laiko, jis geriau pažįstamas ir todėl tampa artimesnis nei kiti du seneliai.

Nulemta tradicijų

Tokią senelių hierarchiją paaiškina šeimos tradicijos. Moteris, tiek laukdamasi kūdikio, tiek jį pagimdžiusi, paprastai kur kas dažniau konsultuojasi ir kur kas daugiau laiko praleidžia su savo mama nei su anyta. Taigi senelės ir anūko ryšys mezgasi jau nuo pirmųjų dienų, kai močiutė rodo savo dukrai, kaip vaikutį maudyti, pataria, kuo maitinti, ar pasilieka jį prižiūrėti, kol mama turi savų reikalų. Išimčių pasitaiko, tačiau vaiko tėčio mama, anyta, paprastai mažiau įtraukiama į ankstyvą rūpinimąsi kūdikiu. Ji dažniau lanko vaiką kaip viešnia, o ne kaip pagalbininkė, todėl taip išlaikomas šiek tiek didesnis atstumas. Ir tam neturi įtakos net tai, kad statistiškai seneliai iš tėčio pusės gyvena arčiau nei seneliai iš motinos pusės. Geografija neturi įtakos meilei.

Šis dėsnis galioja ir pritaikytas atvirkščiai: močiutės iš motinos pusės šiek tiek labiau myli savo anūkus nei kiti trys seneliai. Nors tai patvirtinančios lietuviškos statistikos kol kas nėra, tačiau apie tą patį kalba tiek tyrimų JAV ir Kanadoje, tiek Vokietijoje ir Graikijoje rezultatai. Vadinasi, kultūriniai skirtumai turi mažai įtakos.

Pasąmonės žaidimai

Nevienodą senelių ir anūkų meilę pagrindžia ir ryšys tarp motinystės užtikrintumo bei tėvystės abejonių. Motina visada gali būti tikra dėl savo motinystės, o štai tėvas visiškai užtikrintas būti negali. Todėl senelė iš motinos pusės gali visiškai neabejoti, kad ją ir anūką iš tiesų sieja kraujo ryšys ir jokia neištikimybės istorija čia neįpainiota. Dukters vaikai senelei – aiškus garantas dėl naujai kartai perduotų giminės genų.

Tuo metu seneliui iš tėčio pusės yra net dvi priežastys abejoti, kad juodu su anūku yra tikri giminės. Pirma, jam galėjo būti neištikima jo žmona. Antra, jo sūnų galėjo apgaudinėti jo moteris. Žinoma, tokios abejonės dažniausiai glūdi tik labai giliai pasąmonėje ir paties žmogaus gali būti nesuvoktos. Tačiau net ir tai netrukdo joms paveikti santykius su anūkais.

Močiutei iš tėčio pusės ir seneliui iš motinos pusės tenka po vieną iš šių galimų dviejų abejonių. Būtent todėl senelių eilėje jie ir stovi pačiame viduryje tarp dviejų kraštutinumų: neabejojančios mamos motinos ir abejojančio tėčio tėvo.

Pirmagimio privilegija

Linai jau dvidešimt, tačiau ji vis dar senelės lepūnėlė. Kaskart ją aplankiusi mergina apgaubiama dėmesiu. Tik Linai išpasakojus visas naujienas atkreipiamas dėmesys ir į kartu atvykusį dešimtmetį jos broliuką Tomą, nes Lina senelei vis dar svarbiausia.

Kodėl suaugusi anūkė lepinama labiau nei vaikas? Tai pirmojo anūko privilegija: nesvarbu, kiek anūkų turėtų seneliai, tik pirmagimis visada išliks suteikusiu jiems senelių statusą.

