Pučiant aštriam pietryčiui šeštadienį Dusetose vykusias tradicines ristūnų lenktynes „Sartai 2014“ vainikavo trys nauji trasos rekordai. Žiūrovai visų jų sulaukė paskutiniajame, „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia šių lenktynių organizatorė – žemės ūkio ministerija – važiavime.

Plojimais buvo pasitiktas iki šios dienos gyvavusio rekordo autorius, varėniškis, Dubyčių žemės ūkio bendrovės sportininkas Stanislovas Kėrys, su žirgu Sakalu 2012 metais greičio kartelę pakėlęs iki 2 min. 03,219 sek.

Nors šįkart Stanislovas Sakalą iškeitė į Amerikos ristūną, Švedijoje augintą Pronto Ribb, tačiau iš rekordininko į Dusetų hipodromą susirinkę žiūrovai tikėjosi pataisos pasiekimų lentelėje. Ir neapsiriko. Aukštąjį zootechniko išsilavinimą turintis S.Kėrys su Dusetų hipodrome pirmąkąrt bėgusiu Pronto Ribb rekordinę kartelę pakėlė iki 2 min. 01,961 sek., tačiau šis rekordinis rezultatas varėniškiui leido džiaugtis tik trečiąja prizine vieta.

Dar greitesnis buvo trasos rekordą su tuo pačiu Sakalu pagerinęs Estijos sportininkas Jevgenijus Ivanovas (2 min.01.163 sek.), tačiau ir šis rezultatas užtikrino svečiui tik antrąją vietą.

Dienos karaliumi tapo uteniškis Egidijus Gudonis su Rodney Augustinu, S. Kėrio pasiekimą pagerinęs beveik 3 sek. Nugalėtojo laikas, o tuo pačiu ir naujasis trasos rekordas – 2 min. 00,775 sek. Tiek jis sugaišo 1609 metrų distancijoje.

Nugalėtoją ir trasos rekordininką šiltai pasveikino „Didįjį žiemos prizą“ įteikęs žemės ūkio ministras, prof. Vigilijus Jukna, akcentavęs, jog dėl tokių puikių akimirkų, tampančių didžiausiu renginio traukos centru, verta rengti šias tradicines lenktynes ir nekantriai jų laukti metus.

Būtent siekti naujų rekordų, įspūdingų lenktynių prie starto linijos išsirikiavusius 58 varžybose dalyvaujančius važnyčiotojus, žirginio sporto gerbėjus ir visus į Dusetas susirinkusius žiūrovus atidarydami šventę linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žemės ūkio ministras V. Jukna, varžybų organizacinio komiteto nariai, šios sporto šakos veteranai, teisėjai.

Prieš lenktynes vykusioje spaudos konferencijoje varžybų organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoja, žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė nepriekaištingai didžiausius darbus rengiant šią šventę atlikusiais varžybų šeimininkais – zarasiškiais ir dusetiškiais ir palinkėjo, kad per labai trumpą laiką nuveikti dideli parengiamieji darbai būtų vainikuoti puikiais startais.

Būtent trokšdami tapti įspūdingų akimirkų liudininkais į Dusetas rinkosi žirginio sporto entuziastai. Ir neapsiriko. Jau pirmasis lenktynių „Sartai 2014“ važiavimas, kuriame 8 žirgų važnyčiotojai varžėsi dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo, padovanojo jiems atkaklią, įsimintiną kovą, kurią laimėjo pirmas 1609 metrų distancijos finišą su Ladybird Va Bene kirtęs Eimantas Klebauskas . Jis trasoje sugaišo 2 min. 07,442 sek.

Antras liko Aurimas Sakalovas, vadeliojęs Rightabeveyourhead (2 min. 07,615 sek.), o trečiąją vietą iškovojo latvis Nikolajus Galilejevas, su Carmen River trasą įveikęs per 2 min. 08.803 sek.

Budresni žiūrovai atkreipė dėmesį ne tik į labai vienodą prizininkų greitį, kai juos skyrė tik kelios šimtosios sekundės dalys, bet ir tai, kad visos prizininkės – Amerikos ristūnų veislės kumelės, išaugintos Švedijoje.

Antrojo tarptautinio važiavimo dalyviai, kovoję dėl „Arvi“ prizo, varžėsi ilgiausioje – 3200 metrų distancijoje, kurios finišą su bėru Švedijos eržilu Up To Belle pirmas kirto važnyčiotojas iš Estijos J. Ivanovas, pranokęs antroje vietoje likusį nuolatinį šių lenktynių dalyvį Žydrūną Vasilionką su Salsa de Garone ir trečią vietą užėmusią važnyčiotoją iš Latvijos Tatjaną Martinsonę su Coming Heart.

Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės steigiamo „Eikliojo žirgo prizo“ 1609 metrų distancijoje varžėsi septynių žirgų važnyčiotojai, o pergalę čia šventė buvęs trasos rekordininkas, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės sportininkas S. Kėrys, ir šiame važiavime ištikimąjį, ne vieną pergalę važnyčiotojui padovanojusį Sakalą iškeitęs į Švedijoje gimusį ir augusį juodbėrį eržilą Ingo Sanna. Nugalėtojas trasoje sugaišo 2 min. 08,866 sek.

Antras šiame važiavime su Raise Hand finišavo Sergejus Matvejevas, o trečiąją vietą iškovojo Gedvilė Vinslauskaitė, vadeliojusi Rhapsody in Blue. Abi šios antroje –trečioje vietoje finišavusios kumelės priklauso žirgininkystės specialistui Arūnui Cicėnui.

Tradicinių lenktynių „Sartai 2014“ organizatoriai itin džiaugiasi, kad žirginį sportą kasmet pamėgsta ir remia didieji verslininkai, diktuojantys rinkos madas. Šiemet jų gretas papildė plačiai žinoma ne tik Lietuvoje Vičiūnų grupė, dėl kurios įmonių įsteigto „Vičiūnų grupės Agroholdingo prizo“ varžėsi tarptautinio važiavimo dalyviai, išmėginę jėgas ne standartinėje 2400 m distancijoje.

„Pradėję agroverslą supratome, kad imdamiesi jo patys galime gaminti ne tik pigiau, bet ir kokybiškesnius lietuviškus produktus. Auginsime ne vien patys, bet ir bendradarbiausime su vietos ūkininkais“, – sakė „VG Agroholdingas“ valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

Naujo prizo paieškose sėkmė ir vėl lydėjo estą J.Ivanovą, šįkart važnyčiojusį Sir Nile ir trasą įveikusį per 3 min. 12,440 sek. Svečias pranoko antrą-trečią vietas užėmusius Lietuvos sportininkus Tomą Lukošiūną su Bucky Augustinu ir Ž. Vasilionką su Silice de Ka.

Savotiškai atsirevanšavo svečiams varžybų šeimininkai kovoję dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, kur visą nugalėtojų garbės pakylą pirmąkart šiose lenktynėse užėmė vien Lietuvos sportininkai. Seimo prizą iškovojo pirmajame važiavime antras likęs A. Sakalovas su prancūzų veislės ristūne Truffe Au Chocolat. Aurimas distanciją įveikė per 2 min 07,170 sek. ir pranoko Algį Vilkinį su Ūlos Vingiu (2 min. 07,482 sek.) ir trečiąją prizininkę Moniką Vinskutę su Gotika (2min.07,872 sek.)

2400 m distancijoje sportininkai varžėsi ir dėl Biržų žemtiekimo prizo, o joje rungėsi vien Lietuvos sportininkai. Prizą iškovojo šįsyk su Gepardu važiavęs E. Gudonis, distanciją įveikęs per 3 min. 20,418 sek.

Jis pranoko antrąją vietą užėmusį Liutaurą Pamarnecką su Chiva (3 min. 21,894 sek.) ir trečioje vietoje likusį Ernestą Juškauską su Saliutu Ollo (3min. 22,214 sek.).

Šių lenktynių programoje nuo seno yra du prizai, dėl kurių likimo labiausiai jaudinasi vietos žiūrovai. Tai prestižiniai „Zarasų krašto“ ir „Dusetų krašto“ prizai, dėl kurių važnyčiotojai varžosi vienodose angliškos mylios (1609 metrų) distancijose, o žiūrovai labiausiai džiūgauja, kai juos iškovoja vietos sportininkai.

Deja, jų apmaudui „Zarasų krašto“ prizas iškeliavo į Varėną, o jį paveržė tas pats S. Kėrys, šįkart važnyčiojęs Amerikos ristūną Don Star ir distanciją baigęs per 2 min. 10,562 sek. Antras liko alytiškis E.Klebauskas, su Seira finišavęs per 2 min. 12,589 sek., o varžybų šeimininkų prestižą kiek pataisė kaimynas iš Utenos Mindaugas Seržantas su Leila Augustinu trasoje sugaišęs 2 min. 13,389 sek.

„Dusetų krašto“ prizu irgi džiaugėsi ne vietinis važnyčiotojas, o širvintiškė, pirmoji dailiosios lyties atstovė, užkopusi ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio, Diana Kvakšytė.

Ji su Gajumi trasoje sugaišo 2 min. 07,231 sek. ir pranoko zarasiškį, jauniausiąjį lenktynių dalyvį, penkiolikmetį Paulių Zakšauską, pelniusį Anapilin išėjusio Prezidento, aistringo žirginio sporto ir šių lenktynių gerbėjo Algirdo Brazausko prizą, kuriuo kasmet pagerbiamas jauniausias lenktynių dalyvis.

