Sauga. Vasarą daugelis skiria atostogoms, tačiau ilgapirščiams šis metas – pats darbymetis. Birželio–rugsėjo mėnesiais įvyksta tiek pat vagysčių, kiek per visus kitus metų mėnesius kartu sudėjus. „Veidas“ ieško atsakymų į klausimą, kaip tinkamai apsisaugoti savo būstą.

Įsilaužimų į gyvenamuosius būstus ir vagysčių iš jų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja. Pernai šalyje iš viso buvo padaryta 3,3 tūkst. tokių nusikaltimų, iš kurių daugiau kaip penki šimtai užfiksuoti sostinėje. O štai 2008-aisiais Lietuvoje suskaičiuota 6 tūkst. vagysčių, iš kurių 1,7 tūkst. įvyko Vilniuje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininko Sigito Šemio teigimu, geresnę nusikaltimų statistiką gali lemti tai, kad sumažėjo ilgapirščių. Pasak jo, nemažai profesionalių grupuočių pastaraisiais metais buvo išaiškintos ir išardytos. Be to, dalis nusikaltėlių emigravo ir šiuo metu į Lietuvą grįžta tik pasilinksminti ir išleisti Norvegijoje ar Vokietijoje „uždirbtų“ pinigų. Kita vertus, tokių nusikaltimų skaičius banguoja. Vos tik į laisvę paleidžiami svarbiausi vagysčių organizatoriai arba susiburia, iš kitų miestų atvyksta naujos grupuotės, tokio pobūdžio nusikaltimų vėl padaugėja.

S.Šemis tvirtina, kad jau daug metų pagrindinis įsibrovimo į namus ir butus būdas nesikeičia – vagys dažniausiai įsilaužia įveikdami plastikinių langų, durų rėmus ar jų konstrukcijas. Šis įsilaužimo būdas išpopuliarėjo kartu su plastikinių langų ir durų atsiradimu, kai šie pakeitė medinius langus. Jei nenaudojamos papildomos apsaugos priemonės, pirmuosiuose namų aukštuose esantys butai arba individualūs gyvenamieji namai tampa lengvu nusikaltėlių grobiu.

Mažiau populiarus, tačiau taip pat klasikinis ir dažnai pasitaikantis įsilaužimo būdas yra išlaužti arba sugadinti durų spyną. Taip nutinka tuomet, kai durys yra lengvai įveikiamos ir neturi papildomos apsaugos. Rečiau pasitaikančios vagystės įvykdomos išdaužus buto ar namo langą, pragręžus durų spynos apsauginę konstrukciją arba pačią spyną, į patalpas patekus per rūsio, katilinės langus ar per garažą.

Prieš maždaug penketą metų Vilniuje veikė grupuotė, vadinta „alpinistais“. Šie nusikaltėliai specializavosi vogdami iš paskutinių daugiabučių namų aukštų. Jie pasitelkdavo virves, specialius mazgus, alpinizmo įrangą ir per įstiklintus balkonus lengvai patekdavo į butą. Tačiau pažabojus „alpinistus“ pastaraisiais metais tokio pobūdžio nusikaltimų beveik neužfiksuota.

Dažnai pasitaiko ir vagysčių, kai dienos metu nusikaltėliai eina per daugiabučio laiptinę ir bando atidaryti visas iš eilės duris, tiesiog ieškodami neužrakintos spynos. Atidarę tokias duris, net jei bute tuo metu ir būna žmonių, jie stveria pirmus prieškambaryje pasitaikiusius daiktus ir greitai pasišalina. Tai paprastai būna rankinės, piniginės ar mobilieji telefonai.

Saugos įmonės „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento direktorius Vidas Kšanas pabrėžia, kad konkrečiam objektui svarbiausia yra kompleksinis saugos sprendimas. Efektyviausiai namų apsaugą galima padidinti įsirengiant šarvuotas duris, apsaugines langų žaliuzes, šviestuvus su judesio davikliais kiemuose ir laiptinėse, įmontuojant seifą bei nepaliekant lengvai pastebimų ir pasiekiamų vertingų daiktų. Įsirengiant signalizaciją, būtina ją prijungti prie centrinės stebėjimo sistemos. Šiuo metu privačiame sektoriuje itin populiarėja vaizdo stebėjimo paslauga, kai objekte ar teritorijoje įrengiamos filmavimo kameros, transliuojančios vaizdą į klientų aptarnavimo centrą. Vaizdas nėra stebimas nuolat, o tik tuomet, kai objekte suveikia judesio davikliai.

V.Kšanas taip pat pataria stiklo paketus padengti apsaugine plėvele, kuri neleidžia įsilaužėliams į patalpas patekti žaibiškai, nes net ir įskilęs stiklas lieka savo vietoje, o netikėtumo efektas, kurį sukelia nesudužęs stiklas, gali suteikti kelias lemiamas minutes, per kurias į objektą spės atvykti greitojo reagavimo ekipažas.

