Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

„Perkant energiją taupančius prietaisus ir pasitelkus paprastas gudrybes galima sutaupyti ne vieną šimtą litų, – pasakojo darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ konsultantė ir vadovė I. Dubinskaitė, – deja, vartotojams trūksta taupesnio naudojimo įgūdžių – prietaisai paliekami veikti budėjimo režimu, pasinaudojus krovikliais, jie neišjungiami iš lizdo ir panašiai. Dažnas vartotojas taip pat nežino, kad prietaisai ženklinami pagal energijos efektyvumo klasę, egzistuoja ir aplinkosauginiai ženklai, kurie reiškia, kad įranga eikvoja mažiau energijos“.

ES energijos ženklas (EU Energy Label) paprastai ir aiškiai nurodo įrenginio energetinį efektyvumą –nuo geriausio klasėje A+++ iki blogiausio – D. Šiais ženklais žymimos skalbimo mašinos, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, televizoriai, lemputės ir kiti prietaisai. Be to, plačiai naudojami efektyvumu ir taupymu pasižyminčių elektros prietaisų aplinkosauginiai ženklai: žvaigždutė mėlyname fone – “Energy Star“ ir „ES gėlė“.

„Pavyzdžiui, pagal „Energy star“ sertifikavimo reikalavimus, kompiuteris neaktyvumo metu persijungia į žemo galingumo režimą ir naudoja ne daugiau nei 15 vatų energijos. O standartinio kompiuterio galia siekia 120 vatų nepriklausomai nuo jo aktyvumo lygio. Tiesa, energiją taupantis kompiuteris gali kainuoti daugiau nei standartinis, tačiau įsigiję efektyvesnį, gausite mažesnes sąskaitas už elektrą, tad per ilgąjį laikotarpį vis tiek sutaupysite“, – pasakojo I. Dubinskaitė.

Pasak I. Dubinskaitės, yra ir kitų energijos taupymo gudrybių. „Pavyzdžiui, renkantis šviestuvus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad lemputės būtų nukreiptos į apačią, o ne į viršų. O reguliariai valant dulkes nuo šviestuvų – apšvietimo efektyvumas padidinamas iki 70% proc.“, – pasakojo I. Dubinskaitė.

Daugiau specialaus ženklinimo pavyzdžių ir patarimų pateikiama vieningoje informacinėje sistemoje www.zaliaskatalogas.lt. Sistema sukurta įgyvendinant ES struktūrinės paramos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais“.

27 proc. Lietuvos gyventojų šilumos taupymo priemonėmis teigia pasirūpinę anksčiau nei prieš metus, 8 proc. – per paskutinįjį šildymo sezoną. Tačiau net 13 proc. didmiesčių ir 16 proc. miestų gyventojų teigia šilumos priemonėms nenorį ar negalį skirti lėšų, nepaisant to, kad toks poreikis yra. Dar 10 proc. ketina tokių priemonių imtis tik gavę sąskaitą už šildymą.

Tokie duomenys paaiškėjo danų įmonės „Danfoss“ iniciatyva š.m. rugsėjo pabaigoje atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje.

„Kaip rodo praktika, net ir tie, kurie jau ėmėsi šildymo priemonių bei tie, kuriuos tenkina turima šildymo sistema, dažnai gyvena šiltai, bet nesutaupo tiek, kiek galėtų. Ypač tas liečia individualių namų savininkus bei naujos statybos ar renovuotų daugiabučių gyventojus. Jie dažniausiai pasitenkina sandariais langais bei apšiltintomis sienomis, bet neįvertina efektyvaus patalpų temperatūros reguliavimo reikšmės“, – sako „Danfoss“ pardavimų vadovo Dariaus Gagys.

Tyrimo duomenimis, radiatorių termostatus kaip patraukliausią priemonę pagal kainos ir sutaupytos šilumos santykį, įvardina 32 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų. Kiek daugiau didmiesčių gyventojų prioritetą teikia ne įprastiems, ranka valdomiems radiatorių termostatams (13 proc.), o elektroniniams, temperatūrą patalpoje reguliuojantiems automatiškai (19 proc.).

„Ir jie yra teisūs – lyginant su įprastu termostatu, elektroniniai leidžia šilumos sąnaudas sumažinti net 23 proc., o jei patalpose iki šiol nebuvo įrengtas joks termostatas – sutaupymas siekia net 46 proc. Be to, automatinis optimalios patalpų temperatūros palaikymas sukuria komfortą bet kuriuo paros metu“, – sako D.Gagys.