Beje, vyriausiąjį varžybų dalyvį, 83 metų Pauliaus senelį Joną Zakšauską, savo prizu pagerbė jį įteikęs Seimo narys Artūras Paulauskas.

Trečias šiame važiavime finišavo varėniškis Eimantas Klebauskas, važnyčiojęs Amerikos ristūną Saxon Westwood.

„Sartai 2014“ nugalėtojų garbės pakyla

Prizo pavadinimas Distancija Laimėtojas Žirgas Laikas

„Kūno kultūros ir sporto Eimantas Klebauskas Ladybird Va Bene 2. 07,442 sek.

departamento“ prizas 1609 m.

UAB „Arvi ir Ko“ prizas 3200 m. Jevgenijus Ivanovas Up To Beelle 4. 33,815 sek.

„Eikliojo žirgo“ prizas 1609 m. Stanislovas Kėrys Ingo Sanna 2. 08,866 sek.

„Vičiūnų grupės

agroholdingo“ prizas 2400 m. Jevgenijus Ivanovas Sir Nile 3.12.440 sek.

Lietuvos Respublikos

Seimo prizas 1609 m. Aurimas Sakalovas Truffe au Chocolat 2. 07,170 sek.

„Biržų žemtiekimo“

prizas 2400 m. Egidijus Gudonis Gepardas 3. 20,418 sek.

„Zarasų krašto“ prizas 1609 m. Stanislovas Kėrys Don Star 2.10,562 sek.

„Dusetų krašto“ prizas 1609 m. Diana Kvakšytė Gajus 2.07,231 sek.

„Didysis žiemos prizas“ 1609 m. Egidijus Gudonis Rodney Augustinu 2.00,775 sek.

Seniai praėjo tie laikai, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar mineralinių trašų maišą…

Turtinga šių lenktynių istorija liudija, kad pirmasis piniginis prizas Sartų lenktynių laimėtojui buvo įteiktas lygiai prieš 80 metų, 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti renginį ir premijuoti greičiausiųjų žirgų šeimininkus.

„Džiaugiamės šiemet suformavę net 65 tūkstančių litų prizinį fondą, kuris bus išdalytas jau rytoj, vasario 2 dieną Dusetų hipodromo ledo take vyksiančių žirgų tradicinių lenktynių laimėtojams, – sako „Sartai 2013“ varžybų organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa. – Ir sportininkus, ir lenktynių organizatorius maloniai nuteikė tas faktas, kad trejus metus nekitęs prizinio fondo dydis šiemet išaugo net 13 tūkstančių litų. Tai nemenka suma šiais laikais, kurios vertę pirmiausia pajus lenktynių „Sartai 2013“ nugalėtojai ir prizininkai“.

Didžiausias – 12 tūkstančių litų piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės – Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo“ laimėtojui.

Antras pagal dydį dar vieno lenktynių partnerio – UAB „Arvi ir Ko“ kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigtas 8800 litų prizas, kuris atiteks ilgiausią visų lenktynių programoje – net 3200 metrų distanciją greičiausiai įveikusio žirgo vadeliotojui ir rungties prizininkams.

Po 7300 litų vertės piniginius prizus išsidalys net dviejų – Zarasų savivaldybės įsteigto „Zarasų krašto“ ir UAB „Vasaknos“ kartu su Žemės ūkio ministerija skiriamo „Dusetų krašto“ prizų laimėtojai.

Labai įtempta kova laukiama ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su ŽŪM įsteigto „Eikliojo žirgo“ prizo, kurio piniginė vertė – 7100 litų. Dėl jo kausis ir trasos rekordininkas Stanislovas Kėrys, kuris šioje rungtyje vadelios jau ne šį pasiekimą jam pelniusį Sakalą, o Švedijos žirgų augintojų pažibą Saxon Westwood, ir daugelio varžybų nugalėtojas ukmergiškis Kazys Trota, tramdysiantis Amerikos ristūnų veislės eržilą Valdovą, ir greitoji latvė Tatjana Martinsone su Salamandra, ir Sergejus Matvejevas su grynaveisliu prancūzų ristūnu Vamaro Castelets.

„Prizai, be abejo labai svarbu. Jie, kaip ir dera, bus įteikti nugalėtojams, tačiau esu daugiau nei įsitikinęs, jog rytoj iš Dusetų puikiausią nuotaiką išsiveš ne tik lenktynininkai, įvairių prizų laimėtojai, bet ir visi, apsilankę šioje šventėje“, – dėkodamas visiems renginio organizatoriams bei talkininkams, tarp jų ir Lietuvos kaimo tinklui bei Kaimo plėtros fondui, kurių indėlis puoselėjant ir gausinant Sartų tradicijas šiemet buvo itin svarus, patikino lenktynių šeimininkas, Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius.