„Papildoma apsauga, žinoma, kainuoja, bet ji ir atsiperka. Pastaruoju metu išpopuliarėjo mechaninės apsaugos iš vidaus, jų pasirinkimas yra tikrai nemenkas. Kiekvienas apie tai turėtų pagalvoti individualiai, pagal konkrečias aplinkybes ir situaciją. Galiu paminėti neseną atvejį, kai nuosavame prabangiame name, aptvertoje jo sklypo teritorijoje, buvo įrengta visą perimetrą sauganti signalizacija. Nusikaltėlis atsineštomis kopėtėlėmis lengvai įveikė tvorą, bet jis praktiškai net nespėjo pribėgti prie namo ir laiko įsibrauti neliko, spėjo tik pasišalinti“, – pasakoja daugiau nei penkiolika metų šioje srityje dirbantis tyrėjas S.Šemis.

Vagysčių ir įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas pagausėja vasarą, kai žmonės išvyksta atostogauti ar ilgesniam laikui palieka savo būstą. Viena iš pastaruoju metu pastebimų ir labai paplitusių klaidų – dalijimasis informacija socialiniuose tinkluose. Žmonės skelbia įrašus apie atostogas užsienyje su visa šeima ir vaikais, publikuoja fotografijas, dažnai net įrašo planuojamą išvykimo ir grįžimo datą. Nors socialiniuose tinkluose tokia informacija dalijamasi tik su tam tikra asmenų grupe, negalima tvirtai žinoti, kad ji nenuteka į šalį ir nepageidaujamiems asmenims. Gavę tokią informaciją, nusikaltėliai progos nepraleis – turėdami galimybę ruošis ir tuo pasinaudos.

Viena efektyviausių ir šiais laikais vis labiau plintančių saugos priemonių yra aktyvios saugios kaimynystės bendruomenės, dažnai besikuriančios naujos statybos daugiabučiuose ar individualių namų kvartaluose. Kadangi bendrijos nariai yra aktyvūs, kaimynai pasitiki vieni kitais ir aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje bei su policijos pareigūnais, tokios bendruomenės yra veiksmingos.

Reikšmingi net ir tokie iš pažiūros smulkūs dalykai, kaip kaimyno pašto korespondencijos išėmimas. Jei pašaliniai mato, kad pašto dėžutė iki pat viršaus perpildyta laiškų, reklaminių lankstinukų, informacija apie tokį paliktą būstą netrukus gali pasklisti. Po papildomų pasitikrinimų toks butas gali būti apvogtas.

O vagiama šiais laikais viskas. Tai visų pirma priklauso nuo to, kas planuoja konkretų nusikaltimą. Gerai organizuotos vagių grupuotės, kuriose veikia stebėtojai, organizatoriai, vykdytojai ir vogtų daiktų realizuotojai, tos, kurios padaro didžiausią dalį tokio pobūdžio nusikaltimų, visų pirma kėsinasi į pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o buitinė technika ar kiti panašūs daiktai jų nedomina.

„Sunku įrodyti, kad konkretūs pinigai buvo jūsų ar mano. Niekas jų numerių  nepersirašo. O juvelyriniai dirbiniai yra kuo greičiau išlydomi. Jie turi pakankamai didelę vertę, todėl tiesiog patariama šių daiktų namie nelaikyti. Tokios grupuotės daro tuos nusikaltimus su perspektyva į ateitį, kad jeigu jų nariai bus sulaikyti ir bus mėginama įrodyti konkretų jų dalyvavimą viename ar kitame nusikaltime, iš karto stengiamasi nepalikti pėdsakų. Be to, jie pasirenka prabangiau atrodančius gyvenamuosius namus, dažnai ilgai juos stebi, netgi naudoja legalias sekimo įrangas šeimininkų automobiliuose ir pan.“, – vardija S.Šemis.

Kita grupė nusikaltėlių – nuo narkotikų priklausomi ar asocialūs asmenys. Jie taip pat padaro nemažai tokių nusikaltimų, tačiau įprastai vagia visus daiktus, kuriuos tik pavyksta rasti. Patekę į gyvenamąjį būstą jie susirenka kompiuterinę, foto- bei vaizdo techniką ir kitus daiktus, randamus spintose, stalčiuose, o vėliau juos mėgina realizuoti. Nors tokių vagių ir mažai, dalis jų sugeba pavogti net maistą iš šaldytuvų ar užuolaidas nuo langų.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, vidutinė vagystės iš gyvenamųjų namų ar būtų žala yra apie 800 eurų. Didžiausia pastarųjų metų vagystės žala siekia 17 tūkst. eurų, kai iš nuosavo namo buvo išnešta brangi juvelyrika, laikrodžiai, kvepalai, grynieji pinigai ir kompiuterinė technika.