„Danfoss“ pardavimų vadovo teigimu, pažangūs elektroniniai radiatorių termostatai turi įvairias taupymo efektą sustiprinančias automatinio reguliavimo programas – pavyzdžiui, nustatymus pagal paros metą, vėdinant ar išvykus. Be to, jie gali būti apjungti į centrinio valdymo sistemą, kas ypač aktualu nuosaviems namams ar dideliems butams, kurių gyventojams nepatogu reguliuoti kiekvieną termostatą atskirai.

Tokioms sistemoms net nebūtini laidai, tik elektroninis pultas su bevieliu ryšiu, iš kurio galima valdyti ne tik radiatorių termostatus, bet ir kitas protingų namų sistemas, pavyzdžiui, vandens ir grindų šildymą, šilumos siurblius, katilus ir net elektros apšvietimą. Elektroninius radiatorių termostatus galima montuoti tiek ant senų, tiek ant modernių radiatorių.

„Danfoss“ prekybos vadovo D.Gagio teigimu, radiatorių termostatai yra paprastas ir greitas sprendimas, nes vieno jų įrengimas užtrunka iki minutės. Be to, investicija į radiatorių termostatus, priklausomai nuo jų skaičiaus ir patalpų būklės, atsiperka vidutiniškai per 2 metus – kuo brangesnis šildymas tuo greičiau.