Legendomis apipinta žiemos šventė vasario 2-ąją į Dusetas neabejotinai pavilios dešimtis tūkstančių ištikimų jos gerbėjų. O kam dėl vienų ar kitų priežasčių nebus lemta šįkart ja pasidžiaugti, perdaug irgi nereikėtų liūdėti. Mat renginio – Lietuvos ryto – televizija apie šias lenktynes ir jas gaubiančias įvairias atrakcijas ruošia valandinį reportažą, kurį ketina parodyti vasario 10 d. 15 val.

Žirgų lenktynių „Sartai 2013“ pagrindiniai prizai

(2013.02.02)

Lygiai dešimt dienų beliko iki nacionaline švente pretenduojančių tapti žirgų lenktynių „Sartai 2013“, į kurių areną Dusetų hipodrome kviesliai žiūrovus tradiciškai pakvies pirmąjį vasario šeštadienį, šio mėnesio 2 dieną.

Svarbiausiajai metų šventei baigia rengtis ne tik eikliųjų žirgų vadeliotojai ar būsimųjų lenktynių šeimininkai dusetiškiai, garsėjantys svetingumu ir atida kiekvienam svečiui, bet ir gausus kaip niekad prekybininkų, tautodailininkų, nacionalinio paveldo puoselėtojų būrys, pasiryžusių atvykusiųjų į Dusetas neišleisti namo be gomurį kutenančio „gastinčiaus“.

„Žirgų lenktynės Dusetose ir neišvengiamu jų atributu tapę kermošiai, mugės bei kitokios spalvingos atrakcijos, kurių kasmet vis daugėja, garsėja puikiomis, jau nusistovėjusiomis tradicijomis. Jas jau yra pamėgę žiūrovai, todėl ir šiemet prekeiviams pasistengsime sudaryti visas sąlygas, kad nacionalio paveldo puoselėtojai galėtų ne tik skaniai, karštu maistu pamaitinti atvykusius svečius, bet ir turėtų ką pasiūlyti lauktuvių grįžtantiems namo“, – sako Dusetų seniūnas Saulius Keblys.

Pagrindinė mugės Dusetose „dirigentė“ Liliana Majauskienė džiaugiasi, kad šiai dienai paraiškas prekiauti mugėje jau pateikė ir geriausias vietas spėjo rezervuoti 95 dalyviai – pavieniai asmenys ir organizacijos.

„Džiugina tai, kad mugėje mažėja mėgėjų, o į Dusetas kasmet atvyksta vis geriau pasirengę, jau pagarsėję savo veikla bei produkcija gamintojai, kurių daugumai siūlomų prekių suteikti tautinio paveldo sertifikatai ir kitokie kokybės pripažinimo ženklai, – sako L. Majauskienė. – Tai visų pirma pasakytina apie maisto produktus – įvairius rūkytus, dar kadagio dūmais tebekvepiančius mėsos gaminius, sūrius, tradicinius lietuviškus šakočius ir baigiant moliniais puodais ir puodynėmis, suvenyrais iš keramikos ar unikaliais kalvystės gaminiais.“

Tautinio paveldo sertifikatu didžiuojasi ir pagarsėjęs ne tik Ukmergės rajone Šinkūnų kaime esantis ūkininkų Zvicevičių pieno ūkis. Jo produkcijos, kurią sudaro net 25 rūšių karvių pieno sūriai – saldūs ir sūrūs, riebūs ir liesesni, džiovinti ir pagardinti žolelėmis, kepti ir rūkyti ir dar kitokie – galės ragauti ir mugės dalyviai.

„Žiemos šventė Dusetose – bene atsakingiausias egzaminas ir mums – vyrui Andriui ir uošvienei Emilijai, – sako šio ūkio girnas sukanti Edita Zvicevičienė. – Mugei kruopščiai rengiamės iš anksto, tačiau dar nebuvo atvejo, kad iš Dusetų grįžtume nepardavę, ką buvome atvežę“.

Tradicinėje mugėje dalyvaus ir geriausi Aukštaitijos bei kitų regionų žolininkai, ne tik pasiūlysiantys įvairių žolelių, arbatų, bet ir papasakosiantys kokias ir kuriais atvejais vartoti. Į lenktynes atvykę žiūrovai apsilankę mugėje galės ne tik įsigyti žolelių, bet ir padegustuoti įvairių, jau paruoštų arbatų.
Šaltą žiemos dieną Dusetose bus galima mėgautis ne tik karšta arbata ar karštu maistu. Kaip lenktynių spaudos centrą informavo „Volfas Engelman“ bravoras, atsižvelgdami į oro sąlygas, žirgų tradicinių lenktynių „Sartai 2013“ metu jie prekiaus šviesiu, pakaitintu ir medumi bei imbieru paskanintu alumi. Taip siekiama, kad šis gėrimas neužšaltų statinėse ir būtų tinkamas vartoti jo mėgėjams ir lauke esant žemai temperatūrai.

