Įsibėgėjus vasarai, prasidėjus atostogų metui, kasdien laukiame giedrų ir šiltesnių orų. Tačiau verta nepamiršti, kad dėl dažno buvimo saulėje oda praranda elastingumą, per anksti pasensta, pradeda raukšlėtis. Ilgalaikis saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus, ligas, taip pat paskatinti odos vėžio išsivystymą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausia apsauga nuo ultravioletinų UVB ir UVA spektro saulės spindulių – stengtis nebūti saulėje arba būti saikingai, dėvint visą kūną dengiančius drabužius, kepurę. Tuomet nereikės naudoti kosmetinių apsaugos nuo saulės priemonių, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų.

Būnant saulėje, svarbu:

Suplanuoti buvimo saulėje laiką. Į lauką reikėtų eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra ultravioletinės spinduliuotės pikas.

Dėvėti drabužius, dengiančius visą kūną, kepurę.

Stengtis būti pavėsyje.

Dėvėti akinius nuo saulės. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimas) išsivystymui.

Per daug nenudegti. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. UVB spektro saulės spinduliai sukelia nudegimą, o UVA spektro spinduliai siejami su ankstyvu odos senėjimu, taip pat silpnina žmogaus imuninę sistemą. Abi spinduliuotės rūšys ypač didina odos vėžio išsivystymo riziką.

Žinoti, kad smėlis, vanduo, sniegas atspindi ir sustiprina saulės spindulių poveikį.

Žinoti, kad vasarą galima nudegti ir debesuotą dieną, būnant vandenyje.

Nenaudoti tam tikrų vaistų. Kai kurie vaistai sąveikaudami su UV spinduliais, gali sukelti odos reakcijas. Naudojant vaistus dėl galimo šalutinio poveikio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jautrumą saulei padidina tetraciklino, amoksicilino, sulfa grupę turinčių vaistų, geriamųjų kontraceptikų ir kt. vartojimas.

Daugiau gerti vandens.

Vengti alkoholinių gėrimų.

Tinkamai pasirinkti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.

Teisingai naudoti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.

Renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

Naudoti tokias apsaugos nuo saulės priemones, kurios apsaugo nuo UVA ir UVB spektro spindulių.

Žinoti, kad apsauga nuo UVB spektro spinduliuotės išreiškiama vadinamuoju apsaugos nuo saulės poveikio veiksniu (SPF). Skirtingų SPF blokuotų UVB spindulių kiekis skiriasi nedaug, pavyzdžiui, SPF 15 sulaiko 93,3 proc. spindulių, SPF 30 – 96,7 proc. spindulių, o SPF 60 – 98,3 proc. Svarbu, kad kosmetinės apsaugos nuo saulės priemonės apsaugotų ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spektro saulės spindulių.

Žinoti, kad SPF 6, 10 žymėjimas reiškia silpną apsaugą, SPF 15, 20, 25 – vidutinę, SPF 30, 50 stiprią, SPF 50+ – labai stiprią apsaugą.

Nepasikliauti priemonėmis, kurių apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra labai aukštas. Priemonės, kurių SPF aukštesnis nei 50, gali paskatinti ilgiau būti saulėje, todėl gali būti pažeidžiamos mažiau apsaugotos odos vietos. Priemonės su mažesniu SPF (SPF 15-50) tepamos dažniau, jos tolygiau pasiskirsto ant odos.

Žinoti, kad efektyvesnių apsaugos nuo saulės kosmetikos priemonių sudėtyje reikėtų ieškoti pavadinimų zinc oxyde, titanium dioxide (mineralinės kilmės saulės filtrų), kitų saulės filtrų: butyl methoxydibenzoylmethane (avobenzone) ar terephthalylidene dicamphor sulfonic acid (mexoryl SX, ecamsule). Jie saugo odą nuo žalingų UVA spektro spindulių bei padeda išlaikyti odos apsauginę funkciją.

Nesirinkti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių sudėtyje vitamino A (retinyl palmitate). Mokslinių tyrimų duomenimis, oda, tepama vitamino A turinčiais kremais, veikiant saulės spinduliams, greičiau pažeidžiama bei didėja odos navikų išsivystymo rizika. Net 41 proc. apsaugos nuo saulės kremų turi šio vitamino.