Ilgametė statistika rodo, kad tikimybė, jog vagystė iš namų ar butų bus išaiškinta, yra maždaug 33 proc. Tačiau ir išaiškinimas tikrai negarantuoja, kad pavyks atgauti visus ar bent dalį pavogtų daiktų, – tai ypač būdinga minėtiems juvelyriniams dirbiniams bei gryniesiems pinigams. Daugiau vilties, jei pavogti daiktai buvo numeruoti ir pažymėti policijoje.

Viena dažniausiai pasitelkiamų apsaugos priemonių yra saugos tarnybos, kurių paslaugos ypač populiarios gyvenamuosiuose namuose. S.Šemio teigimu, vagysčių riziką jos sumažina gerokai, tačiau visiško saugumo taip pat negarantuoja. „Nusikaltėliai taip pat nesnaudžia – matome praktiką, kai nusikaltimai daromi piko metu. Pavyzdžiui, rudenį, kai miestas pilnas automobilių, vagys darbuojasi 17–18 val. Tokiu atveju vagystė įvykdoma greitai, ir nei policija, nei saugos tarnyba tuo metu nespėja per atitinkamą laiką dėl spūsčių greitai atvykti, ir nusikaltėliai šitai žino“, – aiškina pareigūnas.

Be to, dažnai stebėdami objektus, jie melagingai priverčia suveikti signalizaciją – ji įjungiama vienoje vietoje, į kurią ir vyksta saugos tarnyba, o tikroji vagystė tuo pat metu vykdoma kitur.

Kaip pabrėžia draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius, apsisaugoti nuo kruopščiai suplanuotų vagysčių labai sudėtinga ir tam reikia įvairių specialių priemonių – signalizacijos, kameros, perimetro apsaugos, fizinė apsaugos. Minėtos apsaugos priemonės atbaido vagis ir priverčia juos rinktis paprasčiau apsaugotus objektus, tačiau saugos tarnybos į įvykio vietą suspėja ne visuomet, o pasitaiko atvejų, kai gerai savo darbą suplanavę ilgapirščiai apeina visas apsaugos sistemas.

Saugos įmonės „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktoriaus Žydrūno Bukausko teigimu, vagys į nežinomą būstą paprastai nesilaužia – auka yra stebima ir tik jai išvykus iš būsto imamasi iš anksto parengto scenarijaus. Vagis domina ir tai, ar butą arba namą saugo saugos tarnyba.

„Suveikdinę apsaugos sistemos jutiklius patikrina, per kiek laiko ir kokiu maršrutu atvyksta saugos tarnyba. Kelyje pasistato žvalgą, kuris informuoja „kolegą“. Pasitaiko, kad atvažiavimo kelyje daromi dirbtiniai sunkumai – užstumiami konteineriai, sukraunami akmenys ir pan. Kaip ir prekybos centruose ar biuruose, dažniausiai vykdomos žaibiškos (1–2 min.) arba greitos vagystės (iki 4–5 min.), tai yra – kol atvyksta saugos tarnyba“, – pasakoja Ž.Bukauskas.

„Veido“ kalbinti specialistai pabrėžia, kad net ir trumpam laikui paliekant savo namus būtina nepamiršti įjungti signalizacijos – nemažai vagysčių įvyksta dėl to, kad žmonės, net ir turėdami namie įrengtą signalizaciją, išeidami į parduotuvę, į darbą ar išvažiuodami savaitgaliui signalizacijos neįjungia. Tokiu atveju patyrusiems vagišiams užtenka vos kelių minučių, kad apvogtų būstą.

Kita patikima apsauga nuo turto vagysčių – jo draudimas. Pastebima, kad pastaraisiais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau norinčiųjų apdrausti savo turtą, nors šalyje butus yra apsidraudę apie penktadalį, gyvenamuosius namus – apie pusę jų savininkų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijoje tai daro devyni iš dešimties.

„Pagrindinė to priežastis – draudimo tradicijos nebuvimas. Dažnas atvejis, kai žmonės įvertina riziką ir apsidraudžia jau po vagystės. Kita grupė – žmonės, kurių butus apdrausti reikalauja bankas, išduodantis paskolą. Vis dėlto galime teigti, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau norinčiųjų apdrausti savo turtą, nors tikslios statistikos apie tai nėra“, – sako T.Sinkevičius.

Dovaidas Pabiržis

 

 

 

 

 

Ar virtuvėje laikydami kiaušinius prie ką tik iškepto pyrago susimąstome apie maisto saugą? O tikrai vertėtų.

