“Veidas” jau dešimtą kartą skelbia tradicinį trisdešimties turtingiausių lietuvių sąrašą.

Dešimt metų žurnalas “Veidas” žengia kartu su Lietuvos verslo lyderiais, įvardydamas juos, vertindamas jų verslą, siekdamas atskleisti jų asmenybes, papasakoti sėkmės istorijas. Per tuos dešimt metų veidai keitėsi nedaug, buvo ne tik sėkmės istorijų. Vienų verslo žvaigždės užgimusios kilo tik aukštyn, kitų – žiebėsi ir geso.
“Veidas” fiksavo agresyviai ir sparčiai augančių “Vilniaus prekybos” grupės, “MG Baltic”, “Rubikon” (dabar “Icor”) grupės žingsnius perkant įmones, žiniasklaidą.
Tarp jų buvo ir neregėtais tempais augęs lietuviškas investicinis fondas “Hermis fondų valdymas”, rinkoje apsipirkinėjęs ir pardavinėjęs įmones iš peties. Fondo rankose buvo didesni ar mažesni tokių įmonių, kaip “Snaigė”, “Rokiškio sūris”, “Vilniaus Vingis”, Kelmės pieninė”, “Sema”, ir kitų akcijų paketai. “Perku-parduodu” verslo filosofija besivadovavusių šio fondo savininkų Nerijaus Dagilio ir partnerių vardai turtingųjų sąraše puikavosi ne vienus metus.
Visuomet aiškiai sakėme, kad sudarinėdami turtingiausių lietuvių sąrašą nepretenduojame į absoliučią tiesą ir tikslumą. Tuo labiau kad ir tokių galimybių neturime. Mūsų tikslas – pateikti Lietuvos verslo pasaulio vaizdą, įvardyti sėkmingiausiai dirbančius verslininkus, įstengusius sukurti didžiausią vertę duodančius verslus.
Turtingiausių lietuvių trejetuko iki mirties neapleido koncerno “Achemos grupė” pagrindinis akcininkas Bronislovas Lubys. Tik vis pasikeisdavo vietomis su “Vilniaus prekybos” grupės pagrindiniu akcininku Nerijumi Numavičiumi.
Žvelgiant į Lietuvos turtingiausiųjų plejadą galima sakyti, kad kai kuriems gal nesvetima silpnybė pasipuikuoti brangiais automobiliais, prabangiais namais ar dvarais. Bet didžioji dalis verslo elito – gabūs, verslūs, ryžtingi, atkaklūs, sėkmės lydimi žmonės.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Navigacijos sistemų gamintoja “TomTom” paskelbė Europos ir Šiaurės Amerikos miestų, kuriuose būna didžiausios automobilių spūstys, reitingą. Iš 58 į šį reitingą įtrauktų Europos miestų pirmą vietą užėmė didžiausias Turkijos miestas Stambulas.

Pasak tyrėjų, šiame megapolyje važiuojant automobiliu piko metu, kelionė vietoje 60 minučių vidutiniškai trunka 124 minutes, o per metus vairuotojas spūstyse praleidžia apie 118 valandų. Antra vieta šiame nemaloniame reitinge atiteko Varšuvai. Pasirodo, Lenkijos sostinėje piko metu kelionė vietoje 60 minučių vidutiniškai trunka 115 minučių, o per metus tai sudaro net 110 valandų spūstyse.
Kiti didžiausiomis spūstimis pasižymintys miestai daugiausia spiečiasi Pietų Europoje: po Stambulo ir Varšuvos reitinge eina Marselis, Palermas, Roma, Paryžius, taip pat Štutgartas, Briuselis, Hamburgas, o dešimtoje reitingo vietoje atsiduria Švedijos sostinė Stokholmas.
O štai Vilnius, kaip ir kitos Baltijos šalių sostinės, į šį “TomTom” reitingą šiemet nepateko, nors prieš dvejus metus Vilnius buvo atsidūręs 51-oje vietoje iš 58-ių.
Eismo kontrolės specialistai neabejoja, kad Vilnius iš šio reitingo iškrito dėl to, kad spūsčių Lietuvos sostinėje iš tiesų mažėja, o piko laikas trumpėja. Apskaičiuota, kad Vilniuje didžiausios spūstys kyla rytais ir vakarais pagrindinėse, miesto centrą su miegamaisiais rajonais jungiančiose magistralėse. Rytinis pikas trunka kiek mažiau nei valandą, vakarinis – maždaug 80 minučių.
Mūsų šalies mokslininkai yra apskaičiavę, kad per metus spūsčių išlaidos, vertinant sugaištą laiką ir degalus, Vilniuje siekia apie 4 mlrd. Lt., o Kaune – beveik 680 mln. Lt.

Šią savaitę “Veidas” pristato jau tradicinį tapusį Lietuvos turtingiausiųjų trisdešimtuką.