Lenktynių dieną atvykę į Dusetas neabejotinai turės ne tik puikų reginį, bet kulinarinę šventę skrandžiui. O kas dėl įvairių priežasčių negalės pasidžiaugti žiemos švente, perdaug liūdėti irgi nereikėtų. Mat renginio – Lietuvos ryto – televizija apie šias lenktynes ir jas gaubiančias įvairias atrakcijas ruošia valandinį reportažą, kurį ketina parodyti vasario 10 d. 15 val.

Mažiau nei mėnuo beliko iki nacionaline švente pretenduojančių tapti tradicinių žirgų lenktynių „Sartai 2013“, kurios, nepažeidžiant nusistovėjusių ilgamečių tradicijų, ir šiemet vyks pirmąjį mėnesio šeštadienį, vasario antrą dieną.

Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, vienos seniausių masinių renginių šalyje. Pakanka priminti, jog pirmasis jų istorijos puslapis atsirado daugiau nei prieš du šimtmečius. Nuo to laiko žirgų lenktynių Dusetose istorija kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams bei rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams, kurių savotiškos varžytuvės tapo neatskiriama lenktynių dalimi.

„Lietuvis ir žirgas – nuo seno dvi neatskiriamos sąvokos, leidžiančios geriau pajusti tą nenusakomą trauką, jau kelintą šimtmetį žirgų mylėtojus iš visos Lietuvos vasario pradžioje suburiančią Dusetose, – lenktynių spaudos centrui, Viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ kalbėjo renginio organizacinio komiteto pirmininkas, Žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna. – Nuo 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, nuo 1955 m. žirgų lenktynės tapo respublikinės. Kasmet dėl pagrindinio lenktynių trofėjaus – „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia Lietuvos žemės ūkio ministerija, varžosi eikliausiųjų ristūnų važnyčiotojai.“

Pasak ministro, tai ne vieninteliai kriterijai, dėl kurių Žemės ūkio ministerija kasmet tituluojama generaline šios įspūdingos žiemos šventės rėmėja.

„Aukščiausio lygio žirgų lenktynės Dusetose – puiki, daug nepakartojamų emocijų dešimtims tūkstančių žiūrovų teikianti atrakcija, o arklininkystės specialistams – kartu ir savotiškas tyrimų poligonas, rodantis kuria kryptimi vystyti šią gyvulininkystės šaką išvedant greitus, ištvermingus ir nekaprizingus, lengvai treniruojamus žirgus“, – teigia ministras V. Jukna.

Artėjančiai žiemos žirginio sporto šventei įtemptai rengiasi ir būsimųjų lenktynių šeimininkai dusetiškiai, garsėjantys svetingumu ir atida kiekvienam svečiui, nekalbant jau apie sportinių varžytuvių dalyvius.

„Žirgų lenktynės Dusetose ir jas lydintys kermošiai, mugės bei kitokios spalvingos atrakcijos, kurių kasmet vis daugėja, garsėja puikiomis, jau nusistovėjusiomis tradicijomis. Jas jau yra pamėgę žiūrovai, todėl jų laužyti ir daryti revoliucijų tik vardan revoliucijų nesame linkę,“ – varžybų spaudos centrui sakė lenktynių organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius.

Pasak mero varžybų programa bus panaši į pernykštę, o aršiausia kova hipodromo ledo takeliuose šiemet virs dėl devynių pagrindinių prizų, iš kurių 2 bus tarptautiniai, o 7 – nacionaliniai.

Lenktynių organizatoriai po atrankos varžybų zonose dėl pagrindinio, Lietuvos žemės ūkio ministerijos įsteigto „Didžiojo žiemos prizo“ leis varžytis dvylikos eikliausiųjų ristūnų važnyčiotojams, o dėl kitų prizų sportininkai į ledo takelius išvadelios po dešimt žirgų.

Lenktynių rengėjai tikisi, jog ir šiemet Dusetose varžysis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių eikliausiųjų žirgų važnyčiotojai, kurių vasario pirmąjį šeštadienį laukiama arti šimto.

Šeštadienį turėjo vykti tradicinės Sartų žirgų lenktynės. Tačiau dėl stiprių šalčių jos nukeltos į kitą savaitgalį. Ir nors ledas – jau nebe ežero, o tik ežero vandeniu ant hipodromo piltas, džiaugsmo nuo to nemažiau. 1,6 km ilgio hipodromo take žada varžytis 80 ristūnų, kuriuos vadelios Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos sportininkai. Varžybas pradėti garbė suteikiama lietuviškos žemaitukų veislės žirgams. O kai arkliai pavargs, bus surengtos ir egzotiškos Lietuvai šunų kinkinių lenktynės.