Rimas Paltanavičius

Atidžiau įvertinę maisto kokybę ir jo ruošimo kultūrą Lietuvoje, galėtume drąsiai konstatuoti, kad per pastarąjį dešimtmetį šis procesas gerokai progresavo. Tai nevyko savaime. Žinoma, negalime atmesti maisto ruošimo įmonių ar maitinimo įstaigų vadovų ir darbuotojų sąmoningumo, tačiau atsakingiau elgtis virtuvėje paskatino tiek Europos, tiek Lietuvos teisinė bazė, kurioje konstatuojama, kad prioritetas – maisto sauga.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, Lietuvos maisto įstatyme pabrėžiamas maisto saugos kontrolės prioritetas. Maisto sauga reiškia tai, kad suvalgę kokį nors produktą negalime susirgti ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis nei šiandien, nei rytoj, nei kada nors vėliau. Maisto saugai keliami ir ilgalaikiai reikalavimai. Tai reiškia, kad ilgą laiką valgant tą patį produktą nustatytas kenksmingų medžiagų likučių kiekis neturėtų pakenkti sveikatai.

„Pastarąjį dešimtmetį turime bendrą ES rinką, laisvą prekių judėjimą. ES maisto saugos institucija teigia, kad 97 proc. maisto produktų, parduodamų penkiems šimtams milijonų ES vartotojų, yra saugūs. Lietuvoje pagal mūsų atliktus stebėsenos, laboratorinius tyrimus saugūs yra net 99 proc. maisto produktų. Mūsų kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas“, – pabrėžia A.Išarienė.

Pažeidimas kerta ir per kišenę, ir per reputaciją

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad maisto gamybos ar viešojo maitinimo verslas susijęs tik su produkcijos gamyba, tačiau iš tiesų tai labai didelė moralinė bei materialinė atsakomybė. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, taikoma didelė finansinė atsakomybė už į rinką patiektą nesaugų produktą. Pagal Produktų saugos įstatymą ekonominės sankcijos gali būti labai didelės, o jų dydis įvairus: nuo tūkstančio iki 80 tūkst. Lt, jei žmogus nuo užkrėsto produkto mirtų.

A.Išarienė pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip brangiai gali atsieiti atsainus požiūris į maisto saugą. Šiemet viename konditerijos ceche pagaminti pyragaičiai salmonelioze susargdino 18 žmonių. Įmonei teko prisiimti atsakomybę, padengti žalą vartotojams ir sumokėti 5 tūkst. Lt baudą. Lopšelis-darželis, kuriame susirgo 38 asmenys, gavo 12 tūkst. Lt baudą. Šiuolaikinę įrangą turintis ir skanius patiekalus gaminantis restoranas nesugebėjo užtikrinti maisto saugos – suvalgę jo virtuvėje pagamintų patiekalų susirgo 18 žmonių. Šiai maitinimo įstaigai skirta 8 tūkst. Lt bauda.

Kai susiduriama su jautria vartotojų grupe, pavyzdžiui, vaikais, jų apsinuodijimo atveju gali būti taikomos 5–8 tūkst. Lt baudos.

Be šių ekonominių sankcijų, apie įmonių nusižengimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia viešai. Jei dėl įmonės kaltės kilo ligos protrūkis, tai padidina nepasitikėjimą ja, kerta reputacijai ir, žinoma, negalima tikėtis gerų veiklos rezultatų. To verslas labiausiai ir vengia – viešų kontrolės įstaigų pranešimų apie objektus ar produktus, kurie yra nesaugūs.

Maisto ir veterinarijos tarnyba parengė naują tvarką visoms maisto prekybos įmonėms, kad radusios nesaugų produktą informacinėje lentoje skelbtų produkto nuotrauką, pavadinimą, kitą reikiamą informaciją ir praneštų, jog jo pardavimas atšaukiamas. Pirkėjas žinotų, kad tokio produkto negalima vartoti, o jį nusipirkęs gali pareikalauti grąžinti už jį pinigus. Jei nebeturėtų produkto įsigijimo dokumentų, bent jau nesuvalgytų jo ir nepakenktų savo sveikatai.

„Norime žengti dar vieną žingsnį vartotojo link, užtikrindami jo apsaugą. Tam nesipriešina ir sąžiningas verslas, suprasdamas, kad atidaro langą ir parodo pirkėjui neturintis ko slėpti ir netgi prisipažįstantis klydęs“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Tokią naują praktiką įvesti paskatino ir Lietuvos VMVT patirtis, ir bendradarbiavimas su analogiškomis kitų šalių įstaigomis. ES yra vykdomi mokymai, kad būtų išlaikyta vieninga vartotojų apsauga, ieškoma bendrų reikalavimų verslui ir siekiama, jog rinkoje būtų tik saugūs produktai.