BFL

K.Ž.: Yra suskaičiuota, kad už 60 kv. m standartinio buto šildymą sąskaita šiemet gali būti vidutiniškai 60–80 Lt per mėnesį didesnė nei pernai. Bet taip pat yra daug veiksnių, kurie tą kainą gali mažinti. Seimui priėmus prezidentės pateiktas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ypač didelę naudą pajus didieji miestai – Vilnius ir Kaunas. Skaičiuota, kad sostinės daugiabučių gyventojai sutaupys apie 7 proc., arba 2 ct nuo kWh, vadinasi, 60 kv. m standartiniam butui sąskaita sumenktų apie 30 Lt. Sąskaitos mažės ne tik dėl to, kad iš tarifo išimamas šilumos punktų priežiūros mokestis, bet ir dėl galimybės gyventojams patiems pasirinkti vartojimo režimą, kiek namui šilumos reikia, ar vienodai šildytis dieną ir naktį. Tai gali leisti sutaupyti dar iki 30 proc. šilumos kainos.
Energetikos ministerija pasiūlė dar vieną mechanizmą – kad Lietuvos elektrinė perteklines dujas perleistų termofikacinėms elektrinėms, kas dar galėtų sumažinti šilumos kainą 3–4 ct už kWh, tai yra dar apie 12–15 proc. Skaičiuojant 60 kv. m butui tai būtų dar minus 30–40 Lt per mėnesį. Vadinasi, susumavus Šilumos ūkio įstatymo ir ministerijos siūlymo naudą, sąskaita padidėtų jau nebe 80, o tik 20–30 Lt.
VEIDAS: Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad, skaičiuojant ilgesniu laikotarpiu, dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų vartotojams šiluma gali netgi brangti, nes gyventojai turės patys prižiūrėti šilumos punktą, vadinasi, ir keisti įrangą.
K.Ž.: Netiesa. Esame suskaičiavę, kad dabar už šilumos punkto priežiūrą, kuri įtraukta į šilumos kainą, 72 butų namas Vilniuje per metus turėtų sumokėti 16 tūkst. Lt. Pagal įstatymo pataisas išeliminavus iš šilumos tarifo mokestį už punkto priežiūrą vidutiniškai toks namas per metus mokės apie 5 tūkst. Lt, tai yra tris kartus mažiau nei dabar. Jei šilumos punkto nusidėvėjimo terminas 10 metų, tai per šį laikotarpį šilumos tiekėjui namas sumokėdavo apie 160 tūkst. Lt, dabar tai atsieis apie 50 tūkst. Lt, vadinasi, gyventojai sutaupys 110 tūkst. Lt. O galingiausias šilumos punktas kainuoja 30 tūkst. Lt.
VEIDAS: Ar lapkritį, kaip žadėjo energetikos ministras, bus išbandyta Jūsų minėta Lietuvos elektrinės ir termofikacinių elektrinių schema, nepaisant to, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė pareiškė, jog komisija vis tiek neperžiūrės kainos, nes tai neskaidrus, neatitinkantis teisės normų, konkurenciją iškraipantis ir dalį vartotojų diskriminuojantis siūlymas?
K.Ž.: Dabar intensyviai dirbame su termofikacinėmis elektrinėmis, jos atlieka skaičiavimus. Projektą deriname, kad jis atitiktų visus įstatymų, jų įgyvendinamųjų aktų reikalavimus ir VKEKK šilumos kainos nustatymo metodiką. Radus bendrą sprendimą, tikimės, ir VKEKK nuomonė turėtų pasikeisti. Laikomės atverstos knygos principo – skaidrumas turėtų būti maksimalus. Tikrai nepriimsime tokio sprendimo, kuris neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
VEIDAS: O kuo blogas Vilniaus mero Artūro Zuoko siūlymas perskirstyti elektros kvotas ir daugiau jų skirti termofikacinėms elektrinėms, kas leistų atpiginti šilumą sostinėje?
K.Ž.: Idėja svarstytina, bet realizacija šiuo metu netinkama. Pagal dabar galiojančius teisės aktus ir VKEKK kainų nustatymo metodikas šilumos vartotojai naudos iš to sulauktų tik nuo 2013 m. Be to, tik 40 proc. naudos galima būtų skirti šilumos kainai mažinti, o kita pelno dalis – 60 proc. – elektros gamintojams. Tad didžioji dalis naudos liktų tik „Vilniaus energijai“.
VEIDAS: A.Zuokas taip pat pareiškė įtariantis, kad Vyriausybės planai turėti visą Lietuvos metinį poreikį patenkinantį suskystintų gamtinių dujų terminalą stabdo biokuro plėtrą, nes šildymui pradėjus naudoti biokurą terminalo projektas gali pasirodyti nepatrauklus statytojams. Ar ši sąmokslo teorija turi pagrindo?
K.Ž.: Tie projektai visai nesusiję. Pagal įstatymus savivaldybės turi išimtinę kompetenciją organizuoti šilumos tiekimą savo teritorijoje vartotojams pigiausiu ir naudingiausiu būdu. Ir turime puikių pavyzdžių, kai savivaldybės ne politikuoja, o dirba, su šilumos tiekėju ieškodamos bendrų sprendimų. Štai šią vasarą Naujojoje Akmenėje, kur šiluma buvo viena brangiausių Lietuvoje, perėjus prie biokuro, šildymas nuo rugsėjo 1 d. tapo pigesnis nei Vilniuje. Kitas pavyzdys: Radviliškis, pasistatęs naują biokuro katilinę, taip pat atpigino šildymą. Štai jums ir atsakymas į A.Zuoko klausimą.
VEIDAS: Kuras galutinėje kainos struktūroje sudaro apie 70 proc., tačiau 81 proc. šilumos gaminama iš brangių ir vis brangstančių dujų. Kaip priversti visas savivaldybes pereiti prie biokuro?