Išnagrinėjus jį galima matyti kelias tendencijas: pirma, tarp Lietuvos turtuolių gana daug prekybininkų, taip pat verslininkų, kurie savo turtus sukaupė iš žemės ūkio. Antra, gana didelę turtingiausiųjų trisdešimtuko dalį sudaro dviejų verslo grupių – “Vilniaus prekybos” ir “Achemos” akcininkai.Tai faktai, bet be giluminės informacijos jie mažai ką sako, tad šiame “Veide” rasite ir daug analizės, vertinimų bei kelių turtuolių profilius.Kartu mums norisi sukrėsti turtingus Lietuvos žmones, kad jie susimąstytų, ar išmintingai elgiasi su savo turtais, ar, patys turtėdami, jie sugeba turtinti visuomenę ir apskritai – kaip apie juos bus kalbama po šimto metų.Kaip tik šiuo metu teko išsamiau pasidomėti didikų Sapiegų, Oginskių, Radvilų, Tiškevičių, Pacų, Goštautų, Giedračių ir kitomis giminėmis bei dinastijomis. Žinoma, jos visos labai skirtingos, bet kai kurie jų atstovai paliko didesnį įspaudą istorijoje ir šiandien yra vertinami daug pagarbiau nei kiti jų giminaičiai. Kodėl? Todėl, kad jie mąstė ne vien apie save ir ne vien apie savo rūmus. Vieni statė (tiksliau, finansavo) bažnyčias, kiti – mokyklas, treti – rotušes, ketvirti – paštus, penkti rėmė knygų leidybą ar talentingus menininkus, šešti kūrė ir pildė viešąsias bibliotekas, septinti ypač didelį pėdsaką paliko remdami kultūrą, o aštunti prisidėjo prie amatų plėtros.Dabar persikelkime į šiuos laikus. Žinoma, dabartiniai turtuoliai nėra kunigaikščiai ar grafai, bet jie yra milijardieriai ar bent jau šimtų milijonų savininkai ir gali tikrai daug. Tik ar tas savo galimybes išnaudoja? Taigi ką mes žinome apie savo turtingiausiuosius? Kad vienas nusipirko sraigtasparnį ir viešbutį, kitas – jachtą, trečias važinėja “Maserati”, ketvirtas įsigijęs apartamentus, užimančius visą viršutinį daugiabučio aukštą, penktas savo pinigus įdarbinęs užsienyje, nes Lietuvoje nemato prasmės, šeštas žaidžia galios žaidimus ir tam išleidžia nemažai milijonų, o septintas pasiekęs tokį lygį, kad nusipelno netgi XXI amžiaus vergvaldžio titulo. O kur bažnyčių, bibliotekų, mokyklų, kultūros renginių rėmimas? Žinoma, kažkiek yra ir to.Savaime suprantama, kiekvienas verslininkas ir turtingas žmogus yra prisigalvojęs begalę pasiteisinimų. Pirma, jie sukūrę daug darbo vietų (tik čia svarbu sau nemeluoti, ar algos pas juos nėra mažesnės nei kitose to sektoriaus įmonėse), antra, dauguma jų kažką remia: vieni – miesto renginius, antri – kokią berniukų sporto komandą, treti nuperka kokį aparatą ligoninei, ketvirti finansuoja kokios knygos leidimą (čia vėlgi svarbu sau nemeluoti, ar toji parama, tas indėlis į visuomenės gerovę adekvatus įmonės dydžiui ir jos pelnui: jei pelnas siekia 500 mln. Lt, tai tikriausiai neužtenka kokiai vienai moksleivių klasei nupirkti kompiuterių, kad vadintum save socialiai atsakingu).Juolab kai pasaulyje plinta naujos pozityvios idėjos: štai į turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuką įeinantys Billas Gatesas ir Warrenas Buffettas pasižadėjo labdarai išdalyti pusę ar daugiau savo užgyvento turto. Gal ir mūsų turtuoliams derėtų prisidėti prie šios iniciatyvos arba patiems pasiūlyti kažką savo?Tiesa, negalima ir į mūsų turtuolius žiūrėti tik kaip į savanaudžius pinigų maišus – kai kurie jų tikrai didino ir didina visos visuomenės gerovę. Čia galima paminėti ir a.a. Bronislovą Lubį, ir Ramūną Karbauskį, ir net kontroversiškąjį Augustiną Rakauską.

BFL

Tai nulems vidinis TS-LKD kandidatų į Seimą reitingavimas, vyksiantis iki vasarą rengiamo šios partijos suvažiavimo, kuriame bus tvirtinami pretenduojančių į parlamentarų mandatus sąrašai.

Dalis valdančiosios partijos narių įsitikinę, kad konservatoriai gautų kiek daugiau balsų, jeigu pirmoji sąraše būtų už premjerą populiaresnė I.Degutienė. Esą taip pasielgti būtų pragmatiškiau ir protingiau, siekiant didesnio rinkėjų pasitikėjimo. „Jeigu taip atsitiktų, kitame Seime gautume kokiom 5 vietom daugiau“, – neoficialiame pokalbyje tvirtino vienas dabartinio Seimo narys iš TS-LKD. Apie tai praneša ELTA.