Ugdo maisto gamintojų atsakomybę

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatlieka vien kontroliuotojo ar baudėjo funkcijos. Šios tarnybos svarbiausias tikslas – kad verslas, pradėjęs su maisto gamyba, tvarkymu ar tiekimu susijusią veiklą, suprastų, kokia jo atsakomybė ir pareigos. Tarnybos interneto svetainėje labai daug nurodymų ir patarimų, ką privalo padaryti pradedantysis ir jau veikiantis verslas. Įstaiga atvira konsultacijoms.

Tarnyba nuo 2004 m. yra įdiegusi nemokamą vartotojų skundų ir verslo konsultacijų telefono liniją. 2013 m. nemokamu telefonu suteikta daugiau nei 3200 nemokamų konsultacijų. Šiemet per aštuonis mėnesius jau suteikta daugiau nei 3 tūkst. konsultacijų. Tai rodo, kad verslininkai tikrai aktyviai naudojasi šia informacijos teikimo paslauga.

VMVT atsako ir į visus klausimus internetu. 2013 m. jų gauta daugiau nei 1400. Šiemet jau dabar tokių klausimų gauta daugiau nei 1100. Klausimai labai įvairūs:  technologiniai, dėl alergenų, produktų sudedamųjų dalių ženklinimo ir kitokie.

Dar viena tarnybos veiklos sričių – mokymai. Kasmet atliekama analizė, kokiame sektoriuje nustatyta daugiausiai pažeidimų: mėsos, maisto pramonės, prekybos įmonių ar kituose. Rengiami susitikimai su verslo atstovais, sprendžiamos kylančios problemos, analizuojamos nusižengimų priežastys.

„Vykdant nuoseklią kontrolę viešojo maitinimo įstaigose per metus įvykdavo vidutiniškai 10–12 ligų protrūkių. Tai ne tiek ir daug, kai tokių įmonių – devyni tūkstančiai. Tačiau norėjosi, kad jų būtų dar mažiau. Kai 2012 m. atlikome viešojo maitinimo sektoriaus įmonių kelerių metų dinamikos analizę, padarėme išvadą, kad mūsų tarnybos keliami maisto saugos ar higienos reikalavimai neįgyvendinami. 2008–2010 m. ekonominės krizės laikotarpiu iš verslininkų negalima buvo reikalauti pirkti naujos įrangos ar daryti kapitalinio remonto. Pamatėme, kad vien baudomis nieko nelaimėsi“, – pasakoja A.Išarienė, atkreipusi dėmesį, kad didžioji dalis tokių protrūkių kildavo todėl, kad maitinimo įstaigos į renginius ir pobūvius užsakovams leisdavo atsinešti savo pyragų ar kepinių. VMVT direktorius 2013 m. tai uždraudė, ir ligų protrūkių sumažėjo perpus.

Pernai su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija buvo nuspręsta vykdyti bendrą projektą, kurio metu sutarta pagal septynis kriterijus vertinti kavines ir restoranus. Kriterijai apima bendrąją higieną, žmonių sveikatą, produktus, galimybę atsekti jų kilmę. Per metus buvo parengta tvarka bei reikalavimai, suderinti ir su verslu, ir su tarnyba.

„Bendras darbas su verslu parodė, kad nėra ko kritikuoti, kai visi sutartinai priėmė bendras kontrolės taisykles. Verslas surado pinigų ir smulkiam inventoriui, ir remontui. Lapkričio 1 d. jau bus metai, kai įsigaliojo ši tvarka, ir ji neabejotinai pasiteisino, nes verslas tikrai pasitempė. Viešumoje maitinimo įstaigos ženklinamos balais ir puodeliais“, – pasakoja A.Išarienė.

Pagal planinę tvarką patikrinus 1700 kavinių ir restoranų net 63 proc. gavo aukščiausius 4–5 balus. A.Išarienė neslepia, kad tarnyba manė, jog tokius balus gaus  vos 35–40 proc. įmonių.

„Tai rodo, kad bendras skaidrus ir sąžiningas darbas duoda rezultatų. Verslą paskatinome dirbti sąžiningai, ir dėl to išlošė vartotojas. Įmonių reitingai pagal balus įvesti į bendrą informacinę sistemą ir kiekvienas klientas gali pamatyti, kokiais balais įvertinta tam tikra viešojo maitinimo įstaiga“, – teigia VMVT Maisto skyriaus vedėja.

Reikia paprasčiausiai plautis rankas

VMVT sistemingai kontroliuoja viešojo maitinimo įstaigas, maisto parduotuves. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pateikia gana šokiruojančius duomenis, kad užkrečiamųjų ligų protrūkis 90 proc. atvejų įvyksta šeimose, 5 proc. – lopšeliuose-darželiuose, 2 proc. – mokyklose, 1 proc. – viešojo maitinimo įmonėse. Skaičiuojant nuo visų užkrečiamųjų ligų protrūkių, tik 0,3 proc. jų įvyksta dėl prekybos įmonėse parduodamų produktų.