Nesirinkti apsaugos nuo saulės kremų, kurie kartu veikia kaip apsauga nuo vabzdžių. Jeigu būtina, tokias apsaugos priemones (repelentus) reikėtų naudoti atskirai.

Naudojant apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

Naudoti pakankamą apsaugos nuo saulės priemonės kiekį. Norint, kad apsaugos lygis atitiktų nurodytą apsaugos nuo saulės koeficientą, būtina 1 cm² kūno ploto sunaudoti 2 mg priemonės (maždaug 36 gramai kremo (6 pilni arbatiniai šaukšteliai). Dažniausiai naudojame tik maždaug pusę šio kiekio.

Siekiant, kad apsaugos lygis nesumažėtų, išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu, išprakaitavus, praleidus saulėje maždaug 1,5 val., reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės.

Žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės pradeda veikti ne iš karto, todėl jas reikėtų naudoti 20-30 min. prieš deginimąsi.

Nebūti ilgai saulėje, net ir naudojant apsaugos nuo saulės priemones, ypač vidurdienį (11-15 val.), kai saulė yra aktyviausia.

Žinoti, kad purškiant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, ore pasklinda saulės filtrų dalelės, kurios nėra saugios kvėpavimo takams. Taip pat reikėtų nepamiršti priemones tepti pakartotinai, nes apsaugos nuo saulės cheminės medžiagos, veikiamos saulės spindulių, skyla, nusiplauna ar yra nutrinamos rankšluosčiu bei drabužiais.

Žinoti, kad vyrai taip pat turėtų naudoti apsauginius kremus. Mokslinių tyrimų duomenimis, apsaugos nuo saulės priemones naudoja 34 proc. vyrų ir 78 proc. moterų.

Patarimai, kaip elgtis griaudžiant ir žaibuojant
Per metus vidutiniškai bent 30 dienų griaudėja perkūnija. Kai oras pasidaro tvankus, o danguje ima blykčioti žaibai ir daužosi griaustinis, būkite budrūs ir atsargūs.
Pavojus iš nebegiedro dangaus
Žmonės labiausiai išsigąsta, kai žaibas nušviečia visą dangų ir pasigirsta stiprus perkūnijos trenksmas. Tačiau tuomet pavojus jau būna praėjęs, nes žaibo šviesa ir trenksmas mus pasiekia tuomet, kai išlydis būna įvykęs. Labiau reikėtų saugotis vertikaliai į žemę smingančio žaibo. Daugelis žino, kad perkūnijos metu negalima slėptis po aukštais medžiais, būti šalia metalinių konstrukcijų, pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus ir net kalbėti telefonu. „Žaibas gali trenkti net į metalinį lietsargio smaigalį, todėl žaibuojant geriau juo nesinaudoti. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.
Žaibuojant, jei nėra kur pasislėpti, elkitės itin atsargiai: nemojuokite rankomis, nebėkite, nedarykite jokių staigių judesių.
Jei esate ne viena, o grupė žmonių, išsiskirstykite kas kelis metrus. Eiti galima tik esant neišvengiamai būtinybei. Kad žaibui būtumėte mažiausias taikinys, geriausia sustoti kuo žemesnėje atviroje vietoje, atsitūpti ant kojų pirštų, apglėbti rankomis kelius ir stipriai priglausti prie jų galvą.

Metaliniai daiktai, jei jų turite su savimi, gali prišaukti bėdą, nes į juos itin taikosi žaibas. Netgi skėtis, meškerė yra ypač pavojingi. Taigi, kol nenutiko nelaimė, padėkite juos kur nors nuošaliau.
Nesislėpkite po medžiu – nei po vienišu, nei ten, kur jų auga keletas. Ypač žaibus pritraukia ąžuolai, guobos, eglės, tuopos. Pasi
Sustokite ir, jei netoliese yra tiltas, slėpkitės po juo.
Skubiai išsemkite vandenį, jei valtis ar jachta toli nuo kranto.
Persirenkite sausais drabužiais. Atsisėskite kuo toliau nuo stiebo ant daiktų, kurie nelaidūs elektrai – kuprinės, gelbėjimosi liemenės ar batų. Patartina apsisiausti lietaus nepraleidžiančiu tentu ar skraiste taip, kad vanduo nutekėtų ne į vidų, o už borto. Svarbu, kad apsiaustas nesiliestų su telkinio vandeniu.