Kai Lina gimė, jos senelė įgijo naują vaidmenį: buvusi žmona, motina ir anyta dabar tapo ir senele. Pirmą kartą! O juk pirmoji patirtis visada teikia daugiausiai džiaugsmo ir jaudulio. Tai buvo pirmas kartas, kai senelė mokėsi būti senele, mokėsi lepinti ir auklėti – šiek tiek kitaip, nei auklėjo savo vaikus. Būtent todėl pirmieji anūkai daugeliu atveju seneliams tampa yra mylimiausi.

Pas kieno tėvus švęsime Kalėdas?

Vyras ir žmona turi savo tėvus. Abu nori juos lankyti ir su jais švęsti šventes. Gerai, kai abiejų tėvai gyvena netoliese: tą pačią dieną galima abi šeimynas aplankyti. Tačiau ką daryti, jei vyro giminė Vilniuje, o žmonos – Skuode? Ne viena šeima ir susipyksta besiginčydama, į kurią pusę važiuoti, o kitos tiesiog nuolat važiuoja ten pat. Tačiau net jei jums toks sprendimas priimtinas, labiausiai nuo jo kenčia jūsų vaikai. Nesvarbu, ką jūs galvotumėte apie savo antrosios pusės tėvus, vaikams būtina sudaryti galimybę praleisti laiko su visais seneliais. Nieko tokio, jei vaikas jaus šiek tiek didesnį prielankumą tik vienam iš senelių. Kur kas svarbiau, kad jis bent žinotų, jog iš viso turi juos keturis.

Todėl kai kitą kartą ginčysitės su vyru, pas kurio tėvus švęsite Kalėdas, pagalvokite ne apie savo, o apie vaikų interesus. Ar jiems sudaromos vienodos galimybės matytis su mamos ir tėčio giminėmis? Gali padėti tvarkaraštis: Kalėdos vienuose namuose, Naujieji – kituose, Velykos – pas mamą, Motinos diena – pas anytą.

Per jūras ir marias

Laikais, kai jei ne kiekvienoje, tai bent kas antroje giminėje atrastume išvykusiųjų laimės ieškoti į užsienį, atstumas tarp anūkų ir senelių gali tapti ir kur kas didesnis nei tarp Vilniaus ir Skuodo. Kaip išlaikyti ryšį su anūkais, jei jie gimė kažkur Londone, o lietuviškai kalba tik kaip užsienio kalba?

Psichologiniai tyrimai rodo, kad vaiko ir tėvų santykiams visai nesvarbu, kiek laiko jie praleidžia drauge: motiniškas ir tėviškas ryšys yra besąlygiškas. Lygiai tas pats galioja ir santykiams su seneliais. Ryšys susiformuoja, net jei fiziniai kontaktai su seneliais palyginti labai trumpi. Maža to, vaikų prisiminimai apie senelius išsaugomi visą gyvenimą, net jei jie niekada ir nebuvo susitikę. Štai, pavyzdžiui, galite jaustis ypatingai artima savo tėčio mamai, nors net nespėjote jos pamatyti prieš jai mirštant. Nuotraukos, tėvų perpasakotos istorijos ir išlikę senelės daiktai leidžia justi artimą ryšį. Tokiu atveju tai, kad anūkai gyvena už daugelio kilometrų, tampa smulkmena.

Ačiū šiuolaikinėms technologijoms: jos leidžia matyti anūkus, augančius net už tūkstančių kilometrų. Puikus sprendimas dviem kartoms palaikyti ryšį – vaizdo skambučiai padedant interneto kamerai. Jie suteikia kur kas daugiau bendravimo galimybių nei paprastas telefonas ar laiškai: kompiuterio ekrane galite matyti emocijas ir į jas reaguoti, stebėti, kaip keičiasi anūkai, ir leisti jiems stebėti jus. Ir nors toks bendravimas niekada neatstos galimybės anūkus apkabinti, ekrano pikseliuose kilometrai bent jau atrodys trumpesni.

"Veido" archyvas

Santykiai bus tokie, kokius sukursite

Norėtumėte ją mylėti kaip savo mamą, ji jus – kaip dukrą. Tačiau kai dvi moterys imasi kurti tos pačios šeimos taisykles, ginčų neišvengiama.