Dešimtmetį apimantys tarnybos 2003–2013 m. duomenys rodo, kad verslas sugebėjo suvaldyti užkrečiamųjų ligų protrūkius. Verslininkai jau suvokia, kokia yra rizika, moka maistą gaminti saugiai, atpažįsta rizikingus produktus ir vengia kryžminės taršos, kai, pavyzdžiui, prie kiaušinių padeda žalią mėsą ir padidina salmoneliozės protrūkio riziką. Pavyzdžiui, 2011–2013 m. ūmių infekcinių ligų protrūkių sumažėjo atitinkamai nuo 25 iki 11. Tarnyba kontroliuoja 9 tūkst. viešojo maitinimo, 1500 – gamybos , 20 tūkst. – prekybos įstaigų. Reikia pripažinti, kad mūsų versle maisto saugos supratimo laipsnis labai aukštas, jei iš 30 tūkst. subjektų nustatyta tik 11 infekcinių ligų protrūkio atvejų.

Statistika rodo, kad žmonės dažniausiai suserga namie, šeimoje, ir tik vėliau susirgimą išplatina į išorę. Akivaizdu, kad reikia kuo labiau šviesti žmones, kaip laikyti produktus, kaip juos transportuoti, kaip laikyti karštuoju metų laiku, kaip namie išmokti tvarkyti rizikingus produktus – paukštieną, kiaušinius ir kitus. Žmones reikia išmokyti elementarių higienos reikalavimų. Ir vienas jų – kuo dažniau plautis rankas, kad sumažintume sergamumą ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis. Rankos – didžiausias jų platinimo šaltinis. Pavyzdžiui, sirgdami salmonelioze, bet nuolat plaudamiesi rankas neužkrėsite šia liga šeimos narių ir aplinkinių, nes ji plinta tik nuo rankų kontakto. Plautis rankas – elementaru, tai nieko nekainuoja, bet sutaupo daug pinigų ir tausoja sveikatą.

PR

 

 

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma apie 90 mln. tonų maisto atliekų. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 171 kg įvairių maisto produktų. Europos Komisija apskaičiavo, kad, jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto kiekiai padidės 40 proc. O tai sukels dar rimtesnių nei šiuo metu socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, detaliai išnagrinėjęs maisto švaistymo problemą, nurodo, kad didžiausią neigiamą poveikį maisto atliekos sukelia aplinkai. Mat bet koks maisto švaistymas reiškia ne tik atliekas, tačiau ir tai, kad produktui pagaminti, perdirbti ir platinti buvo be reikalo išeikvoti ištekliai. Kuo vėlesniu maisto tiekimo grandinės etapu maistas iššvaistomas, tuo daugiau išteklių paleidžiama vėjais.
Didėjantys maisto atliekų kiekiai neigiamų pasekmių taip pat turi klimatui. Veikiant drėgmei ir bakterijoms, išmesti maisto produktai skyla ir išsiskiria metano dujos, kurios, patekusios į atmosferą, veikia klimato kaitą, didina šiltnamio efektą. Be to, maisto atliekos – palanki terpė gyvūnų užkrečiamosioms ligoms plisti.
Įvairių sričių ekspertams itin didelį nerimą kelia ir gilėjanti socialinė atskirtis – per metus vidutiniškai europietis išmeta 180 kg maisto, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 mln. yra priklausomi nuo maisto labdaros.
Taigi, kokių priemonių imasi Europos Komisija ir atsakingos Lietuvos tarnybos, kad kuo mažiau maisto atliekų nukeliautų į sąvartynus?