Atskiras blokelis
Kaip suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo žaibo
Žaibas gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemas, taip pat ir klausą, apakinti,  sulaužyti kaulus. Atsitikus tokiai nelaimei būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą (tel. 112, 03).
Jei žmogus judinamas neatsibunda, nekvėpuoja, neapčiuopiamas jo pulsas – greičiausiai ištiko klinikinė mirtis. Tuomet reikia kuo skubiau atlikti išorinį širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą ir nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
Esant pulsui ir žmogui kvėpuojant apžiūrima, ar nėra kitų sužeidimų. Nuo žaibo nukentėjusiesiems žaizdos gali būti elektros gavimo ir jos išlydžio vietose.
! Nebijokite liestis prie nukentėjusiojo nuo žaibo, žmogaus kūne elektra nesilaiko.

Dūmų detektoriai – gaisro sargai (blokas)
“Ar tiesa, kad savo namuose galima nesunkiai įsirengti prietaisą, perspėjantį apie gresintį gaisro pavojų”, – teiraujasi Virginija iš Kėdainių.
Kasmet per gaisrus žūsta apie pusšimtį žmonių, daug patiria traumas. Dažniausiai tragiškai baigiasi gaisrai, kai užsidega gyvenamasis namas naktį. Šių nelaimių išvengtume, jeigu namuose ar butuose būtų įrengtos apie gaisrą perspėjančios saugos sistemos arba kiekvienam prieinamas autonominis dūmų detektorius. Abiejų šių priemonių paskirtis – apie nelaimę įspėti kuo anksčiau. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą kokybiškai gali įrengti tik tos srities specialistai. Tuo tarpu autonominius dūmų detektorius labai nesunku įsirengti patiems.
Kaip sumontuoti ir prižiūrėti?
Paprastai dūmų detektoriai montuojami kiekviename kambaryje ir patalpoje. Kadangi dūmai ir karštis kyla aukštyn, dūmų detektorius reikia pritvirtinti prie lubų, kiek galima arčiau centro. Jeigu taip padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta, tuomet – ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. Esant nuožulnioms luboms detektoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų taško. Nerekomenduojama detektorių tvirtinti virš dujinių ir elektrinių viryklių, prie židinių, vandens ir oro šildytuvų. Bent sykį per savaitę dūmų detektorius reikia patikrinti, ar jie veikia. Tam yra sukurtas specialus detektoriaus bandymo režimas. Tikrinant tereikia paspausti mygtuką, ir jei maždaug po 5–10 sekundžių pasigirsta garsinis detektoriaus signalas, vadinasi, detektorius veikia gerai. Be to, būtina nepamiršti ir kasmet pakeisti detektoriaus maitinimo elementų. Jie taip pat keičiami pasigirdus detektoriaus signalui (pypsint maždaug kartą per minutę), prieš tai įsitikinus, kad nėra kitų detektoriaus melagingo suveikimo priežasčių: patekusių smulkių vabzdžių, dulkių ar drėgmės. Autonominiai dūmų detektoriai neamžini, tad po dešimties metų jį turėtumėte pakeisti. Tvarkingai eksploatuojamas dūmų detektorius – tikras namų sargas, kuris nieko nelaukęs įspės ar pažadins jus 85 decibelų garsiniu signalu vos pajutęs savo veikimo zonoje atsiradusius dūmus.

Moters savaitgalis, Nr. 21

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėja daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus saugotis ant stogų susidariusio ir galinčio nukristi storo sniego sluoksnio bei pavojingai kabančių varveklių.

Be to, ant stogų gausiai susikaupusiam sniegui viršijus leistinas laikančiųjų konstrukcijų apkrovas, gali deformuotis statinių konstrukcijos, todėl pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiančio sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti, informavo pareigūnai.

Anot PAGD, daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės turėtų nedelsiant nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos.

Prieš pradedant tokius darbus, tas vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Gyventojai turėtų būti itin atidūs: prieš išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų bei apsnigtų medžių automobilių, įspėti vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikti mažamečių lauke be priežiūros.