Tarp dviejų moterų

Dviem žmonėms nusprendus susituokti, šie sutaria, kad vienas kitam bus patys svarbiausi. Todėl iš mylimojo tikimasi, kad jis visada stosis į mūsų pusę ir jei su kuo nors ginčysimės, tai ne vienišos, o dviese. Mažiausiai norisi, kad pasiskundus vyrui dėl to, kad kažkas mus sukritikavo, šis tegalėtų ištarti: “Bet juk tai tu buvai neteisi, mieloji.” Tačiau būtent taip dažnai nutinka besiginčijant su uošviais.

Anytos ir marčios konfliktai kur kas labiau kenkia ne jųdviejų, o sutuoktinių santykiams. Juk būtent į vyrą nukrypsta abiejų moterų žvilgsniai kilus ginčui. Ir kiekviena tikisi, kad bus palaikyta jos pusė.

Vyro padėtis šiuo atveju nepavydėtina. Jis nori būti ir ištikimas vyras, ir ištikimas sūnus. Tačiau dažnai vienu metu tegali būti tik vienas iš jų. Palaikysi vieną pusę, tave kaltins antroji. Nepalaikysi nė vienos – kaltins abi. Taigi tenka rinktis.

Britų psichologai, tyrinėję pusšimčio porų santykius, nustatė, kad daugelis vyrų  buvo linkę labiau palaikyti savo motinas nei žmonas. Pastarosios jiems atrodė stipresnės ir tvirtesnės, todėl, neva, būtent joms derėtų nusileisti konfliktuose.

Ką tai reiškia žmonai? Daugeliu atveju – išdavystę: “Jis žadėjo, kad būsiu jam pati svarbiausia, tačiau nepalaiko manęs, kai man to labiausiai reikia!”

Kas kaltas?

Dėl visko kalta pirmoji meilė. Tiesa, visai ne romantinė. Pirmoji kiekvieno žmogaus patirta meilė – jo ryšys su tėvais. Tai besąlygiška meilė: šeimą mylime ne už konkrečius darbus, o tiesiog todėl, kad ji yra mūsų šeima. Juos kur kas lengviau nei kitus žmones priimti tokius, kokie yra (nes jų neįmanoma pakeisti), todėl lengva atleisti ir šeimos narių silpnybes.

Bėdų kyla, kai nesugebama pažvelgti į savo šeimos problemas iš savo partnerio pozicijos. Štai sūnui motinos keistenybės gali atrodyti įprastos, tačiau marčiai prie jų dar reikia įprasti. Sūnus žino, kad motina kartais gali būti labai valdinga, o marti negali su tuo susitaikyti. Į tą patį žmogų žvelgiama visai skirtingomis akimis. Tačiau su tuo belieka tik susitaikyti: požiūris į motiną ir anytą negali būti visiškai vienodas.

Kaip žiūri, taip ir matai

Ko tikėjotės iš savo būsimos anytos prieš su ja susipažindama? Kad ji pavydės jūsų vyro ir primins anytą iš anekdotų? Tuomet nenustebkite, kad būtent tai ir gavote.

“Kaip žiūri, taip ir matai”, – dainuoja Andrius Mamontovas. Lūkesčiams lemta pildytis, o net ir klaidingas išankstinis nusistatymas netrunka virsti realybe. Jei tik jūs pati tai leidžiate.

Tai, kad anytos ir marčios santykiai privalo būti prasti, atrodo norma. Apie dviejų moterų ginčus girdėjote įvairiausių istorijų, o ir draugės retkarčiais pasiskundžia, kad jų mylimųjų motinos – ne saldainiukai. Todėl ir jūs į santykius su savąja anyta žvelgiate įtariai: “Galbūt kol kas ir gerai sutariame, tačiau jau tuoj tuoj prasidės ginčai…” Laukite ir sulauksite!