Skirtumai tarp „Geriausia iki…“ ir „Tinka vartoti iki..“
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, ES valstybėse daug dirbama tiek su vartotojais, tiek su gamintojais ir pardavėjais, siekiant sumažinti maisto atliekų kiekį ir tuo pačiu užtikrinant aukščiausią maisto saugos, visuomenės sveikatos ir gyvūnų gerovės lygį.
Europos Komisijos nuomone, kovojant su maisto švaistymu, labai svarbus yra vartotojų švietimas, ypač supratimo apie maisto produktų naudojimą ir tai reglamentuojantį tinkamumo vartoti termino ženklinimą ugdymas. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, net apie 15 proc. maisto atliekų susidaro todėl, kad vartotojai neteisingai supranta etiketėse nurodytus tinkamumo vartoti terminus. Dažnai pasibaigus „Geriausias iki …“ terminui, produktai išmetami, nors dar keletą dienų juos drąsiai galima vartoti.
„Žyma „Geriausias iki…“ reiškia, kad iki nurodytos datos maisto produktas išlieka pageidaujamos kokybės. Pasibaigus tam terminui, maistą vis dar saugu vartoti, tačiau tik tuomet, jei produktas buvo laikomas kaip nurodyta ir nebuvo pažeista pakuotė. O, pasibaigus terminui „Tinka vartoti iki..“, maistas tampa nesaugus“, – paaiškina A.Išarienė.
VMVT Maisto skyriaus vedėja priduria, kad šiuo metu galiojančiame reglamente yra nurodytas sąrašas maisto produktų, kurių etiketėse nereikia pažymėti tinkamumo vartoti termino. Tai cukrus, druska, actas, nelupti ir nesmulkinti švieži vaisiai bei daržovės, vynas ir kiti gėrimai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. arba didesnė ir kt.
Europos Komisija, atsižvelgdama į įvairių šalių praktiką, siūlo išplėsti šį sąrašą ir nežymėti tinkamumo vartoti termino tam tikriems ilgai galiojantiems maisto produktams. Pavyzdžiui, tiems, kurių terminas – ilgesnis nei dveji metai (ryžiams, kavai, arbatai ir pan.). A.Išarienė savo ruožtu pabrėžia, kad šiuo atveju yra labai svarbu informuoti vartotoją, kada produktas pagamintas. Tokią poziciją VMVT išdėstė ir atsiliepime Europos Komisijai.

Būtinos lankstesnės labdarai perduodamų produktų sąlygos
Kai kurių ES šalių manymu, dar vienas itin efektyvus būdas mažinti išmetamo maisto kiekį – nustatyti lankstesnes sąlygas labdarai atiduoti maisto produktus, pažymėtus „Geriausias iki…“ data. Tai dauguma malybos gaminių, kruopos, makaronai, duonos gaminiai, konservuoti vaisiai ir daržovės, dalis kietųjų sūrų ar net jogurtų. Pavyzdžiui, Šveicarijoje tokius produktus jau dabar leidžiama atiduoti nepasiturintiems dar šešias dienas, pasibaigus jų terminui.
Lietuvoje taip pat galioja tvarka, kuri suteikia galimybę tam tikrus produktus, pasibaigus jų galiojimo terminui, perduoti labdarai. A.Išarienė atkreipia dėmesį, kad VMVT dar 2002 m. išleido įsakymą, kuriame išvardinti tokie gaminiai. Tai kava, arbata, prieskoniai, miltai, kruopos, duonos gaminiai, pyragai, makaronai, konditerijos gaminiai be įdaro, kakava, šokoladas, cukrus, džiovinti vaisiai, aliejai, koncentruoti kisieliai, gaivieji gėrimai, kieti ir pusiau kieti fermentiniai sūriai, padažai, konservuotos daržovės stiklinėje taroje.
Vis dėlto, šie gaminiai, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, retai pasiekia skurstančiuosius, nes iki šiol nėra aiškūs mechanizmai, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokių produktų saugos ar kokybės – gamintojas, pardavėjas, labdaros organizacija, o galbūt pats vartotojas.
Siekiant išspręsti šią problemą ir mažinti švaistomo maisto kiekius, VMVT artimiausiu metu planuoja peržiūrėti šiuo metu galiojančias labdarai perduodamų produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, sąlygas. Anot A.Išarienės, didžiausias dėmesys kaip tik ir turėtų būti skiriamas aiškiam atsakomybės nustatymui ir paskirstymui.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) nepritaria viešojoje erdvėje pasigirdusioms kalboms, jog Valstybinės darbo inspekcijos parengtas bendrinis klausimynas „Darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo teisės būklė“ – pasityčiojimas iš verslininkų, o pati Inspekcija dirba netinkamai. „Klausimyną tikrai reikia tobulinti, tačiau nereikia menkinti jo svarbos: daugiau nei pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje nutinka smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.

Su žmogaus gyvybe bei sveikata juokauti negalima, todėl siekiame, kad verslininkai tinkamai pasirūpintų sauga ir apie tai informuotų pareigūnus“, – tvirtina Asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Valstybinei darbo inspekcijai atidėjus deklaracijų įteikimo datą pusmečiui, LPPARA aktyviai bendradarbiaus jį tobulinant ir šviečiant verslininkus.