Šeštadienį Sartų hipodrome įvyko jau 105 kartą oficialiai surengtos žirgų lenktynes “Sartai 2011″, kurias stebėjo 20 tūkst. žiūrovų iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

Nors šiemetines lenktynes pradėjo sportininkai, besivaržantys dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo ir vadeliojantys suaugusius D reitingo žirgus, tačiau tradiciškai didžiausio dėmesio ir ovacijų susilaukia tarptautinio Didžiojo žiemos prizo, kurį steigia varžybų organizatorė – Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija – laimėtojas.

Neveltui ir šio prizo piniginis fondas – 12 tūkstančių litų – didžiausias iš visų, o būtent jo laimėtojas laikomas nekarūnuotu šių lenktynių karaliumi.

Intrigą didino ir tas faktas, kad šiemet turėjo paaiškėti naujas karalius. Mat pernai šį titulą laimėjęs K. Trota šiemet titulo jau nebegynė, nes neturėjo šio važiavimo aukščiausiąjį A reitingą atitinkančio žirgo.

Tai buvo paskutinysis, devintasis važiavimas, vainikavęs visą gražią šventę. Prie starto linijos išsirikiavę visi šio važiavimo dalyviai buvo susilaukę didžiausio dėmesio dar iki varžytuvių, o joms prasidėjus aistros tribūnose įkaito iki raudonumo.

Pakilę iš savo vietų žiūrovai laukė uteniškio Tomo Lukošiūno, vadeliojusio “Giant Park”, pergalės. Tačiau lenktynių karaliaus karūną išsivežė suomis, Estijai atstovaujantis Vladimiras Mummas, su “S:T Thomas” pirmas kirtęs 2400 metrų distancijos finišo liniją. Nugalėtojo laikas – 3 min. 15,328 sek.

Kartu su Didžiuoju prizu lenktynių organizacinio komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius nugalėtojui įteikė ir 12 000 Lt. piniginį prizą.

“Oro nepasirinksi, tačiau sąlygos visiems vienodos, – sakė ne itin kalbus didžiojo prizo laimėtojas. – Džiaugiuosi pateisinęs komandos pasitikėjimą. Išvažiuoju kuo geriausios nuotaikos, šių puikių varžybų rengėjams ir organizatoriams linkėdamas naujų aukštumų ir vildamasis čia sugrįžti ir kitais metais”.

Antrąja vieta turėjo tenkintis T. Lukošiūnas, nuotolį įveikęs per 3 min. 16,312 sek, o trečioji prizinė vieta šiame prestižiniame važiavime atiteko dar vienam Estijos sportininkui Mikko Kerolai, su “Spanker” eržilu 2400 metrų distanciją įveikusiam per 3 min. 17,453 sek.

Tituluotojo tėvo pėdomis pasukęs K. Trotos sūnus Kastytis pirmas su “Verdžio opera” kirto tradicinės mylios (1609 metrų) ilgio distanciją ir iškovojo “Zarasų krašto” prizą. Kastytis aplenkė antrąją vietą šiame važiavime iškovojusią Dianą Kvakšytę su “Gajumi” ir Donatą Kulbauską, kuris su “Salsa de Garonne” antrajai prizininkei pralaimėjo vos akimirką.

Tai buvo ne paskutinė Kastyčio nugalėtojų garbės pakyla. Jis su bėra kumele “Chora” pirmas kirto aštuntojo važiavimo, kurio dalyviai varžėsi dėl grafaitės Emilijos Pliaterytės prizo, kurį įsteigė ūkininkas Ramūnas Karbauskis, finišą.

Antras šiame važiavime buvo Jonas Zakšauskas su “Hipnozu”, o trečioji finišavo Žydrė Žalaitė su “Kentauru”.

Tėvas su sūnumi Kazys ir Kastytis Trotos, auginantys bemaž šimtą žirgų, susikovė dėl Biržų žemtiekimo prizo. Šią šeimyninio tandemo dvikovą šeštadienį su Tikruoju Kaubojumi irgi laimėjo sūnus, tačiau šįsyk ir Kastytis neužkopė ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio. Jį jis užleido pirmuoju finišo liniją kirtusiam Alfredui Žarnauskui, o trečiąja vieta džiaugėsi pernykštis Didžiojo prizo laimėtojas Kazys Trota.

1609 m distancijoje vyko batalijos ir dėl tarptautinio Lietuvos Prezidentūros prizo, kuris šįkart iškeliavo į Estiją. Labai atkaklioje tautiečių dvikovoje jis atiteko Jelenai Fironovai, vadeliojusiai “Opus Haleryd” žirgą, rinkoje įvertintą beveik 72 tūkstančiais eurų.