Priešas – įtarumas

Būtent įtarumas ir išankstinis nusistatymas padeda pamatus daugeliui marčios ir anytos konfliktų. Dvi moterys stebi viena kitą per dvipusį padidinamąjį stiklą. Kiekvienas poelgis ar posakis čia įgyja kur kas didesnę prasmę, nei turi iš tiesų. Kiekvienas veiksmas siejamas su išankstine nuomone, kol supinama ištisa konflikto grandinė.

Štai, pavyzdžiui, anyta pasiūlė perrengti jūsų vaiką. Greičiausiai už šio pasiūlymo neslypi jokia potekstė. Tiesiog moteriai atrodo, kad vaikui su šiuo megztuku lauke bus per šilta, tačiau jūs manote kitaip: tokia anytos pastaba reiškia jos priekaištą neteisingai rūpinantis vaiku. Juk būtent to ir tikimasi iš tipiškų anytų. Dar viena panaši pastaba ir jau esate įtikinta: anyta mano, kad jūs nemokate auklėti savo vaiko. Padarote išvadą, kad ji jūsų nemėgsta, ir tai reiškia, kad jūs negalite gerai sutarti.

O dabar jau tikrai draugiški santykiai negalimi: įsitikinusi, kad anyta nusiteikusi priešiškai, taip pat save nuteikiate ir pati. Taip blogų santykių iliuzija virsta realybe.

Todėl skaitydama tarp eilučių nepamirškite, jog kartais prasmė gali būti ir tiesioginė. Anytos priekaištuose ar kartais piktokuose marčios žodžiuose nebūtina ieškoti poteksčių ir stengtis visas kadaise išsakytas pastabas susieti į visumą.
! Pastaba dėl smulkmenos gali ir reikšti tik smulkmeną, visai nebūtina jos įrašyti į dalykų, pagrindžiančių “kodėl ji manęs nemėgsta”, sąrašą.

Kieno namai, to ir taisyklės

Senelių privilegija. Mažasis Jonukas žino, kad lankydamasis pas senelę kiekvieną dieną bus vaišinamas saldainiais ir ledais, o vakarais galės ilgai žiūrėti televizorių. Nors namuose mama jam to niekada daryti neleistų. Seneliai gali elgtis su vaikais kitaip: jie gali ypatingai juos lepinti ar priešingai, turėti griežtų ar net keistų taisyklių. Ir dėl to visai nereikia pykti. Senelių auklėjimas neprivalo sutapti su jūsiškiu: jų privilegija būti kitokiems. Todėl jei anyta leidžia jūsų vaikui daugiau arba mažiau nei jūs – tai neturi tapti konflikto priežastis. Vaikai žino, kad vienos taisyklės galioja jūsų namuose, kitos – senelių, ir visai nebūtina jų maišyti.

…ir tėvų privilegija. Jums atrodo, kad marti auklėdama vaikus daro klaidų. Norisi visur ir visada ją taisyti, juk jūs jau turite patirties, o ji – dar ne. Tačiau klysti ir mokytis iš klaidų auklėjant vaikus – tėvų privilegija. Galbūt jie ir nežino visų auklėjimo paslapčių, tačiau ši nežinia ir lemia vaikų auginimo džiaugsmą. Net jei jums atrodo, kad marti per atlaidi ar priešingai, pernelyg griežta augindama savo vaikus – jos teisė kurti taisykles. Taigi jei bandysite šią tvarką kritikuoti, ginčai neišvengiami.

Santykiams palengvinti

• Geriau pažinsite – lengviau suprasite. Tai dėsnis: kuo ilgiau gilinamės į paveikslą, tuo aiškesnis jis atrodo, o po kelių perklausų daina atrodo geresnė nei išgirsta pirmą kartą. Todėl, užuot vengusi anytos, skirkite laiko jai pažinti. Tik taip galima įveikti iš anksto susidarytą nuomonę. Juolab kad įrodyta, jog kuo dažniau matome žmogų, tuo palankiau jį vertiname.