Tačiau tokio pasiūlymo priešininkai teigia, kad, nepaisant reitingų, pirmas rinkimų sąraše privalo būti įrašytas TS-LKD vadovas, nes būtent jis per pernykščius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus įveikė savo konkurentę, kad ir nedidele persvara. A.Kubiliaus šalininkai tikina, kad nėra daug šansų, jog I.Degutienė ves partiją į Seimo rinkimus. Kita vertus, tiek viena, tiek ir kita stovykla pripažįsta, kad rinkėjai, per balsavimą reitinguodami kandidatus sąraše, turės galimybę pakoreguoti pretenduojančių gauti Seimo narių mandatus konservatorių eilę.

TS-LKD atstovai neformaliuose pokalbiuose skaičiuoja, kad per šį spalį vyksiančius Seimo rinkimus partija gali gauti ne mažiau kaip 30–35 mandatus būsimame parlamente ir užimti bent antrą vietą pagal galutinius balsavimo rezultatus.

Oficialus Europos Sąjungos leidinys paskelbė Baltarusijos pareigūnų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Bendrijos šalies sąrašą.

Kaip praneša agentūra “Interfax”, jos turimame sąraše yra maždaug 160 pareigūnų, teisėjų, teisėsaugos institucijų darbuotojų ir žurnalistų, kuriems uždrausta atvykti į ES šalis.

Įvažiuoti į ES uždrausta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, dviem A.Lukašenkos sūnums – Viktorui ir Dmitrijui, prezidento administracijos vadovui Vladimirui Makėjui, Saugumo Tarybos valstybės sekretoriui Leonidui Malcevui, Prezidento saugumo tarnybos viršininkui Andrejui Vtiurinui, generaliniam prokurorui Grigorijui Vasilevičiui, VRM vadovui Anatolijui Kulešovui, Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkui Vadimui Zaicevui, gynybos ministrui Jurijui Žadobinui, taip pat CRK vadovei Lidijai Jermošinai ir visiems šios komisijos nariams.

Į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES, kategoriją pateko Konstitucinio teismo pirmininkas ir daugelis Minsko rajono teismų teisėjų, paskelbusių nuosprendžius sulaikytiesiems gruodžio 19 dieną, teisingumo ministras Viktoras Golovanovas, Minsko miesto vykdomojo komiteto Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos vadovas Leonidas Farmagejus, Minsko VVRV specialiosios paskirties milicijos pulko vadas Aleksandras Lukomskis.

Be to, į sąrašą įtraukti vidaus reikalų ministro pavaduotojai, KGB pirmininko pavaduotojai, respublikos KGB sričių valdybų vadovai, generalinio prokuroro pavaduotojai, sričių ir Minsko prokuratūrų vadovai.

Taip pat į sąrašą įeina prezidento padėjėjas ideologijos klausimais Vsevolodas Jančevskis, prezidento padėjėjas ypatingiems pavedimams Viktoras Šeimanas, administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Radkovas, informacijos ministras Olegas Proleskovskis, jo pirmoji pavaduotoja Lidija Ananič ir pavaduotojas Igoris Laptionokas.

Iš žiniasklaidos priemonių atstovų į sąrašą pateko: Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos vadovas Genadijus Davydka, jo pirmtakas Aleksandras Zimovskis, UAB “Sostinės televizija” generalinis direktorius Jurijus Kozijatka, laikraščio “Sovetskaja Baltarusija” vyriausiasis redaktorius Pavelas Jakubovičius ir keturi jo pavaduotojai, valstybinės informacijos agentūros BelTA generalinis direktorius Dmitrijus Žukas, Pirmojo televizijos kanalo žurnalistas Jurijus Prokorovas ir televizijos kanalo ONT žurnalistas Aleksejus Michalčenka, žurnalo “Beloruskaja duma” vyriausiasis redaktorius politologas Vadimas Giginas, Informacijos ir analizės centro prie prezidento administracijos vadovas Aleksandras Bazanovas ir jo pavaduotojai, Baltarusijos valstybinio universiteto rektorius Sergejus Ablameika ir Greitosios medicinos pagalbos ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Sirenka.

Ir toliau nebegalės atvykti į ES Profsąjungų federacijos vadovas Leonidas Kozikas.

Sąraše nėra parlamento vadovų, bet Respublikos Tarybos pirmininkui Anatolijui Rybinovui atvykti uždrausta nuo tada, kai jis ėjo ankstesnes prezidento administracijos vadovo pavaduotojai ideologijos klausimams pareigas.

Įvažiuoti į ES taip pat uždrausta kai kuriems buvusiems aukštiems pareigūnams: buvusiam prezidento administracijos vadovui Genadijui Nevyglasui, prezidento administracijos vadovo pirmajai pavaduotojai Natalijai Petkevič, buvusiems KGB ir VRM vadovams Stepanui Suchorenkai ir Vladimirui Naumovui, buvusiam informacijos ministrui Vladimirui Rusakevičiui, buvusiam parlamento žemųjų rūmų vadovui Vladimirui Konopliovui, taip pat buvusiam Baltarusijos respublikinės jaunimo sąjungos vadovui Michailui Ordai, buvusiam Valstybės kontrolės komiteto pirmininkui Zenonui Lomačiui.