K.Ž.: Vienas variantas – planavimą ir reguliavimą atiduoti į valstybės rankas, savivaldybėms paliekant tik vykdytojų funkciją. Tačiau toks variantas savivaldybėms nepatrauklus. Kitas variantas – kad savivaldybės dirbtų savo darbą, kaip šiemet padarė Naujoji Akmenė, Radviliškis, anksčiau Molėtai, Ignalina, kur šilumos kWh kainuoja 18–20 ct, o ne 30 ct. Tai efektyviau, nei kurti sąmokslo teorijas, kad dujų terminalas, kuris atsiras tik 2014 m., trukdo pereiti prie biokuro ir sumažinti šilumos kainą vartotojams.
VEIDAS: O gal vis dėlto teisi Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, kuri piktinasi, kad kaltė dėl padėties šilumos sektoriuje verčiama savivaldybėms, tačiau dabar jos neturi daug įtakos šilumos kainoms?
K.Ž.: Faktai kalba patys: teisinė bazė nesikeitė nuo 2003 m., priėmus Šilumos ūkio ir savivaldos įstatymus. Per tą laiką vienoms savivaldybėms galių pakako, kitoms – ne?
R.Žakaitienės kaltinimai turi pagrindo dėl ES struktūrinių fondų paramos. Iš tiesų 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu biokuro plėtrai buvo numatyta nedidelė suma, bet taip buvo sutarusios ankstesnės Vyriausybės. 2014–2020 m. tam sieksime didesnės paramos.
VEIDAS: Kaip pats minėjote, šilumos sektoriuje labai daug politikavimo. Tai kelia ir šilumos kainą. Kaip to atsikratyti?
K.Ž.: Pagrindą politikavimui labiausiai išmuša viešumas. Dabar politikavimas kyla iš reguliacinės sistemos: jei techninį, ekonominį sprendimą dėl konkrečių kainų priima savivaldybės taryba, sunku išvengti politikavimo. Energetikos ministerijos siūlymas: viską, kas susiję su šilumos ūkio plėtra, planavimu, kainodara, turi nustatyti nepriklausoma institucija – nepriklausomas reguliuotojas, kuris vadovautųsi ne politiniais argumentais, o tik įstatymais ir visiems aiškiomis metodikomis.
Žinoma, yra kita alternatyva, kurią remia tik savivaldybės, – joms atiduoti visą atsakomybę už šilumos ūkį ir kainas. Ir šis variantas gali būti svarstomas, tačiau jei savivaldybės turės sprendimo teisę, gali būti sunku pasiekti valstybės strateginių tikslų, pavyzdžiui, kad 2050 m. 60 proc. šilumos būtų gaunama iš biokuro.
VEIDAS: Ar palaikote siūlymus, kad, kaip Lenkijoje, neūkiškai tvarkomų daugiabučių gyventojams būtų panaikintos valstybės mokamos kompensacijos už šildymą, o už normatyvą viršijančios energijos suvartojimą gyventojai mokėtų kaip už teršalus?
K.Ž.: Lenkijoje tokie principai paspartino renovaciją. Nors nieko nauja neišrasta: principas aiškus – teršėjas moka. Nesugalvosime didesnės renovacijos paskatos, kaip per ekonominius svertus. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad kompensacijos diskriminuoja dalį šilumos vartotojų: daugiabučiuose gyvena 70 proc., tačiau tie, kurie šildosi individualiai, negauna jokių kompensacijų. Prievartos renovuoti namus neturi būti, bet panaikinus kompensacijas renovacija paspartėtų savaime, nes žmonės natūraliai pradėtų skaičiuoti savo pinigus. Aš palaikyčiau tokį siūlymą.
VEIDAS: Esate pripažinęs, jog Vyriausybė ne viską padarė, kad mažėtų šildymo kainos. Kokių ilgalaikių priemonių šilumos sektoriaus problemoms spręsti siūlote?
K.Ž.: Ką tikrai reikia daryti, tai keisti galiojančią reguliacinę sistemą, kuri dabar nepakankamai skatina šilumos tiekimo įmones siekti efektyvesnių rodiklių. Parengtas projektas dėl naujos infrastruktūros reguliuotojo tarnybos, kuri sujungtų į vieną dabar tris tarnybas – VKEKK, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją. Ši nauja institucija būtų pajėgi peržiūrėti reguliacinę sistemą, metodikas, sudėlioti reikiamus kriterijus ir siektinus rodiklius. Turėtų būti nustatytas efektyvios įmonės modelis, o tiems šilumos tiekėjams, kurie jo neatitiktų, būtų numatytas laikotarpis nustatytiems rodikliams pasiekti. Jei to nevyktų, savo veiklos neefektyvumą (t.y. šilumos kainos skirtumą) jie turėtų kompensuoti savo pelno sąskaita.
Antra, sieksime skatinti biokuro dalies šilumos ūkyje didinimą: jei nesi žaliosios energijos gamintojas, vadinasi, esi teršėjas, o teršėjas turi už tai mokėti atitinkamą mokestį. Taip pat esame pateikę projektą dėl energijos išteklių biržos steigimo: ji paskatintų konkurenciją, o vartotojai ir šilumos tiekėjai galėtų biokurą pirkti už skaidrią ir prieinamą kainą, nors ir dabar ji dukart mažesnė nei gamtinių dujų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įšaldė nuverstojo Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) ir dar 18 jam artimų asmenų sąskaitas.