• Klauskite “kodėl”. Jei anyta ar marti žeria jums pastabų ar ragina pasikeisti, jūs turite teisę klausti “kodėl?”. Tačiau šis klausimas skirtas ne tam, kad jūs imtumėte gintis ar ginčytis. Klauskite, kad geriau viena kitą suprastumėte.

• Venkite uždraustų temų. Kai tik kalba pakrypsta link politikos, šeimoje kyla karas. Jei taip buvo jau šimtą kartų, metas šias temas įtraukti į tabu sąrašą ir jų šiukštu neliesti. O palietus – tyliai pasišalinti. Jūs nepakeisite savo septyniasdešimtmetės anytos balsavimo įpročių ar į ketvirtą dešimtį bekopiančios marčios religinių įsitikinimų, todėl neverta net stengtis.

• Klausykite savos širdies. Jei nesutariate, paklauskite savęs, ar vadovaujatės savomis vertybėmis. Tai viskas, ką jums reikia žinoti. Jei elgiatės taip, kaip sako jūsų širdis, visai nesvarbu, ką mano anyta ar marti. Daug sunkiau pakęsti tik tas pastabas, kurios priverčia suabejoti pačios vertybėmis.

• Jauskite ribas. Kai kurios anytos ar marčios puola padėti, net nepaklaususios, ar kitam žmogui jų pagalbos reikia. Galbūt tik jums atrodo, kad darote paslaugą tvarkydama namus ar ruošdama valgį. Tačiau kita moteris nori pati kurti savo namų taisykles ir jaustis čia šeimininke.

Kažkodėl ne vieną mūsų užvaldęs stereotipas, esą vyras apie seksą galvoja nuolat. Ir jeigu kurį vakarą atsisako mylėtis, virš jo galvos lyg Damoklo kardas pakimba žmonos nuosprendis – turi meilužę! Tačiau tai mitas. Juk vyrui irgi gali skaudėti galvą, kamuoti nuovargis ar meilės žaidimams netinkama nuotaika.

Priežasčių būtina ieškoti

Įvairios apklausos rodo, kad dauguma porų mylisi vieną du kartus per savaitę, 13 proc. apklaustųjų tai daro kasdien, net 21 proc. respondentų seksu užsiima vieną du kartus per mėnesį, o 11 proc. – vos kelis kartus per metus.

Dėl atšalusio meilės guolio kalti gali būti abu partneriai, bet šiandien vis aktualesnis tampa stipriosios lyties atstovų libido sumažėjimo klausimas. Ne taip lengva išsiaiškinti, kodėl jūsų brangusis vis rečiau nori paišdykauti lovoje. Tam įtakos gali turėti ir fizinės, ir emocinės, ir psichologinės priežastys, kurias jas rasti ir pasistengti pašalinti reikėtų, nes lytinio gyvenimo sutrikimai partneriams tampa svarbia problema, tuomet menkėja jų savigarba, atsiranda nevisavertiškumo jausmas, nuolatinis nerimas, baimė prarasti mylimą žmogų.

Stresas – didžiausias priešas

Nemokėjimas atsipalaiduoti, nuolatinė įtampa ir viršvalandžiai darbe daugeliui pakiša koją net lovoje. Seksologai sako, kad psichologinės priežastys susijusios su darbe ar šeimoje patiriamais rūpesčiais – ir tai yra dažniausia sumažėjusio potraukio priežastis.

Vyro noras mylėtis tiesiogiai susijęs su jo ego. Tad jeigu jis nerealizuoja savęs darbe, nežino, kuo norėtų užsiimti, jaučiasi nevykėlis, nes negali aprūpinti šeimos, jo seksualinis apetitas labai sumažėja.