Pirmoji ir antrasis šio važiavimo prizininkai distanciją įveikė per absoliučiai vienodą laiką, tačiau fotofinišas pergalę lėmė J. Fironovai, o jos komandos draugas Jevgenijus Ivanovas, kuriam daug kas prognozavo laurus, šįsyk su “King of Vick” ristūnu liko antras.

Trečiąją vietą su “Rengency Herold” užėmė biržietis Vaidas Rimša.

Užtat visą nugalėtojų, besivaržiusių dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, pakylą užėmė lietuviai. Su “Portu” 2400 metrų distanciją greičiausiai įveikė panevėžietis Algimantas Pamarnackas, pranokęs vilnietį Vytautą Dapkų (“Pearl De Suce”) ir trečiąją vietą užėmusį tos pačios “Kasandra grupės” ekipos narį Donatą Kulbauską, vadeliojusį “Quelly Du Truffie”.

Gana įtikinama persvara Dusetų krašto prizą laimėjo “Granit Ollo” vadeliojęs alytiškis Irmantas Gramackas. Jis aplenkė antrąją ir trečiąją vietas iškovojusius Eimantą Klebauską (“Simaron Ollo”) ir

Mindaugą Seržantą (“Teach me Augustinu”).

Pirmąjį lenktynių auksą šeštadienį laimėjo daugybės aplodismentų susilaukusi Vita Lingytė, su “Perle Grangelabbe” iš Dusetų išsivežusi ir Kūno kultūros ir sporto departamento prizą.

Antras šiame važiavime finišo liniją kirto Algis Vilkinis su “Undinėle Ollo”, o trečias – Vaidas Rimša su “Quartzite”.

Dėl Eikliojo žirgo prizo sportininkai varžėsi 2400 metrų distancijoje, kurią greičiausiai nubėgo labai patyrusio Estijos sportininko Jevgenijaus Ivanovo vadeliojama kumelė “Lady Galax”.

Estas aplenkė su “Fiber Ollo” antruoju finišavusį Algį Vilkinį ir trečiąją vietą su “Ministerija” iškovojusį irgi labai patyrusį, Lietuvos žirginio sporto veteraną varėniškį Stasį Kėrį.

Vasario penktąją Dusetų hipodrome prie tradicinių, jau 105-ąjį kartą rengiamų žirgų lenktynių „Sartai 2011“ starto linijos bus išrikiuoti 79 eiklieji ristūnai, kuriuos vadelios keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos sportininkai.

Žirgai suskirstyti pagal jų reitingą, o juos vadeliojantys sportininkai dėl lietuviškosios žirgų žiemos olimpiados prizų varžysis devyniose grupėse. Garbingiausias iš jų – tarptautinis „Didysis žiemos prizas“. Neveltui jį laimėjęs sportininkas ir žirgas laikomi absoliučiais lenktynių nugalėtojais.

Ne mažiau prestižinis kitas tarptautinis Lietuvos Respublikos Prezidentūros prizas, dėl kurio varžysis sportininkai su eikliais suaugusiais „B“ reitingo žirgais.

„C“ reitingo žirgus tramdantys sportininkai kovos dėl Lietuvos Respublikos Seimo, „D“ – dėl Kūno kultūros ir sporto departamento, „E“ – dėl „Zarasų krašto“ (steigėjas Zarasų rajono savivaldybė) ir „F“ – dėl „Dusetų krašto“ (steigėjas UAB „Vasaknos“) prizų.

Jauniausius, 2007 metais gimusius „A“ reitingo ristūnus valdantys sportininkai varžysis dėl „Eikliojo žirgo“, to paties amžiaus, tačiau „B“ reitingą gavę žirgai rungsis dėl „Grafaitės Emilijos Pliaterytės“ prizo.

Prizų dalybas baigs jauniausius, 2008 metais gimusius žirgus vadeliojantys sportininkai, kurie kovos dėl „Biržų žemtiekimo“ prizo.

„Atidžiai išnagrinėjęs dalyvių ir jų reitinguotų žirgų sąrašą, žiemos žirginio sporto žinovams ir šventės žiūrovams galiu pažadėti tik viena – nepaprastai atkaklią, intriguojančią kovą, kuri tikrai nenuvils visų, vasario pirmąjį šeštadienį atvykusių į Dusetas, – sako lenktynių organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Jurgaitis. – Sporto šventės Dusetose dalyvių sąrašuose – beveik visi geriausi šalyje turimi ristūnai, o juos vadeliojančių sportininkų parengtis, patirtis ir sugebėjimai irgi nekelia abejonių“.

Visgi, A. Jurgaičio nuomone, didžiausią intrigą, kaip ir turėtų būti, kels visas šias lenktynes vainikuosianti puošmena – kova dėl „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia Žemės ūkio ministerija ir dėl kurio varžosi tik suaugusiųjų, aukščiausiąjį „A“ reitingą turinčių žirgų vadeliotojai.

