Sekmadienį, liepos 31 d. Armėnijos sostinėje Jerevane saugumo pajėgoms pasidavė dvi dešimtys ginkluotų užpuolikų, kurie buvo užgrobę policijos pulko būstinę ir paėmę įkaitų. Jie pasidavė po to, kai šeštadienį valstybinės saugumo pajėgos ėmė šturmuoti užgrobtus objektus.
Liepos 17-ąją, kai įvykdytas išpuolis, užpuolikai paskelbė, jog reikalauja Armėnijos valdžios atsistatydinimo ir savo veiksmais pradeda perversmą. Tada žuvo policijos pulkininkas, keturi policininkai sužeisti. Užpuolikai pareikalavo, kad būtų išleisti visi politiniai kaliniai, tarp jų judėjimo „Steigiamasis parlamentas“ koordinatorius Žirairas Sefilianas.
Su „Steigiamuoju parlamentu“ susijusi užpuolikų grupė pasivadino „Sasna crer“ („Sasuno narsuoliai“). Sasunas – istorinės Armėnijos vietovė, dabar priklausanti Turkijai. XX a. pradžioje sasuniečiai buvo sukilę prieš turkus.
Ž.Sefilianas birželio mėn. buvo suimtas dėl neteisėto ginklų įsigijimo ir laikymo. Pagal oficialią versiją, jis su bendrininkais planavo užgrobti keletą valstybinių pastatų ir telekomunikacijos priemonių, tarp jų – Jerevano televizijos bokštą. Esą šiuos išpuolius ketinta įvykdyti balandžio mėn., kai Kalnų Karabache tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyko vadinamasis keturių dienų karas. Anksčiau Ž.Sefilianas buvo areštuotas 2006 m., tada jis apkaltintas kurstymu „smurtiniu būdu nuversti vyriausybę“ ir kalėjime atsėdėjo pusantrų metų. 2008-aisiais paleistas į laisvę Ž.Sefilianas bei keli jo šalininkai pernai vėl buvo areštuoti dėl įtarimų rengiant perversmą, tačiau greit paleisti.
Ž.Sefilianas gimė Libane 1967 m., dalyvavo Libano pilietiniame kare, buvo armėnų savigynos būrių savanoris. Jis priklausė vienos seniausių armėnų politinių partijų „Dašnakcutiun“ Libano sekcijai. XX a. paskutiniame dešimtmetyje Ž.Sefilianas atvyko į Kalnų Karabachą, kur dalyvavo karo veiksmuose, tarnavo Kalnų Karabacho savigynos pajėgose. Nuo 2000-ųjų jis dalyvauja Armėnijos politiniame gyvenime, yra judėjimo „Naujoji Armėnija“ lyderis.
Liepos 17-ąją prasidėjus konfrontacijai policijos pulko kareivinėse buvo sulaikyta keletas opozicijos veikėjų, tačiau vėliau jie buvo paleisti. Liepos 18 d. policijai pavyko išlaisvinti du įkaitus: policininką ir greitosios pagalbos vairuotoją. Tarp įkaitų buvo likę penki policininkai, įskaitant visos Armėnijos ir Jerevano miesto policijos viršininkų pavaduotojus. Tą pačią dieną Jerevano centre surengta akcija, kurioje reikalauta nenaudoti jėgos prieš užpuolikus. Per dvi savaites trukusią konfrontaciją įkaitais buvo paimta dalis medikų, kurie atvyko suteikti pagalbos sužeistiems užpuolikams. Paskutiniai du įkaitai buvo paleisti šeštadienį, liepos 30 d.
Tą pačią dieną Jerevano centre surengta akcija, kurioje reikalauta nenaudoti jėgos prieš užpuolikus
Tą pačią dieną keli tūkstančiai žmonių išėjo į demonstraciją Jerevano centre ir užblokavo eismą Bagramiano prospekte, kur yra Armėnijos parlamentas ir prezidento rezidencija. Policijai ėmus vaikyti demonstraciją, nemažai žurnalistų nukentėjo nuo civilių užpuolikų, kurių veiksmų, pasak liudininkų, policija netrukdė. Į „Laisvės“ radijo biurą Jerevane atvykęs JAV pasiuntinys pareiškė, kad tiems pareigūnams, kurie atsakingi už neproporcingą jėgos naudojimą vaikant demonstraciją, gali būti pritaikytos sankcijos.
Šeštadienį buvo pranešta, kad „Sasna crer“ snaiperis nušovė policininką. Išplatintose snaiperio nuotraukose akyli tyrinėtojai netruko pastebėti fotomontažo pėdsakų.
Liepos 17-osios išpuolyje dalyvavo apie 30 žmonių, o pasidavė 20. Kiti sužeisti arba žuvę. Į Armėnijos Pirmojo kanalo TV paskambinęs „Sasna crer“ narys Varužanas Avetisianas nupasakojo pasidavimo aplinkybes: „Policija pastarosiomis dienomis laikėsi taktikos sužeisti į kojas ir išvesti kovotojus iš rikiuotės, o šiandien mūsų draugą snaiperis sužeidė šūviu į krūtinę.“ Pasak jo, šeštadienį policijos šarvuotis taranavo sieną, po to prasidėjo šturmas.
Nepaisant aktyvumo socialiniuose tinkluose, taip pat „Sasna crer“ palaikančio pilietinio komiteto veiklos, Armėnijoje kol kas nepavyko Kijevo pavyzdžiu organizuoti „maidano“. Matyt, priežastys apima ne vien tai, kad dauguma minėto komiteto narių suimta, bet ir liaudies daugumos pasyvumą.
Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA
Loading ...