Vyrą itin stipriai paveikia atleidimas iš darbo, sumažėjusios pajamos, sunkiai išsprendžiami sunkumai darbe ar artimo žmogaus mirtis.

Ką daryti. Jeigu vyras nenori mylėtis po įtemptos darbo dienos, o pailsėjęs vėl būna puikus meilužis, vadinasi, nėra ko nerimauti. Bet jeigu jis kažkokius rebusus mintyse sprendžia ne vieną mėnesį ir niekaip negali atsipalaiduoti, pasistenkite jam padėti. Galbūt jūsų mylimajam tiks masažas, skani vakarienė, o gal stalo žaidimas. Liūdnas mintis puikiai išsklaido pasivaikščiojimas gamtoje. Gal verta pasibučiuoti po žydinčiu kaštonu?

Prieš aistringą naktį – gerai išsimiegoti

Kai buvote dvidešimtmečiai arba neseniai susipažinę, tikriausiai neskaičiuodavote nakties valandų, mėgavotės seksu iki paryčių, o poilsiui užtekdavo vos valandėlės. Tačiau dabar miegas svarbesnis nei aistringos glamonės. Ir tai natūralu – bėgant metams organizmui reikia daugiau poilsio.

Ką daryti. Prieš kaltindama vyrą, kad jis turi meilužę, arba ieškodama priežasčių savyje pagalvokite, kokios nuotaikos jūsų brangusis šiandien grįžo iš darbo. Galbūt iš nuovargio vos parvilko kojas? Leiskite jam pailsėti, gerai išsimiegoti, o meilės žaidimais pasimėgausite savaitgalį.

Nuobodulys – aistros žudikas

Seksologai tvirtina, kad rutina šeimyninę laimę sugriauna dažniau nei neištikimybė. Ir tas pats scenarijus pakiša koją galybei porų. Metams bėgant partneriai pamiršta, kokius akrobatinius triukus išdarinėjo lovoje, ir nesistengia sugalvoti nieko naujo. Tačiau ilgainiui, net jei instrumentai tobulai dera, tas pats kūrinys labai greitai pabosta… Tad jei visada mylitės tik ta pačia poza, nenustebkite, jei vyras atsuks nugarą. Vyro noras mylėtis mažėja, kai jis turi fantazijų, bet žino arba bijo, kad partnerė nebus jomis patenkinta, nepriims jų arba net pasibaisės.

Ką daryti. Išvykite rutiną iš miegamojo, kartu su vyru fantazuokite apie intymius dalykus. Nepamirškite, kad mylėtis galima ne tik lovoje ir nebūtinai vakare. Visai nekaltai pasiūlykite vyrui nutrinti nugarą, kai jis maudosi duše – tai gali būti puiki aistringos nakties preliudija. Arba pažadinkite savo brangųjį švelniai jį glamonėdama. Preliudija turėtų trukti apie 45–60 minučių, tik tuomet abu pajusite palaimą.

Jei seksas tampa keršto įrankiu

Moterims, kurios seksu naudojasi kaip priemone atkeršyti savo antrai pusei, gali būti atsilyginta tuo pačiu. Jei dažnai nusisukdavote nuo vyro, kai ant jo pykdavote, tuomet nenuostabu, kad dabar jis elgiasi taip pat.

Ypač dažnai vyrai žmonoms kerštauja, jei išgyvena vidurinio amžiaus krizę. Apie keturiasdešimtuosius metus moteris tarsi išsiskleidžia ir mylėtis nori keliskart dažniau nei vyras. O vyro potencija ima silpti. Nenorėdamas patirti nesėkmę lovoje, jis tiesiog atsisako mylėtis. Be to, pasąmonėje išlenda prisiminimai, ir štai dabar vyras gali nesąmoningai pradėti kerštauti.