Ar bus pagerintas 1609 metrų ilgio trasos absoliutus rekordas, kurį 2009 metais pasiekė varėniškis Stasys Kėrys su žirgu „Sakalu“ įveikęs nuotolį per 2 min. 03,34 sek., prognozuoti A. Jurgaitis nedrįsta, tačiau neabejotina, kad S. Kėrys su tuo pačiu „Sakalu“ į Dusetas atvažiuoja anaiptol ne kitų žirgų sukeltomis ledo dulkėmis kvėpuoti.

„Žirgų lenktynės irgi neapsieina be netikėtumų, nors favoritams dažniausiai pavyksta įrodyti savo pranašumą. Visgi siūlyčiau atkreipti įdėmesnį žvilgsnį ir nenurašyti iš favoritų tarpo keleto labai pajėgių užsieniečių, atvykstančių su aukštą reitingą turinčiais žirgais“, – siūlo Vilniaus žirgyno direktorius, daugelio tokių varžybų Dusetose vyriausiasis teisėjas Stasys Svetlauskas.

Jo nuomone viena pretendenčių į „Didįjį žiemos prizą“ bus rusė Ksenija Matvejeva, vadeliojanti Lokotsko žirgyno rusų ristūnų grynaveislę kumelę „Vibracija“. Juolab, kad ir sportininkė, ir žirgas savo sportinį piką pasiekė labai neseniai, geriausius rezultatus pademonstravę praėjusių metų lapkritį- gruodį.

Ir A. Jurgaitis, ir S. Svetlauskas prie pagrindinių favoritų vienbalsiai priskiria ukmergiškį Egidijų Gudonį su grynaveisliu Amerikos ristūnu „Rodney Augustinu“ bei širvintiškius Justiną Bivainytę su tokios pat veislės eržilu „Giant Park“ ir Žydrūną Vasilionką, vadeliosiantį prancūzų ristūnų šeimos kumelę „Rumba Flash“.

„Nelaikyčiau didele sensacija, jei šiems pretendentams sumaišytų kortas labai patyręs, stabilumu garsėjantis Estijos sportininkas Vladimiras Mummas, vadeliojantis per 20 tūkstančių eurų kainuojantį eržilą „S:T Thomas“, – sako A. Jurgaitis.

Abu pašnekovai valandų valandas gali kalbėti apie atskirų sportininkų ir jų valdomų žirgų galimybes, laukiančią įdomią kovą lenktynėse „Sartai 2011“. Šios sporto šakos specialistai prognozuoja, kad lenktynės bus tikrai atkaklios ir įdomios, o bene dramatiškiausią kovą jie regi varžybose dėl Didžiojo žiemos, Prezidentūros ir „Eikliojo žirgo“ prizų.

„Atsižvelgiant į žirgų augintojų pageidavimus šiemet trys rungtys (dėl „Didžiojo žiemos“, Lietuvos Respublikos Seimo ir „Eikliojo žirgo“ prizų) bus 2400 metrų ilgio, o likusios šešios rengiamos tradicinėje 1 mylios (1609 metrų) distancijoje, – sako A. Jurgaitis. – Taip yra todėl, kad vieni žirgai pasižymi didesne koncentracija ir yra maksimaliai greiti vienos mylios distancijoje, o kitiems reikia įgyti savotišką pagreitį ir visą savo tikrąją jėgą jie gali parodyti kiek ilgesnėje distancijoje“.

Tai nėra pagrindinė naujiena, nes ir pernai sportininkai dėl dviejų prizų – Prezidentūros ir Paryžiaus – rungėsi 2400 metrų distancijoje. Viena didesnių naujienų ta, kad šiemet į Dusetas atvyksta labai patyręs žirginio sporto teisėjas iš Švedijos Karlas-Erickas Nilssonas, dirbantis garsiajame Solvallos hipodrome.

Vasario pirmąjį šeštadienį į Dusetas rinksis ne tik žirgų sporto ar liaudiškų atrakcijų, amatų, mugių, viliojančių lietuviško kultūros paveldo skanėstų kvapais ir putojančiu aukštaitišku alumi, mėgėjai.

Arklininkystės specialistams aukščiausio lygio žirgų lenktynės Dusetose – tikra laboratorija ir savotiškas tyrimų poligonas kuria kryptimi vystyti šią šaką, išvedant greitus, ištvermingus, lengvai treniruojamus žirgus.

„Visiems, vasario pradžioje apsilankysiantiems žirginio sporto šventėje Dusetose, – ilgam įstrigsiančių įspūdžių, naujų atradimų ir malonių emocijų, o sportininkams – garbingos kovos“, – linki A. Jurgaitis.