500 įstatymų ir poįstatyminių aktų
Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija yra atsakinga už 500 įstatymų ir poįstatyminių aktų įgyvendinimą. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei kiekvienas iš šių aktų būtų tikrinamas ir reguliuojamas atskirai? Siekiant supaprastinti institucijų bei verslininkų dalią ir buvo sukurtas šis klausimynas.
„Suprantame, kad verslininkams gali kilti daugybė neaiškumų dėl to kaip užpildyti daugiau nei 200 klausimų turinčią formą, ir matome, kad klausimynas toli gražu nėra idealus. Pavyzdžiui, nuo jo galėtų būti atleistos ISO standartus turinčios, gamybine veikla neužsiimančios įmonės (advokatų kontoros, kanceliarijos prekių parduotuvės ir pan.). Tačiau tikime, jog tai – tinkama priemonė darbo saugos reikalavimų užtikrinimui bei jų priežiūros supaprastinimui“, – sako R. Šidlauskas.

Ne baudos, o švietimas
LPPARA atstovai susitiko su Vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Viliumi Mačiulaičiu bei jo pavaduotoju Arūnu Lupeika. Susitikime sutarta, jog Asociacija užsiims aktyvia šviečiamąja ir prevencine veikla, teiks pasiūlymus kaip klausimyną tobulinti. Tačiau deja,  Valstybinė darbo inspekcija nėra vienalytė institucija. Daug daugiau pozityvios paramos ir įžvalgų pastebima sostinėje, tuo tarpu rajonuose verslininkai neretai gąsdinami baudomis, dažniau tenka abejoti inspektorių profesionalumu.
R. Šidlausko teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad kaip atsakas į itin sudėtingą klausimyną jau atsirado ir tarpininkų, besisiūlančių už tam tikrą mokestį jį užpildyti. Taip sutvarkoma formalioji pusė, tačiau tikrosios problemos, susijusios su požiūriu į darbo saugą, neišsprendžiamos. „Nenorime, kad verslininkai ir inspektoriai į klausimyną žiūrėtų tiesiog kaip į baudimo priemonę. Darbo sauga nėra formalumas, todėl tikime, jog švietėjiška veikla ir prevencija yra geriausios priemonės jai užtikrinti,“ – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.

„Žmogaus studijų centro“ atlikto saugos bendrovės „G4S Lietuva“ klientų tyrimo duomenys rodo, kad žmonės saugos tarnybą mato kaip patikimą partnerį, galintį užtikrinti būsto saugumą, ir pasitiki ja situacijose, kai padidėja nerimas dėl namų saugumo.

Didžiausia bendrovės „G4S Lietuva“ klientų dalis (72,8 proc.) saugos paslaugomis nusprendė naudotis kaip prevencine priemone, norėdami užtikrinti būsto saugumą, kiek daugiau nei 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad saugos tarnybą pasirinko po realaus savo ar asmenų iš artimiausios aplinkos susidūrimo su vagyste.

Žmonės renkasi saugos tarnybą iš kelių vadovaudamiesi keliais kriterijais: vieniems svarbi kaina, kitiems – paslaugos ypatybės. Tačiau, kadangi kalbama apie asmenų turto apsaugą, dominuoja įmonės reputacija, ji svarbi net 45,6 proc. Tokia pat dalis tiriamųjų rinkdamiesi saugos tarnybą atsižvelgia į ekipažo atvykimo greitį, turimų greito reagavimo grupių skaičių.

„Žmogaus studijų centro“ konsultanto psichologo Justino Buroko teigimu, bendrovės „G4S Lietuva“ klientų apklausa atskleidžia ypač didelį klientų lojalumą bendrovei – beveik 83 proc., respondentų kartą pasirinkę toliau naudojasi „G4S Lietuva“ teikiamomis paslaugomis.  Tai rodo aukštą paslaugos kokybę ir pasitikėjimą bendrovę.

„Klientų tyrimą inicijavome siekdami išsiaiškinti, kaip galėtume tobulinti savo teikiamas paslaugas, kokios mūsų įmonės stipriosios ir silpnosios pusės. Džiugu, kad esami klientai neturi priekaištų, o dažniausiai (10,4 proc.) minima rekomendacija – didinti greito reagavimo ekipažų skaičių“, – sakė „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento vadovas Vidas Kšanas.

51,2 proc. klientų teigė, kad pradėjus naudotis „G4S Lietuva“ paslaugomis padidėjo jų ramybės jausmas. „Norą jaustis saugiai psichologai išskiria kaip vieną iš svarbiausių žmogaus poreikių, jis tiesiogiai susijęs asmens psichologine gerove. Nesaugumas žmogui kelia nerimą, įtampą, stresą. Be abejo, jokia saugos tarnyba negali užtikrinti šimtaprocentinio asmens saugumo, tačiau kaip rodo tyrimas, tiek pravažiuojantis saugos tarnybos automobilis, tiek namuose įrengta signalizacija padeda jaustis saugiau“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ konsultantas.

Didžioji dalis – 92 proc. – „G4S Lietuva“ klientų bendrovę rekomenduotų artimiausiems savo draugams.