Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dėkoja Lietuvos kosmoso asociacijai už atvirą laišką Lietuvos kosmoso industrijai ir kviečia atvirai diskusijai apie dviejų lietuviškų palydovų kokybinius ypatumus ir svarbą Lietuvai.

Primename, kad palydovai į konteinerį buvo sudėti kompanijos „NanoRacks LLC“ sprendimu ir pagal jų specialistų nustatytus kriterijus. Iš Tarptautinės kosminės stoties šie 5 palydovai bus „iššaunami“ atgal TKS judėjimo krypčiai, 45° kampu žemyn, o „LituanicaSAT-1“ yra sumontuotas pirmasis TKS judėjimo kryptymi.

„Skirtumas tarp palydovų patekimo į orbitą yra minimalus- nuo 0,2 iki 0,02 sekundės. Akivaizdu tai, kad į konteinerį buvome integruoti pirmieji, paskutiniai iš konteinerio pateksime į atvirą kosmosą ir iš šių penkių palydovų orbita skriesime pirmieji“,- teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.

V.Buzas teigia, kad palydovai bus paleisti iš konteinerio TKS analogiškai šiam pavyzdžiui: penki automobiliai vienas po kito, atbuline eiga, išrieda iš juos vežančio sunkvežimio priekabos ir toliau patys važiuoja paskui sunkvežimį iš paskos. Tokiu atveju pirmasis keliu lieka važiuoti tas, kuris į sunkvežimį buvo pakrautas pirmutinis.

Pasak jo, skirtumas tarp palydovų jų paleidimo akimirką yra itin mažas ir svarbiausia susikoncentruoti į tai, ką šie palydovai sugebės kosmose atlikti ir iš kurio palydovo radijo mėgėjai ir kosmoso bendruomenė priims pirmąjį radijo signalą ir pirmuosius lietuviškus žodžius, pirmąją nuotrauką iš kosmoso.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjai pabrėžia, kad šių metų lapkričio 12 dienos pranešime žiniasklaidai yra išdėstyta projekto kūrėjų nuomonė, tačiau nėra pateikta nei oficiali, nei neoficiali JAV kompanijos „NanoRacks LLC“ ir pačios NASA pozicija.

„Svarbiausias mūsų tikslas – kad „LituanicaSAT-1“ palydovas veiktų kosmose, su juo būtų užmegztas ryšys. Šį palydovą su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir radijo mėgėjų bendruomenės pradėjome konstruoti pirmieji Lietuvoje“,- teigia V.Buzas. Pasak jo, toje komandoje buvo ir dabartinių „LitSat-1“ komandos narių, tačiau dėl Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto sprendimų praeitą pavasarį buvo suburta atskira komanda, sukūrusi antrą palydovą „LitSat-1“.

Gruodžio 15 dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“.

Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku- tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.

„LituanicaSAT-1“ į žemės orbitą bus paleistas drauge su kitais 5 nano palydovais. NASA specialistai itin griežtai vertina net mažiausius nukrypimus nuo palydovų techninių standartų, todėl itin preciziškai stebės visą palydovo gyvavimo orbitoje laikotarpį. Vienas svarbiausių techninių misijos etapų- aktyvavimosi protokolo idealus suveikimas, kuomet pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas negali aktyvuotis ir turi tiesiog sklęsti orbita. Šio protokolo pažeidimas grėstų sankcijomis ir komplikuotų tolesnį bendradarbiavimą su NASA ateityje.

„Tik po pusvalandžio orbitoje įsijungs „LituanicaSAT-1“ palydovo pirmosios gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleis antenos ir palydovas Morzės kodu  pasiųs pirmuosius signalus į žemę. Šis pirmasis signalas prasidės palydovo radijo šaukiniu LY5N. Taip (radijo šaukiniu) save identifikuoti privalo kiekvienas palydovas, naudojantis radijo mėgėjiškus dažnius“,- teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Pasak V.Buzo, po radijo šaukinio paskelbimo, taip pat Morzės kodu, į žemę bus perduoti ir išanalizuoti svarbiausi palydovo energijos sistemų rodikliai ir kritinių elementų temperatūros. Kuomet palydovas pirmą kart priartės prie Lietuvos teritorijos, su juo bus užmegztas abipusis radijo ryšys iš Vilniaus Universiteto radijo klubo ir atliktas sistemų patikrinimas. Sprendimas apie tai, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas palydovo misijos kontrolės centre, išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir  radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu.

„LituanicaSAT-1“ Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis teigia, kad palydovo balsinis pasisveikinimas, t.y. pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso, įrašyti į specialią mikroschemą likus savaitei iki palydovo išsiuntimo į NASA. „Pirmųjų lietuviškų žodžių įrašymas buvo vienas paskutiniųjų svarbių techninių projekto darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į ekstremalias sąlygas kosmose, šiai užduočiai parinkta speciali, radiacijai atspari mikroschema“,- teigia L.Mačiulis.

Pasak V.Buzo, svarbu nepainioti skirtingų palydovo funkcijų: radijo švyturėlio (telegrafo), skaitmeninės telemetrijos ir pasisveikinimo (kuris taps pirmaisiais žodžiais iš kosmoso), su atskira palydovo funkcija- radijo retransliatoriumi, kurio veikimo principas yra kitoks: priimti iš žemės siunčiamus balso pranešimus ir juos retransliuoti atgal į žemę. Tokiu atveju palydovas atlieka tik tarpininko vaidmenį. Pasinaudoti retransliatoriumi galės asmenys iš viso pasaulio, turintys galiojančią radijo mėgėjo licenziją ir specialią įrangą.

Iš „LituanicaSAT-1“ palydovo nuskambėsiančius  pirmuosius lietuviškus žodžius galės išgirsti visi norintieji – jie bus tiesiogiai retransliuojami iš pagrindinės Vilniaus Universiteto radijo klubo stoties į tinklalapį www.kosmonautai.lt. Šiuos žodžius galėsime išgirsti ir savo radijo stotelėse nustatę palydovo FM retransliatoriaus dažnį: 435,180 MHz . Tam užtenka paprastos, vos 100-150 litų kainuojančios radijo stotelės, palaikančios nurodytą dažnių diapazoną, su kryptine antena. Daugiau apie signalo priėmimo būdus jau netrukus bus paskelbta svetainėje www.kosmonautai.lt

Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, jog radijo mėgėjų aktyvus įsitraukimas į šį projektą ir ryšio užtikrinimo sprendimai daro „LituanicaSAT-1“ atviru visuomenei projektu. Šiuo projektu stengiamasi didinti susidomėjimą komunikacijos technologijomis, visiems prieinamu radijo ryšiu ir jo galimybėmis.

Video prie šio pranešimo: http://www.youtube.com/watch?v=di6qASvOjnA&feature=c4-overview&list=UUh6mJBwP6Tvzqvjf3o4khPA