Ką daryti. Imkite vadžias į savo rankas – rodykite iniciatyvą lovoje. Jeigu geisite partnerio, jis jausis svarbus, galingas ir neieškos kitų moterų draugijos tam, kad įrodytų, jog yra kupinas jėgų. Ne tik miegamajame apgaubkite savo vyrą šiluma, kuo dažniau pagirkite, ypač girdint draugams, artimiesiems.

Galbūt jūs pernelyg skirtingi

Suderinti seksualinį ritmą gana sunku vyturiams ir pelėdoms. Vyturiai būna aktyvesni rytais, todėl savo partnerį glamonėmis dažniausiai pažadina ankstyvą rytmetį. Bet jeigu vyras pelėda, mieliau seksu užsiima vakarais arba naktį. O anksti ryte jų organizmas dar ilsisi ir nenori užsiimti jokia aktyvia veikla. Keliskart dėl to atstūmus partnerį gali prasidėti nesutarimai…

Skirtis gali ir lytinis potraukis, kai vienas partneris turi daug didesnį seksualinį apetitą nei kitas. Dėl tokio neatitikimo galima net išsiskirti, nes mažesnį lytinį potraukį turintis žmogus jaučiasi verčiamas daryti tai, ko jis nenori, o tas, kurio poreikiai nepatenkinami, jaučiasi nemylimas ir kankinasi.

Ką daryti. Pasikalbėkite, paklauskite vyro, ar jis nenori mylėtis ryte, nes būna dar neatsibudęs. Juk nesunkiai kartu rasite sprendimą: pasimylėti galima dieną, po vakarienės ar pusryčių. O jei nesutampa lytinis potraukis, geriausia būtų iškart kreiptis į seksopatologą. Žinoma, galima pabandyti meilės žaidimus kompensuoti pasakant švelnesnį žodį, dažniau apsikabinti, o seksualesnis partneris turėtų apsišarvuoti kantrybe ir neversti antrosios pusės mylėtis, kai ji nenori.

Jei apsigyveno fantazijų pasaulyje

Gali būti, kad vyras nenori su jumis mylėtis, nes pasitenkina fantazijų pasaulyje. Pavyzdžiui, masturbuojasi žiūrėdamas pornografinius filmus ar vaizdelius internete, varto žurnalus su nuogų moterų nuotraukomis, naudojasi sekso telefono paslaugomis, yra dažnas striptizo klubų svečias. Juk čia jis nepatiria nesėkmių, kritikos… Bet kuo ilgiau vyras praktikuoja tokį seksą, tuo jį mažiau jaudina žmona.

Ką daryti. Pirmiausia pasistenkite ramiai, be pykčio ir užgauliojimų pasikalbėti. Kalbos apie sunkumus lovoje vyrui – ypač sudėtinga tema, sukelianti gėdos, nesaugumo, pažeminimo ir kaltės jausmus. Jam labai svarbu žinoti, kad partnerė yra jo pusėje, supranta ir palaiko. Taip pat pasistenkite lovoje būti geresnė už visas virtualias sutuoktinio draugužes. Tačiau vyras gali būti taip giliai įklimpęs, kad teks pagalbos kreiptis į seksopatologą.

Trukdo sveikatos sutrikimai

Sekso pradeda vengti vyrai, susidūrę su erekcijos sutrikimais. Kuo jie dažniau kartojasi, tuo stipriosios lyties atstovams mažiau norisi išdykauti. Taip pat šalinasi tie vyrai, kurie patiria ejakuliaciją per anksti arba per vėlai, bijo apsijuokti prieš partnerę, išsisukinėja nuo lytinių santykių. Vyrų libido gali būti veikiamas įvairių medikamentų, seksualinis apetitas neretai sumažėja nuo antidepresantų.

Ką daryti. Jokiu būdu nekritikuokite ir nemenkinkite partnerio vyriškumo. Apsišarvuokite kantrybe ir bandykite, kol pasiseks. Rodykite iniciatyvą, pabrėžkite, kad suprantate, kokia jam svarbi ši bėda. Arba kreipkitės į specialistą.