Tokių sankcijų prieš asmenis, atsakingus už “Egipto valstybinių lėšų pasisavinimą”, nuspręsta imtis Briuselyje vykstančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Sprendimas buvo priimtas remiantis Kairo baudžiamojo teismo nutartimi dėl H.Mubarako ir jo šeimos narių lėšų įšaldymo.

Pasak diplomatų, kiek vėliau šią savaitę numatomame paskelbti ES sudarytame įšaldomų sąskaitų sąraše, minimas pats H.Mubarakas, jo sutuoktinė Suzanne (Sjuzan) , du sūnūs Alaa (Ala) ir Gamalis su žmonomis, taip pat buvę aukščiausi jo režimo pareigūnai, tokie kaip buvęs vidaus reikalų ministras ar valdančiosios partijos elitas.

Po ilgai trukusių protestų vasario 11 dieną atsistatydinęs H.Mubarakas yra kaltinamas per 30 režimo metų nelegaliai susikrovęs didžiulius turtus. Nors vienas jo patarėjų paneigė, kad buvęs Egipto vadovas susišlavė milijardus dolerių.

Susitikime ES užsienio reikalų ministrai pakartotinai pritarė taikiam ir laipsniškam perėjimui prie piliečių demokratinio valdymo Egipte, paremtam įstatymų viršenybe, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Ministrai taip pat pasižadėjo “remti (Egipto) pastangas sukurti ekonomiką, kuri skatintų šalies augimą ir socialinius ryšius”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pasirašė įsakymą įšaldyti M.Kadhafi ir keturių jo vaikų sąskaitas Jungtinėse Valstijose.

JAV Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos ne vien M.Kadhafi, trims jo sūnums ir dukrai, bet ir visai Libijos vyriausybei.

B.Obama sakė, kad JAV nusprendė vienašališkai paskalbti sankcijas Libijai dėl šioje šalyje besitęsiančio smurto, kuris kelia “neįprastą ir nepaprastą grėsmę” Amerikos nacionaliniam saugumui bei užsienio politikai.

Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, jog aišku, kad M.Kadhafi valdžio legitimumas “sumažėjo iki nulio”; šie komentarai buvo aštriausi iš iki šiol išsakytų B.Obamos administracijos.

Vašingtonas taip pat laikinai evakavo savo darbuotojus iš ambasados Tripolyje paskutiniu lėktuvu, kuriuo iš Libijos sostinės buvo išskraidinti JAV piliečiai.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį susitiko apsvarstyti galimas sankcijas M.Kadhafi režimui, tarp kurių minimi prekybos suvaržymai ir ginklų pardavimo embargas. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) paragino Saugumo Tarybą imtis “konkrečių veiksmų” Libijos civiliams gyventojams apsaugoti, pridūręs, kad “smurtas turi liautis”, o atsakingieji už “itin brutalų kraujo liejimą” privalo būti nubausti.

Vilniuje pateikiamos sąskaitos už centralizuotą šilumą yra neteisėtos – tai konstatavo vasario 11 dieną vykusio Vyriausybės darbo grupės šilumos sąskaitų klausimams spręsti posėdžio dalyviai.

Naujiena, kad sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą yra niekinės, buvo paskelbta tik internetiniame Žvėryno bendruomenės puslapyje, tuo tarpu posėdyje dalyvavę valdžios institucijų atstovai šią informaciją komentuoja labai nenoriai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas patvirtino, kad posėdyje iš tiesų buvo kalbama apie neteisėtas sąskaitas. Anot jo, jeigu sąskaitos formuojamos pagal metrologiškai nepatikrintas ir neįteisintas apskaitos priemones, jos yra neteisėtos, nes Metrologijos įstatymas draudžia apskaitai naudoti nepatikrintų priemonių duomenis.

F.Petrauskas negalėjo paaiškinti, kodėl ši informacija nepasiekė visuomenės, bet patvirtino, kad ji yra svarbi vartotojams, besibylinėjantiems teismuose su šilumininkais dėl skolų, apskaičiuotų pagal metrologiškai neįteisintų priemonių duomenis.

“Buvo kalbama, bet neužbėkim įvykiams už akių, kiekvienas atvejis yra individualus. Buvo kalbėta, kaip traktuoti sąskaitas, jeigu apskaitos prietaisai yra metrologiškai nepatikrinti. Bet nuomonės išsiskyrė ir nuspręsta, kad Metrologijos tarnyba turi skubiai priimti sprendimą dėl skaitiklių su nuotoliniu duomenų perdavimu – įteisinti juos arba ne”, – tvirtino posėdyje dalyvavęs ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko Algirdo Skripėtos, metrologiškai neįteisinta šilumos punktų valdymo sistema “RubiSafe” įdiegta maždaug 70-80 proc. Vilniaus šilumos punktų. Anot jo, Vilniuje metrologiškai patikrinti yra vos 5 proc, o Lietuvoje – 65 proc. karšto vandens skaitiklių.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti, o pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistams pastaruoju metu tenka kasdien aiškinti, kokia temperatūra turi būti biure, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti. Skambučių lavina užgriūva pirmadieniais, po savaitgalio, kai patalpos dažnai būna visai nešildomos”, – sakė VDI nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Tačiau darbuotojai šąla ne tiktai po savaitgalio. Prekybos tinklų pardavėjos skundėsi, kad prekybos salėje temperatūra nesiekia 17 laipsnių – toks yra minimalus reikalavimas, o biure temperatūra turi siekti bent 20 laipsnių šilumos.

Visai nešildomose patalpose dirbantiems žmonėms inspektoriai primena, kad jiems priklauso 10 minučių pertraukos kas pusantros valandos.

“Darbdaviai šią žiemą ypač taupo, tad ir temperatūrą patalpose laiko žemesnę”, – sakė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posichovas.

Saugos firmų darbuotojai, naktimis budintys sandėliuose, skundžiasi, kad jiems tenka dirbti esant kone minusinei temperatūrai.

Nors darbdaviai bando taupyti, jų skolos nemenksta. Šių metų sausio 1-ąją biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skola šilumos tiekėjams siekė 90 mln. litų. Pernai tuo pat metu ji buvo 20 mln. litų mažesnė.

Premjero Andriaus Kubiliaus kritikos dėl nepakankamo sąskaitų skaidrumo sulaukusi “Vilniaus energija” pati sukurs programą, kuri leis teikti išsamius duomenis apie gyventojų sąskaitas šilumos tiekimo bendrovei.

“Lietuvos rytas” rašo, kad pasak ministro pirmininko, “Vilniaus energija” nesilaiko praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusio energetikos ministro įsakymo pateikti išsamią informaciją apie sunaudotą šilumą. “Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas dienraščiui aiškino, kad pagal naujus ministro reikalavimus sąskaitų aiškinimai užimtų iki šešių lapų.

“Bet tam reikia sukurti programą, kuri sutvarkytų skaičiavimus. Mes paskelbėme konkursą, tik neatsirado nė vieno norinčio dalyvauti”, – sakė R.Germanas.

Pasak jo, vien tik Vilniuje reikia išsiųsti 195 tūkstančius sąskaitų.

“Klaidų jose būti negali”, – pažymėjo R.Germanas.

Nesulaukusi nė vieno pasiūlymo “Vilniaus energija” pati ėmėsi kurti programą.

Vyriausybė nelinkusi laukti ir grasina sankcijomis. Nustačius pažeidimų šilumos tiekėjams gali grėsti iki 0,5 proc. metų apyvartos dydžio bauda.

+370 5 2058518

Susirūpinęs didelių šilumos sąskaitų Vilniuje pagrįstumu, Premjeras šaukia pasitarimą

Premjeras Andrius Kubilius išreiškė susirūpinimą dėl didelių šilumos sąskaitų, kurias gauna Vilniaus gyventojai, ir jas lydinčio neetiško „Vilniaus energijos“ politikavimo. „Vilniečiai gauna ne tik didžiules šildymo sąskaitas, kurių apskaičiavimo konkrečiam butui pagrįstumo niekas nesiteikia paaiškinti žmonėms. Tas sąskaitas palydi „Vilniaus energijos“ komentarai apie tariamą valstybės kaltę dėl šilumos sąskaitų didėjimo. Kitaip kaip rinkiminėmis proklamacijomis tokių dalykų nepavadinsi. Galima pagalvoti, kad „Vilniaus energija“ imasi dalyvauti savivaldos rinkimų kampanijoje užuot realiai tvarkiusi sostinės šilumos ūkį taip, kad vartotojai gautų geriausią kainą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Ministro Pirmininko pavedimu bus aiškinamasi dėl sąskaitų už šildymą pagrįstumo. Pasitarimas dėl sąskaitų už šildymą vartotojams Vilniaus mieste, kuriam vadovaus Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, vyks kitą savaitę, sausio 25 dieną, antradienį, 13:30 val. Pasitarime kviečiami dalyvauti Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.